← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 33:2001 „AKUSTINIS TRIUKŠMAS. LEIDŽIAMI LYGIAI GYVENAMOJOJE IR DARBO APLINKOJE. MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2001 m. gruodžio 29 d. Nr. 692 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 70/403 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 82-2438):

  1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (pridedama).
  2. Laikau netekusius galios: 2.
  3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 241 „Dėl Poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1078) patvirtinto Sveikatos apsaugos veiklą reglamentuojančių poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas iki 2001 m. sausio 1 d., sąrašo 7 punktą. 2.
  4. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1993 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 79 „Dėl higienos normos HN 33 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 5-80).
  5. Pavedu sveikatos apsaugos viceministrui Eduardui Bartkevičiui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 692 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2001 „AKUSTINIS TRIUKŠMAS. LEIDŽIAMI LYGIAI GYVENAMOJOJE IR DARBO APLINKOJE. MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ I. TAIKYMO SRITIS
  6. Ši higienos norma taikoma akustinės taršos higieniniam vertinimui ir nustato didžiausius leidžiamus akustinio triukšmo lygius gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Sertifikuojamų objektų skleidžiamas triukšmas turi užtikrinti lygius, nustatytus šioje higienos normoje.
  7. Ši higienos norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems bei eksploatuojantiems įvairios paskirties pastatus ir statinius: rengiantiems miestų ir kitų gyvenviečių, gyvenamųjų rajonų, mikrorajonų planavimo, užstatymo ir rekonstravimo projektus; kuriantiems technologijas, projektuojantiems, gaminantiems, eksploatuojantiems transporto priemones, darbo priemones bei technologinę ir inžinerinę įrangą, buitinius prietaisus; vykdančioms akustinio triukšmo stebėjimus ir kontrolę.
  8. Ši higienos norma suderinta su Europos teise: direktyva 86/ 188 EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su triukšmo poveikiu darbe, direktyva 86/662/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų hidraulinių ekskavatorių, draglainų, buldozerių, autokrautuvų ir ekskavatorių, autokrautuvų keliamam triukšmui apriboti, ir direktyva 92/97/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių leidžiamu garso lygiu ir su jų dujų išmetimo sistema, derinimo. II. NUORODOS
  9. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus: 4.
  10. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768). 4.
  11. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 70/403 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 82-2438). III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
  12. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai: 5.
  13. Akustinis triukšmas (triukšmas) – įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kuri gali sukelti nepalankias bei kenksmingas pasekmes sveikatai. 5.
  14. Oktava – dažnių intervalas, kurio viršutinė riba dvigubai didesnė už žemutinę. 5.
  15. Plačiajuostis triukšmas – tolydaus spektro, kurio plotis viršija vieną oktavą, triukšmas. 5.
  16. Toninis triukšmas – triukšmas, kurio spektre yra atskirų ryškių tonų. 5.
  17. Pastovus triukšmas – triukšmas, kurio lygio pokytis ne didesnis kaip 5 dBA. 5.
  18. Nepastovus triukšmas – triukšmas, kurio lygio pokytis didesnis kaip 5 dBA ir nuolat kinta, pertrūksta arba pulsuoja. 5.
  19. Pertrūkstantis triukšmas – nepastovus triukšmas, kurio lygis staigiai kinta, o intervalų trukmė, kada triukšmo lygis pastovus, yra viena sekundė ir daugiau. 5.
  20. Impulsinis triukšmas – nepastovus triukšmas, susidedantis iš vieno arba kelių garsinių signalų, kurių trukmė mažesnė kaip 1 sekundė. 5.
  21. Leidžiamas triukšmo lygis (LTL) – triukšmas, kuris veikiantis trumpą arba ilgą laiką negali sukelti ligų arba sveikatos sutrikimų. 5.
  22. Garso lygis – garso slėgio lygis, koreguotas pagal A dažninę charakteristiką, nustatytas pagal formulę: LA=101 g (pA/p0)2, čia: p0=20 μPa – garso slėgio slenkstinė reikšmė; pA – koreguotas pagal A dažninę charakteristiką garso slėgis, Pa. 5.
  23. Koreguotas pagal A dažninę charakteristiką garso slėgis – vidutinė kvadratinė garso slėgio reikšmė, nustatyta panaudojant skalės A dažninę korekciją. 5.
