Informacinė visuomenė ﷓ tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai turi galimybę ir sugeba visose savo v

Informacinė visuomenė ﷓ tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai turi galimybę ir sugeba visose savo v Priedėlis Darbo grupė nacionalinei informacinės visuomenės plėtros strategijai parengti LIETUVOS NACIONALINĖ INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS STRATEGIJA “LIETUVA – GLOBALIŲ GALIMYBIŲ ŠALIS” TURINYS 2. Dokumento paskirtis. 3. Santrauka. 4. Įvadas. 5. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. 6. Esama situacija* 7. IVP tikslas - tarptautinis Lietuvos konkurencingumas ir aukšta gyvenimo kokybė. 8. Strateginės IVP veiksmų kryptys: 8.1. IVP siekinių suvokimo visuomenėje skatinimas ir aktyvus IVP monitoringas. 8.2. Tinkamos teisinės aplinkos sukūrimas sparčiai informacinės visuomenės plėtrai. 8.3. Tinkamas valstybės asignavimų ir kitų finansinių resursų valdymas bei efektyvus jų koncentravimas IVP srityje. 9. Pagrindiniai IVP siekiniai: 9.1. Mokslo ir technologijų plėtra, spartinanti ekonomikos augimą (inovacinių sistemų plėtra). 9.2. Visuomenės išsilavinimas (kompetencija) – galimybės visiems (tęstinio ir nuotolinio lavinimosi sistemų plėtra). 9.3. Lietuvos kultūros ir lietuvių kalbos išsaugojimas ir skleidimas pasaulio informacinėje visuomenėje. 9.4. Visuomenės sanglauda (subalansuota šalies raida, naujų socialinės integracijos ir pagalbos sistemų plėtra). 9.5. Viešojo administravimo efektyvumas ir demokratijos plėtra (e-valdžia, nauja viešųjų paslaugų organizacinė infrastruktūra, nauja politinių sprendimų priėmimo aplinka). 10. Baigiamosios nuostatos. 2. Dokumento paskirtis. Nacionalinė informacinės visuomenės plėtros strategija (toliau vadinama – “NIVP Strategija”, “Strategija”) – tai Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas norminis dokumentas, nustatantis ilgalaikes (dešimties metų laikotarpiui –2000-2011m.m.) gaires informacinės visuomenės (žinių visuomenės) plėtrai bei su ja susijusių ir būtinų struktūrinių socialinių-ekonominių pertvarkymų įgyvendinimui Lietuvoje. Skaitmeninės telekomunikacijos technologijų skatinami pasaulinės raidos pokyčiai ir globalizacija neišvengiamai veikia Lietuvos visuomenės vystymąsi, informacinės technologijos savaime skverbiasi į visas šalies gyvenimo sritis. Tačiau kai nėra kryptingos informacinės plėtros politikos bei sąmoningo informacinių technologijų valdymo šalies mastu, Lietuvos visuomenė susiduria su papildomais socialinio-ekonominio vystymosi sunkumais, didėja jos atsilikimas ir globali informacinė atskirtis. Globali informacinė plėtra be tinkamo Lietuvos dalyvavimo šiuose procesuose, kelia jai egzistencinio pobūdžio pavojus, kadangi mažėja Lietuvos tarptautinis konkurencingumas. Todėl NIVP Strategijoje, panaudojant tarptautinę ir kitų šalių patirtį, siekiama suformuluoti konkrečius Lietuvos informacinės plėtros politikos pagrindus, kurie jos visuomenėje būtų suvokiami ir pripažinti, kaip kryptingas ir nekeičiamas perspektyvaus vystymosi kelias, t.y.: kaip tai, kas čia yra vadinama informacinės visuomenės plėtra (IVP). IVP sąvoka integraliai apima visuomenės suvokimo, informacinės kompetencijos, organizacinės ir techninės informacinės infrastruktūros plėtros elementus. Siekiant, kad NIVP Strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, ji turi būti patvirtinta visų parlamentinių partijų sutarimo pagrindu. 3. Santrauka. 3.1. Globalios komunikacijos pasekmės. Informacinių technologijų plėtra atvėrė iš esmės naujas globalaus bendravimo ir sąveikos galimybes – sukūrė pasaulio komunikacinę erdvę be įprastų laiko ir atstumo suvaržymų. Dėl didėjančių skaitmeninės komunikacijos mastų kinta tradicinis gyvenimo būdas, darbo ir ūkinės veiklos sąlygos (plečiasi darbo, prekių ir paslaugų rinkos, jos tampa vis atviresnės pasaulinei konkurencijai, įveikdamos ne tik politinius-teisinius ir kultūrinius, bet ir natūralius geografinius bei laiko barjerus). 3.2. Adekvataus Lietuvos visuomenės atsako į globalios plėtros iššūkius poreikis ir galimybės. Informacinių technologijų skatinamos globalaus vystymosi tendencijos uždavė naujus sunkius klausimus dėl kiekvienos tautos ar valstybės perspektyvų, o taip pat dėl esamų politinių ir ekonominių sistemų bei tarptautinių struktūrų efektyvumo, jų sugebėjimo keistis ir tinkamai išnaudoti naujas vystymosi galimybes. Lietuva savo informacinę atskirtį gali įveikti tik įsijungdama į ES ekonominės ir socialinės sanglaudos procesus ir kartu su ES kurdama naują socialinį modelį – informacinę (žinių) visuomenę. 3.3. Informacinės visuomenės plėtra – nesibaigiantis procesas, prasidedantis nuo nesudėtingo informacijos apsikeitimo Internete ar vietiniuose telekomunikacijų tinkluose ir vedantis prie dinamiškai plėtojamų virtualių organizacijų, kolektyviai sprendžiančių globalaus ir vietinio masto socialinius uždavinius. Savo ruožtu, naujos socialinės organizacijos formos sukelia ir skatina globalius visuomeninio gyvenimo pokyčius. 3.4. Nacionalinė informacinės visuomenės plėtros strategija (NIVP Strategija) – tai Lietuvos parlamentinių politinių partijų sutarimu Lietuvos Respublikos Seime patvirtintas dokumentas, nustatantis informacinės visuomenės plėtros gaires dešimties metų laikotarpiui. Jos pagrindu Lietuvos Respublikos Seime bus sudaromi nacionaliniai veiksmų planai. NIVP tikslas – atverti globalias perspektyvas Lietuvos visuomenės plėtrai, nuolat gerinti jos gyvenimo kokybę ir didinti šalies bei kiekvieno jos piliečio konkurencines galias globalioje aplinkoje. Sėkmingai įgyvendinus NIVP Strategiją, Lietuva taps visaverte pasaulio informacinės visuomenės (žinių visuomenės) dalyve, o kiekvienam jos piliečiui bus sudarytos sąlygos realizuoti savo poreikius, pasitelkiant visame pasaulyje sukauptas galimybes. Įveikti Lietuvos atsilikimą informacinės visuomenės plėtros srityje padės integracija į Europos Sąjungą ir kryptingas bei efektyvus jos struktūrinių fondų panaudojimas Europos socialinei ir ekonominė sanglaudai didinti. 3.5. Numatomos šios strateginės IVP veiksmų kryptys: - IVP siekinių suvokimo skatinimas visuomenėje; - Tinkamos teisinės aplinkos sukūrimas spartiems IVP procesams palaikyti; - Tinkamas valstybės asignavimų ir kitų finansinių resursų valdymas bei efektyvus jų koncentravimas IVP srityje; 3.6. IVP siekinių suvokimo skatinimas visuomenėje apims: - IVP ir NIVP Strategijos suvokimą didinančias informacines kampanijas; - tradicinio gyvenimo būdo barjerų įveikimo priemones; - nuolatinį IVP situacijos stebėjimą ir lyginimą su tarptautiniais rodikliais; 3.7. Tinkamos teisinės aplinkos (atitinkančios modernią šalies bei tarptautinę teisėkūros strategiją ir palaikančios sparčius IVP procesus) sukūrimas apims: - kliūčių bei apribojimų tradiciniam verslui nuoseklų mažinimą, viešojo administravimo sektoriaus elektroninį modernizavimą ir pritaikymą gyventojų bei verslo subjektų poreikiams (tuo pačiu skatinant verslą sparčiau perkelti savo veiklos elementus į elektroninę erdvę, t.y. vystyti e-verslą, o gyventojus – naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis); - e-verslo, kaip laisvosios verslo e-zonos teisinį palaikymą (susilaikant teisės aktų, parengtų specialiai e-verslui, tarsi kokiai atskirai ūkinės veiklos sričiai, priėmimo; priimant egzistuojančių teisės aktų papildymus teisiniais elementais, užtikrinančiais įprastos ūkinės veiklos elektroninėje erdvėje pripažinimą); - specialius teisinės reformos veiksmus, įtvirtinant naują ūkinės veiklos reguliavimo modelį (ūkio įstatyminiam reguliavimui suteikiant labiau apibendrintas ir supaprastintas formas, mažinant valstybės intervenciją ir skatinant savitvarkos sistemų diegimą bei viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą; į įstatyminį reguliavimą plačiau įtraukiant tokias reguliavimo sritis kaip intelektinės nuosavybės apsauga, asmens duomenų saugumas, privatumas, duomenų teisingumas, informacinių paslaugų kokybė; modernizuojant darbo santykius); - konkurencijos skatinimą teisinėmis priemonėmis ir konkurencinės aplinkos telekomunikacijų rinkoje sudarymą (telekomunikacijų veiklą reglamentuojančiais norminiais aktais bei nedelsiant ir palankiomis sąlygomis išduodamomis licencijomis bei bendraisiais leidimais užtikrinant pigaus ir pakankamo greičio duomenų perdavimo prieinamumą, plėtojant šalyje plačiajuosčio bevielio ryšio ir palydovinių priėmimo-siuntimo sistemų galimybes, duomenų perdavimo alternatyvius tarptautinius kanalus, magistralinius ir skirstomuosius tinklus, sudarant galimybes efektyviai panaudoti ir jau esamą informacinę infrastruktūrą; plėsti nelicencijuojamos telekomunikacijų veiklos ribas, o vietoj privalomų leidimų ir sertifikavimų diegti savanoriško akreditavimo sistemą); 3.8. Tinkamas valstybės asignavimų ir kitų finansinių resursų valdymas bei efektyvus koncentravimas IVP srityje (leidžiantis, savo ruožtu, diegti vieningą programinio finansavimo sistemą ir didinti valstybės finansų valdymo efektyvumą apskritai), apims: - investicinių programų koordinavimą su atitinkamomis tarptautinėmis programomis (derinant valstybės subsidijas, užsienio ir vidaus investicijas, kuriant ir plėtojant atitinkamas valstybės ir privačių investicijų kofinansavimo sistemas, suteikiant prioritetus projektams, plečiantiems informacinių paslaugų, produktų bei technologijų rinką ir kt.); - sąlygų vidaus ir užsienio investicijoms sudarymą (pritraukiant investuotojus dalyvauti, plėtojant valstybės informacines sistemas; kuriant investicijų paieškos sistemas; diegiant investicijų, skirtų įmonių restruktūrizacijai, pereinant į e-verslą, skatinimo sistemą; įgyvendinamos e-verslo skatinimo smulkiame ir vidutiniame versle bei jo įtraukimo į naująją ekonomiką programos; plėtojamos draudimo sistemos, inovacijų fondai ir šiuolaikinių technologijų parkai; konkurenciniu pagrindu skatinami Lietuvos verslo subjektų strateginiai ekonominiai aljansai su stambiausiomis pasaulio informacinių technologijų kompanijomis ir kt.); - vidaus investicijų efektyvumo didinimą (valstybės investicijos palaipsniui turi būti perorientuojamos į ūkinės veiklos sritis, kurios sukuria didžiausią pridėtinę vertę, panaudoja šalies žmogiškuosius resursus, skatina jų kvalifikacijos atsinaujinimą, vysto naujas technologijas, plečia Lietuvos ūkio subjektų rinkas ir atsižvelgia į kitus prioritetus, nustatytus šioje Strategijoje); - finansų valdymo ir paslaugų inovacijas (apmokestinimo sistemų, mokesčių ir socialinio draudimo įmokų administravimo modernizavimą informacinėmis technologijomis, sudarantį sąlygas juridiniams ir fiziniams asmenims per viešuosius tinklus atlikti muitinės, mokesčių mokėjimo bei pajamų deklaravimo, socialinio ir sveikatos draudimo įmokų procedūras, kitų elektroninio atsiskaitymo sistemų diegimą ir pan.); - pasirengimo konkurencijai pasaulio rinkose programas (remiant nacionalines kompanijas, gaminančias/teikiančias tarptautinius standartus atitinkančią produkciją/paslaugas, suteikiant joms prioritetines dalyvauti tokiose