Vilnius

(5)5. SVARSTYTA: 2001-12-07 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada ir 2001-11-21 d. Seimo nario J.Razmos pasiūlymai Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui IXP-433

(5). NUSPRĘSTA: - dėl 2001-12-07 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados PASIŪLYMO ESMĖ KOMITETO SPRENDIMAS PASTABOS (ARGUMENTAI)

1. Transporto veiklos pagrindų įstatymo naujos redakcijos projekto (toliau-projektas) 2 straipsnis redaguotinas vienodai įvardinant tas pačias sąvokas. Štai projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „vežti keleivius, bagažą ir (arba) krovinius”, tuo metu 12 dalyje vartojama sąvoka „vežti keleivius ar krovinius”.
2. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamą „transporto priemonės” sąvoką reiktų tikslinti, nes pagal siūlomą redakciją į šiame įstatyme reglamentuojamų transporto priemonių ratą patektų ir, pavyzdžiui, liftas. Tobulinant šios sąvokos apibrėžimo redakciją būtų galima atsižvelgti į Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžimą.
3. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje pateiktas sąvokos „vežėjas (operatorius)” apibrėžimas kvestionuotinas, kadangi nesuprantama, kodėl vežėjais (operatoriais) būtinai turėtų būti įmonės.
4. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje pateiktas sąvokos „visuomenės aptarnavimo įsipareigojimas” apibrėžimas tikslintinas, kadangi pagal apibrėžimo turinį visuomenės aptarnavimo įsipareigojimas yra ir įpareigojimas vežti, o taip pat įpareigojimas vežėjui (operatoriui) takyti patvirtintus tarifus. Pažymėtina, kad įsipareigojimas ir įpareigojimas ne tas pats.
5. Projekto 3 straipsnio 2 punkte vartojama projekto 2 straipsnyje apibrėžta „vežėjo (operatoriaus)” sąvoka, tačiau būtų galima atkreipti dėmesį į tai, kad to pačio straipsnio 3 ir 4 punktuose dar vartojama sąvoka „vežėjas”. Jei omenyje turima tas pats, reikėtų suvienodinti vartojamas sąvokas. Priešingu atveju turėtų būti pateiktas ir sąvokos „vežėjas” apibrėžimas.
6. Projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostata tikslintina. Šioje dalyje nustatoma, kad viešosios transporto infrastruktūros objektais negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai, bet neminimi transporto infrastruktūros objektų turtiniai įsipareigojimai. Be to, būtų žymiai aiškiau, jeigu antroji šios dalies nuostata, nustatanti, kad į juos negali būti nukreipti išieškojimai pagal kreditorių reikalavimus, būtų išdėstyta atskiru sakiniu.
7. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje tikslintina nuostata „specialieji transporto rūšių įstatymai (kodeksai)”, nes, pavyzdžiui, Bevariklio transporto įstatymas yra specialusis bevariklio transporto rūšies įstatymas, bet ne kodeksas. Todėl vietoj žodžių „įstatymai (kodeksai)” tiksliau būtų rašyti „įstatymai ir kodeksai”.
8. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „transporto ūkinė-komercinė veikla” nedera su projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateikta sąvoka „transporto veikla”. Be to, pavyzdžiui, projekto 9 straipsnio 1 dalyje vėl vartojama sąvoka „transporto veikla”. Vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti.
9. Būtų galima atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 2 dalį rinkliavos yra vienas iš valstybės biudžeto pajamų formavimo šaltinių. Be to, Rinkliavų įstatyme numatyta, kad yra valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos. Valstybės ir vietinės rinkliavos įskaitomos į atitinkamus biudžetus. Kitų rinkliavų minėtas įstatymas nenumato. Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatos kvestionuotinos.
10. Projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostata, projekto 16 straipsnio 2 dalis bei projekto 17 straipsnis derintini su Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. IXP-1214) dėstomos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo naujos redakcijos 11 straipsnio nuostatomis, kuriose nustatyta, kur gali būti naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos. Taip pat pažymėtina, kad pagal pastarojo projekto nuostatas Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių savininkų (valdytojų) naudotojo mokestis yra vienas iš minėtos programos finansavimo šaltinių. Be to, galima būtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą. Kelių fondas, kaip specialioji programa, pradedamas perskirstyti per nacionalinį biudžetą nuo 2002 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad pastaroji nuostata įgyvendinama ir šiuo metu galiojančiame Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme ir minėtame šio įstatymo pakeitimo įstatymo projekte.