  24. Garso slėgio lygis – garso slėgio lygis, nustatytas pagal formulę: L=101 g (p/p0)2 čia: p0=20 μPa – garso slėgio slenkstinė reikšmė; p – vidutinė kvadratinė garso slėgio reikšmė, Pa. 5.
  25. Nepastovaus triukšmo ekvivalentinis garso lygis – pastovaus plačiajuosčio triukšmo, kurio vidutinis kvadratinis garso slėgis toks pat, kaip ir nagrinėjamo nepastovaus triukšmo tam tikro laiko intervale, garso lygis. 5.
  26. Maksimalus garso lygis – garso lygis, atitinkantis triukšmo matuoklio maksimalų rodmenį matavimo metu. IV. LEIDŽIAMI TRIUKŠMO LYGIAI
  27. Triukšmo lygiai žmonių gyvenamojoje ir darbo aplinkoje įvertinami matavimo rezultatais, palyginant juos su atitinkamomis LTL reikšmėmis.
  28. Pastovus triukšmas vertinamas pagal garso lygį, papildomai gali būti vertinamas pagal garso slėgio lygį. Nepastovus triukšmas vertinamas pagal ekvivalentinį garso lygį, o gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų teritorijose – pagal ekvivalentinį ir maksimalų garso lygius.
  29. Toninio triukšmo LTL mažinami 5 dBA.
  30. Impulsinio triukšmo LTL mažinami 5 dBA.
  31. Gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose, taip pat gretimose teritorijose LTL reglamentuojamas nuo 7 iki 23 valandos ir nuo 23 iki 7 valandos.
  32. Plačiajuosčio pastovaus triukšmo garso lygiai, plačiajuosčio nuolat kintančio bei pertrūkstančio triukšmo ekvivalentiniai garso lygiai ir maksimalūs garso lygiai pateikti 13, 14 ir 15 punktuose.
  33. Pastovaus triukšmo garso slėgio lygiai pateikti A priede.
  34. Leidžiami triukšmo lygiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų teritorijose: Objekto pavadinimas Garso lygis, ekvivalentinis garso lygis, dBA Maksimalus garso lygis, dBA Paros laikas, val. 001 Gyvenamieji kambariai butuose, bendrabučiuose, pensionuose, senelių ir invalidų namuose, poilsio namuose, viešbučiuose 40 30 55 45 7-23 23-7 002 Miegamieji kambariai ikimokyklinėse įstaigose ir internatinėse mokyklose 40 30 55 45 7-23 23-7 003 Palatos ir operacinės ligoninėse, kambariai sanatorijose 35 25 50 40 7-23 23-7 004 Gydytojų kabinetai ligoninėse, poliklinikose, ambulatorijose, dispanseriuose, sanatorijose 35 50 005 Auditorijos, mokymo kabinetai, klasės, mokytojų kambariai mokyklose ir kitose mokymo įstaigose 40 55 006 Konferencijų salės ir bibliotekų skaityklos 40 55 007 Salės kavinėse, restoranuose, valgyklose 55 70 008 Salės restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu 80 85 009 Prekybos salės parduotuvėse, priėmimo punktai buitinio aptarnavimo įstaigose 60 75 010 Keleivių salės geležinkelio stotyse ir oro uostuose 60 75 011 Koncertų ir kitos salės, šokių bei diskotekų salės poilsio namuose estradinių renginių metu 85 90 012 Gyvenamųjų namų, bendrabučių, pensionų, senelių ir invalidų namų, poilsio namų, ikimokyklinių įstaigų, mokyklų ir kitų mokymo įstaigų, viešbučių teritorijos ir poilsio aikštelės 55 45 70 60 7-23 23-7 013 Atviros koncertų ir šokių salės estradinių renginių metu 45 85 60 90 23-7 7-23 014 Poliklinikų, ambulatorijų, dispanserių, bibliotekų teritorijos 55 70 015 Ligoninių, sanatorijų teritorijos 45 35 60 50 7-23 23-7 016 Poilsio aikštelės ligoninių ir sanatorijų teritorijoje 35 50 13.
  35. 001–003, 011, 015 objektuose, esančiuose kurortinėje vietovėje, nustatomas 5 dBA mažesnis LTL. 13.
  36. 012, 014, 015 objektuose, esančiuose iki 1984 m. rugpjūčio mėnesio užstatytuose rajonuose, LTL gali būti didesnis 5 dBA.
