VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS Į

VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS Į S A K Y M A S DĖL VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS, VEISLINIŲ KIAULIŲ KONTROLINIO PENĖJIMO IR SKERDENŲ VERTINIMO TAISYKLIŲ BEI VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO APSKAITOS FORMŲ 2001 m. gruodžio 7 d. Nr. 28 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsniais, remdamasis žemės ūkio ministro 2001m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 246 „Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų dalinio pakeitimo“(Žin., 2001, Nr. 64-2367) 6.10 punktu ir siekdamas, kad didėtų veislinių kiaulių produktyvumas, pagerėtų apskaita, taip pat būtų išauginamas geros kokybės veislinis prieauglis:

1. Tvirtinu pridedamas: 1.
2. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės taisykles; 1.
3. Veislinių kiaulių kontrolinio penėjimo ir skerdenų vertinimo taisykles; 1.
4. Veislinių kiaulių produktyvumo apskaitos formas.
5. Nurodau: 2.
6. rajonų vyriausiesiems specialistams – valstybiniams veislininkystės inspektoriams kontroliuoti, kad veislinių kiaulių produktyvumas, produktyvumo apskaita ir veislinių kiaulių kontrolinis penėjimas būtų vykdomas vadovaujantis šiuo įsakymu patvirtintomis taisyklėmis; 2.
7. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyr. specialistams – inspektoriams kontroliuoti šiuo įsakymu patvirtintų taisyklių ir apskaitos formų taikymo priežiūrą. VIRŠININKAS KĘSTUTIS SAIKEVIČIUS ______________ PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 28 VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
8. Šios taisyklės reglamentuoja veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę.
9. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolė – gyvulių individualių produktyvumo ir veislinių savybių nustatymas, duomenų apskaita, registravimas ir kaupimas gyvulių veislininkystės informacinėse sistemose.
10. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolė vykdoma ir veislinės savybės vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226, 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsnių nuostatomis, žemės ūkio ministro 1998 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 246 patvirtintomis Veislinių kiaulių vertinimo taisyklėmis bei atsižvelgiant į ES komisijos sprendimą 89/507/EEC.
11. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę vykdo Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis, o valstybinę priežiūrą – Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
12. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolė ir produktyvumo apskaita vykdoma, kai veislinės kiaulės yra suženklintos. II. PRODUKTYVUMO KONTROLĖS TIKSLAI
13. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės tikslai yra: 6.
14. žinoti tikslią gyvulio kilmę, produktyvumą, nustatyti jo genetinį potencialą ir vykdyti kryptingą selekciją genetiškai tobulesniems – produktyvesniems gyvuliams gauti. II. KONTROLIUOJAMI VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO RODIKLIAI
15. Paršavedžių produktyvumo rodikliai: 7.
16. paršavedžių vislumas; 7.
17. paršavedžių pieningumas (21 dienos vados masė kg); 7.
18. paršavedžių išsivystymas (kūno ilgis cm); 7.
19. palikuonių raumeningumas (4 palikuonių raumeningumas nustatytas ultragarsiu aparatu esant palikuonims 85–110 kg gyvosios masės); 7.
20. palikuonių penėjimosi ir mėsinės savybės, juos vertinant kiaulių kontrolinio penėjimo stotyje.
21. Veislinių kuilių produktyvumo rodikliai: 8.
22. reprodukcinės savybės (sukergtų su kuiliu paršavedžių vislumas); 8.
23. išsivystymas (gyvoji masė kg ir kūno ilgis cm); 8.
24. palikuonių raumeningumas (16 palikuonių, nustatytas ultragarsiu aparatu esant 85–110 kg gyvosios masės); 8.
25. palikuonių penėjimosi ir mėsinės savybės, juos vertinant kiaulių kontrolinio penėjimo stotyje.
26. Veislinio prieauglio produktyvumo rodikliai: 9.
27. išsivystymas (gyvoji masė kg ir kūno ilgis cm); 9.
