← Lietuva

APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS

APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS PRIEDAS Prie 2002-01-09 KRK išvados IXP-1120

(3)2002-01-23 Vilnius
  1. Posėdyje dalyvavo: Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta, pirmininko pavaduotojas Gintautas Mikolaitis, komiteto nariai: Jonas Čiulevičius, Petras Gražulis, Edvardas Karečka, Jeronimas Kraujelis, Zenonas Mačernius, Mykolas Pronckus, Viktoras Rinkevičius, Virmantas Velikonis, Vladas Žalnerauskas.
  2. Seimo Teisės departamento ir įstatymų iniciatyvos teisę turinčių asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Išvados rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
  3. LR Seimo kanceliarijos teisės departamentas (2002-01-14)
  4. Siūlytume išbraukti 1 straipsnio 1 dalies žodžius “ir kaimo plėtrai”, nes žemės įsigijimo sąlygų, įvardintų įstatymo projekte, nebūtų galima vertinti kaip kaimo plėtros skatinimo priemonės pagal Europos Sąjungos 1999 m. liepos 21 d. Tarybos reglamentą Nr. 1268/1999/EB, nustatantį paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Europos Sąjungos šalims – kandidatėms kryptis, tiek ir pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą Nr. 1257/1999/EB, nustatantį paramos kaimo plėtrai kryptis Europos Sąjungos šalyse. Pritarti Tikslinama projekto redakcija
  5. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Žemės įstatymo 35 ir 38 straipsniuose žemės ūkio paskirties žemė apibrėžiama kitaip, nei projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis žemės teisinius santykius, reikėtų projekto 2 straipsnio 1 dalies sąvokas suderinti su Žemės įstatymo terminija. Pritarti Derinama sąvoka su Žemės įstatymu
  6. Nėra projekto 2 straipsnio 3 dalyje vartojama “ūkinio centro” sąvoka – ar turima galvoje ūkininko ūkio centras, ar tam tikro administracinio vieneto centras, ar kt. Reikėtų patikslinti projekto redakciją. Pritarti Tikslinama redakcija
  7. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nėra aiški “darbo žemės ūkyje patirties” sąvoka ir šios patirties vertinimo kriterijai (3 straipsnio 2 dalis). Todėl reikėtų patikslinti projekto redakciją, nes kitu atveju gali kilti jų nuostatų įgyvendinimo problemų. Be to, siūlytumėm projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių “Vyriausybės įgaliotoje mokymo įstaigoje” įrašyti “Vyriausybės nustatyta tvarka”. Pritarti Tikslinama redakcija
  8. Svarstytina, ar nebūtų pažeistas ūkio subjektų lygiateisiškumo principas žemės ūkio bendrovei leidus įsigyti daugiau žemės, nei fiziniam asmeniui (projekto 4 straipsnio 1 dalis). Be to, siūlytume suderinti projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamą “kooperatinės žemės ūkio bendrovės” terminą su Įmonių įstatymo 6 straipsniu, kuriame yra įvardijamos įmonių rūšys. Taip pat siūlytume minėtame punkte žodžius “kitai įmonei” keisti “kitam juridiniam asmeniui”, o žodžius “kuri verčiasi žemės ūkio veikla” braukti kaip perteklinius. Pritarti iš dalies Tikslinama redakcija, derinant su Įmonių įstatymu.
