← Lietuva

APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS

APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D A 2001 m. gruodžio mėn. 10 d. Vilnius dėl papildomų pastabų Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui IXP-1137

(2)
  1. Posėdyje dalyvavo: Alfonsas Macaitis (komiteto pirmininkas), Juozas Raistenskis (komiteto pirmininko pavaduotojas), Vydas Baravykas (komiteto narys), Antanas Baura (komiteto narys), Vytautas Einoris (komiteto narys), Jūratė Juozaitienė (komiteto narė), Kęstutis Skamarakas Einoris (komiteto narys).
  2. Papildomi pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
  3. LR Seimo kanceliarijos teisės departamentas (2001-12-10)
  4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlytume vietoj žodžių “rūšių buveinėms ir laukinių gyvūnų rūšims” įrašyti žodžius “rūšims ir jų buveinėms”. Pritarti 2 straipsnio 1 dalį siūlome keisti: „
  5. Apsauga – laukinių gyvūnų rūšių buveinėms ir laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms išsaugoti ar tinkamai jų būklei atkurti būtinų priemonių visuma.“
  6. Laukinės gyvūnijos išteklių sąvoka tikslintina (projekto 2 str. 9 d.), nes gaminiai iš laukinių gyvūnų yra savarankiškas civilinių teisių objektas, atsirandantis nuo jo sukūrimo momento ir gali susidėti ne tik iš laukinių gyvūnų ar jų dalių. Pritarti Šią dalį išdėstyti taip: „
  7. Laukinės gyvūnijos ištekliai – gyvi ir negyvi laukiniai gyvūnai, jų dalys, gaminiai iš jų, taip pat kiaušiniai ir paukščių lizdai.“
  8. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinama “laukinių gyvūnų gyvybinės veiklos produktų” sąvoka yra neaiški. Todėl siūlytume atsisakyti “laukinių gyvūnų gyvybinės veiklos produktų” sąvokos, tuo labiau, kad tolesniame įstatymo tekste ji nėra vartojama. Pritarti Šią dalį išbraukti: „
  9. Laukinių gyvūnų gyvybinės veiklos produktai – laukinių gyvūnų veiklos produktai, kuriuos žmogus naudoja ar gali naudoti savo poreikiams tenkinti.“
  10. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriose projekto nuostatose nurodant įstatymus naudojami žodžiai “Lietuvos Respublikos” (projekto 2 straipsnio 16 dalyje, 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 5 straipsnio 2 dalyje), o kitur nevartojami (pvz. 6 str. 2 d., 14 str. 2 d.). Reikėtų suvienodinti projekto tekste vartojamą terminiją. Pritarti Nurodant įstatymus, vartoti be žodžių „Lietuvos Respublikos“: 2 straipsnio 1 dalis: “
  11. Retos ir nykstančios laukinių gyvūnų rūšys – rūšys, kurios dėl jų būklės Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo nustatyta tvarka yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą arba saugomos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis”. 4 straipsnio 1 dalis: „4) Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia saugomas teritorijas;” 5 straipsnio 2 dalis: „
  12. Ar ūkinė veikla gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį laukiniams gyvūnams, jų buveinėms, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo, trumpalaikio apsistojimo migracijų metu sąlygoms ar migracijos keliams, vertinama Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Kai reikšmingo neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai negalima išvengti, planuojamos ūkinės veiklos dokumentuose turi būti numatytos tokio neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai sumažinimo ir kompensavimo priemonės.“
  13. Nuosavybės teisinių santykių pagrindinius principus ir normas nustato Civilinis kodeksas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kilnojamaisiais bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai, negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys), tarp jų ir lobis. Civilinio kodekso 4.59 straipsnyje “Laukiniai gyvūnai” nustatyta, kad “Laisvėje esantys gyvūnai, kurie laikantis įstatymų buvo pagauti arba nušauti, tampa juos pagavusiojo arba nušovusiojo nuosavybe, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip”. Šis Civilinio kodekso straipsnis yra išdėstytas po straipsnių, įtvirtinančių bešeimininkio daikto instituto normas, bei prieš straipsnius “Laukinės ir naminės bitės”, “Bepriežiūriai ir priklydę gyvūnai”, “Radinys”, “Greitai gendantys bešeimininkiai ir rasti daiktai”, “Atlyginimas už daikto radimą”, “Lobis”. Todėl atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad pagal Civilinį kodeksą įstatymų leidėjas laukinius gyvūnus priskiria prie bešeimininkių daiktų, specialiai juos išskirdamas (taip pat kaip pvz. laukines bites). Todėl svarstytina, ar projekto 3 straipsnio nuostata, nurodanti, kad laukiniai gyvūnai yra valstybės nuosavybė atitinka Civilinio kodekso normas. Nepritarti Pastaba grindžiama samprotavimais, darant išvadas iš Civilinio kodekso struktūros. Civilinis kodeksas palieka galimybę šį klausimą konkrečiai reglamentuoti įstatymu. Be to, tokiu būdu reglamentuojant laukinės gyvūnijos nuosavybės klausimą, būtų sukurtas reikiamas teisinis pagrindas didžiajai daliai šiuo metu valstybės vykdomų veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti laukinę gyvūniją, jos buveines, atkurti išnykusias rūšis, apsaugoti gyvūnijos išteklius nuo neteisėto naudojimo ir t. t.
