LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL VAŠKŲ KIEKIO AUGALINIAME ALIEJUJE NUSTATYMO TECHNINIO REGLA

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL VAŠKŲ KIEKIO AUGALINIAME ALIEJUJE NUSTATYMO TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO 2002 m. sausio 9 d. Nr. 10 Vilnius Vadovaudamasis žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 155 „Dėl Privalomųjų maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimų“ (Žin., 1999, Nr. 37-1134) patvirtintais Privalomaisiais maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimais bei siekdamas nuosekliai įgyvendinti Europos Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius bendrąjį aliejaus ir riebalų rinkos organizavimą, Tvirtinu Vaškų kiekio augaliniame aliejuje nustatymo techninį reglamentą (pridedama). ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 10 VAŠKŲ KIEKIO AUGALINIAME ALIEJUJE NUSTATYMO TECHNINIS REGLAMENTAS Parengtas pagal 1993 m. sausio 29 d. Europos Komisijos reglamentą Nr. 183/93/EEC, iš dalies pakeičiantį 1991 m. liepos 11 d. Europos Komisijos reglamentą Nr. 2568/91/ EEC „Dėl alyvų aliejaus ir alyvų atliekų aliejaus charakteristikų ir dėl atitinkamų analizės metodų“. I. Bendrosios nuostatos 1. Šis techninis reglamentas nustato į rinką teikiamo maistinio augalinio aliejaus ir riebalų cheminės analizės metodą vaškų kiekiui nustatyti. 2. Šio techninio reglamento reikalavimai netaikomi maistiniam augaliniam aliejui ir riebalams, gabenamiems tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją uždarose transporto priemonėse arba uždarose pakuotėse. II. Vaškų kiekio nustatymas dujų-skysčių chromatografijos kapiliarinėje kolonėlėje metodu 1. Taikymo sritis Metodas taikomas vaškų kiekiui kai kuriuose riebaluose ir aliejuje nustatyti laboratoriniais tyrimais. Jis gali būti taikomas atskirti spaudimo būdu gautą alyvų aliejų nuo alyvų aliejaus, gauto ekstrahavimo būdu (alyvų išspaudų aliejus – olive pomace oil). 2. Metodo esmė Į riebalus ar aliejų pridedama vidinio etalono ir chromatografiškai frakcionuojama kolonėlėje, užpildytoje hidratuotu silikageliu. Regeneruojama frakcija, kuri tyrimo sąlygomis išplaunama pirmoji (jos poliškumas yra mažesnis kaip trigliceridų) ir tiesiogiai analizuojama dujų-skysčių chromatografijos kapiliarinėje kolonėlėje metodu. 3. Įranga: 3.1. 25 ml Erlenmejerio kolba. 3.2. Stiklinė chromatografijos kolonėlė. Vidinis skersmuo 15 mm, ilgis nuo 30 cm iki 40 cm. 3.3. Tinkamas dujų chromatografas su kapiliarine kolonėle ir tiesioginio įšvirkštimo sistema. Chromatografą sudaro: 3.3.1. kolonėlių termostatas, galintis išlaikyti temperatūrą 1 oC tikslumu; 3.3.2. šaltas inžektorius mėginiui tiesiogiai įšvirkšti į kolonėlę; 3.3.3. liepsnos jonizacinis detektorius ir konverteris-stiprintuvas; 3.3.4. registruojantis integratorius, galintis dirbti su konverteriu-stiprintuvu (3.3.3). Reagavimo greitis mažesnis kaip 1 sekundė, popieriaus judėjimo greitis reguliuojamas; 3.3.5. nuo 10 m iki 15 m ilgio ir nuo 0,25 mm iki 0,32 mm vidinio skersmens stiklinė ar lydyto kvarco kapiliarinė kolonėlė. Vidinis paviršius padengtas tolygia nuo 0,10 mm iki 0,30 mm storio skystos fazės SE-52 ar SE-54 ar jas atitinkančios medžiagos danga; 3.4. 