  37. Leidžiami triukšmo lygiai darbo aplinkoje: Objekto pavadinimas Garso lygis ir ekvivalentinis garso lygis, dBA 017 Projektavimo ir konstravimo biurų patalpos 50 018 Skaičiuotojų darbo vietos 50 019 Administracijos patalpos 50 020 Raštinės 60 021 Dispečerinės tarnybos patalpos 65 022 Stebėjimo ir nuotolinio valdymo telefoniniu ryšiu kabinos 65 023 Stebėjimo ir nuotolinio valdymo be telefoninio ryšio kabinos 75 024 Telefono ir telegrafo stotys 65 025 Eksperimentinių darbų laboratorijos 60 026 Teorinių darbų ir duomenų apdorojimo laboratorijos 50 027 Laboratorijos su triukšmą keliančiais įrenginiais 75 028 Kompiuterių programuotojų darbo vietos 50 029 Darbo vietos, skirtos kompiuterių įrenginiams aptarnauti 70 030 Gamybos padalinių valdymo aparato patalpos 60 031 Meistrų patalpos 65 032 Tiksliojo surinkimo barai 65 033 Medicinos punktai gamyklose 50 034 Kitos darbo vietos ir zonos įmonių (pramonės, žemės ūkio, statybos, energetikos, transporto, tarp jų oro uostai ir kt.) gamybinėse patalpose ir teritorijose 85 14.
  38. 034 objektuose nepastovų triukšmą reikia matuoti skaitmeniniais triukšmomačiais arba rodikliniais triukšmomačiais su savirašiu, matavimo laikas – pusė darbo pamainos (darbo dienos) arba visas technologijos ciklas. 14.
  39. 034 objektuose taikomos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 09 20 įsakyme [4.2] numatytos prevencinės priemonės. 14.
  40. 034 objektuose nuolat kintančio ir pertrūkstančio triukšmo maksimalus garso lygis neturi būti didesnis kaip 110 dBA. 14.
  41. 034 objektuose impulsinio triukšmo maksimalus garso lygis neturi būti didesnis kaip 125 dBA.
  42. Leidžiami triukšmo lygiai transporto priemonėse: Objekto pavadinimas Ekvivalentinis garso lygis (garso lygis), dBA Geležinkelio transportas 035 Mašinistų kabinos šilumvežiuose, dyzeliniuose traukiniuose 80 036 Mašinistų kabinos priemiestiniuose elektriniuose traukiniuose 75 037 Personalo patalpos tolimojo susisiekimo traukinių vagonuose 60 038 Tarnybinės patalpos elektros stočių, šaldomųjų sekcijų vagonuose 60 039 Tarnybinės patalpos bagažo ir pašto vagonuose 70 040 Poilsio patalpos bagažo ir pašto vagonuose 60 041 Tarnybinės patalpos restoranų vagonuose 70 Jūrų ir vidaus vandenų transportas 042 Keleivių ir įgulos kajutės I kategorijos laivuose 45 043 Keleivių ir įgulos kajutės II kategorijos laivuose 50 044 Keleivių ir įgulos kajutės III kategorijos laivuose 55 045 Keleivių ir įgulos kajutės IV kategorijos laivuose 60 046 Keleivių salonai III-IV kategorijos laivuose 65 047 Poilsio salonai, kino salės, bibliotekos 55 048 Sporto aikštelės atviruose deniuose ir pasivaikščiojimo deniai 60 049 Patalpos, skirtos sporto užsiėmimams 65 050 Restoranai ir bufetai 60 051 Gydytojų kabinetai 50 052 Sanitarinės kajutės, ambulatorijos, operacinės, stacionarūs izoliatoriai 45 053 Tarnybinės patalpos (vairavimo, šturmano, radijo kabinos ir kitos) I ir II kategorijos laivuose 55 054 Tarnybinės patalpos (vairavimo, šturmano, radijo kabinos ir kitos) III ir IV kategorijos laivuose 60 055 Energetikos skyrius su nuolatine priežiūra 80 056 Periodiškai aptarnaujamas energetikos skyrius (esant nuolatiniam valdymui iš centrinių valdymo postų) 85

(95)057 Energetikos skyrius be priežiūros 85