  14. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje žodį “susijusių” reikėtų išbraukti kaip perteklinį Pritarti 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti: „
  15. Laisvėje esantys laukiniai gyvūnai, kurie, laikantis šio Įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų reikalavimų, buvo paimti iš buveinių, tampa juos iš buveinių paėmusio asmens nuosavybe.“
  16. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje vietoj nuorodos į įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, reikėtų įrašyti nuorodą į įstatymo 7 straipsnio 1 dalies bei 16 straipsnio 3 dalies normas, reguliuojančias šiuos teisinius santykius. Be to, siūlytume išbraukti žodžius “persekioti ir” kaip perteklinius. Pritarti 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti: „
  17. Nelaisvėje laikyti laukiniai gyvūnai, kurie ištrūksta į laisvę ir kurių savininkas per vieną mėnesį nuo ištrūkimo į laisvę dienos šių gyvūnų nesugauna, laikomi laisvėje gyvenančiais valstybei nuosavybės teise priklausančiais laukiniais gyvūnais, išskyrus atvejus, kai į laisvę ištrūkusius laukinius gyvūnus persekioti ir sugauti privaloma pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 7 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus.“
  18. Projekto 4 straipsnyje, penktajame skirsnyje nėra nurodytos savivaldybių teisės laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo reglamentavimo, laukinės gyvūnijos apsaugos ir naudojimo kontrolės srityse, nors pvz. projekto 8 straipsnio 3 dalyje yra minimi Savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatai, 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte – savivaldos institucijoms suteikiama teisė pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo. Be to, pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas jos turi teisę steigti saugomas teritorijas. Siūlytume patikslinti projekto nuostatas. Pritarti Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi: „
  19. Savivaldybės: 1) Savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų nustatyta tvarka finansuoja laukinių gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones; 2) Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia saugomas teritorijas; 3) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas.“
  20. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte po žodžio “įrankius” siūlytume išbraukti žodį “normas” kaip perteklinį. Pritarti 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti: „6) tvirtina laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo taisykles, skirtas šio Įstatymo 11 straipsnyje numatytoms naudojimo rūšims reglamentuoti, nustatydama leidžiamų naudoti laukinių gyvūnų sąrašus, leidžiamus laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo būdus, terminus, įrankius, normas, laukinių gyvūnų gausos reguliavimo normas ir priemones, medžiojamųjų gyvūnų gausos nacionaliniuose parkuose reguliavimo reikalavimus;“
  21. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.15 – 1.18 straipsnių normas, siūlytume projekto 9 straipsnio 1 dalyje vartoti “užsienio piliečių” sąvoką (išbraukti žodį “valstybių”). Pritarti 9 straipsnio 1 dalį išdėstyti: „
  22. Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, užsienio valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės. Užsienio juridiniai asmenys laukinės gyvūnijos išteklių naudotojais gali būti, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir susitarimai nustato šį reikalavimą.“
  23. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje vartojamas “Lietuvos Respublikos tarptautinių susitarimų” sąvoka yra perteklinė. Pritarti Pakeisti pagal 10 pastabą.