10 µl mikrošvirkštas su kietinta adata, pritaikytas mėginiui tiesiogiai įšvirkšti į kolonėlę. 4. Reagentai: 4.1. Silikagelis, 70/230 meš, artikulas 7754 Merc. Silikagelis 4 h kaitinamas termostate 500 oC. Leidžiama atvėsti ir pripilama 2 % vandens. Suspensija homogenizuojama gerai sumaišant. Prieš vartojimą ne mažiau kaip 12 h laikoma tamsoje. 4.2. n-heksanas, tinkamas chromatografijai. 4.3. Dietileteris, tinkamas chromatografijai. 4.4. n-heptanas, tinkamas chromatografijai. 4.5. Etaloninis 0,1 % (m/

1. v)laurileikozanato tirpalas heksane (vidinis etalonas). 4.6. Nešančiosios dujos: grynas vandenilis, tinkamas dujų-skysčių chromatografijai: 4.7. Pagalbinės dujos: 4.7.1. grynas vandenilis, tinkamas dujų-skysčių chromatografijai; 4.7.2. grynas oras, tinkamas dujų-skysčių chromatografijai. 5. Darbo eiga: 5.1. Vaškų frakcijos atskyrimas: 5.1.1. Chromatografinės kolonėlės ruošimas 15 g hidratuoto 2 % vandens silikagelio suspenduojama bevandeniame n-heksane ir supilama į kolonėlę. Leidžiama savaime nusėsti. Kad chromatografinis sluoksnis būtų homogeniškesnis, nusodinimas baigiamas naudojant elektrinę purtyklę. Bet kokios priemaišos pašalinamos per kolonėlę praleidžiant 30 ml n-heksano. 5.1.2. Kolonėlinė chromatografija: Į 25 ml kolbą tiksliai pasveriama 500 mg mėginio ir pridedamas reikiamas vidinio etalono kiekis, atsižvelgiant į numatomą vaškų kiekį, t. y. įdedama 0,1 mg laurileikozanato analizuojant alyvų aliejų ir nuo 0,25 mg iki 0,5 mg analizuojant alyvų išspaudų aliejų. Paruoštas mėginys dviem 2 ml n-heksano porcijomis supilamas į chromatografijos kolonėlę, paruoštą pagal 5.1.1 punktą. Tirpikliui leidžiama ištekėti iki 1 mm lygio virš viršutiniojo absorbento lygio. Tada pradedamas išplovimas. Surenkama 140 ml n-heksano ir dietileterio mišinio santykiu 99:1, esant 15 lašų per sekundę srauto greičiui (2,1 ml per minutę). Gauta frakcija džiovinama sukamajame garintuve, kol išgarinamas beveik visas tirpiklis. Paskutinieji 2 ml ar 3 ml tirpiklio pašalinami silpna azoto srove ir pripilama 10 ml n-heptano. 5.2. Dujų-skysčių chromatografinė analizė: 5.2.1. Paruošiamieji darbai, kolonėlės kondicionavimas: 5.2.1.1. Kolonėlė prijungiama prie dujų chromatografo, kolonėlės pradžią sujungiant su tiesioginio įšvirkštimo įrenginiu, o galą – su detektoriumi. Patikrinamas dujų chromatografas (dujų kilpų veikimas, detektoriaus ir savirašio veikimas). 5.2.1.2. Jeigu kolonėlė naudojama pirmą kartą, patartina ją kondicionuoti. Per kolonėlę praleidžiama nestipri dujų srovė, tada įjungiamas dujų chromatografas. Laipsniškai keliama temperatūra, kol nepasieks 20 o C aukštesnės nei darbo temperatūros (pastaba). Ši temperatūra palaikoma ne mažiau kaip 2 h, po to nustatomos įrenginio darbo sąlygos (sureguliuojamas dujų greitis, uždegama liepsna, prijungiamas registruojantis įtaisas, nustatoma termostato temperatūra, sureguliuojamas detektorius ir t. t.). Signalas užrašomas bent du kartus didesniu nei reikalingas analizei jautrumu. Nulinė linija turi būti tiesi, joje neturi būti jokių smailių ir nukrypimų. Neigiama tiesinė nuokrypa rodo, kad nesandarūs kolonėlės sujungimai, teigiama nuokrypa rodo, kad kolonėlė nepakankamai kondicionuota. PASTABA. Visą laiką kondicionuojama bent 20oC žemesnėje nei didžiausia naudojamam eliuentui nurodyta temperatūra. 