  9. Svarstytina, ar 5 straipsnio 1 dalyje bei 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvardijant tik vieną įmonių rūšį (žemės ūkio bendroves) kaip galinčias įsigyti (arba turinčias pirmumo teisę įsigyti) valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, nėra pažeidžiamas subjektų lygiateisiškumo principas, pavyzdžiui lyginant su kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) teisiniu statusu. Nepritarti Projekte nustatoma išimtis išvardytiems subjektams
  10. Teikiamo projekto 5 straipsnio 2 dalyje prieš žodį “teikiami” siūlytumėm įrašyti žodžius “gali būti”. Nepritarti Turi būti teikiama parama ar teikiamos lengvatos ūkininkams, ketinantiems įsigyti žemės iki nustatytų racionalių dydžių
  11. Bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą yra įtvirtinta Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje. Civilinis kodeksas yra pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis nuosavybės teisinius santykius, turintis viršenybę kitų įstatymų atžvilgiu, imperatyvios kodekso normos negali būti pakeistos kitais įstatymais. Todėl bendraturčių teisės, susijusios su bendrosios nuosavybės turtu, turi viršenybę prieš kitų asmenų teises, įtvirtintas kituose įstatymuose. Reikėtų patikslinti projekto 6 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Nepritarti Paliekama buvusi redakcija
  12. Projekto 8 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio redakcija nėra aiški. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakomybė yra sankcijų taikymas teisės pažeidėjui. Todėl projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 sakinio nuostata, pagal kurią atsakomybę už pirkėjo veiksmus (žemės naudojimą ne žemės ūkio veiklai) turėtų prisiimti žemės pardavėjas, yra tikslintina. Be to, įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 sakinyje nurodžius, kad mokesčiai nemokami, kai žemė perleidžiama asmenims, įsigyjantiems žemę naudoti žemės ūkio veiklai, nėra aiškus šios nuostatos įgyvendinimo mechanizmas. Pritarti Tikslinama projekto redakcija
  13. Projekto 8 straipsnio 2 ir 3 dalies turinys neatitinka šio straipsnio pavadinimo. Iš dalies pritarti
  14. Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybė turėtų pateikti Seimui ne Žemės tvarkymo ir administravimo įstatymą (projekto 9 straipsnio 1 punktas), o šio įstatymo projektą. Pritarti
  15. Seimo narys Jurgis Razma 2004-01-14
  16. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius "ne didesne kaina kaip" ir vietoj žodžio "vidutinė" įrašyti žodį "vidutine". Nepritarti Paliekama Vyriausybei taikyti lengvatas, jei tai būtų reikalinga, atsižvelgiant į subjekto ekonominę būklę
  17. Išbraukti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį, o 3 dalį laikyti 2 dalimi. Pritarti iš dalies Redakcija tkslinama, tačiau visiškai nuostatos neatsisakoma, užkertant kelią netikriems ketinimams
  18. Seimo narys Povilas Jakučionis 2002-01-21
  19. 1 str. 2 dalyje išbraukti žodžius “ir privačią” Nepritarti Saugikliai taikomi ir privačiai žemei
  20. 3 str. 3 dalyje vietoje skaičiaus “3” įrašyti skaičių “5” 4 dalyje vietoje pirmojo skaičiaus “1” rašyti skaičių “2” 6 dalį siūlau išbraukti kaip labai mažinantį žemės kainą Nepritarti Atsižvelgta į ŽŪR bei kitų savivaldos organizacijų siūlymą, be to, tokio dydžio yra asmeninio žemės ūkio žemės sklypai.
  21. 6 str. 3 dalį siūlau išbraukti kaip kliuvinį žemę parduoti aukciono būdu (žiūr. 2 dalį) 4 dalies 6) punktą siūlau išbraukti, nes tai yra sąlygos korupcijai ir valstybės lėšų švaistymui. Valstybė turi arti milijono hektarų laisvos žemės visokiems atvejams Nepritarti Projekte įtvirtinta lengvata pirmumo teisę turintiems pirkti žemę ir būtent žemę dirbantiems žmonėms.
  22. 8 str. 2 dalies antrajame sakinyje išbraukti žodžius “kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, įgyjantiems pagal šį įstatymą žemę naudoti ūkio veiklai;” Toks žemės pardavimas kitiems asmenims neužkerta kelio galimai spekuliacijai žeme. Pritarti Redakcija tikslinama 4 Seimo narys Gintautas Mikolaitis
  23. Siūlau papildyti 3 straipsnio 5 dalies antrą sakinį žodžiais “sodininkų bendrijoms, įsigyjančioms šių bendrijų nuomojamą valstybinę žemę” ir šią dalį išdėstyti taip: “
  24. Juridinis asmuo gali įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę, jeigu per paskutinius 2 metus ne mažiau kaip 50 procentų pajamų jis gauna iš žemės ūkio veiklos. Šis reikalavimas netaikomas valstybei, ir savivaldybėms, sodininkų bendrijoms, įsigyjančioms šių bendrijų nuomojamą valstybinę žemę, taip pat bankams ir kitoms kredito įstaigoms, kurie perima nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka nerealizuotą jiems įkeistą žemę.” Pritarti Redakcija tobulinama
  25. Komiteto sprendimas: Pritarti KRK 2002-01-09 išvados IXP-1120
(3)priedui ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui –
  2. Balsavimo rezultatai: 10 už, - prieš, 1 susilaikė. 5.Komiteto paskirtas pranešėjas: Gintautas Kniukšta. PRIEDAS: Komiteto patobulintas įstatymo projektas -
  3. Komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta Projektas-4 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO LAIKINASIS ĮSTATYMAS 2001 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
  4. Šio Įstatymo tikslas- užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas - žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, kad būtų skatinama žemės rinka ir konkurencingas žemės ūkis, sudarytos sąlygos žemės konsolidacijai.