valstybės ir tarptautinėse programose, o taip pat eksportą skatinančiose programose); 3.9. Pagrindiniai (prioritetiniai) tarpusavyje susiję IVP siekiniai pagal NIVP Strategiją yra šie: - mokslo ir technologijų vystymas (inovacinių sistemų plėtra); - visuomenės kompetencija (tęstinio ir nuotolinio mokymosi sistemų plėtra); - nacionalinės kultūros plėtra pasaulio informacinėje aplinkoje; - socialinė sanglauda ir subalansuota šalies plėtra; - viešojo administravimo modernizavimas informacinėmis technologijomis ir elektroninės demokratijos plėtra; 3.10. Mokslo ir technologijų vystymo Lietuvos informacinėje visuomenėje siekinys (informacinės ir skaitmeninės technologijos – tai pagrindinis šiuolaikinio mokslo ir technologijų globalios plėtros variklis, mokslo ir verslo sąveikos katalizatorius) apima: - greito tarptautinio akademinio intraneto atšakos Lietuvoje sukūrimą; - tolesnį greitiveikių skaitmeninės komunikacijos tinklų plėtojimą (įskaitant ir siekinį, kad Lietuvos akademinės institucijos įsijungtų į paskirstytos atminties globalaus tinklo sistemų kūrimą ir panaudojimą); - globalios informacinės infrastruktūros teikiamų vystymosi galimybių išnaudojimą (įsisavinant modernias mokslo procesų valdymo technologijas, naujausius pasaulinio mokslo laimėjimus; vystant tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir sugebėjimus; pritaikant Lietuvos mokslą prie globalios rinkos poreikių; finansiškai skatinant priešakinius tyrinėjimus ir jų pritaikymą); - kuriant produktyvių žinių ekonomiką (skatinant inovacijoms imlios ūkio infrastruktūros plėtrą, diegiant inovacinius centrus, technologinius parkus, remiant žvalgomuosius projektus ir kt.), leidžiančią įtvirtinti ir nuolat atnaujinti Lietuvos ūkio konkurencines galimybes pasaulinėje rinkoje; - dalyvaujant integruotame Europos Mokslinių Tyrimų regione, o taip pat kartu su Europos ir kitų pasaulio regionų mokslo visuomene kuriant ir vystant virtualius mokslinio meistriškumo centrus (ypatingą dėmesį skiriant toms sritims, kuriose Lietuva turi galimybių artimiausiu metu pasiekti aukščiausią mokslinio ir technologinio meistriškumo rangą); - įgyvendinant Lietuvos mokslo ir studijų reformą (kad mokslo ir studijų turinys būtų siejamas su nacionalinės plėtros poreikiais bei globalios rinkos konkurencine aplinka); 3.11. Visuomenės kompetencijos siekinys (tęstinio ir nuotolinio lavinimosi sistemų plėtra, naujos organizacinės visuomenės infrastruktūros, skatinančios Lietuvos piliečius nuolat siekti naujų žinių bei palaikyti savo konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, sukūrimas) apima: - neformaliojo mokymosi pripažinimo (formalizavimo) mechanizmo nustatymą ir įdiegimą (įskaitant specialių tęstinio mokymosi programų menkiau urbanizuotų Lietuvos vietų gyventojams parengimą bei įgyvendinimą, kompiuterinio raštingumo reikalavimų įgyvendinimą, neakivaizdinių studijų pertvarkymą į modernias technologijas panaudojančias nuotolines studijas ir kt.); - integralią bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo reformą (įjungiant Lietuvos švietimo sistemą į pasaulinį nuotolinio vystymosi centrų tinklą ir kt.); - Lietuvos vidurinių mokyklų švietimo reformą, susijusią su jų kompiuterizavimo programų įgyvendinimu (kartu siekiant, kad prieigos prie informacinių technologijų teikiamų galimybių būtų panaudotos ir suaugusių mokymui ir kitime vietos bendruomenės poreikiams, o moksleiviams būtu formuojami baziniai mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai); - Lietuvos aukštųjų mokyklų pertvarkymą į tikrus visuomenės žinių ir kompetencijos centrus plačiaja prasme (atliekančius pagrindinį vaidmenį nuotolinio ir tęstinio mokymosi sistemų plėtroje) - laisvos prieigos prie informacijos ir lavinimosi galimybių užtikrinimą (vieningos informacinės aplinkos šalyje, jungiančios Lietuvos ir pasaulio bibliotekas, muziejus, kultūros paveldo institucijas, kūrimas ir panaudojimas, virtualių žinių kūrimo, saugojimo ir platinimo tinklų plėtra, viešųjų prieigų prie Interneto bei kitų informacinių tinklų kūrimas ir pan.); - privačių ir valstybinių, formalaus ir neformalaus švietimo įstaigų tarptautinę akreditaciją, vis didesnę tarpusavio konkurenciją, o taip pat - konkurencingumą pasaulinėje rinkoje kvalifikacijos įgijimo ir atnaujinimo galimybių srityje; 3.12. Lietuvos kultūros ir lietuvių kalbos puoselėjimo pasaulio informacinėje visuomenėje siekinys apima: - Lietuvos kultūros ir lietuvių kalbos išsaugojimą ir skleidimą skaitmeniniu pavidalu pasaulio informacinėje visuomenėje, (įskaitant su šia veikla susijusios skaitmeninės turinio industrijos vystymą, audiovizualinio sektoriaus integravimą į šią industriją, harmonizavimą su atitinkamomis ES programomis); - metaduomenų bazių ir multimedija sistemos, jungiančios Lietuvos bibliotekas, muziejus ir kitas paveldo institucijas, patogios naudojimui ir patrauklios Lietuvos ir pasaulio visuomenei, sukūrimą (o taip pat padedančios Lietuvos kultūros reprodukcijai globalaus atsinaujinimo kontekste); - produktyvią humanitarinių mokslų plėtros strategiją (įskaitant lietuvių kalbos tyrinėjimų, susijusių su semantinių, kalbos ir mąstymo struktūros ir procesų analize, o taip pat su šių tyrinėjimų pritaikymu informacinės visuomenės plėtrai ir informacinių technologijų diegimui bei pažangai); - specialių valstybės programų, skatinančių lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje informacinėje aplinkoje, įgyvendinimą (įskaitant automatinių lietuvių kalbos atpažinimo, sintezės ir vertimo priemonių ir sistemų kūrimą, elektroninių tekstynų sudarymą, lietuvių kalbos platesnį pritaikymą, lietuviškos terminologijos ir sąvokų vystymą, aktualios informacinės medžiagos pateikimą lietuvių kalba ir kt.); - kompiuterinių programų sulietuvinimą (lokalizavimą), programinės įrangos lietuviškai žmonių ir kompiuterių sąsajai rengimą; viešojo kodo kompiuterinių programų platesnį pritaikymą, įgyvendinant šiuos uždavinius; - informacinių centrų (realių ir virtualių), skirtų strategiškai svarbioms šalims ir platinančių aktualią informaciją apie Lietuvą, kūrimą; 3.13. Visuomenės sanglaudos ir subalansuotos šalies plėtros siekinys apima: - nuotolinio darbo, persikvalifikavimo ir įsidarbinimo, sveikatos apsaugos paslaugų ir kitų socialinės pagalbos be konsultacinių centrų bei sistemų plėtrą (įskaitant valstybinio ir privataus draudimo, Valstybinės ligonių kasos elektronines paslaugas bei šių ir kitų tradicinių sistemų valdymo modernizavimą informacinėmis technologijomis); - socialinės poliarizacijos ir informacinės atskirties mažinimo programų įgyvendinimą, siekiant lygių galimybių ir subalansuotos šalies raidos (įskaitant informacinės infrastruktūros geografinių ir socialinės padieties netolygumų panaikinimą, regioninių plėtros programų bei planų sudarymą ir suderinimą su nacionaliniais, o taip pat - regioninių informacinių tinklų ir viešų prieigų prie jų plėtojimą); - kitų socialinių programų, sudarančių sąlygas panaudoti informacinių technologijų teikiamas galimybes vystymą (įskaitant programas, skirtas platesniam moterų įtraukimui į e-verslą; neįgalių žmonių (žmonių su ypatingais poreikiais) informacinės įtraukties programas, o taip pat dirbančių jaunų žmonių nuotolinio mokymosi skatinimo programas ir kt.); 3.14. Viešojo administravimo modernizavimas informacinėmis technologijomis ir elektroninės demokratijos plėtros siekinys apima: - informacinių technologijų panaudojimą, didinant valstybės institucijų priimamų sprendimų efektyvumą (įskaitant integruotų valstybės informacinių sistemų plėtrą, pažangių duomenų tvarkymo technologijų panaudojimą ir kt.), įgalinant strateginių šalies vystymosi krypčių optimalų pasirinkimą; - visuomenės ir valstybės institucijų sąveikos suaktyvinimą, siekiant didesnės visuomenės įtakos politiniams sprendimams, šių institucijų veiklos skaidrumo bei viešojo administravimo vadybinės kompetencijos; - viešojo administravimo sektoriaus teikiamų paslaugų (viešųjų paslaugų) perkėlimą į skaitmeninę informacinę aplinką ir laisvą, ekonomiškai bei biurokratiškai nesuvaržytą prieigą prie jų (įskaitant galimybes naudotis valstybės informacijos resursais, gauti oficialius, teisines pasekmes turinčius atsakymus, tiesioginiame režime e-aplinkoje atlikti įvairių mokesčių deklaravimo, mokėjimo ir kitas procedūras); - viešojo administravimo sektoriaus kaštų mažinimą ir veiklos kokybės didinimą (įskaitant šio sektoriaus reorganizaciją į lanksčias, lengvai prieinamas ir elektronines viešąsias paslaugas piliečiams bei ūkio subjektams teikiančias struktūras, plačiau pritaikant joms verslo organizacijos modelius); - globalios informacinės aplinkos reikalavimus ir konkrečius visuomenės poreikius atitinkančios informacinės kompetencijos kvalifikacinių reikalavimų bei technologinių galimybių harmoninga plėtra visuose viešojo administravimo lygmenyse; 4. Įvadas. 4.1. Globali skaitmeninė komunikacija ir jos pasekmės. Informacinių technologijų plėtra atvėrė iš esmės naujas globalaus bendravimo ir sąveikos galimybes – sukūrė pasaulio komunikacinę erdvę be įprastų laiko ir atstumo suvaržymų. Vyksta naujas kokybinis žmonijos raidos šuolis, nes didėjantys skaitmeninės komunikacijos mastai ir greičiai toliau spartina visų žmogaus gyvenimo sričių permainas, globalizuoja visuomeninius procesus ir esmingai keičia tradicinius visuomenės santykius. Kinta gyvenimo būdas, darbo ir ūkinės veiklos sąlygos (plečiasi darbo, prekių ir paslaugų rinkos, jos tampa vis atviresnės pasaulinei konkurencijai, įveikdamos ne tik politinius-teisinius ir kultūrinius, bet ir natūralius geografinius bei laiko barjerus). Evoliucinių pasikeitimų mastas sulyginamas su rašto kultūros atsiradimu civilizacijos istorijoje, tačiau jų sparta – neturi precedento. Fundamentalioji žmogaus savybė - perkelti ir organizuoti savo veiklą simbolių pasaulyje - įgavo naują materialią išraišką: skaitmeniniu būdu valdomus elektroninius procesus. Skaitmeninės technologijos suteikia simbolinėms žmogaus galioms (mąstymui), neišsemiamus išteklius universaliai kaupti, tvarkyti ir perduoti įvairiausių rūšių bei apimties duomenis ir žinias. Elektroninių, elektromagnetinių ir optinių informacijos kaupimo, apdorojimo ir perdavimo laikmenų bei priemonių visuma sudaro vis reikšmingesnę materialią socialinių procesų terpę. Ši dinamiška įskaitmeninta terpė, aprėpdama vis daugiau visuomeninio gyvenimo sričių, sudaro sąlygas tradicinei rašto kultūrai būdingiems trūkumams įveikti. Tačiau ji ne tik atveria naujas civilizacijos plėtros bei reprodukcijos galimybes, bet praplečia ir pačias žmogaus proto biologines galias. 