28. raumeningumas (nustatytas ultragarsiu aparatu esant 85–110 kg gyvosios masės). IV. ATSAKINGOS INSTITUCIJOS IR ASMENYS, ATLIEKANTYS KIAULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĘ
29. Pirminiai veislinių kiaulių produktyvumo duomenys fiksuojami veislinių kiaulių apskaitos formose Nr. 1-K, Nr. 2-K, Nr. 3-K, Nr. 4-K. Už pirminių duomenų įrašymą į veislinių kiaulių apskaitos formas atsakingi veislinių kiaulių savininkai arba jų įgalioti asmenys.
30. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę ir apskaitą vykdo Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kiaulių produktyvumo kontrolės asistentai.
31. Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kiaulių produktyvumo kontrolės asistentai, vykdydami veislinių kiaulių produktyvumo apskaitos kontrolę, privalo du kartus per mėnesį savo veiklos zonoje patikrinti veislinių kiaulių produktyvumo apskaitos tvarkymą. Tikrinimo data iš anksto nepranešama.
32. Tikrinimo metu sutikrinami veislinių kiaulių augintojo padaryti pirminiai įrašai apskaitos formose apie paršavedžių sukergimą, jų vislumą, pieningumą, paršelių atjunkinimą, jų svorį, veislinio prieauglio pardavimą, paršelių lizdo ir individualius numerius, paršavedžių, kuilių išbrokavimą su esama būkle. Po patikrinimo kontrolės asistentas užpildo kontrolės lapelius ir juos išsiunčia Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai įrašyti į informacinę sistemą LIKIS. Siunčiami šie bandoje įvykusių pasikeitimų duomenys: 13.
33. kiekvienos paršavedės sukergimo (sėklinimo) data, vardas, ind. Nr. ir kuilio vardas ir ind. Nr.; 13.
34. kiekvienos paršavedės apsiparšiavimo data, vardas, ind. Nr., gimusių gyvų paršelių skaičius, jų lytis bei lizdo numeris; 13.
35. kiekvienos paršavedės 21 dienos amžiaus vados masė, paršelių skaičius, ind. Nr., paršavedės vardas ir ind. Nr.; 13.
36. paršavedės atskyrimo nuo paršelių data, vardas, ind. Nr., paršelių atjunkinimo data, paršelių ind. Nr. ir jų individuali masė; 13.
37. paršavedės, kuilio išbrokavimo data, vardai ir ind. Nr.; 13.
38. 3 mėn. veislei atrinktų paršelių skaičius, jų atsivedimo datos ir ind. Nr.; 13.
39. parduoto veislinio prieauglio ind. Nr. ir lytis.
40. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai siunčiamą informaciją pasirašo kiaulių produktyvumo kontrolės asistentas ir veislinių kiaulių savininkas arba jo įgaliotas asmuo.
41. Į Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolės asistento siunčiamą informaciją neįtraukti paršavedžių, kuilių produktyvumo rodikliai, nurodyti šių taisyklių 13.1–13.6 punktuose, neapskaitomi veislininkystės apskaitos sistemoje ir gautas prieauglis negali būti parduodamas veislei.
42. Veislinio kiaulių prieauglio raumeningumą nustato Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties apmokytas specialistas ultragarsiu aparatu „Piglog 105“. Nustatant veislinio prieauglio raumeningumą, dalyvauja kontrolės asistentas. Veislinio prieauglio raumeningumas nustatomas esant 6–8 mėn. amžiaus ir 85–110 kg gyvosios masės, specialiame gardelyje.
43. Nustatant prieauglio raumeningumą, pirmiausia turi būti žinomas jo amžius, gyvasis svoris. Prieauglio amžius nustatomas iš apskaitos, o gyvoji masė – pasvėrus. Šie duomenys fiksuojami aparatu.
44. Nustatant prieauglio raumeningumą, matuojamas lašinių storis dviejose vietose: 18.
45. ties 3–4 juosmens slanksteliu nuo galo ir 7 cm link papilvės nuo vidurinės nugaros linijos; 18.
46. 10 cm nuo paskutinio šonkaulio galinio krašto link galvos ir 7 cm link papilvės nuo vidurinės nugaros linijos. Šioje vietoje nustatomas taip pat ilgiausiojo nugaros raumens storis mm. Matavimo vietos parodytos paveiksle.
