OPERACIJŲ BRUOŽAI: TARPTAUTINIŲ KARINIŲ OPERACIJŲ BRUOŽAI: palyginamoji lentelė (dabartinė ir siūloma naujoji įstatymo redakcija) Dabartinė įstatymo redakcija Operacijų tipai Operacijų teritorija Dalyvavimo pagrindas Sprendimo dalyvauti priėmimas Galintys dalyvauti kariai Tarptautinė operacija – bet kuri taikos operacija pagal JT Saugumo Tarybos mandatą ar vykdant kitus Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Kolektyvinės savigynos operacijos nėra reguliuojamos įstatymo, vienintelis teisinis jų pagrindas – Konstitucijos 142 straipsnis, nustatantis Lietuvos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo galimybę agresijos atveju. Tik užsienio valstybės teritorija. Įstatymas nenumato tarptautinių operacijų galimybės Lietuvoje, taip pat galimybės panaudoti užsienio karines pajėgas operacijų tikslams Lietuvoje. JT mandatas arba kiti tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai ir Seimo sprendimas (išimtiniu humanitarinės ar gelbėjimo operacijos atveju – Respublikos Prezidento sprendimas, teikiamas vėliau tvirtinti Seimui). Seimas priima sprendimą dėl dalyvavimo operacijoje Vyriausybės teikimu (projektą Vyriausybei teikia krašto apsaugos ministras). Išimtiniu neatidėliotinu atveju (gelbėjimo ir humanitarinės operacijos) sprendimą dėl dalyvavimo operacijoje priima Respublikos Prezidentas, gavęs Valstybės gynimo tarybos rekomendaciją, ir teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Profesinės tarnybos kariai, aktyviojo rezervo prievolininkai ir šauktiniai savanoriškumo pagrindu (atrinkus pasirašoma speciali sutartis). Seimas nustato tikslų dalyvaujančių karių skaičių, priimdamas ar tvirtindamas sprendimą. Kolektyvinės savigynos operacijos atveju karių kontingentas neribojamas (nors įstatymas šio klausimo nereguliuoja, taikytina visuotinės gynybos prezumpcija). Siūloma naujoji įstatymo redakcija Operacijų tipai Operacijų teritorija Dalyvavimo pagrindas Sprendimo dalyvauti priėmimas Galintys dalyvauti kariai Kolektyvinės gynybos operacija – bendros gynybos operacija, vykdoma pagal kolektyvinės gynybos sutartį vienos ar kelių sutarties šalių užpuolimo atveju (Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio operacija). Kolektyvinės gynybos sutartis – pagrįsta Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsniu ir nustatanti bendros gynybos įsipareigojimus Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, pagal kurią vienos ar kelių sutarties šalių užpuolimas laikomas visų sutarties šalių užpuolimu (pvz., Šiaurės Atlanto (NATO) ir Briuselio (VES) sutartys.
- Užsienio valstybės teritorija (Lietuvos kariuomenės vienetai gali būti panaudoti operacijos tikslams kitos valstybės teritorijoje).