4.2. Atvira konkurencinė aplinka ir naujos ūkio plėtros galimybės. Globali komunikacija sukuria naujos kokybės konkurencinę aplinką (žymiai intensyvesnę ir ekstensyvesnę nei anksčiau), kurioje svarbiausią konkurencinį pranašumą suteikia informacinė kompetencija – žinojimas, įskaitant sugebėjimą naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Sparčiai auga nauji ekonomikos sektoriai, susiję su informacine plėtra. Jie lemia ir naujas tradicinių ūkinės veiklos šakų augimo perspektyvas, kurios susijusios su naujais, informacinėje visuomenėje neišvengiamais komponentais, t.y.: ūkiniu būtinumu naudotis informacinėmis paslaugomis, dalies verslo operacijų perkėlimu į skaitmeninę (“elektroninę”) erdvę, informacinių išteklių valdymo sugebėjimais, inovacinių sprendimų paieška bei efektyvaus įdiegimo modeliais ir pan. 4.3. Lemtingi klausimai dėl ateities. Informacinė plėtra, sukurdama nepaprastai dideles spartaus ekonomikos augimo ir socialinių problemų sprendimų bei kitų greitų permainų galimybes, kartu meta iššūkį ne tik kiekvienam žmogui (kuris nebegali pasikliauti vieną kartą įgyta kvalifikacija ir neatnaujinama kompetencija, o tuo pačiu ir menamu savo socialinės padėties stabilumu), bet ir visai pasaulio tvarkai. Naujos globalaus vystymosi tendencijos uždavė naujus sunkius klausimus dėl kiekvienos tautos ar valstybės perspektyvų, o taip pat dėl esamų politinių ir ekonominių sistemų bei tarptautinių struktūrų efektyvumo, jų sugebėjimo keistis ir tinkamai išnaudoti naujas vystymosi galimybes. Globalios informacinės infrastruktūros plėtra sukuria tokias sąlygas, kai vieną kartą įgytas ekonominis ir konkurencinis pranašumas gali būti greitai prarastas. 4.4. Tarptautinis atsakas į globalizacijos iššūkius. Europos Sąjunga (ES), kuri iškėlė sau ambicingą uždavinį (Lisabona, 2000m. kovo , Europos Sąjungos Taryba ir kt.) tapti pasaulinio sąryšio (“global connectivity”) lydere, savo dokumentuose skelbia apie būtinybę kuo sparčiau pasiekti naują Europos socialinį modelį – sukurti vadinamą žinojimo, žinių visuomenę arba žinojimu grindžiamą visuomenę. Šio modelio esmę sudarytų atvira ir dinamiška organizacinė visuomenės infrastruktūra, sudaranti sąlygas nuolatiniam mokymuisi ir skatinanti sugebėjimą visokeriopai keistis bei naudotis pagrindiniu naujosios ekonomikos augimo veiksniu ir ištekliais - žiniomis. ES vykdoma ekonominės ir socialinės sanglaudos politika informacinės visuomenės plėtros kontekste įgavo naują prasmę tiek ES viduje, tiek ir globaliu mastu. Naujos galimybės kartu sukūrė ir naujus pavojus, daugiausia susijusius su netolygaus informacinio vystymosi (t.y.: įvairių regionų, įvairių visuomenės sluoksnių ir grupių, įvairaus laipsnio ir pobūdžio informacinės atskirties, arba plačiau – skaitmeninės pasaulio perskyros) pasekmėmis. 4.5. Informacinės visuomenės plėtra – globalių socialinių inovacijų šaltinis. Visuotinės ir tolygios informacinės įtraukties siekinys tampa ne tik viena iš pagrindinių tarptautinės bendrijos subalansuotos plėtros sąlygų, bet kartu tai yra vienintelė prielaida visos pasaulio tarptautinės bendrijos pastangomis išnaudoti atsiveriančias vystymosi galimybes, o taip pat spręsti naujas problemas, kurios kyla dėl skaitmeninės komunikacinės erdvės atsparumo įprastiems visuomeninės tvarkos palaikymo svertams bei istorinėje raidoje įsitvirtinusių politinių ir teisinių visuomenės institutų galioms. Informacinės visuomenės plėtra grąžina prie bendruomeniškumo vertybėmis pagrįstų socialinės organizacijos formų, išlaisvina naujas, globalaus masto, visuomenines jėgas bei žmonijos dvasinę energiją. 5. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai: E-teisė – teisės normų visuma, reglamentuojanti informacinių technologijų taikymą ir vartojimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. E-valdžia - valstybinis informacinės infrastruktūros institutas, laiduojantis patogią viešosios informacijos prieigą ir apykaitą bei teikiantis viešąsias paslaugas informacinių technologijų pagrindu. E-verslas - komercinė ir ūkinė veikla, grindžiama telekomunikacinių technologijų taikymu. Globalaus tinklo sistemos (World Wide Grids) - integruota didelės spartos bei didelio duomenų pralaidumo globalinė informacinė infrastruktūra, ateityje galinti pakeisti Internetą ir apimanti tarpusavyje suderinamas superkompiuterių, informacinių resursų, techninės ir programinės įrangos sistemas bei jų vartotojų visumą. Informacinė atskirtis (Infoexclusion)- skaitmeninės pasaulio perskyros, arba globalinio skaitmeninio sklasto buvimo arba didėjimo raiška ir padarinys, pasireiškiantis tokio socialinio sluoksnio, regiono, valstybės ar jų grupinio darinio susiformavimu, kuriam būdingi ekonominio, socialinio, politinio arba kultūrinio atsilikimo požymiai. Informacinė infrastruktūra - nacionalinis ir globalus skaitmeniniai telekomunikacijų tinklai (techninė infrastruktūra) bei su jais susijusios visuomenės organizacinės struktūros, palaikančios ir plėtojančios informacinių technologijų naudojimą (organizacinė infrastruktūra). Informacinė įtrauktis (Infoinclusion)- skaitmeninės pasaulio perskyros, arba globalinio skaitmeninio sklasto nebuvimo arba mažėjimo raiška ir padarinys, pasireiškiantis informacinės atskirties nykimu ir integracija į globalią informacinę visuomenę. Informacinė visuomenė arba žinių, žinojimo visuomenė (information society, knowledge society, knowledge based society) - atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir savo veiklą grindžianti žinojimu visuomenė, kurioje tiek paprasti gyventojai, tiek ir visų lygių vadovai turi galimybę ir efektyviai naudoja šiuolaikines informacines technologijas ir nacionalinius bei globalinius skaitmeninius informacijos išteklius, o jos sudarytos valstybės bei savivaldos institucijos priima sprendimus ir užtikrina gyventojams viešosios informacijos prieinamumą ir patikimumą, pasitelkdamos šias technologijas ir išteklius. Informacinės technologijos (arba informacinės-telekomunikacinės technologijos, ITT) - skaitmeninės informacijos (duomenų) valdymo ir apdorojimo technologijos, apimančios telekomunikacijas, kompiuterinę techniką, programinę įrangą bei kitas aukštąsias gamybos ir valdymo technologijas. Internetas - viešas, tarptautinis ir globalinis skaitmeninių telekomunikacijų tinklas, skirtas informacijos apykaitai. Kompiuterinė sąsaja (Interface) - programinės ir techninės įrangos derinys, įgalintis vartotojo ir kompiuterio sąveiką. Multimedija, arba daugialypė terpė - skaitmeninių technologijų visuma, įgalinanti vienalaikį dviejų ar daugiau išvardintų informacijos porūšių (teksto, garso, grafikos, video, kvapo, reljefo) perdavimą, gavimą ir apdorojimą. Skaitmeninė pasaulio perskyra, arba globalus skaitmeninis sklastas (global digital divide) - ekonominės, socialinės ir kultūrinės nelygybės pavidalai, atsirandantys dėl netolygios nacionalinės ir tarptautinės informacinės visuomenės plėtros. Skaitmeninės technologijos - technologijos, pagrįstos digitalizacijos procesais (digitalizacija, arba įskaitmeninimas, vertimas skaitmeniu, yra tokia procedūra, kuri bet kokius informacijos pavidalus paverčia vienalyčiais elementais, bitais, kurie gali būti perduodami, gaunami ir apdorojami specialia technine įranga). Telekomunikacijų technologijos - analoginės ir/ar skaitmeninės ryšių technologijos, įgalinančios informacijos paskleidimą ir/ar nuotolinį informacijos valdymą ir apykaitą. Viešojo kodo kompiuterinės programos (open source, open code software) - nemokamai platinamos ir nedraudžiamos modifikuoti kompiuterinės programos. 6. Esama situacija.* (šiuo metu rengiama, kaip Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko specialaus metinio pranešimo projektas). Joje bus analizuojami Lietuvos privalumai bei trūkumai, galimybės ir pavojai informacinės visuomenės plėtros srityje, įvertinti Lietuvos viešosios politikos pasiekimai šioje srityje ir numatomi artimiausi organizaciniai ir teisiniai veiksmai, o taip pat palyginimai su kitomis šalimis. Ateityje šis pranešimas sudarys kasmetinio leidinio pagrindą, kuriame bus vertinamas šios Strategijos įgyvendinimas, o taip pat publikuojami neišvengiami Strategijos papildymai, pakeitimai ir patobulinimai. (Strategijos projektas atsirado, kaip esamos situacijos šalyje ir palyginimo su išsivysčiusiomis bei kaimyninėmis šalimis analizės pasekmė, tačiau dėl skirtingo nei pati Strategija “žanro” esamos situacijos analizė iki šiol į tekstą nebuvo įtraukta; šiuo metu ieškoma optimali šios dalies, kuri bus kintama, forma, o taip pat išryškintos sąsajos su visu tekstu). Esamos situacijos pokyčiai nulems ir būtinybę tobulinti pagrindinį Strategijos tekstą. 7. IVP tikslas - tarptautinis Lietuvos konkurencingumas ir aukšta gyvenimo kokybė. NIVP Strategijai, atsižvelgiant į sėkmingą jos įgyvendinimo per dešimt metų viziją, suteiktas sąlyginis pavadinimas: “LIETUVA – GLOBALIŲ GALIMYBIŲ ŠALIS”. Lietuvos pasirinkimą pagal šią NIVP Strategiją apibūdina siekimas, kad informacinės technologijos padėtų Lietuvai atsiverti pasauliui ir veiksmingai išnaudoti savo svarbiausią resursą – jos žmogiškuosius išteklius, t.y.: pasitelkti Lietuvos piliečių kūrybines galias ir informacinių technologijų teikiamas galimybes, užtikrinant nacionalinės ekonomikos tarptautinį konkurencingumą ir aukštą gyvenimo kokybę. Lietuvos visuomenė, nuolat atkurdama bei didindama savo informacinę kompetenciją globalios plėtros kontekste ir plėsdama kiekvieno žmogaus galimybes realizuoti savo poreikius, siekia tapti visaverte pasaulio informacinės visuomenės dalyve. IVP – tai nesibaigiantis kelias, vedantis nuo nesudėtingo informacijos apsikeitimo Internete prie visuotinės informacijos išteklių apykaitos bei kolektyvinio uždavinių sprendimo globalių sistemų tinkluose. Tačiau šio kelio pradžioje Lietuvos visuomenė susiduria su nepalankia realybe. Nors žmogiškieji ištekliai – vienintelis Lietuvos ekonominio augimo rezervas, tačiau didelė dalis gana aukštos kvalifikacijos Lietuvos darbo jėgos socialinių permainų sąlygomis sparčiai netenka kvalifikacijos. Lietuvos padėtis šiuo atžvilgiu skiriasi nuo Vakarų Europos ir yra panaši į daugelio Rytų Europos šalių situaciją:

1. a)dėl ekonominių priežasčių Lietuvai būdinga dar greitesnė “europietiška” jos gyventojų senėjimo tendencija;
2. b)žemesnis nei Vakarų Europoje pragyvenimo lygis;
