LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 91:2001 „VAIKŲ SLAUGYT

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 91:2001 „VAIKŲ SLAUGYTOJAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. 629 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):

1. Tvirtinu pridedamus: 1.
2. Lietuvos medicinos normą MN 91: 2001 „Vaikų slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“; 1.
3. MN 91: 2001 įgyvendinimo priemonių planą.
4. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui Vidmantui Žilinskui. SVEIKATOS APSAUGOS Ministras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 629 LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 91:2001 VAIKŲ SLAUGYTOJAS Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė I. TAIKYMO SRITIS
5. Ši medicinos norma nustato vaikų slaugytojo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
6. Ši medicinos norma yra privaloma visiems vaikų slaugytojams bei jų darbdaviams. II. NUORODOS
7. Rengiant šią medicinos normą vadovautasi tokiais dokumentais: 3.
8. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099); 3.
9. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1573; 1998, Nr. 109-2995); 3.
10. Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102 -2313); 3.
11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl bendrųjų reikalavimų Lietuvos medicinos normoms rengti“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192); 3.
12. Lietuvos medicinos norma MN 5:1998 „Vyriausioji ir vyresnioji slaugytoja-slaugos administratorė. Funkcijos, kompetencija, pareigos, teisės ir atsakomybė“ (Žin., 1998, Nr. 18-436); 3.
13. Lietuvos medicinos norma MN 11-1: 1996 „Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai. 1 dalis. Savivaldybės medicinos punktas“ (Žin., 1996, Nr. 31-781); 3.
14. Lietuvos medicinos norma MN 11-3:1997 „Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai. 3 dalis. Ambulatorija“ (Žin., 1997, Nr. 55-1284); 3.
15. Lietuvos medicinos norma MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196); 3.
16. Lietuvos medicinos norma MN 21:2000 „Slaugytojo-padėjėjas. Funkcijos, pareigos, teisės ir atsakomybė“ (Žin., 2000, Nr. 36-1009); 3.
17. Lietuvos medicinos norma MN 22:1997 „Psichikos sveikatos slaugytoja (slaugytojas). Funkcijos, pareigos, teisės, atsakomybė“ (Žin., 1997, Nr. 116-2972); 3.
18. Lietuvos medicinos norma MN 28:1996 „Bendrosios praktikos slaugytoja (slaugytojas). Funkcijos, kompetencija, teisės, pareigos ir atsakomybė“ (Žin., 1996, Nr. 123-2879); 3.
19. Lietuvos medicinos norma MN 40:1997 „Akušerė (akušeris). Funkcijos, kompetencija, teisės, pareigos ir atsakomybė“ (Žin., 1997, Nr. 72-1868); 3.
20. Lietuvos medicinos norma MN 57:1998 „Bendruomenės slaugytoja (slaugytojas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1998, Nr. 107-2939; 2000, Nr. 102-3236); 3.
21. Lietuvos higienos norma HN 39:1994 „Medicininių gaminių dezinfekavimas, ikisterilizacinis plovimas, sterilizavimas“ (Žin., 1994, Nr. 91-1791). III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
22. Šioje medicinos normoje pavartoti terminai ir apibrėžimai: 4.
23. slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą; 4.
24. slaugytojas – asmuo, įgijęs slaugos studijų baigimo diplomą, taip pat bendrosios praktikos ir (ar) atitinkamą specialiosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją; 4.
25. vaikų slaugytojas – asmuo, įgijęs slaugos studijų baigimo diplomą bei vaikų slaugytojo profesinę kvalifikaciją; 4.
26. profesinis tobulinimasis – nuolatinis slaugytojų profesinių žinių ir praktinių įgūdžių tobulinimas pagal įgytą specialybę; 4.
27. pirminė sveikatos priežiūra – tai kvalifikuota tęstinė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra, orientuota į asmenį, šeimą ir bendruomenę, apimanti sveikatos ugdymą, ligų profilaktiką, diagnostiką, gydymą, slaugą, paslaugas, padedančias atgauti ir sustiprinti sveikatą; 4.
28. prevencinės medicinos paslaugos – tai ligų profilaktika, imunoprofilaktika, chemoprofilaktika, profilaktiniai sveikatos tikrinimai, sveikos gyvensenos mokymas ir propagavimas; 4.
