← Lietuva

išvada

išvada LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLO IŠRAŠAS 2002 m. sausio 14 d. Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai - Alvydas Sadeckas, Algis Kašėta, Algirdas Gricius,Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Kęstutis Kriščiūnas, Nikolaj Medvedev, Algimantas Matulevičius, Giedrė Purvaneckienė, Rimantas Ruzas, Nijolė Steiblienė Deivis Valiulis - komiteto vyresnysis patarėjas, Petras Montvila – komiteto patarėjas, kviestieji asmenys: Egidijus Klumbys – Seimo narys, Linas Linkevičius – Krašto apsaugos ministras, Giedrius Čekuolis - Užsienio reikalų viceministras, Povilas Malakauskas - Krašto apsaugos viceministras, Dainius Žalimas – Krašto apsaugos ministro patarėjas, Albina Radzevičiūtė – Seimo pirmininko patarėja.

  1. SVARSTYTA: Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (IXP-1296) pateiktų siūlymų: 4.
  2. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
  3. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas
  4. Siekiant išvengti galimo įstatymo projekto 5 straipsnio 3 ir 4 dalių prieštaravimo Konstitucijos 142 straipsnio 2 daliai, siūlyti įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: "
  5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas Respublikos Prezidento sprendimas turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Užtikrindamas Seimo ratifikuotos kolektyvinės gynybos sutarties ir ją įgyvendinančių bendrų šios sutarties šalių sprendimų vykdymą bei ginkluotą gynybą ir pasipriešinimą ginkluotam užpuolimui, Seimas priima nutarimą dėl Respublikos Prezidento sprendimo patvirtinimo."
  6. Siekiant išvengti galimo įstatymo projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalių prieštaravimo Konstitucijos 142 straipsnio 1 daliai, siūlyti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalis pakeisti ir jas išdėstyti taip: "
  7. Neatidėliotinais atvejais sprendimą dėl dalyvavimo kitoje operacijoje, įskaitant Lietuvos karinių vienetų išvykimą, leidimą atvykti į Lietuvą kitų valstybių kariniams vienetams bei kitas priemones, reikalingas kitos operacijos tikslams pasiekti, priima Respublikos Prezidentas.
  8. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas Respublikos Prezidento sprendimas turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas nedelsdamas teikia jį tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal kolektyvinės gynybos sutartį ir bendrus šios sutarties šalių sprendimus, Seimas nutarimu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą ir priima sprendimą dėl Lietuvos karinių vienetų panaudojimo kitos operacijos tikslams kitų valstybių teritorijoje ir (ar) kitų valstybių karinių vienetų panaudojimo kitos operacijos tikslams Lietuvoje."
  9. Siekiant išvengti galimo įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Konstitucijos 67 ir 84 straipsniams, siūlyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: "
  10. Priimant sprendimus dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, prireikus pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymų nustatyta tvarka Lietuvoje gali būti įvedama karo padėtis ir skelbiama mobilizacija." Pritarti Pritarti Pritarti Siūloma redakcija panaikina abejones dėl projekto 5 straipsnio 4 dalies atitikimo Konstitucijos 142 straipsniui. Siūloma redakcija panaikina abejones dėl projekto 6 straipsnio atitikimo Konstitucijos 142 straipsniui. TTK siūlymas pataisytas redakciniu požiūriu, 6 straipsnio 4 dalies paskutinio sakinio žodžius “ir priima sprendimą” pakeičiant žodžiais “taip pat šiuo nutarimu priima sprendimą”. Tokia redakcija aiškiai perteikia mintį, jog Seimo sprendimas bus išreikštas viename dokumente. Siūloma redakcija panaikina abejones dėl įstatymo projekto 7 straipsnio atitikimo Konstitucijai. 4.2 Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
  11. Seimo narys Egidijus Klumbys Seimo narys Artūras Paulauskas Seimo nariai Gediminas Kirkilas, Rasa Juknevičienė, Vaclov Stankievič 1.Visame įstatymo tekste po žodžio “Lietuvos” įrašyti žodį “Respublikos”.