11. Svarstytina, ar projekto 12 straipsnyje apibrėžiant kombinuotus vežimus būtina nustatyti, kad galutinė maršruto dalis turi būti užbaigiama kelių transporto priemonėmis. Kodėl tokie vežimai negalėtų būti užbaigiami gavėjui priimant krovinį iš vagono, laivo ar pan.
12. Kelia abejonių projekto 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija. Šio punkto nuostata, kad valstybės pagalba teikiama tuo atveju, kai kiti vežėjai (operatoriai) tokių išlaidų neturi. Teikiant valstybės pagalbą viešosios transporto infrastruktūros vežėjams (operatoriams) nebūtina atsižvelgti į kitų vežėjų (operatorių) galimybes. Tokia pagalba, kuri susijusi su viešosios infrastruktūros modernizavimu, yra susijusi su viešųjų paslaugų teikimu.
13. Projekto 13 straipsnio 2 dalies redakcija tikslintina. Joje reikėtų rašyti ne apie valstybės pagalbos neprieštaravimą įstatymui, bet apie valstybės pagalbos teikimą, jei tai yra įmanoma pagal šioje dalyje minimą įstatymą.
14. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldos institucijos užtikrina socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei, netgi ir komerciškai nenaudingomis vežėjams (operatoriams) sąlygomis”. Žodžius „netgi ir komerciškai nenaudingomis vežėjams (operatoriams) sąlygomis” būtų galima išbraukti kaip perteklinius.
15. Projekto 14 straipsnio 2 dalies pirmasis sakinys ir 3 dalis derintini tarpusavyje, nes jie vienas kitą dubliuoja.
16. Projekto 14 straipsnio redakcija tobulintina atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, nes jei projekto 14 straipsnyje minimų paslaugų pirkimo vertė per finansinius metus viršytų Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas, tokių paslaugų pirkimas turėtų būti vykdomas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Kita vertus, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, kurių vertė yra mažesnė už nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, atliekami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė gali patvirtinti sąrašą prekių, darbų, paslaugų, kuriems visais atvejais, neatsižvelgiant į vertę, taikomas viešasis pirkimas, būtų galima suabejoti projekto 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse dėstomų normų reikalingumu.
17. Projekto 17straipsnio 1 dalies 5 punktas derintinas su Labdaros ir paramos įstatymo 6 ir 7 straipsnių, nustatančių labdaros ir paramos gavėjų baigtinį sąrašą, nuostatomis.
18. Projekto pabaigoje įrašytini žodžiai „skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą” bei pasirašančiojo asmens pareigos. Nepritarti (bendru sutarimu). Nepritarti (bendru sutarimu). Nepritarti (bendru sutarimu). Nepritarti (bendru sutarimu). Pritarti (bendru sutarimu). Pritarti (bendru sutarimu). Pritarti (bendru sutarimu). Nepritarti (bendru sutarimu). Iš dalies pritarti (bendru sutarimu). Nepritarti (bendru sutarimu). Nepritarti (bendru sutarimu). Nepritarti (bendru sutarimu). Nepritarti (bendru sutarimu). Iš dalies pritarti (bendru sutarimu). Pritarti (bendru sutarimu). Nepritarti (bendru sutarimu). Iš dalies pritarti (bendru sutarimu). Pritarti (bendru sutarimu). 1str. 12 d. atitinka ES reglamento nuostatas, pašto vežimui visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai netaikomi. 2 str. 7 d. apibrėžimas taikomas ne tik kelių transporto priemonėms, bet ir kitų rūšių transporto priemonėms. Tik įmonės, įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka, turi teisę vežti keleivius ir krovinius už atlygį. Pateikiamas apibrėžimas atitinka ES teisės aktuose pateikiamą visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų pateikiamą apibrėžimą. Suvienodinamos sąvokos. Tikslinamos nuostatos. Tikslinamos nuostatos. 