3. c)iš sovietinės sistemos paveldėtos nepraktiškos, mažai pritaikomos žinios, ar tiksliau - paveldėtas nesugebėjimas jas pritaikyti (viena iš šios situacijos išraiškų – su realiais visuomenės poreikiais menkai susieta ir lėtai kintanti Lietuvos švietimo bei mokslo infrastruktūra). Įvertinant šias aplinkybes, matoma visai reali grėsmė, kad informacinės visuomenės plėtra palies daugiausia tik elitinius Lietuvos visuomenės sluoksnius ir nesukurs sąlygų greitam visuomeninės raidos šuoliui. Išsipildžius šiam pesimistiniam scenarijui, dar gana didelis Lietuvos intelektualinis potencialas nebus išnaudotas ir atkurtas, nepateks į globalios skaitmeninės ekonomikos apyvartą. Kadangi pati Lietuva neturi pakankamų vidinių resursų ir galimybių greitai pakeisti padėtį (nors, žinoma, tai nereiškia, kad nereikia jų maksimaliai išnaudoti), lieka vienintelis realus greitesnės pažangos būdas – įsijungti į ES ekonominės ir socialinės sanglaudos procesą ir Europos erdvėje kurti žinių visuomenę bei žinių ekonomiką. Lemiamą reikšmę įgyja tinkamas Lietuvos pasirengimas ir sugebėjimas efektyviai išnaudoti ES struktūrinius fondus, o iki įstojimo į ES – specialių programų galimybes, kitus tarptautinio bendradarbiavimo ir techninės pagalbos svertus. Lietuvos galimybes padidina tas faktas, kad pačioje Europos Sąjungoje pakankamai gerai suvokiamos skaitmeninės pasaulio perskyros grėsmės bei tolygios informacinės įtraukties visoje Europoje būtinybė. Lietuvos IVP poreikiai tampa papildomu argumentu greitesniam priėmimui ir spartesniam integravimuisi į ES. Lietuva IVP uždavinius turėtų spręsti, išeidama iš siaurų vietinės politikos rėmų (t.y.: Lietuva turėtų atsižvelgti bent jau į Rytų Europos integracijos į ES kontekstą ir aktyviai dalyvauti šiame plataus regioninio masto procese). Jeigu pagal anksčiau suformuluotus derybinius rodiklius Lietuva gali pasivyti pirmaujančias ES kandidates, tai pagal naujus, dar tik formuluojamus IVP rodiklius (nes pačios ES šalys dar tik artėja prie jų įgyvendinimo) Lietuva gali tapti lyderė Rytų Europos regione. Europos Sąjungai Lietuva reikalingesnė kaip šalis, suvokianti savo interesus ir perspektyvas, kaip visavertis partneris įsijungianti į pasaulinių problemų sprendimą. Aktyviai įsijungusi į eEuropa+ Veiksmų plano įgyvendinimą bei tolesnį šios ir kitų analogiškų ES iniciatyvų plėtojimą, Lietuva turi galimybę pasiekti neblogų rezultatų ir platinti gerą šios srities praktiką visoje Rytų Europoje, o perspektyvoje - net ir visos Europos mastu, tokiu būdu sukurdama ir savo globalios plėtros perspektyvas. 8. Strateginės IVP veiksmų kryptys: 8.1. IVP siekinių suvokimo skatinimas visuomenėje ir aktyvus IVP stebėjimas (monitoringas). 8.1.1. Lietuvos visuomenė – IVP subjektas. Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje turi būti ne tik neišvengiama pasaulinių tendencijų išraiška, tačiau ir sąmoningų pastangų procesas, kuriame lemiamą vaidmenį vaidintų šio proceso siekinių ir veiksmų krypčių suvokimas visuomenėje, didinantis NIVP Strategijos įgyvendinimo galimybes. Informacinės visuomenės plėtra, sudarydama sąlygas naujosios ekonomikos augimui, turi didelį vidinį socialinio optimizmo užtaisą. Panaudojus specialias socialinės reklamos priemones bei kitus motyvacijos svertus, yra visos prielaidos į NIVP Strategijos įgyvendinimą įtraukti pasyvius visuomenės sluoksnius, daugelį piliečių, įmonių bei ir organizacijų ir, suprantama, valstybės institucijas. 8.1.2. Tradicinio gyvenimo būdo barjerų įveikimo programų įgyvendinimas. Kasmetiniuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planuose turi būti numatytos informacinės kampanijos ir kitos priemonės, didinančios informacinės visuomenės plėtros suvokimą visuomenėje. Lietuvos piliečiai bei juridiniai asmenys turi būti nuolat skatinami tapti visaverčiais informacinės visuomenės, jos plėtros dalyviais. Visi Lietuvos piliečiai ne tik profesiniu, kvalifikacijos didinimo požiūriu bet ir psichologiškai turi būti parengiami gyventi ir dirbti naujo tipo sąlygomis (gebėti kelti savo išsilavinimo lygį, įsisavinti informacines (skaitmenines) technologijas, mokėti taikyti jas įvairiose veiklos srityse, naudotis pasaulio kompiuterių tinklais pateikiant ir gaunant reikalingą informaciją). IVP tarnyba (komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) inicijuos tokių programų įgyvendinimą, koordinuos duomenų apie IVP situaciją Lietuvoje ir pasaulyje rinkimą, analizę, skelbimą ir platinimą, palaikys ryšius su IVP propaguojančiomis ES bei kitų valstybių institucijomis, padės gerinti prieigas prie Europos Sąjungos ir pasaulinių e-verslo vystymo fondų bei iniciatyvų; organizuos sisteminius ir reguliarius šalies e-verslo rinkos ir kitus žinių visuomenės tyrimus, plačiu mastu koordinuos NIVP Strategijos įgyvendinimą, teiks siūlymus laiku pašalinti kliūtis IVP plėtrai. 8.1.3. Nuolatinių IVP situacijos, atliekamų veiksmų stebėjimas ir tyrimai bei jų tarptautinis koordinavimas. NIVP Strategijos įgyvendinimui ir tobulinimui per visą jos veikimo laikotarpį reikalinga organizuoti nuolatinį IVP rodiklių matavimo ir stebėjimo (monitoringo) sistemą, įskaitant surenkamų duomenų palyginamumo su kitų šalių praktika užtikrinimą. Atsižvelgiant į integracijos į ES kontekstą, Lietuvoje būtina įvesti Europos Sąjungoje naudojamus IVP rodiklius ir naudoti ES rekomenduojamą statistinių duomenų, susijusių su žinojimu grindžiama visuomene, surinkimo metodologiją. NIVP Strategijoje suformuluoto tikslo ir su juos susijusių siekinių bei uždavinių įgyvendinimui turi būti parengti detalūs veiksmų planai (kalendoriniams metams, vidutinės trukmės (4-5metai) ir ilgalaikės trukmės), nurodant veiksmų vykdymo prioritetus, finansavimo šaltinius, vykdymo terminus, atsakingas institucijas, ir pasiektų rezultatų matavimo rodiklius, bei užtikrinant sąsajas su nacionalinės plėtros strategija ir nacionalinės plėtros planais. Kadangi svarbiausi NIVP Strategijos elementai turės būti įgyvendinami ir vertinami lygiagrečiai su ES, IVP priemonių efektyvumas turės būti peržiūrimas kartu su bendrąja ES peržiūra kiekvieną pavasarį. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas kiekvienų kalendorinių metų pradžioje pateiks pranešimą apie esamą informacinės visuomenės plėtros situaciją šalyje, apie šios Strategijos vykdymą, apie įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios pasiektus ir numatomus rezultatus šioje srityje. Šie pranešimai bus publikuojami ne tik elektroniniu būdu, bet ir atskirais spausdintiniais leidiniais, lietuvių ir anglų kalbomis. 8.2. Tinkamos teisinės aplinkos sukūrimas sparčiai informacinės visuomenės plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad globali skaitmeninės komunikacijos plėtra sukuria visai naują situaciją įprastinėms teisinio reguliavimo formoms (tai galima vertinti net kaip “skaitmeninę teisės krizę”) ir pagal savo prigimtį yra multijurisdikcinė, tai tinkamos teisinės aplinkos informacinės visuomenės plėtrai sukūrimas yra neatsiejamas nuo gerai koordinuojamų tarptautinės bendrijos (mūsų atveju – visų pirma Europos Sąjungos rėmuose) pastangų. Jau pradinių NIVP Strategijos įgyvendinimo etapų metu ES šioje srityje planuoja priimti keletą svarbių rekomendacijų, direktyvinių dokumentų bei tarptautinių sutarčių. Lietuva turėtų aktyviai dalyvauti šiame procese eEurope+ (vėliau – eEurope) Veiksmų plano ir jį tęsiančių iniciatyvų rėmuose, nepamirštant globalaus konteksto ir nepaprastai didelio pasikeitimų tempo. Informacinės visuomenės plėtra verčia iš naujo grįžti prie kritiškos būtinybės parengti ir įgyvendinti Lietuvos teisėkūros strategiją. Kadangi Lietuvos sąlygomis didžiausias IVP kliuvinys – tai menkai išplėtotas privatus e-verslas, maža jo rinka, tai svarbiausias teisinio reguliavimo reformų uždavinys yra kurti ir tobulinti šalies ūkinės veiklos teisinę aplinką, skatinančią ūkio infrastruktūros nuolatinį sugebėjimą keistis ir efektyviai prisitaikyti prie pasaulinių procesų bei pasaulinės rinkos poreikių. Lietuvos teisinio reguliavimo sistemos pertvarkymas, pritaikant ją prie naujų ekonominės plėtros sąlygų (t.y. naujos verslo reguliavimo sistemos kūrimas) apima šias kryptis: 8.2.1. Kliūčių bei apribojimų tradiciniam verslui nuoseklus mažinimas. Priemonių, didinančių bendrąją verslo laisvę Lietuvoje, įgyvendinimas pagreitins privataus sektoriaus vystymąsi, sudarys palankesnes sąlygas vidaus ir užsienio investicijoms, naujų verslų ir darbo vietų kūrimui, sumažins išlaidas verslo priežiūrai, o tuo pačiu paskatins verslą sparčiau savo veiklos elementus “perkelti” į skaitmeninę (“elektroninę”) erdvę ir įsisavinti informacines technologijas, padedančias kurti pridėtinę vertę (t.y.: kurti vadinamą ”elektroninį verslą”, toliau visur - “e-verslas”). Kadangi e-verslas – tai pelno siekiančios įmonės veiklos procesų realizacija skaitmeninių elektroninių tinklų ir informacinių technologijų aplinkoje, tai ir jo plėtra – savaiminės ūkio raidos dalis. Struktūrinio Lietuvos ūkio pertvarkymo varomoji jėga – privatus verslas, tačiau viešasis sektorius gali būti šios plėtros katalizatoriumi. Valstybės informacinių sistemų plėtra, jų integravimas ir teisinis sutvarkymas savo ruožtu padės palaipsniui atsisakyti neefektyvaus verslo reguliavimo ir skatins e-verslo plėtrą. Verslo reguliavimo veiksmų kryptys bus šios: - atsisakyti reguliavimų, kurie neleidžia pasiekti jiems iškeltų tikslų arba kai kitos priemonės s iškeltam tikslui pasiekti yra efektyvesnės (ES dokumentuose, ypač iniciatyvoje “eEuropa Action Plan”, rekomenduojama skubiai pašalinti bet kokius, dar nepašalintus, kliuvinius naujajai ekonomikai); - nustatyti paprastas, skaidriais ir aiškias reguliavimo taisykles;. - reformuoti verslą kontroliuojančių institucijų sistemą, mažinant institucijų skaičių, funkcijas, panaikinant funkcijų dubliavimąsi, didinant priežiūros institucijų atsakomybę; - perkeliant Europos Sąjungos teisėje nustatytus verslo reguliavimus į Lietuvos teisę, nekurti griežtesnių reikalavimų nei numatyta Europos Sąjungos direktyvose, siekti nustatyti ilgesnius pereinamuosius laikotarpius; - nenustatyti naujų reikalavimų, kurie stabdytų techninę ir technologinę pažangą, nevaržyti sutarčių laisvės; 8.2.2. E-verslo, kaip natūraliai susiformavusios laisvosios ekonominės zonos teisinis palaikymas. Nevaržoma ir skatinama e-verslo plėtra leis Lietuvos ekonomikai dinamizuotis ir padės jai persiorientuoti į globalią sąveiką. Atsižvelgiant į tai, kad informacinių technologijų diegimas sukuria konkurencinius pranašumus, padidina gamybos ir paslaugų efektyvumą, ir čia dar nėra įprastų biurokratinių suvaržymų (o kai kuriais atvejais jie ir neįmanomi), tokia “laisvoji zona” savaime skatins visus Lietuvos ūkio subjektus aktyviau pasinaudoti informacinių technologijų teikiamomis priemonėmis ir galimybėmis. Siekiant nelėtinti e-verslo plėtros ir apskritai Lietuvos ūkio restruktūrizacijos proceso, NIVP Strategijos įgyvendinimo laikotarpiu bus susilaikoma nuo teisės aktų, parengtų specialiai e-verslui, kaip kokiai nors atskirai ūkinės veiklos sričiai, priėmimo. E-verslo plėtrai būtini minimalūs esamų teisės aktų papildymai, kurie tik užtikrina normalios ūkinės veiklos taip pat ir šioje specifinėje aplinkoje teisinį pripažinimą, elektroninės formos nediskriminavimą. Tokie būtini teisiniai elementai turi būti įvesti jau šios Strategijos įgyvendinimo pradžioje (elektroninio parašo funkcionavimas, daugiafunkcinių kortelių naudojimo standartai, elektroninių dokumentų funkcionavimas, elektroniniai sandoriai ir atsiskaitymai, elektroninių prekių ir paslaugų įteisinimas, sąsajos su mokesčiais įprastiniame versle, tarptautinių transakcijų atlikimas, intelektinės nuosavybės pardavimas virtualioje aplinkoje ir pan.). Vėliau turės būti stebimas šių naujųjų elementų veikimas funkcionuojančioje reguliavimo sistemoje, palaipsniui šalinant kliūtis, prieštaravimus ir kitas neefektyvias normas, trukdančias e-verslo, o tuo pačiu ir verslo apskritai, plėtrai ir siekiant užtikrinti pagrindinius teisinius principus (technologinio neutralumo, saugumo, tarptautinio pripažinimo, savireguliacijos skatinimo, sutarčių laisvės, minimalaus kišimosi, teisnio aiškumo bei prognozuojamumo, autorių ir kitų intelektinės nuosavybės teisės subjektų apsaugos, asmens duomenų ir vartotojų teisių apsaugos bei kiti principai) . 