  12. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: “
  13. Tarptautinė operacija – kolektyvinės gynybos arba kita karinė operacija, kurioje Lietuvos Respublikos kariniai vienetai dalyvauja kartu su kitų valstybių kariniais vienetais”
  14. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje vietoje skliausteliuose esančių žodžių “ įskaitant pasirengimą šiai operacijai” įrašyti žodžius “o taip pat pasirengimas šiai operacijai”.
  15. 5 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes ji nesuteikia Prezidentui teisių priimti sprendimą dėl gynybos nuo agresijos ir dalyvavimo kolektyvinės gynybos operacijoje, esant kitos arba kitų kolektyvinės gynybos sutarties šalių ginkluotam užpuolimui.
  16. 5 straipsnio 4 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
  17. Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarauja 6 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalys, nes čia nurodytos tiek Seimo, tiek Prezidento funkcijos, kurios nenumatytos Konstitucijoje.
  18. 6 straipsnio 1 dalies 1 sakinyje išbraukti žodžius “ir teises”
  19. Taisytinas projekto 7 straipsnis, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija nenustato karo padėties įvedimo ir mobilizacijos skelbimo tvarkos.
  20. 1 dalyje ir 3 dalies 2 punkte vietoje skaičiaus “1600” įrašyti skaičių “1000”
  21. 10 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstituciją, turi būti įrašyta nuostata, kad visa tai daroma vykdant Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus
  22. 10 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys prieštarauja Konstitucijai, nes pagal jos 142 straipsnį tik Seimui suteikta teisė priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus.
  23. 11 ir 12 straipsniuose po skliausteliuose esančio žodžio”prancūzų” įrašyti žodį “vokiečių”.
  24. 14 straipsnyje vietoje trumpinio “NVS” įrašyti žodžius “Nepriklausomų Valstybių Sandraugos”.
  25. 14 straipsnio 2,3 ir 5 dalys prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Akto “Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas” 3 daliai
  26. Projekto preambulę prieš paskutiniąją jos pastraipą papildyti dvejomis naujomis pastraipomis, kurios būtų ketvirtąja ir penktąja pastraipomis (paskutinė pastraipa tokiu atveju būtų šeštoji): “pripažindamas fundamentalųjį kolektyvinės gynybos sutarčių principą, įtvirtintą Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje, pagal kurį vienos ar kelių šios sutarties šalių ginkluotas užpuolimas laikomas visų sutarties šalių ginkluotu užpuolimu, konstatuodamas, kad Lietuvai tapus Šiaurės Atlanto sutarties dalyve, kitos arba kitų šios sutarties šalių ginkluotas užpuolimas taip pat reikš Lietuvos Respublikos ginkluotą užpuolimą, keliantį grėsmę valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui,”.
  27. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje žodžius skliaustuose “įskaitant pasirengimą šiai operacijai” pakeisti žodžiais “taip pat pasirengimas šiai operacijai”.
  28. Projekto 5 straipsnio 3 dalį patikslinti, aiškiai nurodant, kad sprendimas dėl gynybos nuo agresijos apima sprendimą dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijoje. Šiuo tikslu po žodžių “dėl gynybos nuo” įrašyti žodį “ginkluotos”, po žodžio “agresijos,” įrašyti žodžius “įskaitant sprendimą dalyvauti”, išbraukti žodžius “ir dalyvavimo” bei “įskaitant sprendimą” ir išdėstyti šią dalį taip: “
  29. Lietuvos Respublikos, kitos arba kitų kolektyvinės gynybos sutarties šalių ginkluoto užpuolimo atveju Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įskaitant sprendimą dalyvauti ir dalyvavimo kolektyvinės gynybos operacijoje, įskaitant sprendimą prireikus išsiųsti ir panaudoti Lietuvos karinius vienetus kitų valstybių teritorijose, leisti atvykti į Lietuvą ir joje panaudoti kitų valstybių karinius vienetus bei imtis kitų priemonių, reikalingų kolektyvinės gynybos operacijos tikslams pasiekti.”