5.2.2. Darbo sąlygų parinkimas: 5.2.2.1. Paprastai darbo sąlygos yra tokios: kolonėlės temperatūra: pradinė 80oC, keliama 30oC per minutę greičiu iki 120oC, vėliau vykdomas programuotas didinimas 5oC per minutę greičiu iki 340oC; detektoriaus temperatūra: 350oC; nešančiųjų dujų – vandenilio linijinis greitis: nuo 20 cm/s iki 35 cm/s (pastaba); prietaiso jautris: nuo 4 iki 16 kartų didesnis nei mažiausias silpninimas; registruojančio įtaiso jautris: nuo 1 mV iki 2 mV per visą skalę; popieriaus judėjimo greitis: 30 cm/h; įšvirkščiamos medžiagos kiekis: nuo 0,5 µl iki 1µl tirpalo. Šios sąlygos gali būti keičiamos pagal kolonėlės ir dujų chromatografo charakteristikas (kad gautos chromatogramos atitiktų šias sąlygas: C32 vidinio etalono sulaikymo trukmė turi būti 25±2 minutės ir didžiausia vaškų smailė turi užimti nuo 60% iki 100% skalės aukščio). PASTABA. Dujų linijinio greičio nustatymas. Į normalioms darbo sąlygoms nustatytą chromatografą įšvirkščiama nuo 1 µl iki 3 µl metano (propano). Išmatuojama dujų tekėjimo per kolonėlę trukmė nuo įšvirkštimo momento iki smailės išplovimo momento (tM). Linijinis greitis cm/s apskaičiuojamas pagal formulę: L/tM čia: L – kolonėlės ilgis centimetrais; tM – trukmė sekundėmis. 5.2.2.2. Smailių integravimo parametrai nustatomi taip, kad būtų gautas teisingas smailių ploto įvertinimas. 5.2.3. Analizė: 5.2.3.1. 10 µl mikrošvirkštu įsiurbiama 1 µl tirpalo. Stūmoklis traukiamas, kol adata ištuštėja. Adata įkišama į įšvirkštimo įrenginį ir po vienos dviejų sekundžių tirpalas greitai įšvirkščiamas. Maždaug po penkių sekundžių adata atsargiai ištraukiama; 5.2.3.2. registruojama, kol vaškai visiškai išplaunami. Nulinė linija turi visuomet atitikti reikalaujamas sąlygas (5.2.1.2). 5.2.4. Smailių identifikavimas. Smailės identifikuojamos pagal sulaikymo trukmę, lyginant jas su žinomas sulaikymo trukmes turinčių vaškų mišiniais, analizuotais tomis pačiomis sąlygomis. Priede pateikta pirmo spaudimo alyvų aliejaus chromatograma. 5.2.5. Kiekybinė analizė: 5.2.5.1. Integratoriumi nustatomas vidinio etalono ir C40 – C46 alifatinių esterių smailių plotas. Ax ´ ms ´ 100 , As ´ ms 5.2.5.2. Kiekvieno vašką sudarančio esterio kiekis mg/kg riebalų apskaičiuojamas pagal formulę: esteris (mg/
2. kg)= čia: Ax – kiekvieno esterio smailės plotas; As – laurileikozanatą atitinkančios smailės plotas; ms – pridėto laurileikozanato masė miligramais; m – paimto tyrimui mėginio masė gramais. 6. Rezultatų išraiška Pateikiamas atskirų vaškų kiekis ir šių kiekių suma mg/kg riebalų. SUDERINTA Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2002 01 07 raštu Nr. 01-10-24; Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2002 01 07 raštu Nr. 31-07-05; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio mitybos centro 2001 12 28 raštu Nr. 1-763. ______________ Vaškų kiekio augaliniame aliejuje nustatymo techninio reglamento priedas Pirmo spaudimo alyvų aliejaus chromatograma ______________