8.2.3. Atvirumas e-teisės (“kiberteisės”) grįžtamajam poveikiui tradicinio reguliavimo pokyčiams, specialūs teisinės reformos veiksmai. Kadangi ekonominis augimas vyks sąsajoje su pasaulio elektronine komunikacijos erdve, su jai būdingais mastais ir sparta bei greita technologine pažanga, Lietuvos valstybė turės kuo ryžtingiau atsisakyti perteklinio (pramoninei ūkio infrastruktūrai būdingo) reguliavimo, ir, kūrybiškai perimdama tarptautinį patyrimą bei sprendimus, plėtoti naują, lankstesnį reguliavimo modelį, kuris: - bus pritaikomas prie ūkio subjektų ir jų veiklos pobūdžio pokyčių informacinėje visuomenėje, prie besivystančios naujos Lietuvos ūkio organizacinės infrastruktūros; įstatyminiam reguliavimui bus suteiktos labiau apibendrintos ir supaprastintos formos, kurios bus derinamas su minimaliais tarptautiniais standartais (IVP procese didėlė dalis tradicinės verslo organizacinių struktūrų pamažu persiorganizuos į skaitmeninės elektroninės erdvės skatinamas tinklines struktūras; šie procesai apims visą hierarchinę ekonomikos vertikalę, t.y. atskirus ūkinės veiklos subjektus, korporacines ir tarptautines struktūras; kursis virtualios įmonės ir kitos naujų formų organizacijos, kurių funkcionavimas tradicinėje ekonominėje terpėje būtų neefektyvus arba visai neįmanomas, ir kuriam nebegali būti pritaikytas tradicinis reguliavimas). - mažins valstybės intervencinę veiklą ekonomikoje (el. verslo reguliavime vyraus savitvarkos sistemos ir savitvarkos institucijos, įvairiausių kiekvieno vartotojo poreikių valdžia; bus tikslinga diegti ginčų, susijusių su e-verslu, alternatyvių arbitražinio nagrinėjimo sistemas, įgyvendinti vartotojų pasitikėjimą skatinančias programas, įvesti patikimų prekybinių ženklų sistemą, priimti bendrus skaidrumo ir etinius kriterijus, sukurti kitas pasitikėjimą didinančias struktūras bei elementus, visų pirma, paties verslo iniciatyva); - jame valstybė teisiškai pripažins ir skatins verslo valdomų informacinės apsaugos sistemų sertifikavimą, patikimų daugiafunkcijinių atsiskaitymo kortelių saugumo kvalifikuotą sertifikavimą (nustatydama svarbiausius standartus ir tarpusavio suderinamumą); stimuliuos viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą dėl informacinių sistemų tarpusavio priklausomybės, įskaitant ankstyvo perspėjimo sistemų diegimą, ir nacionalinių greitojo reagavimo komandų steigimą bei jų darbo tobulinimą ir kt. sritis; - atspindės naują visuomenės ekonominių santykių struktūrą, kurioje didžiausią lyginamąjį svorį užims intelektine nuosavybe pagrįsti santykiai; šių santykių raida Lietuvoje bus spartinama, į šalies teisinę sistemą esmingiau įtraukiant netradicines reguliavimo sritis (intelektualinės nuosavybės apsauga, asmens duomenų saugumas, privatumas, turtinės teisės, informacinėse sistemose esančių duomenų teisingumas, tradicinių žmogaus teisių apsauga “virtualioje” aplinkoje ir kt.); plėtojami kiti aspektai: įstatymiškai pripažintų elektroninio parašo, elektroninių sandorių bei elektroninių dokumentų naudojimas (archyvavimo, elektroninės leidybos, esant reikalui, notarinio tvirtinimo galimybės), vartotojams teikiamų telekomunikacinių ir informacinių paslaugų kokybės skatinimo mechanizmai, teisinio persekiojimo priemonių prieš duomenų falsifikavimą, tyčinį informacinių sistemų duomenų bazių gadinimą ir pan., efektyvumo didinimas. - modernizuos darbo santykius, liberalizuojant darbo rinką ir kartu išnaudojant spartesnę darbo rinkos plėtrą, jos naują dinamiškumą bei informacinei visuomenei būdingus užimtumo problemų sprendimo svertus; savo ruožtu, valstybė naudos specialias programas ir priemones, kad būtų išvengta šalies raidai žalingo “proto nutekėjimo” 8.2.4. Konkurencijos skatinimas teisinėmis priemonėmis ir konkurencinės aplinkos telekomunikacijų rinkoje sudarymas, užtikrinant pigaus ir pakankamo greičio Interneto prieinamumą. Telekomunikacijų veiklą reglamentuojančiais norminiais aktais bus siekiama sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygas (įskaitant specialias priemones, užtikrinančias efektyvų radijo dažnių spektro panaudojimą plačiajuosčio bevielio ryšio sistemų sparčiam įdiegimui bei palydovinio ryšio galimybių ir optinių technologijų panaudojimą, nes tik tai padės pasiekti persilaužimą, spartinant duomenų perdavimo rinkos plėtrą). Sparčiai duomenų perdavimo rinkos plėtrai reikalingi trys svarbiausi elementai – alternatyvios prieigos prie pasaulinių duomenų perdavimo kanalų, įdiegtos alternatyvios stuburinės (magistralinės) duomenų perdavimo galimybės, bei alternatyvūs skirstomieji duomenų perdavimo tinklai. Tik visų trijų elementų tinkamas funkcionavimas leis užtikrinti konkurenciją duomenų perdavime, o tuo pačiu ir žemesnes informacinių paslaugų kainas. Žemesnės informacinių (komunikacinių) paslaugų teikimo kainos ypač svarbios sparčiam greitaeigio multimedia Interneto įvedimui ir vystymuisi, o tam galimybes sudarys įvairių kabelinės televizijos bei elektros energijos tiekimo ir paskirstymo tinklų panaudojimas, šviesolaidžiai, skaitmeninė TV ir radijas, antros ir trečios kartos mobiliųjų telekomunikacijų tinklai, tiesioginio palydovinio priėmimo ir siuntimo sistemos. Šios greitaeigės prieigos bus ypatingai jautrios konkurencijai. Tik sukūrus konkurencinę aplinką, atitinkančią ES teisės aktų nuostatas, bus galima įvairių paslaugų gyventojams plėtra, būtent: sparčiojo interneto, apsipirkimo namie, atsiskaitymo už gautas paslaugas, namų banko paslaugų ir mokamų skaitmeninių televizijos programų bei kt.. Šiai plėtrai turės būti panaudojami jau esami alternatyvūs telekomunikacijų tinklai ir naujai kuriami tinklai (jų atsiradimą valstybė skatins nedelsiant išduodama reikalingas licencijas ir bendruosius leidimus, gerindama verslo aplinką, plėsdama nelincencijuojamos telekomunikacijų veiklos ribas). Informacijos produktų sklaida (perdavimas) dabar ir tuo labiau ateityje turi apimti visas įmanomas galimybes, tad ir jų kombinacijų būdai yra neribojami: tradicinės ryšio linijos ir bevieliai tinklai, kabelinės televizijos operatoriai, kabelinis ir palydovinis ryšys ir pan. Ribojant ar lėtinant naujų operatorių veiklą, nesvarbu, ar teisiškai, ar ekonomiškai, sunku tikėtis, kad informacinių paslaugų teikimas įgytų atitinkamą kokybę ir plėtrą. Ūkio subjektams, kurie investuos į šalies informacinės infrastruktūros plėtrą, valstybė taikys specialias mokesčių lengvatas, numatytas šalies mokesčių įstatymuose bei Lietuvos Respublikos Telekomunikacijų įstatyme. 8.3. Tinkamas valstybės asignavimų ir kitų finansinių resursų valdymas bei efektyvus jų koncentravimas IVP srityje. Klausimas apie efektyvų IVP finansavimo valdymą išsiplečia iki apskritai valstybės finansinių resursų valdymo efektyvumo klausimo. Sparčiai plėtojamos informacinės technologijos ir suteikia tuos reikalingus įrankius, kurie nuo pat pradžių leidžia padidinti finansinių valstybės resursų valdymo efektyvumą.. Įgyvendinant NIVP Strategiją, bus siekiama vykdyti efektyvią ir vieningą valstybės finansų valdymo politiką, skatinančią modernių informacijos ir komunikacijos technologijų diegimą bei jų sąlygojamą visos šalies rinkos restruktūrizaciją. Nuoseklus programinio finansavimo diegimas, informacinėmis technologijomis modernizuota valstybės finansų valdymo sistema kartu turi užtikrinti ilgalaikį valstybės bei privačių investicijų kryptingumą į informacinės visuomenės plėtrą. Informacinių paslaugų ilgalaikę plėtrą nulems augantis privatus sektorius. Tačiau nuo pat pradžių su šia plėtra turi būti siejamos specialios valstybės ir tarptautinės (ypač ES) programos. Valstybės biudžeto formavimo principai nuo pat pradžių turi būti rišami su nacionaliniais ir regioniniais plėtros planais, kurie turi atitikti šią NIVP Strategiją. 8.3.1. Investicijų programos bus koordinuojamos ir rengiamos lygiagrečiai su atitinkamomis tarptautinėmis programomis (ypač ES); plėtojant informacinę visuomenę, jos bus orientuojamos į principinį viešojo administravimo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, į valstybės biudžeto subsidijų ir privačių vidaus bei užsienio investicijų derinimą, kofinansavimo sistemų kūrimą. Bus užtikrinamas valstybės lėšų skyrimo vieningo planavimo, jų panaudojimo koordinavimo ir kontrolės nuolatinis tobulinimas. Valstybės investicijų programose bus suteikti prioritetai projektams, kurie plečia šalyje naujų informacinių paslaugų, produktų bei technologijų rinką (ir apskritai intelektualių produktų vietinę rinką, o taip pat jų eksportą, žr. žemiau); bus skatinama naujų informacinių technologijų plėtra valstybės institucijose. Kadangi ES Komisija suteikė prioritetą projektams, susijusiems su IVP, panaudojant tam ES struktūrinius fondus (tokius pat prioritetus nustatė ir Europos Investicijų Bankas), turi būti tinkamai pasirengta efektyviam šių finansavimo šaltinių panaudojimui. 8.3.2. Sudaromos sąlygos Lietuvos ir užsienio verslininkams investuoti į svarbius Lietuvai informatikos ir telekomunikacijų projektus, numatant investicijų atsipirkimo galimybes ir garantijas, ir bus siekiama pritraukti šalies ir užsienio investuotojus dalyvauti diegiant ir eksploatuojant svarbiausias valstybės informacines sistemas bei jų infrastruktūrą. Turi būti. vykdoma aktyvi investicijų, skatinančių informacinės visuomenės plėtrą, paieška, kuriamos tokios paieškos sistemos, nuolat tikslinant ir viešai pristatant šalies plėtros gaires, parengtus investicinius projektus. Investiciniai projektai turės būti orientuojami į tikslingą lėšų skyrimą, siekiant gauti maksimalų efektą; bus įvedami e-verslo skatinimo ekonominiai svertai: investicijų, skirtų įmonių restruktūrizacijai, pereinant į e-verslą, skatinimo sistema; lengvatinių kreditų, skirtų e-verslo restruktūrizacijai linijos; parengiamos e-verslo skatinimo smulkiame ir vidutiniame versle bei jo įtraukimo į naująją ekonomiką programos. Jau pačioje šios Strategijos įgyvendinimo pradžioje verslo vystymui turi būti sudarytos sąlygos naudotis e-valdžios teikiamomis viešosiomis paslaugomis, turi būti įvesta centralizuota elektroninė viešųjų pirkimų sistema, kuri užtikrintų visų valstybinių pirkimų skaidrumą, leistų sutaupyti viešiesiems pirkimams skirtas lėšas. - plėtojamos modernios ir tarptautiniu mastu konkurentabilios investicijų į Lietuvos informacinę infrastruktūrą draudimo sistemos, inovacijų ir šiuolaikinių technologijų fondai; - priimant sprendimus dėl finansavimo, naudojamos konkursinės sistemos; taikomi įvairūs finansiniai svertai bei mechanizmai, tiesiogiai pritraukiant užsienio investicijas; konkurenciniu pagrindu sudaromi strateginiai ekonominiai aljansai su stambiausiomis pasaulio informacinių ir telekomunikacinių technologijų kompanijomis. 