  24. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 9 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti ne įstatymo 12 straipsnį, o įstatymo 11 straipsnį, nes, būtent jame, yra nurodytos laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšys. Pritarti 9 straipsnio 2 dalį išdėstyti: „
  25. Teisė naudoti laisvėje gyvenančios laukinės gyvūnijos išteklius priklauso valstybei. Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduoto leidimo draudžiama naudoti laisvėje gyvenančios laukinės gyvūnijos išteklius šio Įstatymo 12 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis naudojimo rūšimis. Naudoti laisvėje gyvenančios laukinės gyvūnijos išteklius kitais šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytomis naudojimo rūšimis galima laisvai, laikantis šio Įstatymo ir šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimų.“
  26. Redaguojant projekto tekstą, reikėtų patikslinti projekto 13 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 1 dalies bei 24 straipsnio 5 dalies redakcijas. Pritarti Redaguoti: 13 straipsnio 1 dalį: „
  27. Medžiojimas yra veikla, kurios tikslas - panaudoti paimti laisvėje gyvenančius medžiojamuosius gyvūnus, juos sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Medžioti leidžiama tik asmenims, turintiems medžiotojo bilietą ar analogišką užsienio valstybėse išduotą dokumentą bei kitus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytus dokumentus.“ 16 straipsnio 3 dalį: „
  28. Kryžminti laukinius gyvūnus leidžiama tik mokslinių tyrimų tikslais ir turint Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą. Draudžiama išleisti į laisvę laukinių gyvūnų hibridus, sąmoningai ar nesąmoningai išveistus nelaisvėje, išleisti į laisvę draudžiama o ištrūkusius į laisvę privaloma sugauti.“ 19 straipsnio 1 dalį: „
  29. Atskirų rūšių laukinių gyvūnų gausa reguliavimas reguliuojama atliekant saugomų teritorijų priežiūrą, siekiant užtikrinti gyventojų žmonių sveikatą, apsaugoti nuo ligų naminius ar laukinius gyvūnus, išvengti laukinių gyvūnų daromos žalos žemės, miško ir žuvininkystės ūkiams, kitiems žmogaus veiklos objektams, laukiniams gyvūnams, svarbiems aplinkos komponentams.“ 24 straipsnio 5 dalį: „
  30. Medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško sklypų ir vandens telkinių sklypų, kuriuose neuždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, atlygina asmenys, turintys teisę tose teritorijose naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, šiais atvejais: 1) kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kai kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti neuždrausta nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų.“ 14 Siekiant suvienodinti projekte vartojamas sąvokas, siūlytume projekto 15 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 1 bei 2 dalyse, 19 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje bei šio straipsnio 6 dalies 1 punkte vietoj termino “laukinės gyvūnijos naudotojai” įrašyti terminą “laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai”. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 10 straipsnyje nurodomi “laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai”, penktojo skirsnio pavadinime “laukinės gyvūnijos apsauga ir naudojimas”, 24 straipsnio 4 dalyje – “laukinės gyvūnijos naudotojai”, projekto 24 straipsnio 5 ir 7 dalyse “asmenys, turintys teisę tam tikroje teritorijoje naudoti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų išteklius” ir panašiai. Be to, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamu sąvokos apibrėžimu papildyti įstatymo 2 straipsnį. Pritarti (taisant taip pat pagal 18 ir 23 pastabas) 15 straipsnio 3 dalį: „
  31. Fiziniai asmenys Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše esančius gyvūnus gaudyti ar rinkti be atskiro leidimo, nepažeisdami žemės, miško ir vandens savininkų, valdytojų ir naudotojų bei laukinės gyvūnijos naudotojų teisių bei interesų.” 16 straipsnio 1 ir 2 dalis: „
  32. Laukinių gyvūnų išteklių naudojimas mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams yra laisvėje gyvenančių ir nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų stebėjimas, žymėjimas, veisimas, filmavimas ir panaši veikla. Tokia veikla leidžiama pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamas Laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams taisykles be atskiro leidimo, jeigu laukiniai gyvūnai nepaimami iš jų buveinių ir ši veikla nedaro žalos laukiniams gyvūnams, buveinėms bei nepažeidžia žemės, miško ir vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų bei laukinės gyvūnijos naudotojų teisių ir interesų.