47. Išmatavus veislinio prieauglio lašinių storį, kaip nurodyta 18.1–18.2 punktuose, aparatu nustatomas raumeningumo procentas. Prieauglio raumeningumo duomenys perduodami Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai įrašyti į informacinę sistemą.
48. Kuilių ir paršavedžių įvertinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes vykdo Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis.
49. Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis, gavusi informaciją apie veislinių kiaulių laikytojo bandoje įvykusius pasikeitimus, nurodytus šių taisyklių 13.1–13.7 punktuose, duomenis įtraukia į informacinę sistemą, saugo juos ir analizuoja.
50. Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties informacinėje sistemoje kaupiami šie duomenys: 22.
51. veislinių gyvulių numeriai, pagal kiekvieną veislinių kiaulių savininką; 22.
52. gyvulio lytis, atsivedimo data, veislė, kilmė; 22.
53. gyvulio sukergimas, apsiparšiavimas; 22.
54. paršavedės vislumas, pieningumas, atjunkomų paršelių masė, jų individualūs numeriai; 22.
55. veislinio prieauglio pardavimas; 22.
56. kuilių panaudojimas – sukergimas, su juo sukergtų paršavedžių vislumas; 22.
57. prieauglio raumeningumo įvertinimo duomenys; 22.
58. paršavedžių, kuilių įvertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes duomenys; 22.
59. kuilio, paršavedės išbrokavimo datos ir priežastys.
60. Kiaulių produktyvumo kontrolės, kuilių ir paršavedžių įvertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes duomenys, įrašyti ir apibendrinti informacinėje sistemoje, yra pagrindas nustatant gyvulio veislinę vertę ir išduodant kilmės dokumentus.
61. Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis: 24.
62. įvertinusi kuilį ar paršavedę pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, apie įvertinimo rezultatus, pasibaigus kontroliniam penėjimui, praneša veislinių kiaulių savininkui per 5 dienas, o apibendrintus kiekvieno ketvirčio rezultatus pateikia Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos; 24.
63. apibendrintus metinius kiaulių produktyvumo, paršavedžių ir kuilių įvertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes rezultatus skelbia apyskaitose ir jas pateikia Žemės ūkio ministerijai, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kiekvienam veislinių kiaulių augintojui. Kitos suinteresuotos institucijos bei fiziniai ir juridiniai asmenys apyskaitas gali gauti pagal sutartis su Valstybine kiaulių veislininkystės stotimi. ______________ PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 28 VEISLINIŲ KIAULIŲ KONTROLINIO PENĖJIMO IR SKERDENŲ VERTINIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
64. Selekcijos procesui paspartinti, kryptingai kuilių ir paršavedžių atrankai daryti būtinas jų įvertinimas pagal palikuonių brendimo greitį, pašarų sąnaudas, mėsines savybes.
65. Kuiliai ir paršavedės pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes vertinami Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolinio penėjimo tvartuose.
66. Kuiliai vertinami ne mažiau kaip pagal trijų su juo sukergtų paršavedžių 12 palikuonių, o paršavedės – pagal jos pačios vados 4 paršelius.
67. Kuiliai pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes vertinami iki jiems sueina 24 mėnesiai, o paršavedės – pirmaparšės.
68. Kuilių ir paršavedžių įvertinimo duomenys įskaitomi, jei jų palikuonys, tikrinti kontrolinio penėjimo stotyje, yra grynaveisliai, t. y. kuilys ir paršavedė yra tos pačios veislės.
69. Kontrolinio penėjimo stotyje gali būti tikrinami paršeliai mišrūnai, gauti mišrinant skirtingų veislių poras. Tikrinant skirtingų veislių kuilių ir paršavedžių palikuonis pagal penėjimosi ir mėsines savybes, vertinimo rezultatai negali būti priskiriami nei kuiliui, nei paršavedei. Pagal patikrintus palikuonis nustatoma, koks heterozės efektas gaunamas mišrinant skirtingas veisles. Vadovaujantis tikrinimo rezultatais daromos išvados, kokias veisles efektyviausia mišrinti tarpusavyje siekiant vienos ar kitos veislės norimų savybių pagerinimo. II. PARŠELIŲ ATRINKIMAS KONTROLINIAM PENĖJIMUI
70. Paršelius kontroliniam penėjimui atrenka Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolės asistentas, dalyvaujant veislinio gyvulio savininkui arba jo įgaliotam asmeniui.