8.3.3. Dėl palyginti nedidelio plėtojamos informacinės infrastruktūros ir informacinių technologijų imlumo investicijoms ir jų didelės finansinės grąžos dėl sukuriamos pridėtinės vertės, augant šioms investicijoms tuo pačiu bus didinamas ir apskritai vidaus investicijų efektyvumas, jos bus racionaliai planuojamos. Tuo pačiu spartės nacionalinio kapitalo bei nacionalinio produkto augimo tempai, šalies ekonomikos konkurencingumas. Išplėtota Lietuvos informacinė infrastruktūra, didėjantis žinių ekonomikos lyginamasis svoris Lietuvos ūkio struktūroje, padės kurti naujas pramonės rūšis ir net šakas, plėsti darbo rinką, didins Lietuvos ekonomikos tarptautinę integraciją. IVP investicinės programos turi didinti valstybės asignavimus į žmogiškuosius resursus, į žinių visuomenei būtinus sugebėjimus, nuolatinio kvalifikacijos atnaujinimo sistemas, mokslo vystymą, kultūros perkėlimą į skaitmeninę erdvę, subalansuotą plėtrą (žr. žemiau). 8.3.4. Informacinės plėtros sąlygojamas ekonominis augimas, elektroninių viešųjų paslaugų diegimas, patogios ir įvairios e-prekybos ir atsiskaitymo formos, kitos finansinės bei finansų valdymo inovacijos savo ruožtu leis palaipsniui lengvinti mokesčių naštą ir gerinti verslo sąlygas Lietuvoje (apmokestinimo sistemų, mokesčių administravimo modernizavimas informacinėmis technologijomis sudarys sąlygas juridiniams ir fiziniams asmenims per viešuosius tinklus atlikti muitinės, mokesčių mokėjimo bei pajamų deklaravimo procedūras ir pan.); e-verslo apmokestinimo politika turi būti vykdoma atsižvelgiant į ES priemones šioje srityje. 8.3.5. Lietuvos ūkio subjektų vystomas intelektualių, inovacinių sprendimų verslas bus skatinamas globalizuotis, kurti vis didesnę nacionalinio produkto dalį, o tai grįžtamuoju ryšiu skatins didinti valstybinių ir privačių investicijų dalį šioje srityje. Specialiomis valstybės programomis bus skatinamas inovacinių verslo sprendimų eksportas ir jis taps vienu iš pagrindinių šalies pajamų šaltinių. Turės būti parengtos ir įgyvendinamos vietinių gamintojų pasirengimo konkurencijai pasaulio rinkose programos, remiamos nacionalines kompanijos, gaminančios/tiekiančios (ar siekiančias tai daryti) tarptautinius standartus atitinkančią produkciją/paslaugas (šioms kompanijoms suteikiamos prioritetines galimybes dalyvauti tarptautinėse valstybės remiamose programose ir pan.). Investicijų programos, susijusios su IVP, turi būti numatytos Eksporto plėtros ir skatinimo strategijoje, Pramonės plėtojimo vidutinės plėtros politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje, Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginėse kryptyse ir kt. 9. Pagrindiniai (prioritetiniai) IVP siekiniai: 9.1. Mokslo ir technologijų plėtra, spartinanti ekonomikos augimą (inovacinių sistemų plėtra). Šis siekinys iškeltas į pirmą vietą todėl, kad jis apima inovacinę plėtros sritį, kuri skatina visų kitų visuomenės sričių plėtrą. Kita vertus, informacinių ir skaitmeninių technologijų plėtra tai – šiuolaikinis mokslo ir technologijų plėtros variklis, katalizuojantis mokslo ir verslo sąveiką. Greitaveikių skaitmeninės komunikacijos tinklų, jungiančių akademines mokslo ir studijų institucijas, sukūrimas ir plėtra atveria naujas efektyvaus bendradarbiavimo galimybes mokslinių tyrimų ir studijų srityje. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tinklo plėtra pagal GEANT programą turi būti sparčiau plėtojama, kad dar iki įstojimo į ES jame būtų pasiekti ES standartus atitinkantys akademinio informacinio tinklo (LITNET) duomenų paerdavimo greičiai (tam yra galimybių panaudoti palydovinio ir plačiajuosčio bevielio ryšio technologijas). Greitas tarptautinis akademinis intranetas – tai inovacija, lemianti žinojimu pagrįstos visuomenės sukūrimą. Tai, kas šiandien gims šioje integruotoje žinojimo erdvėje, rytoj ras pritaikymą kasdieniniame gyvenime, o kartu tai – pagrindinis plačiosios visuomenės kompetencijos atnaujinimo šaltinis. Skaitmeninė mokslo vystymo technologinė tendencija vystosi į paskirstyto skaičiavimo (padalintos atminties) integruotų tinklų, “metakompiuterių” sukūrimą, t.y.: į globalaus tinklo sistemų (WWG) koncepcijos realizavimą, kuris dar labiau paspartins mokslo plėtrą ir jo inovacines galimybes. Intensyvesnis informacinių technologijų pritaikymas Lietuvoje tiesiogiai įtakos spartesnę biotechnologijų, optinių ir kitų aukštųjų technologijų plėtrą. 9.1.1. Lietuvos mokslo raida turės būti siejama su sugebėjimu išnaudoti globalios informacinės infrastruktūros teikiamas galimybes, įsisavinant informacines mokslo procesų valdymo technologijas bei naujausius pasaulinius mokslo laimėjimus, o taip pat su tinkamu pasirengimu įvairiapusiškam tarptautiniam bendradarbiavimui, o kartu ir su globalios rinkos poreikiais. Valstybės finansų resursai, skirti mokslo vystymui, turės būti labiau koncentruojami į priešakinio pobūdžio tyrinėjimus, šiuolaikinius projektus, turinčius inovacijų potenciją. Valstybės programos turi būti įgyvendinamos, panaudojant šalies mokslo institucijų kometenciją ir resursus (integruotas žinias ir patirtį, o taip pat jų galimybes pateikti įvairaus profilio specialistus). 9.1.2. Lietuvos mokslo ir technologijų plėtra per inovacijoms imlią ūkio infrastruktūrą, ir specialias inovacijų skatinimo programas bei sistemas (inovacijų diegimo bei plėtojimo technologinius parkus, valstybės finansuojamus žvalgomuosius projektus, inovacinius centrus, šių centrų informacines sistemas bei duomenų bazes ir pan.) padės transformuoti naujus ar įsisavintus išradimus į rinkos produktus bei paslaugas ar sprendimus, galinčius konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Produktyvių žinių ekonomika taps svarbiausiu augimo veiksniu ir Lietuvos visuomenės kompetencijos bei konkurencinių galimybių atsinaujinimo pagrindu. Mokslo ir technologijų plėtra – tai šalies vystymosi perspektyvas užtikrinantis siekinys. 9.1.3. Lietuvos mokslo ir inovacinių centrų aktyvus dalyvavimas integruotoje Ęuropos Mokslinių Tyrimų Erdvėje. (žr. Europos Komisijos 2000m. sausio mėn. Komunikatą "Towards a European Research Area" ir kitus ES dokumentus, kuriais siekiama skatinti skaitmeninių tinklų platesnį naudojimą Europos mokslo visuomenėje, o taip pat inicijuojamas virtualių mokslinio meistriškumo centrų kūrimas, kaip vienas iš ES prioritetų). Lietuva dar turi galimybių kai kuriose srityse (biotechnologijų, lazerinių technologijų, informacinių technologijų, tiksliosios mechanikos ir kt.) pasiekti aukščiausią Europos mokslinio meistriškumo rangą ir visavertiškai dalyvauti Europos mokslinių tyrimų strategijos formavime bei mokslinių produktų panaudojimo programose, o tuo pačiu sudaryti galimybes sparčiau vystyti ir kitas mokslo sritis, užtikrinant ir spartesnę bendrą technologinę pažangą bei ūkines vystymosi perspektyvas. Tačiau šį strateginį uždavinį pasiekti pavyks tik greitai įgyvendinus gilią mokslo ir studijų reformą, atitinkamai koncentruojant valstybinius asignavimus bei siejant mokslo ir studijų turinį bei struktūrines kryptis su nacionalinės plėtros ir konkrečiais ūkio poreikiais. 9.2. Visuomenės išsilavinimas (kompetencija) – galimybės visiems (tęstinio ir nuotolinio lavinimosi sistemų plėtra). Lietuvos informacinės kompetencijos ilgalaikes ir geras perspektyvas nulems išplėtota nauja visuomenės organizacinė infrastruktūra, skatinanti gyventojus nuolat siekti naujų žinių bei leidžianti palaikyti savo kvalifikaciją ir konkurencingumą pasaulinėje darbo rinkoje, leidžianti mokytis ir siekti žinių, nepriklausomai nuo gyvenamosios ir darbo vietos, laiko ir besimokančiojo amžiaus. Europos Komisija savo 2000 m. kovo 24 d. Lisabonos nutarime pažymėjo pagrindinius Europos Sąjungos politikos momentus. Ji patvirtino, kad Europa eina į žinių amžių, kas turės didžiulę įtaką į kultūrinį, ekonominį ir socialinį gyvenimą. Visų pirma, keisis darbo, mokymosi ir pačio gyvenimo pobūdis. Šiose išvadose pažymima, kad nuolatinis (visą gyvenimą trunkantis) mokymasis yra pagrindinis sėkmingo perėjimo į žiniomis grįstą ekonomiką ir visuomenę garantas. Švietimo ir kvalifikacijos palaikymo sistema įvardinta kaip ateinančių pasikeitimų šerdis. Pagal Europos Sąjungos duomenis, jeigu jau šios Strategijos įgyvendinimo pradžioje vieną kartą įgytos kvalifikacijos dar pakanka 7 – 10 metų, tai vėliau šis laikotarpis dar trumpės. Todėl būtina gyventojams suteikti galimybę nuolat tobulintis ir palaikyti savo konkurencingumą darbo rinkoje, kuri tampa globalia, neribojama šalies sienų: 9.2.1. Reikės nuosekliai įgyvendinti šios Strategijos rengimo laikotarpiu jau parengtas ir patvirtintas Valstybinę nuotolinio švietimo plėtotės programą bei Suaugusiųjų švietimo plėtotės programą, turės būti parengtos tęstinio mokymosi programos žemdirbiams ir kaimo gyventojams, nustatytas ir įdiegtas neformaliojo mokymosi pripažinimo (formalizavimo) mechanizmas. Bus diferencijuojamos stojimo į mokymosi ir studijų programas sąlygos jaunimui ir dirbantiems suaugusiems, jas moduliarizuojant ir akredituojant, pertvarkant neakivaizdines studijas į naujos kartos modernias technologijas panaudojančias nuotolines studijas. Nuo pat šios Strategijos įgyvendinimo pradžios šalyje bus įvesta tarptautinio lygio kompiuterinio raštingumo kvalifikacinių reikalavimų sistema valstybės ir savivaldybių tarnautojams, pedagogams bei viešųjų įstaigų specialistams; analogiškų verslo standartų, atitinkančių tarptautinius reikalavimus, diegimas skatins tarptautinio bendradarbiavimo procesus, didins Lietuvos visuomenės globalias galimybes. 9.2.2. Vykdoma integrali bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo reforma turėtų sudaryti sąlygas vaikų ir jaunimo nuosekliojo mokymo sistemoje padėti nuolatinio mokymosi sampratos ir tam reikalingų įgūdžių pamatus (remiantis NIVP Strategijos nuostatomis bus peržiūrimi Aukštojo mokslo, Švietimo ir Profesinio mokymo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymai ir kiti teisės aktai). Numatoma strategija kuo sparčiau įsijungti į pasikeitimo informacija ir žiniomis pasaulinį nuotolinio vystymosi centrų tinklą. 9.2.3. Jau pačioje NIVP Strategijos įgyvendinimo pradžioje turi būti įgyvendintos vidurinių mokyklų kompiuterizavimo ir atitinkamos švietimo turinio bei formos pertvarkymo programos. Mokymosi įgūdžius, nuolatinį poreikį žinioms, gebėjimą jomis naudotis, norą ir mokėjimą kasdieninėje veikloje naudoti informacines technologijas turi išugdyti vidurinė mokykla, o taip pat – čia turi būti sudarytos sąlygos dirbantiems asmenims įgyti šiuolaikinį vidurinį išsilavinimą, išmokti naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. 9.2.4. Nuolatinio mokymosi koncepcijos įgyvendinimas turi esminiai pakeisti pačią švietimo sistemą. Pagrindinis vaidmuo įgyvendinant nuolatinių studijų koncepciją skiriamas mokslo ir studijų centrams - aukštosioms mokykloms, kurios be mokslinių tyrimų ir specialistų rengimo vis didesnį dėmesį turi skirti žmonių kvalifikacijos palaikymui visą gyvenimą. Jos turi tapti šalies žinių ir kompetencijos centrais plačiaja prasme. 