  5. Įstatyme nustatyti reikalavimai taikomi įsigyjant valstybės, savivaldybių ir privačią žemės ūkio paskirties žemę pirkimo, mainų ir kitais būdais, kurie neprieštarauja šio Įstatymo nustatytoms sąlygoms, išskyrus paveldėjimą ir nuosavybės teisių atkūrimą. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
  6. Žemės ūkio paskirties žemė -žemės ūkio įmonių bei ūkininkų ūkių funkcionavimui ir kiti žemės ūkio veiklai plėtoti naudojami arba skirti naudotis žemės sklypai, tarp jų žemės ūkio naudmenos, žemė, užimta gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų, kiemai, keliai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, ir kitos šiuose sklypuose įsiterpusios žemės naudmenos.
  7. Žemės ūkio veikla – veikla, apimanti augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir vidaus vandenų žuvininkystės produktų gamybą ir apdorojimą, savo ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą ir realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą. Žemės ūkio veikla nėra laikoma maisto produktų gamyba ne iš savo ūkyje ar įmonėje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų.
  8. Racionali ūkio žemėvalda – privačios nuosavybės teise vieno ūkio valdomas žemės plotas, kurio dydis ir atskirų teritorijos dalių išsidėstymas kelių bei ūkio centro atžvilgiu sudaro palankias sąlygas efektyviai ūkio veiklai plėtoti taikant pažangias gamybos technologijas ir laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų. Rekomenduojamą racionalų žemės ūkio žemėvaldos dydį skirtingos specializacijos ūkiams nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 3 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo nuosavybės teise sąlygos
  9. Fizinis asmuo gali įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę, jeigu jis yra Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį arba turi Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą kvalifikacinį pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą.
  10. Kvalifikacinis pasirengimo ūkininkauti pažymėjimas išduodamas asmenims, turintiems daugiau kaip 2 metų žemės ūkio veiklos patirtį ir žemės ūkio išsimokslinimo Lietuvoje ar Europos Sąjungos šalyse diplomą, pažymėjimą, arba asmenims, turintiems daugiau kaip 5 metų žemės ūkio veiklos patirtį ir Vyriausybės nustatyta tvarka išlaikiusiems kvalifikacinį egzaminą.
  11. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, įsigijus žemę, sudarytų ne daugiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų.
  12. Fizinis asmuo, pagal šį Įstatymą įsigijęs nuosavybės teise ne mažesnį kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą, per 1 metus nuo žemės įsigijimo turi persikelti gyventi į apskritį, kurioje yra ūkininkavimui naudojama žemė, ir įsigyti arba gauti leidimą statyti ūkio veiklai reikalingus ūkinius pastatus, o per 2 metus nuo žemės įsigijimo – įregistruoti ūkininko ūkį. Terminą persikelti gyventi į apskritį savivaldybės valdyba gali pratęsti, jeigu yra pradėta ūkinių pastatų ar gyvenamojo namo statyba, bet ne daugiau kaip 1 metams.
  13. Juridinis asmuo gali įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę, jeigu per paskutinius 2 metus ne mažiau kaip 50 procentų pajamų jis gauna iš žemės ūkio veiklos. Šis reikalavimas netaikomas valstybei, savivaldybėms, sodininkų bendrijoms, įsigyjančioms šių bendrijų nuomojamą valstybinę žemę, taip pat bankams ir kitoms kredito įstaigoms, kurie perima nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka nerealizuotą jiems įkeistą žemę.
  14. Bankai ir kitos kredito įstaigos įsigytą nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę ne vėliau kaip per 2 metus nuo jos įsigijimo turi parduoti, o iki pardavimo - išnuomoti žemės ūkio veiklai. 4 straipsnis. Maksimalus įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotas
  15. Fiziniai ir juridiniai asmenys pagal šį Įstatymą gali įsigyti tiek žemės, kad bendras vienam asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip: 1) fiziniam asmeniui, įregistravusiam ūkininko ūkį arba turinčiam kvalifikacinį pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą, – 300 ha, išskyrus atvejus, kai registruojant santuoką abiejų sutuoktinių nuosavybės teise turima žemės valda viršija tokį plotą arba kai žemė įsigyta iki šio Įstatymo įsigaliojimo; 2) žemės ūkio bendrovei, kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) ar kitam juridiniam asmeniui, kuris verčiasi žemės ūkio veikla, - 2000 ha.