(100)058 Centrinis valdymo postas 65 059 Gamybinės patalpos (dirbtuvės ir kitos) energetikos skyriuose 85 060 Gamybinės patalpos (dirbtuvės ir kitos) ne energetikos skyriuose 70 061 Darbo vietos atviruose deniuose ir triumuose 70 062 Gamybinės-technologinės patalpos (žuvų, jūros produktų perdirbimo ir kitos) žuvininkystės laivuose 80 Oro transportas 063 I klasės salonai vidutinių ir artimųjų reisų lėktuvuose 80 064 Turistinės klasės salonai vidutinių ir artimųjų reisų lėktuvuose 85 065 Ekonominės klasės salonai vidutinių ir artimųjų reisų lėktuvuose 85 066 Salonai vidutinių oro linijų lėktuvuose 85 067 Ekipažo kabinos lėktuvuose 80 068 Palydovų darbo vietos lėktuvuose 85 069 Ekipažų kabinos ir salonai malūnsparniuose 80 Automobilių transportas 070 Vairuotojų ir priežiūros darbuotojų darbo vietos traktoriuose, žemės ūkio savaeigėse, prikabinamose ir užkabinamose mašinose, melioracijos ir kitose mašinose 85 071 Vairuotojų ir priežiūros darbuotojų darbo vietos žemkasių, kelių statybos ir kitose mašinose 85 072 Krovininės transporto priemonės, kurių maksimali didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3,5 tonos:
  1. a)mažesnės kaip 75 kW galios varikliu; 77
  2. b)ne mažesnės kaip 75 kW, tačiau mažesnės kaip 150 kW galios varikliu; 78
  3. c)ne mažesnės kaip 150 kW galios varikliu 80 073 Vairuotojų darbo vietos autotraukiniuose 84 074 Keleivinės transporto priemonės vežti ne daugiau kaip 9 keleiviams, įskaitant vairuotojo vietą 74 075 Keleivinės transporto priemonės su įrengtomis daugiau kaip 9 sėdynėmis, įskaitant vairuotojo sėdynę, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3,5 tonos ir:
  4. a)mažesnės kaip 150 kW galios varikliu; 78
  5. b)ne mažesnės kaip 150 kW galios varikliu 80 076 Keleivinės transporto priemonės su įrengtomis daugiau kaip 9 sėdynėmis, įskaitant vairuotojo sėdynę; krovininės transporto priemonės:
  6. a)kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 2 tonos; 76
  7. b)kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 2 tonos, tačiau ne didesnė kaip 3,5 tonos 77 15.1. 070, 071 objektuose nuolat kintančio ir pertrūkstančio triukšmo maksimalus garso lygis neturi būti didesnis kaip 110 dBA. 15.2. 074-075 kategorijų transporto priemonių ribinės vertės didinamos 1 dB(A), kai jose sumontuotas tiesioginio degalų įpurškimo dyzelinis variklis. 15.3. 072 kategorijos transporto priemonių didesnės kaip 2 tonos didžiausios leidžiamos masės sunkiųjų visureigių ribinės vertės padidinamos 1 dB(A), kai jų variklio galia mažesnė kaip 150 kW, ir 2 dB(A) – kai jų variklio galia 150 kW arba didesnė. 15.4. 074 kategorijos transporto priemonių su neautomatine pavarų dėže, kurioje yra daugiau kaip keturios priekinės eigos pavaros, ir didesne kaip 140 kW/t maksimalia trauka veikiančiu varikliu bei didžiausiu leidžiamu galios/didžiausios masės santykiu, kuris yra didesnis kaip 75 kW/t, ribinės vertės didinamos 1 dB(A), kai trečia pavara važiuojančios transporto priemonės užpakalinė dalis BB' liniją kerta didesniu kaip 61 km/val. greičiu. V. TRIUKŠMO MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI 16. Gyvenamosios ir darbo aplinkos triukšmą sudaro įvairių šaltinių triukšmas. Triukšmo matavimo metodika, pateikta šioje higienos normoje, skirta naudoti bet kokių šaltinių (atskirai ar kartu veikiančių nagrinėjamame taške) triukšmui matuoti. Bendrieji reikalavimai atitinka ISO 1996/1 pateiktus reikalavimus. 