  33. Naudoti laukinius gyvūnus laukinės gyvūnijos išteklius mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams paimant juos iš buveinių leidžiama tik turint Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą, nepažeidžiant žemės, miško bei vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų ir suderinus su kitais laukinės gyvūnijos naudotojais.” 19 straipsnio 2 dalį: „
  34. Privalomus nurodymus dėl priemonių laukinių gyvūnų gausai reguliuoti žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams ar kitiems laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, Veterinarijos įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme, Apskrities valdymo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytą kompetenciją gali duoti atitinkamos savivaldybės meras arba apskrities viršininkas kartu su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, už gyvūnų sveikatingumą atsakingų ar aplinkos apsaugos institucijų vadovais.“ 24 straipsnio 4 ir 6 dalis: „
  35. Laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytais atvejais atlygina laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai arba valstybė, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, arba nukentėjusio asmens tyčios arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.” „
  36. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų nustatyta tvarka valstybės vardu šiuose teisės aktuose nurodytos institucijos atlygina laukinių gyvūnų padarytą žalą: 1) žemės, miško sklypų ir vandens telkinių, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė kanopiniai žvėrys ir bebrai ir šios žalos neprivalo atlyginti laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai pagal šio straipsnio 5 dalį; V skirsnio pavadinimą: „ Laukinės GYVŪNIJOS APSAUGOS IR laukinės gyvūnijos išteklių NAUDOJIMO vALSTYBinė KONTROLĖ“
  37. Projekto 15 straipsnio 3 dalyje po žodžio “vandens” siūlytume įrašyti žodį ”telkinių”. Pritarti taisant pagal 18 pastabos nuostatas 15 straipsnio 3 dalį: „
  38. Fiziniai asmenys turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše esančius gyvūnus gaudyti ar rinkti be atskiro leidimo, nepažeisdami žemės, miško ir vandens savininkų, valdytojų ir naudotojų bei laukinės gyvūnijos naudotojų teisių bei interesų.“
  39. Projekto 16 straipsnio 1 dalyje siūlytume išbraukti žodžius “bei nepažeidžia žemės, miško ir vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų bei laukinės gyvūnijos naudotojų teisių ir interesų” bei 2 dalyje “nepažeidžiant žemės, miško bei vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų ir suderinus su kitais laukinės gyvūnijos naudotojais” kaip perteklinius, nes tai yra bendroji laukinės gyvūnijos išteklių naudotojo pareiga, nurodyta projekto 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pritarti Taisoma pagal 15 pastabą.
  40. Projekto 16 straipsnio 3 dalyje bei 17 straipsnio 1 dalyje po žodžių “Aplinkos ministerijos” siūlytume įrašyti žodžius “nustatyta tvarka išduotą”. Pritarti 16 straipsnio 3 dalį: „
  41. Kryžminti laukinius gyvūnus leidžiama tik mokslinių tyrimų tikslais ir turint Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą. Draudžiama išleisti į laisvę laukinių gyvūnų hibridus, sąmoningai ar nesąmoningai išveistus nelaisvėje, o ištrūkusius į laisvę privaloma sugauti.“ 17 straipsnio 1 dalį: „
  42. Juridiniai ir fiziniai asmenys gali sudaryti zoologines kolekcijas (gyvų laukinių gyvūnų, laikomų zoologijos soduose, parkuose ir okeanariumuose bei kitur, taip pat gyvūnų iškamšų, lizdų ir kiaušinių, preparatų ir gyvūnų dalių rinkinius). Paimti laukinius gyvūnus iš jų buveinių specialiai zoologinėms kolekcijoms leidžiama turint Aplinkos ministerijos leidimą. Leidimų paimti gyvūnus nereikia, kai kolekcijos, sudaromos iš laukinių gyvūnų, paimamų iš buveinių pagal šio įstatymo 13, 14, 15, 16 18 ir 19 straipsniuose nustatytus reikalavimus.“
  43. Projekto 18 straipsnio 1 dalis nustato laukinių gyvūnų paėmimą iš buveinių globos ir gydymo tikslais su būtina sąlyga, kad išgijusius laukinius gyvūnus privaloma grąžinti į jų buveines. Todėl, tampa neaišku, kaip iš tokių gyvūnų gali būti sudaryta zoologinė kolekcija (projekto 17 straipsnio 1 dalis). Pritarti 17 straipsnio 1 dalį redaguoti: „
  44. Juridiniai ir fiziniai asmenys gali sudaryti zoologines kolekcijas (gyvų laukinių gyvūnų, laikomų zoologijos soduose, parkuose ir okeanariumuose bei kitur, taip pat gyvūnų iškamšų, lizdų ir kiaušinių, preparatų ir gyvūnų dalių rinkinius). Paimti laukinius gyvūnus iš jų buveinių specialiai zoologinėms kolekcijoms leidžiama turint Aplinkos ministerijos leidimą. Leidimų paimti gyvūnus nereikia, kai kolekcijos, sudaromos iš laukinių gyvūnų, paimamų iš buveinių pagal šio įstatymo 13, 14, 15, 16 18 ir 19 straipsniuose nustatytus reikalavimus, taip pat paimtų iš buveinių pagal šio įstatymo 18 straipsnio reikalavimus, jeigu laukinių gyvūnų grąžinimas į buveines, iš kurių jie buvo paimti, nėra privalomas.“