29. bendruomenės sveikatos priežiūros paslaugos – tai sveikatos stiprinimas, palaikymas, bendroji bei specializuota slauga, gydymo ir diagnostikos procedūros, pirmoji medicinos pagalba bendruomenėje ir sveikatos priežiūros įstaigoje; 4.
30. bendruomenės slauga – tai slaugos paslaugų teikimas asmenims ar jų grupėms bendruomenėje; 4.
31. slaugos poreikiai – tai pagrindiniai fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai asmens (paciento), bendruomenės poreikiai, kuriems patenkinti reikia kitų pagalbos; 4.
32. slaugos procesas – tai sistemingas problemų sprendimas, siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos procesą sudaro: slaugos poreikių nustatymas, slaugymo planavimas, slaugymo veiksmų atlikimas, rezultatų vertinimas; 4.
33. slaugymo planavimas – tai slaugymo plano, kuriame nurodyta, kaip sistemingai tenkinti paciento slaugos poreikius, sudarymas. Slaugymo planą sudaro: paciento būklės įvertinimas, duomenų apie pacientą rinkimas, paciento poreikių nustatymas, slaugymo veiksmų pasirinkimas, slaugymo rezultatų įvertinimas. Individualus paciento slaugymo planas derinamas su gydymo planu; 4.
34. slaugymo vertinimas – tai slaugymo rezultatų vertinimas: būdas veiklos efektyvumui, paciento būklei įvertinti; 4.
35. gyvybinės veiklos – tai asmens gyvenimo veiklos, iš kurių vienai sutrikus, keičiasi asmens fizinė, psichikos ir socialinė būklė. IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
36. Vaikų slaugytojas savo kompetenciją atitinkančią kvalifikaciją įgyja išklausęs pagrindinę slaugos studijų programą šalies ar užsienio akredituotose mokymo įstaigose ir įgijęs slaugos studijų baigimo diplomą bei vaikų slaugytojo kvalifikaciją.
37. Vaikų slaugytojas dirba visų lygių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, ugdymo, socialinės globos įstaigose, bendruomenėje bei pacientų namuose.
38. Vaikų slaugytojas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, šia norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais) ir vidaus tvarkos taisyklėmis bei pareiginėmis instrukcijomis.
39. Vaikų slaugos praktikai būtinos bendrosios praktikos slaugytojo bei vaikų slaugytojo praktikos licencijos išduodamos nustatyta tvarka.
40. Vaikų slaugytojo veiksmai neturi kenkti jo paties ir paciento sveikatai bei saugumui. V. FUNKCIJOS
41. Organizuoti ir įgyvendinti vaikų slaugą bei priežiūrą. Nustatyti vaiko slaugos poreikius, padėti juos patenkinti.
42. Mokyti pacientus, jų šeimų narius, sveikatos priežiūros personalą, slaugos specialybės studentus. Analizuoti vaikų, jų šeimų, grupių sveikatos mokymo poreikį, organizuoti ir įgyvendinti tokį mokymą bei vertinti rezultatus.
43. Bendradarbiauti su kitais sveikatos bei socialinės apsaugos, švietimo sistemos darbuotojais, kitomis institucijomis, kurios rūpinasi vaikų sveikata.
44. Plėtoti vaikų slaugą. Vykdyti slaugos procesą: vertinti slaugos poreikį, planuoti, slaugyti, dokumentuoti, apibendrinti, teikti pasiūlymus dėl slaugos praktikos tobulinimo. VI. PAREIGOS
45. Vaikų slaugytojas privalo: 14.
46. slaugyti įvairaus amžiaus vaikus, padėti tenkinti jų poreikius, teikti prevencines medicinos paslaugas, bendruomenės sveikatos priežiūros paslaugas pirminės sveikatos priežiūros bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ikimokyklinėse švietimo įstaigose, mokyklose, globos namuose; 14.
47. planuoti slaugymą, įvertinant vaiko gyvybines veiklas, pildyti patvirtintus slaugos dokumentus; 14.
48. techniškai ir saugiai atlikti gydymo bei diagnostikos procedūras, vykdyti savo ir vaikų sveikatos apsaugos reikalavimus; 14.