17. Matavimo prietaisai 17.1. Pastovaus triukšmo garso lygiai ir garso slėgio lygiai matuojami I arba II klasės triukšmo matuokliais su vidiniais arba išoriniais 1/1 oktavos pločio juostos filtrais. 17.2. Nepastovaus triukšmo parametrai matuojami integruojančiu triukšmo matuokliu. 17.3. Leidžiama naudoti pagalbinius prietaisus (magnetofonus, garso lygio savirašius, oscilografus ir kt.). Naudojami kiti prietaisai turi atitikti visus reikalavimus. 17.4. Visus matavimo prietaisus bei aparatūrą būtina naudoti pagal jų instrukcijas. 17.5. Matavimo prietaisų valstybinė metrologinė kontrolė atliekama pagal [4.1]. 17.6. Asmuo, atliekantis matavimus, privalo kalibruoti prietaisus prieš triukšmo matavimą ir išmatavus pagal prietaisų naudojimo instrukciją. Jeigu kalibravimo rezultatai skiriasi daugiau kaip 2 dB, triukšmo matavimus reikia pakartoti. 18. Matavimo sąlygos teritorijose 18.1. Nematuojama, kai sninga, lyja, yra rūkas arba vėjo greitis didesnis kaip 5 m/sek. Kai vėjo greitis 5 m/sek., mikrofonas apgaubiamas specialiu ekranu. 18.2. Mikrorajonų ir gyvenamųjų namų teritorijų poilsio aikštelėse, ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų aikštelėse, poilsio aikštelėse, esančiose ligoninių ir sanatorijų teritorijose, triukšmas matuojamas ne mažiau kaip trijuose taškuose, esančiuose ant artimiausios triukšmo šaltinio aikštelės ribos, 1,2-1,5 m aukštyje nuo aikštelės paviršiaus. 18.3. Teritorijose prie gyvenamųjų namų, ligoninių, sanatorijų, ikimokyklinių įstaigų, mokyklų ir kitų mokymo įstaigų triukšmas matuojamas ne mažiau kaip trijuose taškuose, išdėstytuose 1-2 m atstumu nuo pastato sienos, 1,2-1,5 m aukštyje nuo teritorijos paviršiaus. Pastatų langai turi būti uždaryti. 18.4. Kai triukšmo šaltiniai yra pastato viduje, matuojant triukšmą teritorijoje, patalpos orlaidės turi būti atviros (jeigu tai numatyta eksploatavimo sąlygose). 19. Matavimo sąlygos negamybinėse patalpose 19.1. Triukšmo matavimo metu patalpų langai ir durys turi būti uždaryti, o jeigu triukšmo šaltinis ne pastate, – orlaidės turi būti atviros. Kai langai atviri, triukšmo lygis nenormuotas. 19.2. Matavimo metu patalpose turi būti tik darbuotojai, atliekantys matavimus. 19.3. Pastatų patalpose matuojama ne mažiau kaip trijuose taškuose, tolygiai išdėstytuose patalpoje ne arčiau kaip 1 m nuo patalpos sienų ir ne arčiau kaip 1,5 m nuo langų, 1,2–1,5 m aukštyje nuo grindų. 20. Matavimo sąlygos patalpose ir atvirose aikštelėse estradinių renginių metu 20.1. Matavimai atliekami, kai salė užpildyta ne mažiau kaip 2/3 žmonių. 20.2. Matuojama 1,2-1,5 m aukštyje, nukreipus mikrofoną į garso šaltinio pusę. 20.3. Matavimo trukmė ne mažesnė kaip 20 minučių estradinio renginio metu. 20.4. Matavimo taškai: 20.4.1. koncertų ir kitose salėse estradinių renginių metu – parterio pirmose penkiose eilėse; 20.4.2. restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu – artimiausiose nuo garso šaltinių sėdimose vietose; 20.4.3. atvirose koncertų ir šokių salėse bei diskotekų salėse estradinių renginių metu – 2 m atstumu nuo garso šaltinių ir ne arčiau kaip 1 m nuo patalpų sienų; 20.4.4. poilsio namų, bazių, parkų atvirose šokių aikštelėse estradinių renginių metu – 2 m atstumu nuo garso šaltinių. 21. Matavimo sąlygos gamybinėse patalpose 21.1. Matuojama, kai dirba ne mažiau kaip 2/3 technologinės įrangos normaliu režimu. 