  45. Projekto 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad prekybos laukiniais gyvūnais objektai gali būti laukiniai gyvūnai, paimti iš buveinių pagal šio įstatymo 18 straipsnio reikalavimus, t.y. paimti globos ir gydymo tikslais. Tačiau, tampa neaišku, kaip galima pirkti ar parduoti gyvūną, kurį išgydžius, privalai grąžinti į jo buveinę? Siūlytume tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti 20 straipsnio 3 dalį redaguoti: „
  46. Prekybos laukiniais gyvūnais objektais gali būti tik laukiniai gyvūnai, paimti iš buveinių pagal šio Įstatymo 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių reikalavimus, taip pat gyvūnai, paimti iš buveinių pagal šio įstatymo 18 straipsnio reikalavimus, jeigu laukinių gyvūnų grąžinimas į buveines, iš kurių jie buvo paimti, nėra privalomas. Reikalavimus, susijusius su laukinių gyvūnų laikymu nelaisvėje, jų gabenimo ir priežiūros sąlygomis, nustato Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas.”
  47. Projekto V skirsnio bei 22 straipsnio pavadinimuose bei šio straipsnio turinyje siūlytum po žodžių “laukinės gyvūnijos apsaugos ir” įrašyti žodžius “jos išteklių”. Pritarti Taisoma pagal 15 pastabą.
  48. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje yra nurodyti civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo jos atvejai: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusiojo asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Todėl reikėtų suderinti projekto 24 straipsnio 4 dalį su Civiliniu kodeksu arba pateikti nuorodą į šį teisės aktą. Pritarti 24 straipsnio 4 dalį redaguoti: „
  49. Laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytais atvejais atlygina laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai arba valstybė, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, arba nukentėjusio asmens tyčios arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.”
  50. Projekte po įstatymo tekstu reikėtų įrašyti sakinį: “Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą”. Pritarti
  51. Projekto 2 straipsnio (dėl įsigaliojimo) pavadinimas neatitinka straipsnio turinio, todėl, nėra aišku, kuri 13 straipsnio dalis: 2 ar 5 įsigalios nuo nurodytos datos. Pritarti projekto 2 straipsnio pavadinimą ir tekstą redaguoti taip: „2 straipsnis. Šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Laukinės gyvūnijos įstatymo 13 straipsnio 5 2 dalies įsigaliojimas Šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Laukinės gyvūnijos įstatymo 13 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2003 m. balandžio 1 d.
  52. Atkreipiame dėmesį, kad projekto bei jo lyginamojo varianto nuostatos nėra tarpusavyje suderintos. Pritarti
  53. Gintaras Steponavičius (2001-12-10) Siūlau įstatymo projekte 13 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus “1000” įrašyti skaičių “200” ir 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: “
  54. Siekiant užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų naudojimą, šiuos gyvūnus medžioti leidžiama tik vientisoje ne mažesnėje kaip 200 ha teritorijoje, kurioje neuždrausta medžioti ir kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka buvo įregistruota kaip medžioklės plotų vienetas, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus, kai medžiojamųjų gyvūnų išteklius leidžiama naudoti mažesnėje teritorijoje. Nepritarti Nuostata dėl 1000 ha minimalaus medžioklės plotų vieneto dydžio siekiama atsižvelgti į mokslininkų nustatytas kanopinių žvėrių elementarių populiacijų užimamas teritorijas (šernų -5-10 tūkst. ha, tauriųjų elnių –10-30 tūkst. ha, briedžių-60-100 tūkst. ha). Tačiau suformuoti tokio dydžio medžioklės plotų vienetus, kad pilnai atitiktų elementarių populiacijų užimamus plotus, neįmanoma. 1000 ha medžioklės plotų vienetas, su nustatytomis aiškiomis gamtinėmis ribomis, leistų racionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, saugoti juos bei užtikrins išteklių naudojimo kontrolę.
  55. Komiteto sprendimas: Pritarti Komiteto išvadoms dėl papildomų pastabų Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui IXP-1137
(2)
  1. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
  2. Komiteto paskirtas pranešėjas: J.Raistenskis. Komiteto pirmininkas Alfonsas Macaitis

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.