49. stebėti ir įvertinti vaiko sveikatos būklę, atkreipti dėmesį į nebūdingus simptomus, skubiai informuoti gydytoją apie pablogėjusią vaiko sveikatą, esant pavojingai organizmo būklei teikti pirmąją medicinos pagalbą (žr. 1 priedą); 14.
50. bendradarbiauti su kolegomis įstaigoje bei su kitų institucijų darbuotojais, kurie rūpinasi vaikų sveikata; 14.
51. užtikrinti tinkamą paskirtų vaistų vartojimą, pagal kompetenciją informuoti artimuosius apie vaistų poveikį sveikatai, galimas pašalines reakcijas, vartojimo periodiškumą; 14.
52. užtikrinti, kad žinios ir įgūdžiai atitiktų praktikos reikalavimus ir slaugos mokslo naujoves; 14.
53. laikytis įstaigos, kurioje dirba, įstatų (nuostatų), vidaus tvarkos taisyklių bei pareiginių instrukcijų; 14.
54. laikytis profesinės etikos reikalavimų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. VII. TEISĖS
55. Teisę užsiimti vaikų slaugos praktika suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgyta vaikų slaugytojo kvalifikacija.
56. Vaikų slaugytojas turi teisę: 16.
57. gauti priemones, būtinas profesinėms pareigoms atlikti ir saugiam darbui užtikrinti; 16.
58. gauti informaciją, būtiną darbui; 16.
59. rinkti vaikų sveikatos epidemiologinius duomenis ir dalyvauti moksliniuose slaugos tyrinėjimuose; 16.
60. siūlyti, kaip gerinti slaugos mokslą, praktiką, kokybę; 16.
61. bendradarbiauti su kitais sveikatos, socialinės priežiūros, švietimo sistemos darbuotojais; 16.
62. atsisakyti atlikti darbus nesusijusius su paciento priežiūra; 16.
63. atsisakyti atlikti procedūras, kurios neatitinka slaugytojo moralinių nuostatų, jei tai: 16.7.
64. negresia paciento gyvybei; 16.7.
65. nėra tinkamų sąlygų ir priemonių joms atlikti; 16.7.
66. jei procedūros paskirtos asmens, neturinčio teisės užsiimti gydytojo praktika. VIII. KOMPETENCIJA
67. Vaikų slaugytojas turi: 17.
68. pripažinti, kad vaikų sveikata yra svarbiausias tikslas, ir savo profesine veikla saugoti fizinę, dvasinę bei socialinę vaikų gerovę; 17.
69. suprasti sveikatos ugdymo svarbą ir skatinti sveiką gyvenseną; 17.
70. gebėti vertinti naujagimių, kūdikių, vaikų sveikatos būklę ir poreikius pagal gyvybines veiklas bei mokėti paaiškinti tėvams, kaip juos prižiūrėti, skatinti tėvus rūpintis vaiko sveikata; 17.
71. išmanyti vaikų gyvybei pavojingas būkles, gebėti teikti skubią pagalbą; 17.
72. mokėti rinkti informaciją apie sveikatą, analizuoti duomenis bei mokėti dokumentuoti; 17.
73. gebėti bendradarbiauti su įvairiais darbuotojais, nuo kurių gali priklausyti vaiko sveikata; 17.
74. žinoti vaikų mitybos principus bei suteikti žinių šeimai; 17.
75. ligos atveju mokėti slaugyti sergantį vaiką ir mokėti patarti kaip tai atlikti; 17.
76. išmanyti specifinę infekcinių ligų profilaktiką, ją vykdyti ir mokėti paaiškinti jos svarbą tėvams; 17.
77. žinoti vaikų teises ir socialines garantijas, mokėti jas ginti; 17.
78. gebėti naudotis šia ir kitomis medicinos normomis bei metodinėmis rekomendacijomis. IX. PAVALDUMAS IR ATSKAITOMYBĖ
79. Vaikų slaugytojas pavaldus ir atsiskaito aukštesnes pareigas einančiam slaugytojui pagal įstaigos slaugos valdymo struktūrą. X. ATSAKOMYBĖ
80. Vaikų slaugytojas už savo veiksmus, profesines, etikos klaidas, pacientams padarytą žalą atsako asmeniškai pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. ______________