9.2.5. Įgyvendinus NIVP Strategiją, veiks vieninga valstybės informacinė aplinka, integruota į pasaulinius tinklus, leidžianti elektroninėje aplinkoje kurti, kaupti žinias ir keistis jomis; bus plėtojama vieninga infrastruktūra, telkianti visas intelektualinio bei kultūros paveldo informacijos kaupimo bei skleidimo institucijas (bibliotekas, muziejus ir kultūros paveldo įstaigas ir kt., plačiau žr. 7.3.), palaikanti lietuvių kalbos vartojimą (diegiamos ir plėtojamos lietuviškos sisteminė, bendrosios paskirties bei mokomoji programinės įranga ir kt., plačiau žr. 7.3.) ir visiems šalies gyventojams garantuojanti laisvą prieigą prie informacijos ir lavinimosi galimybių. Žinių visuomenėje svarbu kiekvienam gyventojui užtikrinti galimybę gauti operatyvią ir kokybišką informaciją. Išaugs poreikis kurti ir operatyviai skelbti naujas žinias. Išsiplės bibliotekų sąvoka, jos kompiuterizuosis ir taps prieinamomis per visuotinius tinklus. E-bibliotekų ir e-leidyklų integravimo procesas skatins virtualių žinių kūrimo, saugojimo ir platinimo tinklų susikūrimą, o visa tai bus siejama ir derinama su atitinkama švietimo ir sistemos reforma bei kvalifikacijos keitimo galimybėmis: - Strategijos įgyvendinimo laikotarpiu valstybės ir privačių investicijų pagrindu bus tęsiamos visuomenės lavinimo įstaigų informacinės renovacijos programos; tobulinamos tęstinio ir nuotolinio lavinimosi sistemos; valstybė skatins valstybinių mokyklų bei privačias tęstinio ir nuotolinio lavinimosi sistemas, turinčių tarptautinę akreditaciją, tarptautinį prestižą ir pasitikėjimą; visose šalies vidurinėse ir aukštosiose mokyklose moksleiviams bei studentams teikiamų žinių lygis įgalins Lietuvos studentus ir absolventus tęsti studijas pasaulio mokymo ir mokslo centruose, būti lygiaverčiais konkurentais, siekiant užimti darbo vietas pasaulio rinkose; bus vystoma mokslo ir studijų programų integracija su analogiškomis ES programomis; - skatinami mokslo, studijų, švietimo ir tęstinio lavinimosi sanglaudos procesai kurs lanksčią ir dinamišką Lietuvos bendruomenę, prisitaikančią prie nuolat kintančių pasaulinių procesų, šalies darbo rinkos pokyčių, ir padedančią prisitaikyti kiekvienam besimokančiajam; informacijos ir komunikacijos technologijų diegimą lavinimo įstaigose, jų renovaciją ir modernizavimą paspartins specialios valstybės programos, skatinančios bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, įvairiais fondais, verslo subjektais, mokslo bei kitos institucijomis; visuomenės švietimo kompiuterizavimas ir tęstinio lavinimosi sistemų diegimas skatins privataus sektoriaus aktyvų dalyvavimą (tai skatins ir atitinkamos teisinės aplinkos sudarymas). Privačių tęstinio lavinimosi sistemų plėtra ir didesnė konkurencija valstybinio švietimo sistemai, paskatins dinamiškesnį švietimo sistemos prisitaikymą prie nacionalinių ir globalių poreikių bei aktualijų, padės įveikti ugdymo įstaigų atotrūkį nuo ekonominės ir visuomeninės realybės. Įgyvendinus NIVP Strategiją, nuotolinio ir tęstinio mokymosi sistema turėtų tapti ekonomiškai efektyvesnė už tradicinio švietimo paslaugas teikiančias sistemas. - įgyvendinus šią NIVP Strategiją, kiekvienas žmogus galės lietuvių kalba (plačiau – žr. 7.3.) įsigyti ir nuolatos atnaujinti žinias, kvalifikaciją ir sėkmingiau prisitaikyti gyventi ir dirbti sparčiai kintančioje aplinkoje ir nepriklausomai nuo savo gyvenimo ir/ar darbo vietos. Bus mažinama bedarbystė dėl profesinės kompetencijos nepakankamumo, pagerės valstybės valdymas, miestų ir provincijos gyventojams bus suvienodintos sąlygos įgyti norimą išsilavinimą ir kelti profesinę kvalifikaciją (plačiau žr. 7.4). Visuomenės kompetencijos plėtra – svarbiausias struktūrinis šios Strategijos siekinys (jos finansavimas pradiniame etape bus užtikrintas daugiausia valstybės biudžeto, užimtumo fondo, investicijų fondo, kitų fondų, iš specialioms programoms (Užimtumo didinimo, Kaimo plėtros ir kt.) centralizuotai skiriamų lėšų, iš ES programų, Pasaulio Banko, Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko ir kt. Vėliau augs racionalaus ir pilno Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo reikšmė bei didės privataus sektoriaus dalyvavimas. 9.3. Lietuvos kultūros ir lietuvių kalbos išsaugojimas ir skleidimas pasaulio informacinėje visuomenėje (nacionalinio paveldo įskaitmeninimas, vertimo sistemos). Nepaisant pasaulinių procesų kosmopolitinio slėgimo, nacionalinis kultūros paveldas kryptingų ir nuoseklių pastangų dėka turi būti išsaugotas, prieinamas pasaulio informacinėje aplinkoje ir kūrybingai pristatomas bei plėtojamas, o nacionalinis savitumas ir tapatybė išliks būtinu Lietuvos visuomenės solidarumą, bendruomenišką sąveikavimą skatinančiu veiksniu. 9.3.1. Nacionalinės kultūros įskaitmeninimo uždaviniai. Šie uždaviniai sietini su tuo, kas ES dokumentuose vadinama turinio industrijos, kurios yra greitai auganti Europos ekonomikos šaka, ir kurių būsimoms augimo perspektyvoms lemiamą vaidmenį vaidins intensyvus skaitmeninių technologijų įsisavinimas. Kultūros turinio įskaitmeninimas turi lemiamą reikšmę sparčiai e-verslo plėtrai, bei skatinimui naudotis Internetu ir kitomis globalaus tinklo sistemomis. Skaitmeninė turinio pramonė, panaudodama ir susiedama Europos kultūrinę įvairovę sukuria joje pridėtinę vertę, todėl Europos Sąjungoje siekiama remti ir užtikrinti skaitmeninės “turinio” produkcijos prieinamumą greitiveikos tinkluose. Lietuvos nacionalinės bendruomenės ir kultūros paveldo skaitmeninės plėtros strateginiai interesai harmonizuojasi su šia ES strategija. Įskaitmeninant Lietuvos kultūros reiškinius, tikslinga bendradarbiauti su lavinimo įstaigomis, derinti šį siekinį su specialiomis bibliotekų ir muziejų kompiuterizavimo ir “virtualizavimo” programomis. Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys turi gerą pagrindą vystyti “turinio” industrijas – stiprią spaudą ir išvystytą audiovizualinį sektorių, turtingą nacionalinį paveldą. Lietuva turi išnaudoti ES kultūros turinio programas (MEDIA - audiovizualiniam sektoriui ir speciali - CULTURE 2000, INFO2000 ir “Multilingualism in the Information Society” (MLIS) programos; Europos Komisija taip pat įgyvendina programą Europos skaitmeniniam turiniui globaliuose tinkluose remti (eContent). 9.3.2. Veiksminga Lietuvos kultūros plėtojimo politika ir integracija į informacinių paslaugų sektorių (“nacionalinės kultūros įskaitmeninimo inkubatorius”) sudarys sąlygas visavertiškai dalyvauti interaktyvioje Europos bei viso pasaulio kultūros paveldo “skaitmeninėje bendruomenėje”, skatins tarptautinį bendradarbiavimą su Lietuva ir naudingą dėmesį Lietuvai pasaulio informacinėje infrastruktūroje, o kartu netiesiogiai skatins ir Lietuvos ūkio subjektų rinkų plėtrą. Bus parengtos ir įgyvendinamos specialios kultūros paveldo išsaugojimo ir šalies mokslo, meno ir kultūros vertybių pristatymo pasaulio visuomenei, panaudojant informacinių technologijų galimybes, programos (“įskaitmeninimo programos”); skaitmeninėje formoje bus kaupiama informacija apie lietuvių kalbą ir nacionalinės kultūros paveldą (plėtojama “metaduomenų” bazių valdymo ir “multimedia” sistema, jungianti Lietuvos bibliotekas, muziejus ir paveldo institucijas). Informacinių technologijų plėtotė įgalina kaupti ir saugoti, bei realizuoti informacijos mainus tarp įvairių subjektų apie kultūros paveldą, suteikia naujų galimybių ilgalaikiam informacijos išsaugojimui. Tikslinga numatyti naujų skaitmeninių ir lazerinių technologijų taikymą kultūros vertybių inventorizacijai, tyrimams, apskaitos ir valdymo uždaviniams spręsti, kultūros paveldo objektų pristatymui ir kultūrinio turizmo skatinimui, kultūros paminklų inventorizavimo, dokumentavimo tikslams, bei pristatymui ir didaktiniams-edukaciniams tikslams. tikslinga sukurti integruotą etninės kultūros paveldą, gyvuosius tradicinės kultūros židinius, dabartinę raišką bei veiklą atspindinčią informacinę sistemą. 9.3.3. Nacionalinė kalba tarptautiniu mastu pripažįstama labai svarbiu žmogaus dvasinių ir kūrybinių sugebėjimų realizavimo veiksniu (ES: “žmonijos mokslo ir technologijų, istorijos ir meno laimėjimai priklauso nuo kalbos”). Be to, kadangi kalba yra vienijanti nacionalinės kultūros ašis, ji tampa svarbi turinio industrijos požiūriu, o lingvistiniai tyrinėjimai (ir plačiau – humanitariniai mokslai, susiję su semantika, kalbos ir mąstymo struktūra) tampa vienu iš technologinių ir strateginių informacinės visuomenės plėtros resursų, be kurio neįmanomas žinių visuomenės sukūrimas Lietuvoje. Lietuvoje reikia sukurti produktyvią humanitarinių mokslų plėtojimo strategiją, nes IVP procese jie ne mažiau svarbūs, kaip tiksliųjų mokslų ar technologinė plėtra siaurąja prasme. Nepakankamas lingvistinis ir kultūros pritaikymas skaitmeninėje erdvėje tarptautiniam vartotojui – viena iš ES, o taip pat ir Lietuvos problemų, kurios kompleksinis sprendimas palengvins globalų Lietuvos dalyvavimą. 9.3.4. Atitinkamai turi būti plėtojamos ir specialios programos, skatinančios lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje aplinkoje (vykdomos lietuvių kalbos bei kultūros pristatymo pasaulio bendruomenei platinimo ir propagandos programos), įstatymais nustatomos palankios sąlygos plėtoti lietuvių kalbą globalioje elektroninėje, kompiuterių terpėje, diegiamos šiuolaikinės informacinių technologijų priemonės, pritaikytos šalies vartotojui dirbti su jomis lietuvių kalba; plėtojami lietuvių kalbos automatizuoto atpažinimo, sintezės bei vertimo iš lietuvių kalbos į kitas kalbas (ypač į oficialias Jungtinių Tautų bei Europos Sąjungos kalbas) moksliniai ir taikomieji tyrimai, skatinamas šių tyrimų rezultatų diegimas (leksinių ir struktūrinių keitiklių iš lietuvių kalbos ir atgal moduliai; tokia programa turi apimti ir universalios vertimo kalbos pritaikymą lietuvių kalbai; vertimui reikalingų žodynų ir tekstynų sudarymą, lietuviškų tekstų vertiklius kalbos garsais neįgaliesiems), atitinkamų komercinių produktų gamybą; pradiniame etape dėmesys bus sutelkiamas į juridinių tekstų vertimą, kad galima būtų versti į lietuvių kalbą Europos Sąjungos dokumentus ir lietuviškus dokumentus versti iš pradžių bent į vieną iš Europos Sąjungos vartojamų kalbų; turi būti skatinama aktualios mokslinės, kultūrinės, reklaminės, mokomosios medžiagos rengimo ir e-e-leidyba lietuvių kalba, ir iš kitos pusės, siekiama, kad Lietuvos virtualiose bibliotekose gyventojams būtų prieinama informacija apie pasaulį ir jo kultūrą, virtualiuose muziejuose sudaromos sąlygos pažinti nacionalinę bei užsienio tautų istoriją, kultūrą, meną. 9.3.5. Nuo pat šios Strategijos įgyvendinimo pradžios specialios pastangos ir finansavimas turi būti skirti kompiuterių programinės įrangos lituanizavimui, sulietuvintos vartotojų sąsajos su kompiuteriais palaikymui. Nesant galimybės greitai lietuviškai adaptuoti komercinius kompiuterinių programų produktus, šalyje turi būti priimtas strateginis sprendimas kompiuterinę lituanizaciją (kompiuterinių programų lokalizavimą) derinti su viešojo kodo kompiuterinių programų plataus diegimo šalyje prioritetu. 