  30. Projekto 5 straipsnio 4 dalies paskutinįjį sakinį paredaguoti taip, kad Seimo nutarimo priėmimas būtų suprantamas kaip Seimo ratifikuotos kolektyvinės gynybos sutarties vykdymas. Tuo tikslu išbraukti žodžius “Užtikrindamas ginkluotą gynybą ir pasipriešinimą ginkluotam užpuolimui bei laikydamasis Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal kolektyvinės gynybos sutartį ir bendrus šios sutarties šalių sprendimus,”, po žodžių “Respublikos Prezidento sprendimą” įrašyti žodžius “užtikrindamas Seimo ratifikuotos kolektyvinės gynybos sutarties ir ją įgyvendinančių bendrų šios sutarties šalių sprendimų vykdymą bei ginkluotą gynybą ir pasipriešinimą ginkluotam užpuolimui.” ir šį sakinį išdėstyti taip: “Užtikrindamas ginkluotą gynybą ir pasipriešinimą ginkluotam užpuolimui bei laikydamasis Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal kolektyvinės gynybos sutartį ir bendrus šios sutarties šalių sprendimus, Seimas nutarimu patvirtina Respublikos Prezidento sprendimą, užtikrindamas Seimo ratifikuotos kolektyvinės gynybos sutarties ir ją įgyvendinančių bendrų šios sutarties šalių sprendimų vykdymą bei ginkluotą gynybą ir pasipriešinimą ginkluotam užpuolimui.”
  31. Papildyti projektą 16 straipsniu: “16 straipsnis. Įstatymo 5 straipsnio įsigaliojimas Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalios tą pačią dieną, kai Lietuvos Respublikai įsigalios Šiaurės Atlanto sutartis.”
  32. Siūlome papildyti projekto 14 straipsnio 5 dalį sakiniu “NVS šalių kariniai vienetai gali atvykti į Lietuvos Respublikoje organizuojamus kitus renginius ne daugiau kaip dviem savaitėms” ir išdėstyti šią dalį taip: “
  33. NVS šalių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali dalyvauti Lietuvos teritorijoje organizuojamuose kituose renginiuose, jeigu vienu metu bendras NVS valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius yra mažesnis negu Lietuvos kariuomenės dalinio (bent dviejų kuopų) karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius. NVS šalių kariniai vienetai gali atvykti į Lietuvos Respublikoje organizuojamus kitus renginius ne daugiau kaip dviem savaitėms.” Pritarti Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti, atsižvelgiant į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą Pritarti Pritarti Abu pavadinimai (“Lietuvos Respublika” ir Lietuva”) gali būti laikomi oficialiais valstybės pavadinimais. Be to, įstatymo projekte vartojamų kai kurių sąvokų (pavyzdžiui, “Lietuvos kariuomenė”) keisti negalima, nes jos yra nustatyti oficialūs pavadinimai su žodžiu “Lietuvos”. Konstitucijos 142 straipsnyje ir 67 straipsnio 20 punkte kalbama apie ginkluotųjų pajėgų panaudojimą. Galiojančio Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnyje ir kitur naudojamas terminas “panaudojimas”, o ne “dalyvavimas”. Patobulinus projektą pagal Seimo Pirmininko A.Paulausko pasiūlymus, t. y. papildžius preambulę ir 16 straipsniu, abejonės dėl 5 straipsnio 3 dalies atitikimo Konstitucijos 142 straipsniui netenka pagrindo. Projekto 5 straipsnis įsigalios Lietuvai tapus NATO nare – kolektyvinės gynybos sutarties dalyve. Vadovaujantis Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsniu ginkluotas užpuolimas, keliantis grėsmę vienos Aljanso šalies suverenumui ar teritoriniam vientisumui, kels grėsmę ir visų Aljanso šalių suverenumui ar teritorijos vientisumui. Tai atitiks Konstitucijos 142 straipsnyje nurodytą ginkluoto užpuolimo, keliančio grėsmę valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, sąvokos