71. Kontroliniam penėjimui atrenkami paršeliai: 8.
72. pirmaparšių paršavedžių, kurių vadoje iki 2 mėn. amžiaus išaugo ne mažiau kaip 9 paršeliai. Paršeliai turi būti ne vyresni kaip 80 dienų amžiaus ir turi sverti ne mažiau kaip 23 kg. Atrenkamų paršelių svoris turi atitikti vidutinį lizdo paršelio svorį, o tarpusavio paršelių svorio skirtumas neturi viršyti 4 kg; 8.
73. atrenkamos dvi kiaulaitės ir du kastratai. Išimtiniais atvejais gali būti atrenkamos trys kiaulaitės ir vienas kastratas arba trys kastratai ir viena kiaulaitė.
74. Kontroliniam penėjimui atrinktiems paršeliams atliekami koprologiniai tyrimai, o nustačius helmintus jie turi būti dehelmintizuojami bei vakcinuojami nuo raudonligės.
75. Paršeliai turi būti suženklinti ausų įsagais ir pripratinti ėsti sausus koncentruotus pašarus.
76. Išvežant paršelius į kontrolinio penėjimo stotį, užpildoma paršelių siuntimo kortelė, kurioje nurodoma kiekvieno paršelio atsivedimo data, ind. numeris, gyvoji masė (kg), kuilio ir paršavedės ind. numeriai bei jų veislė. Siuntimo kortelę pasirašo kontrolės asistentas ir gyvulio savininkas arba jo įgaliotas asmuo. III. KONTROLINIS PENĖJIMAS
77. Kontroliniam penėjimui atrinkti paršeliai stotyje patalpinami į išplautus, išdezinfekuotus gardus – tvartų ketvirčius.
78. Pristačius paršelius į kontrolinio penėjimo stotį, kiekvienam paršeliui užpildoma individuali gardo kortelė, šėrimo žiniaraštis. Jų atvežimo į kontrolinio penėjimo stotį datos, individualūs numeriai, gimimo datos, masė įrašomi registracijos knygoje. Esant įtarimui, kad kilmė netiksli, ji tikrinama DNR metodu.
79. Kontrolinio penėjimo tvartuose turi būti 18 – 20 laipsnių Celsijaus pliusinė temperatūra, o santykinė drėgmė – ne didesnė kaip 70 procentų. Kontrolinio penėjimo tvartų temperatūra bei drėgnumas matuojami termografais ir higrografais, kurių parodymai įrašomi į žurnalą. Fiksuojami termografo ir higrografo parodymai paros laikotarpiu 6, 12, 18 ir 24 val. Šių duomenų sumų vidurkis parodo vidutinę tvarto temperatūrą bei santykinę oro drėgmę.
80. Kontrolinio penėjimo stotyje tvarkomas kontroliuojamų kiaulių sveikatingumo žurnalas, kuriame žymimi visi susirgimai ar ligos.
81. Kontroliuojamų kiaulių tiksli pašarų apskaita pradedama, kai kiaulės pasiekia 30 kg gyvosios masės.
82. Kontroliuojamos kiaulės šeriamos standartiniais kombinuotaisiais pašarais, iki soties duodama švaraus vandens. Standartinį kombinuotąjį pašarą sudaro 80 – 85 proc. miežinių miltų, 8 – 16 proc. sojos rupinių iki 4 proc. žuvies miltų ir 2 – 3 proc. mineralinių pašarų (mineralinių medžiagų, vitaminų ir amino rūgščių priedų). Miežinių miltų 30 – 45 proc. gali būti pakeičiami kvietiniais miltais. Kiaulių kontroliniam penėjimui naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose turi būti: Sausųjų medžiagų 88,0 proc.; Energijos kiekis 13,4 MJ; Žaliųjų proteinų 16 proc.; Lizino 1,0 proc.; Metionino + cistino 0,6 proc.; Treonino 0,6 proc.; Kalcio 0,75 proc.; Fosforo 0,55 proc.; Natrio 0,15 proc.; Baltymų 50 mg/kg; Vario 5,0 mg/kg Mangano 20 mg/kg; Seleno 0,2 mg/kg; Jodo 0,15 mg/kg; Cinko 50 mg/kg; Vitamino A 4000 IE/kg; Vitamino D 3 500 IE/kg; Vitamino E 11,0 mg/kg; Vitamino B 2 2,5 mg/kg; Vitamino B 6 3,0 mg/kg; Vitamino B 12 10, 0 mg/kg; Pantoteninės rūgšties 10,0mg/kg; Nikotino rūgšties 15,0 mg/kg.