- Lietuvos teritorija (kitų šalių kariuomenės vienetai gali būti panaudoti operacijos tikslams Lietuvos teritorijoje). Lietuvos Konstitucijos 142 straipsnis, Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis ir atitinkamas Seimo sprendimas arba Respublikos Prezidento sprendimas, vėliau teikiamas tvirtinti Seimui. Seimas priima sprendimą dėl dalyvavimo operacijoje (karių panaudojimo užsienyje operacijos tikslams) Respublikos Prezidento teikimu (kai dar nėra agresijos, bet yra didelė jos tikimybė). Išimtiniu neatidėliotinu (agresijos) atveju, kai užpuolama Lietuva ar kita kolektyvinės gynybos sutarties šalis, Respublikos Prezidentas priima sprendimą dėl dalyvavimo operacijoje (taikoma Konstitucijos 142 straipsnio 2 dalis, nes pagal kolektyvinės gynybos sutartį Lietuva įsipareigos traktuoti užpuolimą prieš bet kurią kitą šios sutarties šalį taip pat kaip užpuolimą prieš Lietuvą), kuris turi būti nedelsiant vykdomas, ir teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o pertraukoje tarp sesijų – šaukia neeilinę Seimo sesiją. Seimas patvirtina Prezidento sprendimą, jeigu privalo užtikrinti gynybą nuo agresijos ir yra susaistytas valstybės tarptautinių įsipareigojimų. Karių kontingentas neribojamas: atsižvelgiant į gynybos poreikius gali dalyvauti profesinės tarnybos kariai, šauktiniai ir mobilizuoti aktyviojo rezervo prievolininkai. Lietuvos karių užsienyje, taip pat kitų šalių karių Lietuvoje skaičius bei buvimo laikas nustatomas pagal Lietuvos tarptautines sutartis ar susitarimus su atitinkamomis šalimis arba bendrus kolektyvinės gynybos sutarties šalių sprendimus, atsižvelgiant į Lietuvos galimybes išsiųsti ir išlaikyti savo karius ar priimti kitų šalių karius. Operacijų tipai Operacijų teritorija Dalyvavimo pagrindas Sprendimo dalyvauti priėmimas Galintys dalyvauti kariai Kita operacija – bet kuri kita, nei kolektyvinės gynybos (t.y. Šiaurės Atlanto sutarties ne 5 straipsnio operacija), atitinkanti JT tikslus ir principus operacija, įskaitant kolektyvinės savigynos operacijas pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį, kurių imamasi nesant kolektyvinės gynybos įsipareigojimų pagal kolektyvinės gynybos sutartį (be to, dar taikos (taikos atkūrimo, palaikymo ar stiprinimo), humanitarinės, paieškos ir gelbėjimo bei stichinių nelaimių padarinių likvidavimo operacijos).
- Užsienio valstybės teritorija (Lietuvos kariuomenės vienetai gali būti panaudoti operacijos tikslams kitoje valstybėje).
- Lietuvos teritorija (kitų šalių kariuomenės vienetai gali būti panaudoti operacijos tikslams Lietuvos teritorijoje). Tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai pagal bendrus kolektyvinės gynybos sutarties šalių (Šiaurės Atlanto ar VES Tarybos sprendimus) ir kiti įsipareigojimai pagal JT ar kitų JT įgaliotų tarptautinių organizacijų rezoliucijas, ir Seimo sprendimas (išimtiniu atveju – Respublikos Prezidento sprendimas, teikiamas vėliau tvirtinti Seimui). Seimas priima sprendimą dėl dalyvavimo operacijoje Respublikos Prezidento teikimu. Išimtiniais neatidėliotinais atvejais, (pvz., prireikus nedelsiant vykdyti Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimą arba dalyvauti humanitarinėje, paieškos ar gelbėjimo operacijoje), Respublikos Prezidentas priima sprendimą dėl dalyvavimo operacijoje, kuris turi būti nedelsiant vykdomas, ir teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Seimas, nepažeisdamas Lietuvos įsipareigojimų pagal kolektyvinės gynybos sutartį ar bendrus šios sutarties dalyvių sprendimus, patvirtina arba panaikina Prezidento sprendimą (t.y. Seimas gali naikinti sprendimą, jeigu tuo nepažeidžiami tarptautiniai Lietuvos valstybės įsipareigojimai pagal kolektyvinės gynybos sutartį ar šios sutarties šalių bendrus sprendimus). Paprastai profesinės tarnybos kariai, aktyviojo rezervo prievolininkai ir šauktiniai savanoriškumo pagrindu (atrinkus pasirašoma speciali sutartis), tik išimtiniais atvejais – ir kiti Lietuvos kariai. Kitų valstybių teritorijose naudojamų operacijos tikslams maksimalų Lietuvos karių skaičių ir jų buvimo kitų valstybių teritorijose laiką, taip pat operacijos tikslams Lietuvos teritorijoje naudojamų kitų šalių karių maksimalų skaičių ir jų buvimo Lietuvos teritorijoje laiką nustato Seimas Respublikos Prezidento teikimu (išimtiniu atveju – Prezidentas ir Seimas, tvirtindamas Prezidento sprendimą). Tikslų skaičių ir laiką, neviršydamas nustatytų ribų, nustato krašto apsaugos ministras.