turinį; Konstitucijos 142 straipsnio 2 dalis išsamiai neišaiškina gynybos nuo ginkluotos agresijos sąvokos, paliekant tai tarptautinei teisei.. Jungtinių Tautų Įstatų 51 straipsnis pripažįsta kiekvienos valstybės neatimamą teisę į individualią ar kolektyvinę savigyną nuo ginkluoto užpuolimo. Vadinasi, gynyba nuo agresijos gali reikšti ir individualią gynybos operaciją, ir kolektyvinę gynybos operaciją. Taigi pagal Konstitucijos 142 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidentas, priimdamas sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, gali tuo pačiu nuspręsti, kad valstybė ginsis individualiai arba kartu su kitomis valstybėmis, o jeigu Lietuva bus susaistyta kolektyvinės gynybos įsipareigojimų pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį, tai sprendimas dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos apims ir sprendimą dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijoje. Patobulinus projektą pagal Seimo Pirmininko A.Paulausko bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus abejonės dėl 5 straipsnio 4 dalies atitikimo Konstitucijos 142 straipsniui netenka pagrindo, be to, projekto 5 straipsnis įsigalios Lietuvai tapus NATO nare – kolektyvinės gynybos sutarties dalyve. Patobulinus projektą pagal Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus, abejonės dėl įstatymo projekto 6 straipsnio atitikimo Konstitucijai netenka pagrindo. Valstybės teisių ir įsipareigojimų vykdymas yra įprastinė teisinė sąvoka apibūdinant valstybės dalyvavimą tarptautiniuose santykiuose, įskaitant dalyvavimą tarptautinių organizacijų (Jungtinių Tautų, NATO ir kt.) veikloje. Patobulinus projektą pagal Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus, abejonės dėl įstatymo projekto 7 straipsnio atitikimo Konstitucijai netenka pagrindo. Skaičius 1600 yra numatytas galiojančiame Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (Seimas nutaria dėl pratybų Lietuvoje vykdymo, jeigu jose gali dalyvauti daugiau kaip 1600 užsienio valstybių karių) ir praktikoje taikant šią nuostatą, sunkumų ar prieštaravimų ji nesukėlė. Projekto 8 straipsnyje jau yra įtvirtinta, kad Lietuva dalyvauja tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose renginiuose “vykdant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, tarptautinio karinio bendradarbiavimo planus ir programas bei kitus krašto apsaugos sistemos institucijų susitarimus su kompetentingomis kitų valstybių institucijomis”. Dar kartą šios nuostatos kartoti nėra reikalo, nes projekto 8 straipsnis yra bendroji norma 9 ir 10 straipsnių atžvilgiu. Projekto 10 straipsnis reglamentuoja ne ginkluotųjų pajėgų panaudojimą, o jų dalyvavimą pratybose (mokymuose) ir kituose renginiuose (seminaruose, protokoliniuose vizituose ir pan.), kurie nėra susiję su karinių operacijų vykdymu. Todėl Konstitucijos 142 straipsnio nuostatos, nurodančios tik ginkluotųjų pajėgų panaudojimą, pratyboms ir kitiems renginiams yra netaikomos. Projekto 11 ir 12 straipsniuose nurodant, kad asmeninis ar kolektyvinis judėjimo ar kelionės įsakymas turi būti lietuvių ir anglų (prancūzų) kalbomis, remiamasi 1951 metų NATO Susitarimo dėl karinių pajėgų statuso (SOFA) ir analogiško 1995 metų Partnerystės taikos labui valstybių susitarimo (PfP SOFA), kurio dalyve yra Lietuva, 3 straipsniu, kuriame nurodoma, kad tokie įsakymai yra rašomi valstybės dalyvės nacionaline ir anglų (prancūzų) kalbomis. Tik anglų ir prancūzų (bet ne vokiečių) kalbos yra oficialios NATO kalbos. Projekto 14 straipsnyje