83. Kontroliuojamos kiaulės šeriamos normuotai du kartus per parą – 8 val. ryte ir 16 val. vakare (paršeliai iki 4 mėn. amžiaus gali būti šeriami per parą 3 kartus).
84. Kiekvienai kontroliuojamai kiaulei pašaro davinys atsveriamas visai parai.
85. Kontroliuojamai kiaulei rekomenduojamos tokios paros šėrimo normos: Kontroliuojamos kiaulės gyvoji masė, kg Skiriama kombinuotųjų pašarų, kg 21–25 1,6 26–30 1,8 31–35 2,0 36–40 2,2 41–45 2,4 46–50 2,6 51–55 2,9 56–60 3,2 61–65 3,4 66–70 3,5 71–75 3,6 76–80 3,7 81–85 3,8 86–90 3,9 91–95 4,0 96–100 4,2
86. Kiaulių pašarų ėdamumas kontroliuojamas kiekvieną dieną. Jei 2 – 4 mėn. kontroliuojamos kiaulės pašarų normą suėda per 3 val., o vyresnio amžiaus kiaulės – per pusę valandos, kitą dieną pašarų davinys didinamas 200 gramų. Jei kontroliuojamos kiaulės per minimą laikotarpį nesuėda skirtos pašarų normos – pašarų davinys mažinamas 200 g.
87. Kontroliuojamos kiaulės sveriamos kiekvieną mėnesį, praėjus 4 val. po šėrimo. Svėrimo datos, gyvoji masė ir priaugimas registruojami apskaitos formose. Baigiant kontrolinį penėjimą, kiaulės sveriamos dažniau, kad neperaugtų 95 kg masės.
88. Vyresnės kaip 4 mėn. kontroliuojamos kiaulės, du mėnesius paeiliui vidutiniškai per parą priaugančios mažiau kaip po 600 gramų, išbrokuojamos.
89. Iš kontroliuojamos grupės išbrokavus 2 palikuonis, paršavedė vertinama pagal du palikuonis, o išbrokavus tris palikuonis – paršavedė nevertinama.
90. Kuiliai įvertinami pagal su juo sukergtų 3 paršavedžių ne mažiau kaip 9 palikuonis.
91. Kontrolinis penėjimas baigiamas, kai kiaulės pasiekia 95 kg gyvosios masės.
92. Baigus kontrolinį penėjimą, kiekvienai kontroliuojamai kiaulei apskaičiuojama: 27.
93. kontrolės dienų trukmė; 27.
94. gautas vidutinis priesvoris per parą kontrolės metu; 27.
95. amžius dienomis pasiekus 100 kg gyvosios masės; 27.
96. sunaudotas bendras kombinuotųjų pašarų kiekis (kg); 27.
97. sunaudotas kombinuotųjų pašarų kiekis (kg) kilogramui priesvorio priaugti. Skaičiuojant sušertus pašarus vienam kilogramui priaugti, atimama 2 proc. kombinuotųjų pašarų nuo bendro sušerto pašarų kiekio.
98. Kontroliuojamai kiaulei pasiekus 85 – 100 kg gyvosios masės, ultragarsiu „Piglog“ aparatu nustatomas raumeningumas.
99. Viename tvarto ketvirtyje baigus kontrolinį penėjimą, jis mechaniškai išvalomas, išplaunamas, išdezinfekuojamas, išbaltinamas ir vieną savaitę paliekamas tuščias. IV. KIAULIŲ KONTROLINIS SKERDIMAS IR SKERDENOS VERTINIMAS
100. Kontroliuojamos kiaulės skerdžiamos, kai pasiekia 95 kg gyvosios masės.
101. Prieš skerdimą kiaulės alkinamos 12 val. Joms duodama tik vandens.
102. Paskerdus kiaules ir išėmus iš plikinimo vonios, skerdimo knygutėje užrašomas jų eilės ir inventorinis numeriai. Eilės numeriai cheminiu pieštuku taip pat užrašomi ant paršų priekinių ir užpakalinių kojų.