8 str.1 d. nuostata atitinka Įmonių įstatymo nuostatas dėl licencijuojamos ūkinės-komercinės veiklos. 2str. 9 d. sąvoka "transporto veikla", yra platesnė, apima ir nelicencijuojamas veiklos rūšis. 9 str. minimos rinkliavos yra imamos už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra, o ne už dokumentų, turinčių juridinę galią išdavimą, kaip nustatyta Rinkliavų įstatyme. Rinkliavos už naudojimąsi transporto infrastruktūra yra įtvirtintos Juridinių asmenų pelno mokesčio, galiojančiame Transporto veiklos pagrindų įstatymuose ir kt. teisės aktuose. Tačiau dėl aiškumo, įstatymo projekto 2 staripsnis papildomas nauja dalimi - "rinkliavos" sąvoka, kuri bus naudojama tik šio įstatymo prasme: "Rinkliava - transporto infrastruktūros objekto savininko nustatytas užmokestis už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu, kurį transporto infrastruktūros objekto naudotojas moka transporto infrastruktūros objekto valdytojui (savininkui)". 9 str. 3 d. bei 16 str. 2 d. bei 17 str. reglamentuoja visų rūšių transportą, ne tik kelių, todėl negali būti derinama su vienu specialiuoju įstatymu. 12 str. apibrėžimas atitinka ES teisės aktų pateikiamą apibrėžimą -kombinuoti vežimai turi būti užbaigiami kelių transportu. Redakcija pateikta Konkurencijos tarybos ir suderinta su suinteresuotais asmenimis. Redakcija pateikta Konkurencijos tarybos ir suderinta su suinteresuotais asmenimis. 14 str. siūlomi išbraukti žodžiai nusako visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų esmę, nuostatos atitinka ES teisės aktų nuostatas. Tačiau dėl redakcinio tikslumo išbraukiamas žodelis "netgi". Išbraukiama 14 str. 3 dalis. Šiuo atveju Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas. Išbraukiamas žodelis "labdaros". Redakcinio pobūdžio patikslinimas. - dėl 2001-11-21 d. Seimo nario J.Razmos pasiūlymų PASIŪLYMO ESMĖ KOMITETO SPRENDIMAS PASTABOS (ARGUMENTAI)
19. Įstatymo projekto 3 straipsnyje išbraukti 2 punktą, o 3, 4, 5 ir 6 punktus atitinkamai laikyti 2, 3, 4 ir 5 punktais.
20. Įstatymo projekto 7 straipsnyje išbraukti 2 dalį, o 3 dalį laikyti 2 dalimi.
21. Įstatymo projekto 10 straipsnio 5 dalyje išbraukti žodžius "organizuojant ir" bei "transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą (priežiūrą)" ir visą dalį išdėstyti taip: "
22. Konkurencijos įstatymas netaikomas atliekant transporto priemonių registravimą."
23. Įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio "arba" įrašyti žodį "ir".
24. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius "kai tas pats krovinys . . . - kelių transporto priemonėmis." Ir šią dalį išdėstyti taip: "
25. Kombinuoti vežimai - krovinių gabenimas naudojant ne mažiau kaip dvi transporto rūšis."
26. Įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius "gali būti". Nepritarti (svarstymo metu iniciatorius pasiūlymą atsiėmė). Nepritarti (už pasiūlymą 2; prieš 4; susilaikė 5). Nepritarti (už pasiūlymą 3; prieš 3; susilaikė 4). Nepritarti (svarstymo metu iniciatorius pasiūlymą atsiėmė). Nepritarti (svarstymo metu iniciatorius pasiūlymą atsiėmė). Pritarti (bendru sutarimu). Pasiūlymas analogiškas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA pasiūlymui, kuriam komitetas svarstymo metu nepritarė. Pasiūlymas analogiškas Konkurencijos tarybos pasiūlymui, kuriam komitetas svarstymo metu nepritarė. Pasiūlymas iš esmės analogiškas Konkurencijos tarybos pasiūlymui, kuriam komitetas svarstymo metu nepritarė. Šiuo metu galioja būtent tokia tvarka. Pasiūlymas analogiškas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA pasiūlymui, kuriam komitetas svarstymo metu nepritarė. Be to, apibrėžimas atitinka ES teisės aktų pateikiamą apibrėžimą. Komiteto pirmininkas Viktor Uspaskich