9.3.6. Panaudojant informacinių ir telekomunikacinių technologijų galimybes (internetas, mobilios palydovinės ryšių sistemos ir kt.) užsienio šalims turi būti platinama aktuali informacija apie Lietuvą. Lietuvai strategiškai svarbiose užsienio šalyse bus kuriami centrai, ar joms pritaikyti virtualūs centrai informacijai apie Lietuvą platinti; skatinamas duomenų keitimasis ir kooperacija tarptautiniu mastu. 9.4. Visuomenės sanglauda (subalansuota šalies raida, naujų socialinės integracijos ir pagalbos sistemų plėtra). Nuoseklios ir kryptingos politikos dėka informacinės visuomenės plėtros procese bus išvengta socialinės poliarizacijos ir infrastruktūros vystymosi netolygumų, įgyvendinant esminius struktūrinius visuomenės pertvarkymus: 9.4.1. Būtina veiksmingai panaudoti informacinių technologijų bei naujosios visuomeninės infrastruktūros teikiamas galimybes, vystant teledarbo sąlygas, persikvalifikavimo sistemas, nuotolinius konsultacinius ir socialinės pagalbos centrus ir kt. (atitinkamai turi būti numatomas žvalgomųjų investicinių projektų, siekiant įvertinti tokių nuotolinio darbo, nuotolinės medicinos ir nuotolinio mokymosi technologijų efektyvumą sveikatos apsaugos ir socialiniams klausimams spręsti, įgyvendinimas). Turės būti plįtojama naujų darbo vietų kūrimo skatinimo sistema, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliems visuomenės nariams, piliečiams, gyvenantiems nutolusiose nuo centrų vietovėse, negalintiems pakeisti gyvenamosios vietos ar dirbti visą darbo dieną, vyresniojo amžiaus žmonėms, investuojant į jų įtraukimą į aktyvią darbinę ir kūrybinę veiklą (vystantis ekonomikai, bus palaipsniui likviduojamos neefektyvios darbo vietos, atsirandant naujoms, susijusioms su aukštesnėmis technologijomis, kuriose bus kuriama daugiau pridėtinę vertę turinčios produkcijos, augs čia dirbančių aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų gyvenimo kokybė, didės socialinė poliarizacija, todėl turi būti parengtos ir kasmet papildomos specialios valstybės programos, mažinančios tokią poliarizaciją). Bus siekiama darbo vietų, profesijų vieningos valstybinės informacinės sistemos bei privačių (“virtualių”) darbo biržų, konsultavimo, įdarbinimo centrų ir pan. privačių struktūrų pusiausvyros. Turės būti skatinama harmoninga įskaitmenintų valstybinio ir privataus socialinio draudimo sistemų, ligonių kasų funkcionavimo sistemos plėtra. 9.4.2. Nacionaliniuose plėtros planuose turi būti aiškiai išskirtas regionų plėtros komponentas. IVP aspektu – dėl geografinės lokalizacijos ar finansinių resursų stokos niekas nebūtų izoliuotas nuo e-aplinkos. Informacinių technologijų diegimas ir informacinė ekonomikos plėtra sąlygos (sudarys prielaidas) labiau subalansuotai šalies raidai, racionalių ir efektyvių aplinkos apsaugos sistemų įdiegimui, subalansuotai regionų ekonominei raidai (turės būti numatytas regioninių informacinių sistemų integravimas su visos valstybės informacinėmis sistemomis, centrinių registrų ir savivaldybių informacinių sistemų koordinavimas ir specifiškai: e-verslo plėtros skatinimas regionuose, naikinant darbo sąlygų ir socialinės apsaugos skirtumus; bus plečiamos ekonominės veikos veiklos sritys, kurios galimos namų aplinkoje, naudojantis kompiuterių tinklu, ir sulygina kaimo ir miesto galimybes, leidžia vienodomis sąlygomis dalyvauti tarptautiniuose projektuose). Palankios reguliavimo aplinkos ir specialių informacinės infrastruktūros prieinamumo programų sudarymas bei įgyvendinimas kiekviename regione (teritoriniame vienete), panaudojant bibliotekas, paštą, kitas viešąsias įstaigas ir pan. (viešųjų Interneto centrų kūrimas). 9.4.3. Darbas gali tapti patrauklesnis įvedant lankstesnes įdarbinimo galimybes (tokios kaip teledarbas). Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas moterų įtraukimui į e-verslą, jaunų žmonių poreikių realizavimui informacinės kompetencijos įgijimo bei nuotolinio mokymosi srityje, o pat specialioms programoms “žmonėms, su ypatingais poreikiais” (užtikrinant jų galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis). Šios programos derintinos su ES “e-Dalyvavimo” ir kitomis iniciatyvomis (WAI). Darbo santykių modernizavimas suteiks papildomą lankstumą derinant šeimos gyvenimą ir darbo laiką, kas būna aktualu ir darbdaviams ir darbuotojams. Šios reformos turi būti vykdomos socialinio bendradarbiavimo abipusių interesų dvasioje, išnaudojant įstatymų suteiktas galimybes pasirašyti lankstesnes darbo sutartis. 9.5. Viešojo administravimo efektyvumas ir demokratijos plėtra (“e-valdžia”- nauja viešųjų paslaugų organizacinė infrastruktūra, nauja politinių sprendimų priėmimo aplinka). Įgyvendinant šį siekinį, bus siekiama sukurti lanksčią ir optimalią viešojo administravimo struktūrą, informacinių technologijų pagalba didinti tiesioginę visuomenės įtaką politiniams sprendimams. ES planuojama iki 2003 m. kiekvienoje šalyje užtikrinti “generalizuotą” elektroninį priėjimą prie pagrindinių viešųjų paslaugų, tai meta atitinkamą iššūkį ir Lietuvai, kadangi ji ketina įstoti į ES iki 2004m. 9.5.1. Vykdant e-valdžios įgyvendinimo programą, kaip vieną iš žinių visuomenės elementų, didinamas valstybės ir savivaldos institucijų priimamų strateginių sprendimų efektyvumas (skatinamas sprendimų ir veiklos skaidrumas, informacinės visuomenės resursais paremta analizė), plėtojamas integruotų valstybinių informacinių sistemų ir registrų, vaidinančių lemiamą vaidmenį šalies ūkio tvarkymui, funkcionavimas, efektyvus pažangių duomenų tvarkymo technologijų panaudojimas, statistikos informacinės sistemų, duomenų saugumo sistemų diegimas; 9.5.2. Platesnis visuomeninis dialogas, visuomenės procesų dinamiškumas ir interaktyvumas bei didesnė visuomenės įtaka politiniams sprendimams (užtikrinant dialoginį kompiuterinį ryšį tarp gyventojų ir valstybės institucijų) sąlygos aukštus viešojo administravimo vadybinės kompetencijos reikalavimus, elektroninio raštingumo ir modernių valdymo technologijų poreikį; plėtojant informacinę visuomenę bus siekiama padidinti piliečių aktyvumą, išplečiant jų komunikavimo galimybes, sudarant realias sąlygas visiems šalies gyventojams plėtoti visuomenės informacinę infrastruktūrą ir ja naudotis, tenkinant savo poreikius bei siekiant visuomenės pažangos. 9.5.3. Viešųjų paslaugų valdymą betarpiškai sąlygos visuomenės poreikiai, nes funkcionuos ir bus plėtojama vieninga šalies viešosios informacijos sistema, užtikrinanti valstybės ir savivaldybių bei verslo institucijoms, visuomenei laisvą ir operatyvų priėjimą prie visų valstybės prižiūrimų informacijos šaltinių. Šalies gyventojams įstatymais bus garantuojama prieiga prie atviros informacijos šaltinių, valstybės duomenų bazių ir per viešųjų paslaugų elektroninius instrumentus (elektroninius informacijos gavimo-teikimo punktus, stendus, svetaines, o taip pat – naudojantis daugiafunkcijinėmis elektroninėmis asmens identifikavimo kortelėmis ir kt..) realiai naudotis šalies ir pasaulio informacijos resursais bei elektroninių procedūrų skaitmeninėje informacinėje aplinkoje galimybėmis. Šalies ir užsienio gyventojams bus sudaromos sąlygos gauti išsamią ir visapusišką atvirąją informaciją iš visų lygių valdžios institucijų, teikti savo pasiūlymus, kritiką, šalies piliečiams sudaromos sąlygos dalyvauti priimant sprendimus. Jau NIVP Strategijos įgyvendinimo pradžioje būtina nustatyti tvarką ir sąlygas įgalinančias juridiniams ir fiziniams asmenims per viešuosius duomenų perdavimo tinklus tiesioginiame režime atlikti muitinės, mokesčių mokėjimo bei pajamų deklaravimo procedūras, įgyvendinti ir palaikyti “vieno langelio” principu veikiančią piliečių ir įmonių e-pareiškimų aptarnavimo sistemą; kiekviena ministerija ir kitokia valdžios institucija turės rengti savo veiklos e-paslaugų teikimo srityje planus, kur būtų suskaičiuotos tiek išlaidos (kiek tų elektroninių paslaugų įdiegimas kainuos), tiek ir pajamos (kiek valstybė sutaupys, įdiegusi šias paslaugas). 9.5.4. Viešojo administravimo sektorius bus reorganizuotas į lanksčias, e-viešąsias paslaugas teikiančias, struktūras ir užims optimalesnį lyginamąjį svorį visuomenėje bei valstybės sąnaudose (bus mažinami viešojo administravimo kaštai, gerinama viešųjų paslaugų kokybė.). Įmonėms turės būti sudaromos sąlygos plėtoti savo verslą, naudojantis viešosios informacijos šaltiniais bei taikant įvairias elektronines santykių su valdžios institucijomis procedūras, o taip pat - dalyvauti informacinių sistemų bei ryšių tinklų kūrime bei eksploatavime, viešųjų paslaugų aptarnavime. Viešojo administravimo srityje bus ne tik plačiai taikomi verslo modeliai, bet ir plėtojamos investicinės programos, įtraukiant į šią sritį kuo daugiau privataus kapitalo. Valdymo institucijų renovacija, valstybės institucijų aprūpinimas kompiuterine technika, programine įranga, ryšio kanalais pasieks išsivysčiusių šalių lygį tik intensyvios atitinkamo privataus sektoriaus plėtros visoje šalyje dėka. 9.5.5. Viešojo administravimo sektoriuje turės būti plėtojama globalios informacinės aplinkos reikalavimus ir konkrečius visuomenės poreikius atitinkančių elektroninio raštingumo (ir informacinės kompetencijos apskritai) kvalifikacinių reikalavimų bei technologinių galimybių struktūrinė visuma (pradedant nuo minimalių kvalifikacinių reikalavimų bei prieigų prie viešųjų informacinių tinklų ir baigiant moderniausių informacinių technologijų valdymo kompetencija bei prieigos prie didžiausias galimybes teikiančios techninės ir programinės įrangos bei duomenų srautų kanalų); aukščiausi informacijos kompetencijos ir technologinio aprūpinimo reikalavimai turi būti taikomi bent jau centrinei vykdomosios šalies institucijai, atsakingai už informacinių technologijų valdymą šalyje. Vystant valstybės informacinį kompiuterinį tinklą (VĮ “VIKT”) būtina užtikrinti, kad jis taptų saugiu ir patikimu, valstybės ir savivaldos institucijas aprūpinančiu kokybiškomis informacinėmis paslaugomis, integruotu informacinių paslaugų tinklu. 10. Baigiamosios nuostatos 10.1. Ši Strategija patvirtinama ir įgyvendinama Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Informacinės visuomenės plėtros pagrindų įstatymu bei atskirais Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais, atsižvelgiant į visų parlamentinių partijų pritarimą tokių teisės aktų projektams. 10.2. Ši Strategija papildoma, keičiama ir tobulinama visų šalies parlamentinių partijų sutarimu, o tokie siūlymai įtraukiami į kasmetinį Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pranešimą. 10.3. Kasmetinį IVP esamos situacijos įvertinimo projektą rengia Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas. 10.4. Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas taip pat rengia teisės aktų, susijusių su šios Strategijos įgyvendinimu, projektus, o taip pat vertina ar kiti teisės aktų projektai neprieštarauja šiai Strategijai. 10.5. Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas rengia organizacinių ir teisinių veiksmų, įgyvendinant šią Strategiją, kasmetinį planą, o taip pat – numatomų atlikti darbų grafiką.