21.2. Nuolatinėse darbo vietose triukšmas matuojamas taškuose, atitinkančiuose nuolatines darbo vietas. 21.3. Nenuolatinėse darbo vietose triukšmas matuojamas tame darbo zonos taške, kuriame daugiausia būna darbuotojas. 21.4. Matuojama 1,2–1,5 m aukštyje nuo grindų arba aikštelės paviršiaus, jeigu darbas stovimas, ir darbuotojo ausies lygyje – jeigu darbas sėdimas. 22. Matavimo sąlygos transporto priemonėse 22.1. Žemės ūkio savaeigėse mašinose triukšmas matuojamas pagal direktyvos 86/662/EEB reikalavimus. 22.2. Automobiliuose triukšmas matuojamas pagal direktyvos 92/97/EEB reikalavimus. 22.3. Traktoriuose, geležinkelio, jūros ir oro transporto priemonėse triukšmas matuojamas kitų norminių dokumentų nustatyta tvarka. 23. Triukšmo matavimo procedūra 23.1. Prieš matavimą nustatomas triukšmo pobūdis. Tam tikslui triukšmo matuoklio dažninės charakteristikos jungiklis nustatomas skalės A padėtyje, o trukmės – S padėtyje. Nustatomas vidutinis prietaiso rodmuo ir rodmenų svyravimų ribos per 25–30 minučių. Jeigu svyravimų ribos ne didesnės kaip 5 dBA, triukšmas laikomas pastoviu, jeigu didesnis kaip 5 dBA – nepastoviu. 23.2. Nuolat kintantis ir pertrūkstantis triukšmo charakteris nustatomas remiantis jų apibrėžimais. 23.3. Nustatant triukšmo impulsinį charakterį, laiko charakteristikos jungiklis nustatomas I padėtyje (žiūrimas prietaiso maksimalus rodmuo) ir S padėtyje (žiūrimas vidutinis rodmuo). Jeigu lygių skirtumas didesnis kaip 7 dBA, triukšmas laikomas impulsiniu. 23.4. Nustatant toninį triukšmą, matuojami garso slėgio lygiai. Jeigu vienoje oktavos juostoje garso slėgio lygis gretimose juostose yra didesnis kaip 7 dB, triukšmas laikomas toniniu. 23.5. Matavimo metu mikrofonas nukreipiamas į maksimalaus triukšmo pusę ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo asmens, atliekančio matavimus. 23.6. Matuojant garso lygius, triukšmo matuoklio jungikliai nustatomi taip: 23.6.1. dažninės charakteristikos – A padėtyje arba, matuojant garso slėgio lygius, padėtyje „Filtras“ (garso slėgio lygiai matuojami juostose esant vidutiniams geometriniams dažniams 31,5 Hz-8000 Hz); 23.6.2. laiko charakteristikos: I – impulsiniam triukšmui, S – kitais atvejais. 23.7. Pastovaus triukšmo matavimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 3 minutės. Pastovaus triukšmo parametrai matuojami kiekviename taške ne mažiau kaip 3 kartus. 23.8. Nepastovaus triukšmo matavimo trukmė kiekviename taške turi būti ne trumpesnė kaip 30 minučių. 23.9. Gamybinėse patalpose nepastovaus triukšmo matavimo trukmė – pusė darbo pamainos (darbo dienos) arba visas technologinis ciklas. 23.10. Nuolat kintančio triukšmo lygis matuojamas kas 5–6 sekundes. Triukšmo parametrai kiekviename taške matavimo metu nustatomi ne mažiau kaip 360 kartų. 23.11. Jeigu pertrūkstančio triukšmo lygiai lieka pastovūs trumpiau kaip 0,5 minutės, triukšmas matuojamas kas 5–6 sekundes. Triukšmo parametrai kiekviename taške matavimo metu nustatomi ne mažiau kaip 360 kartų. 23.12. Jeigu pertrūkstančio triukšmo lygiai lieka pastovūs 0,5 minutės ir ilgiau, triukšmas matuojamas kiekvienu intervalu, kuriuo triukšmo lygis lieka pastovus, ir tarp tų intervalų. Triukšmo matavimo trukmė gali būti ilgesnė kaip 30 minučių. 