103. Skerdena pasveriama be vidaus organų, galvos, kojų ir uodegos. Jos masė fiksuojama šimto gramų tikslumu. Specialiu prietaisu nustatomas mėsos ir kumpio pH ir skerdena paliekama 24 val. atvėsinimo patalpoje, kurios temperatūra 0 - +4 laipsniai Celcijaus. Skerdenos mėsos ir kumpio pH matuojama 35–45 min. po kiaulės paskerdimo. Mėsos skerdenos pH matuojamas ties paskutiniu šonkauliu.
104. Praėjus 24 valandoms po skerdenos atvėsimo, išmatuojama: 34.
105. skerdenos ilgis ir bekono palties ilgis cm. Skerdenos ilgis matuojamas juostele nuo kaklo pirmo slankstelio dubenėlio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto, o bekono palties ilgis – nuo pirmojo krūtinės slankstelio priekinio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto; 34.
106. lašinių storis mm: ties 6–7 krūtinės slanksteliu, 10 šonkauliu, paskutiniu šonkauliu; keteroje – storiausioje vietoje, juosmens srityje – ploniausioje vietoje, kryžiaus kaulo srityje trijose vietose – storiausioje, ploniausioje ir storiausioje vietoje už raumens. Vidutinis lašinių storis nustatomas taip: pirmiausia nustatomas vidutinis lašinių storis kryžiaus srityje (trijų matavimų suma dalijama iš trijų). Po to apskaičiuojamas vidutinis kiaulės lašinių storis (storis ties 6–7 krūtinės slanksteliu, keteroje storiausioje vietoje, ploniausioje vietoje juosmens srityje ir vidutinio lašinių storio kryžiaus lašinių suma dalijama iš 4). Lašinių storis matuojamas su oda; 34.
107. mėsos ir kumpio pH; 34.
108. papilvės storis. Jis matuojamas 4 vietose spenių linijoje – paslėpsnyje, 5 cm nuo paskutinio spenio, pilvo viduryje, lygiagrečiai su paskutiniu krūtinės slanksteliu, ir 3 cm nuo krūtinkaulio pilvo link. Vidutinis papilvės storumas apskaičiuojamas išvedant aritmetinį vidurkį.
109. Skerdenos kairioji puselės dalis pjaustoma. Pirmiausia per kulnies sąnarį nupjaunama užpakalinė koja. Po to ties 5–6 krūtinės slanksteliu nupjaunama priekinė skerdienos puselės dalis – mentė. Užpakalinė skerdenos puselės dalis nupjaunama ties priešpaskutiniu juosmens slanksteliu. Nupjovus mentę ir kumpį lieka vidurinioji dalis. Visos trys dalys pasveriamos atskirai ir užrašomi jų masių svoriai dešimtosios kg tikslumu. Pasverta užpakalinė skerdenos puselės dalis yra kumpio masės svoris.
110. Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio, mėsos ir lašinių plotas (kvadratiniais centimetrais) matuojamas pjūvyje, padarytame tarp pirmojo ir antrojo juosmens slankstelių. Ilgiausiojo nugaros raumens, mėsos, lašinių ploto kontūrai apibrėžiami ant skaidrios plėvelės ir jų plotai nustatomi planimetru.
111. Apskaičiuojama šiltos skerdenos išeiga su galva, kojomis ir vidaus riebalais. Ji parodo skerdimo nuostolius. Skerdenos išeiga apskaičiuojama pagal formulę: , kur: a – šiltos skerdenos masė su galva, kojomis ir vidaus riebalais (kg); s – kiaulės gyvoji masė (kg).
112. Apskaičiuojama skerdenos išeiga be galvos, kojų ir vidaus riebalų. Tai šiltos skerdenos, be kojų, galvos, vidaus riebalų, masės svorio santykis su kiaulės gyvąją mase, išreikštas procentais.