  16. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos bankams ir kitoms kredito institucijoms, kurie įsigyja priverstinai parduodamą jiems įkeistą žemę įstatymų nustatyta tvarka. 5 straipsnis. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas
  17. Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduodama ar kitaip perleidžiama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise tik tose kadastro vietovėse, kuriose pagal Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus žemės reformos žemėtvarkos projektus atkurta nuosavybės teisė į žemę, išskyrus žemės perleidimą savivaldybėms įstatymų nustatytoms funkcijoms vykdyti ir žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuotų žemės sklypų pardavimą pageidavusiems juos pirkti asmeninio ūkio žemės naudotojams, ūkininkams bei daugiau kaip 5 metus iš eilės žemę naudojančioms žemės ūkio bendrovėms.
  18. Fiziniams ir juridiniams asmenims, įsigyjantiems žemę ūkių žemėvaldai plėsti iki racionalių dydžių, įstatymų nustatyta tvarka teikiami lengvatiniai kreditai. 6 straipsnis. Pirmumo teisė pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą
  19. Pirmumo teisę pirkti parduodamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi: 1) žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuotus žemės sklypus- juos pageidavę pirkti asmeninio ūkio žemės naudotojai; 2) ūkininkai; 3) daugiau kaip 5 metus iš eilės žemę naudojančios žemės ūkio bendrovės.
  20. Asmenims, neturintiems pirmumo teisės pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, arba kai keli asmenys turi vienodą pirmumo teisę pirkti tą patį žemės sklypą, šis žemės sklypas parduodamas aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
  21. Asmenims, turintiems pirmumo teisę pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, sklypas parduodamas ne didesne kaina kaip vidutinė toje vietovėje parduotų žemės sklypų kaina (žemės rinkos kaina).
  22. Pirmumo teisę pirkti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi: 1) valstybė – kai pagal parengtą detalųjį planą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą ši žemė numatoma panaudoti: krašto ir valstybės sienos apsaugai; valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams; valstybiniams geležinkeliams, valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti; svarbioms valstybinės reikšmės statyboms; miestų, miestelių ir kaimų infrastruktūrai plėsti; bendroms gyventojų reikmėms ir savivaldybių poreikiams; visuomeninei statybai bei rekreacijai; naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis, eksploatuoti; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; 2) parduodamo žemės sklypo bendraturtis – kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis; 3) kaimyninio žemės sklypo savininkas, jeigu jis verčiasi žemės ūkio veikla; 4) ūkininkas, jei parduodamas žemės sklypas įeina į žemėtvarkos projekte suformuotos racionalios šiam asmeniui priklausančio ūkio žemėvaldos perspektyvines ribas; 5) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip 2 metus iš eilės; 6) institucija, įstatymų arba Vyriausybės įgaliota priimti sprendimus dėl žemės sklypų pertvarkymo pagal žemėtvarkos projektus, – jeigu įsigyjami žemės sklypai reikalingi žemės sklypams konsoliduoti bei žemės savininkams kompensuoti lygiaverčiu valstybinės žemės plotu, kai žemė paimama visuomenės poreikiams.
  23. Šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytos pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė. 7 straipsnis. Žemėtvarkos projektų, reikalingų racionalioms ūkių žemėvaldoms formuoti, rengimas Žemėtvarkos projektai, reikalingi racionalioms ūkių žemėvaldoms formuoti, žemės sklypų išdėstymui pertvarkyti ir žemės naudojimo sąlygoms nustatyti, rengiami vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais. 8 straipsnis. Atsakomybė
  24. Žemės sandoriai, sudaryti nesilaikant šio Įstatymo reikalavimų arba kai žemę įsigiję asmenys pažeidžia šio Įstatymo sąlygas, teismo tvarka pripažįstami negaliojančiais.
  25. Fiziniai ir juridiniai asmenys už žemės, įsigytos pagal šį Įstatymą, perleidimą kitų asmenų nuosavybėn anksčiau kaip po 5 metų nuo jos įsigijimo moka įstatymų nustatyto dydžio mokesčius, skaičiuojamus pagal vidutinę perleistų žemės sklypų rinkos kainą. 9 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei Pasiūlyti Vyriausybei: 1) per tris mėnesius nuo šio Įstatymo priėmimo parengti ir pateikti Seimui su šiuo Įstatymu suderintus kitų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus bei Žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo projektą; 2) iki 2002 m. liepos 1 d. parengti šio Įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus; 3) iki 2002 m. liepos 1 d. parengti mokesčių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus, susijusius su šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies įgyvendinimu. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Seimo priimtą įstatymą RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.