23.13. Impulsinio triukšmo lygis matuojamas kas 5–6 sekundes. Triukšmo parametrai kiekviename taške matavimo metu nustatomi ne mažiau kaip 360 kartų. 23.14. Matuojamieji dydžiai: Triukšmo pobūdis Matuojamieji dydžiai, matavimo vienetai Pastovus Garso lygis, dBA Garso slėgio lygiai, dB Nuolat kintantis Ekvivalentinis garso lygis, dBA Maksimalus garso lygis, dBA Pertrūkstantis Ekvivalentinis garso lygis, dBA Maksimalus garso lygis, dBA Impulsinis Ekvivalentinis garso lygis, dBA Maksimalus garso lygis, dBAI 23.15. Garso lygių matavimų vertinimas: 23.15.1. pastovaus ir pertrūkstančio triukšmo – pagal vidutinę svyruojančios rodyklės padėtį; 23.15.2. nuolat kintančio ir impulsinio triukšmo – pagal rodyklės padėtį atskaitymo metu; 23.15.3. maksimalus garso lygis vertinamas pagal prietaiso rodyklės didžiausią rodmenų trukmės, kuria nustatyta norma, periodu. 23.16. Atitinkamo triukšmo lygio rodmenys suapvalinami iki sveikų decibelų arba decibelų A; 23.17. Jeigu naudojami skaitmeniniai prietaisai, garso lygių matavimas vertinamas pagal atitinkamus prietaisų rodmenis. 24. Matavimo rezultatai 24.1. Pastovaus triukšmo vidutinis garso lygis ir garso slėgio lygiai kiekviename matavimo taške įvertinami pagal GOST 23337 2 priedą. 24.2. Nuolat kintančio triukšmo ekvivalentinis garso lygis kiekviename matavimo taške įvertinamas pagal GOST 23337 3 priedą. 24.3. Pertrūkstančio triukšmo ekvivalentinis garso lygis kiekviename matavimo taške įvertinamas: 24.3.1. jeigu garso lygis lieka pastovus mažiau kaip 0,5 minutės – pagal GOST 23337 3 priedą; 24.3.2. jeigu garso lygis lieka pastovus 0,5 minutės ir ilgiau – pagal GOST 23337 4 priedą. 24.4. Impulsinio triukšmo ekvivalentinis garso lygis kiekviename matavimo taške įvertinamas pagal GOST 23337 3 priedą. 24.5. Maksimaliu garso lygiu laikoma didžiausia reikšmė, gauta matavimo metu. 24.6. Matavimo rezultatai tame taške, kuriame gautos matuojamų garso lygių didžiausios reikšmės, palyginami su atitinkamais leidžiamais triukšmo lygiais. ______________ A priedas PASTOVAUS TRIUKŠMO GARSO SLĖGIO LYGIAI A.1. Garso slėgio lygiai skaičiuojami pagal formulę L=a+ bN,
(1)čia: L – garso slėgio lygis, N= LA – 5, a, b – priklausantys nuo dažnio koeficientai, jie pateikti A.2 punkte. A.
  1. Koeficientų dydžiai: Koeficientai, dB Oktavų juostų vidutiniai geometriniai dažniai, Hz 31,5 63,0 125,0 250,0 500,0 1000, 0 2000, 0 4000,0 8000, 0 a 55, 500 35, 500 22,000 12, 000 4,800 0 -3, 500 -6,100 -8, 000 b 0,680 0,790 0,870 0,930 074 1,000 1,015 1,025 1,030 A.
  2. Pagrindiniai garso slėgio lygiai: Garso lygis L(A), dBA Garso slėgio lygiai, dB, oktavų juostose, kai vidutinis geometrinis dažnis, Hz 31,5 63,0 125,0 250,0 500,0 1000,0 2000, 0 4000,0 8000, 0 20 66 47 35 26 19 15 12 9 7 25 69 51 39 31 24 20 17 14 13 30 73 55 44 35 29 25 22 20 48 35 76 59 48 40 34 30 27 25 23 40 79 63 52 45 39 35 32 30 28 45 83 67 57 49 44 40 37 35 33 50 86 71 61 54 49 45 42 40 38 55 90 75 66 59 53 50 47 45 44 60 93 79 70 63 58 55 52 50 49 65 96 83 74 68 63 60 57 55 54 70 100 87 79 72 68 65 62 61 59 75 103 91 83 77 73 70 68 66 64 80 107 95 87 82 78 75 73 71 69 85 110 99 92 86 83 80 78 76 74 90 113 103 96 91 88 85 83 81 80 95 116 107 101 95 93 90 88 86 85 100 120 111 105 101 98 95 93 92 90 A.
  3. Garso slėgio lygiai, nepateikti A.3 punkte, skaičiuojami pagal formulę
(1). ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.