113. Kiekvienos kontroliuojamų kiaulių grupės kontrolinio penėjimo, skerdenos įvertinimo duomenys apskaičiuojami vidutiniais aritmetiniais dydžiais.
114. Skerdžiant kiaules mažesnio ar didesnio kaip 95 kilogramų gyvosios masės, skerdenos svorio, skerdenos puselės, bekono ilgio, lašinių storio, ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio ploto, kumpio svorio rodikliai perskaičiuojami 100 kg masės. Perskaičiuojant minimus rodiklius, taikomi tokie koeficientai: 40.
115. skerdenos svoriui – 0,7 kg; 40.
116. skerdenos puselės, bekono palties ilgiui – 0,2 cm; 40.
117. lašinių storiui – 0,3 mm; 40.
118. ilgiausiojo nugaros raumens, mėsos skerspjūvio plotui – 0,1 kv. cm;. 40.
119. kumpio masei – 0,1 kg;
120. Baigus kontrolinį penėjimą, įvertinus kuilį pagal 9 – 12 palikuonių, o paršavedę – ne mažiau kaip pagal 2 palikuonis, kontrolinio penėjimo duomenys apibendrinami ir išsiunčiami kontroliniam penėjimui kiaules pristačiusiam savininkui. Duomenys turi būti pateikti savininkui per 5 dienas, baigus kiaulių kontrolinį penėjimą.
121. Kontrolinio penėjimo duomenys kaupiami, saugomi ir analizuojami Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties informacinėje sistemoje LIKIS. ______________ Forma Nr. 1 – K patvirtinta Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 28 VEISLINIO KUILIO LAPAS Vardas _____________________________ Individualus Nr.____________ Įrašytas į KK: ženklas ir Nr. ________________________ Veislė (veisliškumas) Linija Spenių sk. Atsivedimo data Atsivedimo vieta __________________ metai, mėnuo diena savininkas Laikytojas________________________ , įsigijimo data, savininkas Apdovanojimai parodose ___________________________________________________________ data, vieta, gautas apdovanojimas I. KILMĖ Vardas, ind. Nr. KK ženklas ir Nr. M T | Ind. Nr. KK Nr. Ind. Nr. KK Nr. Atsivedimo data ir vieta veislė (veisliškumas) Bendras įvertinimas: balai, klasė Vardas, ind. Nr. KK ženklas ir Nr. MM MT TM TT Atsivedimo data ir vieta Veislė (veisliškumas) Bendras įvertinimas: balai, klasė Vardas, ind. Nr. KK ženklas ir Nr. MMM MMT MT TMM TMT TTM TTT Veislė (veisliškumas) Bendras įvertinimas: balai, klasė II. KUILIO ĮVERTINIMAS Vertinimo data Amžius mėnesiais Kilmė balais Raumeningumas Eksterjeras Išsivystymas Vidinis paršavedžių vislumas Kontrolinis penėjimas ir skerdimas Pastabos 85-110 kg. gyvosios masės palikuonių masė kūno ilgis balų vidurkis priesvoris per parą pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio balų suma Bendras įvertinimas svoris kg % balai vidinė masė kg % balai kg balai cm balai balų suma klasė vnt. balai g balai p.v. balai balai 12 24 36 _____________ Formos Nr. 1-K antroji lapo pusė III. KUILIO PANAUDOJIMO DUOMENYS Eil. Nr. Kergtos (sėklintos) paršavedės vardas, ind. Nr., veislė Paršavedės kergimo (sėklinimo) data Paršavedės apsiparšiavimo data Paršavedė atsivedė paršelių Pastabos iš viso iš jų: gyvų Kuilio išleidimo data--------------------- priežastys-------------------------------------- ______________ Forma Nr. 2 – K patvirtinta Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 28 VEISLINĖS PARŠAVEDĖS LAPAS Vardas_______________ Raumeningumas %________________ Individualus Nr. ____ Įrašyta į KK: ženklas ir Nr.____ Atsparumas stresams_________ dešinėje Veislė (veisliškumas) Šeima _____________ Spenių sk.