naudojama santrumpa “NVS” buvo specialiai derinta Seimo kanceliarijos Dokumentų skyriuje, ir jokių pastabų dėl šios santrumpos naudojimo nebuvo. Santrumpa “NVS” naudojama ir dabar galiojančio Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo 13 straipsnyje. Santrumpos iššifruoti netikslinga, laikant, kad ji yra visuotinai žinoma ir vienodai suprantama, taip pat, kaip, pavyzdžiui, santrumpos “SSRS” ir “NATO”, kurios taip pat yra projekto 14 straipsnyje ir plačiau neaiškinamos. Konstitucinio Akto “Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas” 3 punktas draudžia būti Lietuvoje NVS šalių karinėms bazėms ir kariuomenės daliniams, tačiau neapibrėžia nei karinės bazės, nei kariuomenės dalinio sąvokos. Tuo tarpu projekto 14 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys yra grindžiamos nuostata, kad smulkesni kariniai vienetai nei dalinys Lietuvoje galėtų laikinai būti, t.y. jeigu vienu metu bendras NVS valstybių karių ir civilių tarnautojų skaičius Lietuvoje yra mažesnis negu Lietuvos kariuomenės dalinio – bataliono arba jam prilyginto karinio vieneto (bent dviejų kuopų) – karių ir civilių tarnautojų skaičius. Ši kariuomenės dalinio sąvoka yra perkelta į projekto 2 straipsnio 9 dalį iš Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, pagal kurią dalinys yra batalionas arba jam prilygintas (bent 2 kuopų) Lietuvos kariuomenės karinis vienetas. Preambulės papildymas panaikina abejones dėl projekto 5 straipsnio atitikimo Konstitucijos 142 straipsniui. Siūloma redakcija panaikina abejones dėl projekto 5 straipsnio 3 dalies atitikimo Konstitucijos 142 straipsniui. Siūloma redakcija panaikina abejones dėl projekto 5 straipsnio 4 dalies atitikimo Konstitucijos 142 straipsniui. Siūlomas papildymas panaikina abejones dėl projekto 5 straipsnio atitikimo Konstitucijos 142 straipsniui, nes kitų kolektyvinės gynybos sutarties šalių ginkluotas užpuolimas bus suprantamas taip pat kaip Lietuvos Respublikos ginkluotas užpuolimas tik tada, kai Lietuva taps visateise NATO nare ir jai bus taikomos Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio garantijos. 4.
  34. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Eil. Nr. Išvados teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
  35. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
  36. “projekte kalbama apie kolektyvinę savigyną, kuri remiasi kolektyvinės gynybos sutartimi, kai vienos ar kelių sutarties šalių ginkluotas užpuolimas laikomas visų sutarties šalių užpuolimu. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekto 5 str. 4 d. 3 sakinyje po žodžių “…Lietuvos Respublikos…” įrašyti žodį “tarptautinių”, kadangi šiuo atveju kalbama būtent apie Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus pagal kolektyvinės gynybos sutartį. Kita vertus, įrašius siūlomą žodį “tarptautinių” išnyktų abejonės ir dėl šio sakinio galimo neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 142 str. 2 d. paskutiniam sakiniui, kuris numato, kad “Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą”.
  37. "siūlome vietoj sąvokos “Jungtinių Tautų Chartija” vartoti sąvoką “Jungtinių Tautų Įstatai”, nes Lietuvos Respublika 1991 m. prisijungė prie Jungtinių Tautų Įstatų, o ne Chartijos”. Pritarti, atsižvelgiant į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą Pritarti Siūloma redakcija panaikina abejones dėl šio įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalies atitikimo Konstitucijos 142 straipsniui. Komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.