____ kairėje Atsivedimo data Atsivedimo vieta_____________________ metai, mėnuo diena savininkas Laikytojas__________________, įsigijimo data, savininkas Apdovanojimai parodose____________________________________________________________ data, vieta, gautas apdovanojimas I. KILMĖ Vardas, ind. Nr. M T KK ženklas ir Nr. Ind. Nr. KK Nr. Ind. Nr. KK Nr. Atsivedimo data ir vieta Veislė (veisliškumas) Bendras įvertinimas: balai, klasė Vardas, ind. Nr. KK ženklas ir Nr. MM MT TM TT Atsivedimo data ir vieta Veislė (veisliškumas) Bendras įvertinimas, balai, klasė Vardas, ind. Nr. KK ženklas ir Nr. MMM MMT MTM MTT TMM TMT TTM TTT Veislė (veisliškumas) Bendras įvertinimas, balai, klasė II. PARŠAVEDĖS ĮVERTINIMAS Vertinimo data Amžius mėn. Apsiparšiavimo eilės Nr. Kilmė, balais Raumeningumas eksterjeras balais išsivystymas Reprodukcinė* savybės Kontrolinis penėjimas ir skerdimas Bendras įvertinimas Pastaba* 85-110 kg gyvoji: masė palikuonių priesvoris per parą pašarų sąnaudos l kg priesvorio skerdienos puselės ilgis lašinių storis ties 6-7 krūtinės slanksteliu balų suma kūno ilgis vislumas pieningumas balų suma klasė svoris kg. % balai vid. masė kg. % balai cm balais vnt. balai kg balai g. balai p.v. balai cm balai mm balai 1 - - - - - - - - - - - - 2 - - - 3 - - - 4 - - - ______________ Formos Nr. 2-K antroji lapo pusė III. PARŠAVEDĖS REPRODUKCINĖS SAVYBĖS Apsiparšiavimo eil. Nr. Kuilio vardas, ind. Nr., veislė Kergimo (sėklinimo) data Apsiparšiavimo data Lizdo Nr. Atsivedė paršelių 21 dienos paršelių Atjunkomų paršelių Pastabos iš viso iš jų: gyvų skaičius vados masė (pieningumas) kg amžius dienomis skaičius vidutinė vieno paršelio masė kg Paršavedės išleidimo data ------------------------ priežastys----------------------------------------------------- ______________ Forma Nr. 3-K patvirtinta Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 28 KIAULIŲ KERGIMO-SĖKLINIMO ŽURNALAS 200.. m. Savininkas Formos Nr. 3-K žurnalo lapai Eil. Nr. Paršavedės kergimo – sėklinimo data Paršavedės Kuilio Apsiparšiavimo data vardas veislė ind. Nr. vardas veislė ind. Nr. ______________ Forma Nr. 4-K patvirtinta Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 28 APSIPARŠIAVIMŲ IR PRIEAUGLIO APSKAITOS KNYGA 200 m. Savininkas------------------------------------------------------------------------------------------- Formos Nr. 4-K vidaus lapai Paršavedė----------------------------------------------------------------------------------------- Vados Nr.--------------- (vardas, veislė, ind. Nr., KK ženklas, bendras įvertinimo balas) Sukergimo data----------------------------- Apsiparšiavimo data----------------------Apsiparšiavimo eilės Nr.-------------- Kuilys--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- (vardas, veislė, ind. Nr., KK ženklas, bendras įvertinimo balas) Atsivedė paršelių: iš viso---------------iš jų gyvų-------------negyvų---------- Eil. Nr. Lytis Ausies Nr. Spenių skaičius Atjunkomų paršelių Paršelių paskirtis (veislei, mėsai) Veislinio prieauglio vertinimas Veislinio prieauglio realizavimo data tatuiruotas įsegtas d/k amžius dienomis gyvoji masė, kg vertinimo data amžius mėn. Išsivystymas Raumeningumas Kilmė balais Bendras įvertinimas gyvoji masė kūno ilgis gyvoji masė, kg proc. balai balų suma klasė kg balai cm balai Paršavedės kūno ilgis 5 – 10 dieną po apsiparšiavimo------cm Žyma apie paršelių: pridėjimą------ 21 dienos paršelių skaičius----------ir gyvoji masė---------kg atėmimą----------------- ______________