LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 102: 2001 „IN VITRO DIAGNOSTIKOS MEDICINOS PRIETAISŲ SAUGOS TECHNINIS REGLAMENTAS“ PATVIRTINIMO IR DĖL SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2001 M. KOVO 15 D. ĮSAKYMO NR. 176 „DĖL PEREINAMOJO LAIKOTARPIO MEDICINOS PRIETAISŲ APROBAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ KEITIMO 2001 m. gruodžio 29 d. Nr. 679 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 192 patvirtintą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų planą (Žin., 2001, Nr. 18-554): 1. Tvirtinu pridedamus: 1.1. Lietuvos medicinos normą MN 102: 2001 „ In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“; 1.2. Lietuvos medicinos normos MN 102: 2001 įgyvendinimo priemonių planą. 2. Iš dalies pakeičiu sveikatos apsaugos ministro 2001m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 176 patvirtintą Pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarką (Žin., 2001, Nr. 25-838): 2.1. išdėstau 12 punktą taip: „12. Akreditavimo tarnybos išduoti aprobavimo pažymėjimai įsigalioja jų priėmimo dieną ir galioja iki 2004 m. sausio 1 d.“; 2.2. išdėstau 23 punktą taip: „23. Jei gamintojai ar įgaliotieji atstovai pateikia Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisų dokumentus, instrukcijas, jų bei etikečių patvirtintus vertimus, Akreditavimo tarnyba per 5 darbo dienas patikrina dokumentus ir be papildomo ekspertinio įvertinimo išduoda aprobavimo pažymėjimus „; 2.3. išdėstau 42 punktą taip: „42. Aprobavimo pažymėjimo gavėjas privalo teikti į rinką tik sukomplektuotus, kaip numatyta gamintojo, gaminius ir jų naudojimo instrukcijų originalus, jų bei etikečių vertimus į lietuvių kalbą „; 2.4. išdėstau 3 priedo 3.7 punktą taip: „3.7. Gamintojo teikiamos naudojimo instrukcijos ir etiketės patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą“. 3. Nustatau: 3.1. Lietuvos medicinos normos MN 102: 2001 įsigaliojimo datą – 2002 m. sausio 1 d.; 3.2. nuo 2002 m. sausio 1 d. Lietuvos medicinos normų MN 4: 2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“, MN 100: 2001 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ (Žin., 2001, Nr. 15-467) ir MN 102: 2001 „ In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ skyriui „Įsigaliojimas ir pereinamosios nuostatos“ taikomas sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 176 „Dėl Pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 25-838). 4. Pavedu: 4.1. Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengti medicinos prietaisų saugos techniniams reglamentams įgyvendinti reikalingus teisės aktus ir priemones; 4.2. nuo 2002 m. sausio 1 d., pereinamuoju laikotarpiu, kol bus parengti teisės aktai ir priemonės, sukurta atitikties įvertinimo infrastruktūra, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdyti visų teikiamų medicinos prietaisų būtinųjų reikalavimų atitikties įvertinimo kontrolę bei aprobuoti medicinos prietaisus vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2001m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 176 patvirtinta Pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarka (Žin., 2001, Nr. 25-838); 4.3. sveikatos priežiūros įstaigų vadovams: 4.3.1. užtikrinti, kad medicinos prietaisų techninių reglamentų įgyvendinimo pereinamuoju laikotarpiu naudojami ir įsigyjami medicinos prietaisai būtų aprobuoti; 4.3.2. apie bet kokius su medicinos prietaisų sauga susijusius įvykius, dėl kurių kilo ar galėjo kilti pavojus pacientams, vartotojams ar tretiesiems asmenims, būtų pranešta Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 4.4. pranešti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos apie pastebėtus įsigyto prietaiso naudojimo instrukcijos, etiketės ar kitos techninės informacijos ir duomenų apie šių prietaisų gamintoją ar įgaliotąjį atstovą netikslumus; 4.5. įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui V. Žilinskui. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 679 IN VITRO DIAGNOSTIKOS MEDICINOS PRIETAISŲ SAUGOS TECHNINIS REGLAMENTAS I. TAIKYMO SRITIS 1. Šis techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato į Lietuvos rinką teikiamų in vitro diagnostikos medicinos prietaisų būtinuosius saugos reikalavimus ir atitikties įvertinimo tvarką. 2. Šis reglamentas privalomas visiems asmenims, teikiantiems in vitro diagnostikos medicinos prietaisus į Lietuvos rinką: - gamintojams; - gamintojų įgaliotiems atstovams; - importuotojams. 3. Visi į Lietuvos rinką teikiami in vitro diagnostikos medicinos prietaisai, kuriems taikomas reglamentas, turi būti saugūs ir atitikti jo reikalavimus. Reglamentu įteisinami reikalavimai, nustatyti 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/79/EB „Dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų“. II. NUORODOS 4. Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542). 5. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099). 6. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995). 7. Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 44-1247). 8. Techninio derinimo direktyvoms skirtų atitikties įvertinimo procedūrų įvairių etapų modulių ir atitikties ženklo „CE“ žymėjimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 1998, Nr. 25-670). III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI 9. Šiame reglamente vartojami terminai ir apibrėžimai: 9.1. medicinos prietaisas – instrumentas, aparatas, medžiaga ar kitas reikmuo, naudojamas atskirai arba kartu su kitu reikmeniu, įskaitant ir programinę įrangą, reikalingą, kaip numatyta gamintojo, žmogaus: - ligai diagnozuoti, jos plitimui sustabdyti, eigai stebėti, gydyti ar palengvinti, - traumai ar negaliai diagnozuoti, stebėti, gydyti, palengvinti ar kompensuoti, - anatomijai ar fiziologiniam procesui tirti, pakeisti ar modifikuoti, - pastojimui kontroliuoti, kurio panaudojimas pagal paskirtį neveikia žmogaus organizmo iš vidaus ar išoriškai farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis, tačiau šios priemonės gali būti naudojamos kaip pagalbinės veikimo priemonės; 9.2. in vitro diagnostikos medicinos prietaisas – reagentas, iš reagento pagamintas produktas, etaloninė medžiaga, kontrolinė medžiaga, rinkinys, instrumentas, aparatas, įranga arba įrangos komplektas, naudojamas atskirai arba kartu su kitais komplektais, gamintojo skirtas naudoti iš žmogaus organizmo paimtų ėminių, įskaitant donorų kraują ir audinius, in vitro tyrimui vien tik arba dažniausiai tik informacijai apie fiziologinę arba patologinę būklę arba įgimtą anomaliją gauti; saugai ir suderinamumui su potencialiais recipientais nustatyti; terapinių priemonių poveikiui stebėti. Ėminių talpyklos taip pat laikomos in vitro diagnostikos medicinos prietaisais. Ėminių talpyklos yra vakuuminiai arba nevakuuminiai prietaisai, specialiai gamintojų numatyti ėminiams, paimtiems iš žmogaus kūno in vitro diagnostikos tyrimo tikslams, laikyti ir konservuoti. Bendros laboratorinės paskirties gaminiai nėra in vitro diagnostikos medicinos prietaisai, jeigu pagal charakteristikas gamintojo nėra specialiai numatyti in vitro diagnostikai naudojamame tyrime; 9.3. priedas – gaminys, kuris nors ir nėra in vitro diagnostikos medicinos prietaisas, tačiau gamintojo yra skirtas naudoti kartu su juo, kad šis galėtų būti panaudotas pagal paskirtį. Invaziniai ėminių ėmimo įtaisai arba tiesiogiai liečiantys žmogaus kūną imant ėminį įtaisai nėra laikomi in vitro diagnostikos medicinos prietaisų priedais; 9.4. savikontrolei skirtas prietaisas – bet koks prietaisas, kurį gamintojo sumanymu neprofesionalas gali naudoti namų sąlygomis; 9.5. prietaisas veikimui įvertinti – prietaisas, gamintojo skirtas vienam arba keliems veikimo vertinimo tyrimams atlikti medicinos tyrimų laboratorijose arba kitose atitinkamose ne gamintojui priklausančiose patalpose; 9.6. gamintojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už prietaiso projektavimą, gamybą, įpakavimą bei ženklinimą, prieš pateikiant šį gaminį į rinką savo vardu, nepaisant to, ar jis pats atliko tuos veiksmus, ar, jo pavedimu, trečioji šalis. Gamintojo įsipareigojimai taip pat taikomi fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris surenka, įpakuoja, perdirba, visiškai atnaujina ir/ar žymi vieną ar daugiau jau pagamintų gaminių ir/ar nustato jų, kaip prietaisų, paskirtį, ketindamas juos pateikti į rinką savo vardu. Šie įsipareigojimai netaikomi asmeniui, kuris, nebūdamas gamintojas pagal anksčiau pateiktą apibrėžimą, surenka arba pritaiko jau esančius rinkoje prietaisus, kad šie galėtų būti panaudoti pagal paskirtį atskiram pacientui; 9.7. Bendrija – tai Europos ekonominė bendrija ir valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį; 9.8. valstybė narė – tai bet kuri valstybė, Europos ekonominės bendrijos narė, ar valstybė, pasirašiusi Europos ekonominės erdvės sutartį; 9.9. įgaliotasis atstovas – tai fizinis arba juridinis asmuo Bendrijoje, kuris veikia gamintojo tiesiogiai paskirtas ir į kurį gali kreiptis valdžios įstaigos ar institucijos, užuot kreipęsi į gamintoją dėl jo įsipareigojimų pagal šį reglamentą; 9.10. paskirtis – tai prietaiso naudojimas numatytu tikslu pagal gamintojo pateiktą aprašą etiketėje, instrukcijoje ir/ar reklaminėje medžiagoje; 9.11. pateikimas į rinką – tai pirmasis prietaiso (neskaitant skirto veikimui tikrinti) pateikimas už mokestį ar nemokamai, siekiant jį platinti ir/ar naudoti Bendrijos rinkoje, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas, ar atnaujintas; 9.12. eksploatavimo pradžia – tai etapas, kai prietaisas patenka pas galutinį vartotoją, paruoštas pirmą kartą Bendrijos rinkoje naudoti pagal paskirtį; 9.13. paskelbtoji (notifikuota) įstaiga – tai įstaiga, kurią valstybė paskiria atsakinga už atitikties įvertinimą ir apie ją praneša kitoms valstybėms; 9.14. įgaliotoji institucija – institucija, kuriai įstatymo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavestos valdymo funkcijos, susijusios su atitikties įvertinimu. IV. BENDROSIOS NUOSTATOS 10. Šiame reglamente kalibravimo ir kontrolinės medžiagos reiškia bet kokią medžiagą ar gaminį, kurie pagal gamintojo sumanymą skirti nustatyti matavimų priklausomybes arba patikrinti prietaiso veikimo charakteristikas, naudojant šį prietaisą pagal paskirtį. 11. Žmogaus audiniai, ląstelės ir medžiagos turi būti imamos, renkamos ir naudojamos laikantis etikos principų, nustatytų Europos Tarybos konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijoje ir medicinoje bei Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 44-1247). 12. Šio reglamento reikalavimai netaikomi prietaisams, kurie pagaminti ir naudojami toje pačioje sveikatos priežiūros įstaigoje ir jų gamybos vietoje arba naudojami netoli jų gamybos vietos, neperduodant kitam juridiniam asmeniui. 13. Šio reglamento nuostatos neturi įtakos teisės aktų, reglamentuojančių pagal receptą tiekiamus prietaisus, taikymui. 14. Šio reglamento reikalavimus atitinkantiems prietaisams direktyvos 89/336/EEB nuostatos netaikomos. V. PATEIKIMAS Į RINKĄ, EKSPLOATAVIMO PRADŽIA 15. Prietaisai gali būti pateikti į rinką ir pradėti eksploatuoti tik tada, kai tinkamai pateikti, instaliuoti, prižiūrimi ir naudojami pagal paskirtį, atitinka šio reglamento reikalavimus. Šie reikalavimai taip pat taikomi prietaisams, kurie pagaminti veikimui įvertinti. 16. Prietaisai, atsižvelgiant į jų paskirtį, turi atitikti būtinuosius reikalavimus, nurodytus reglamento 1 priede. 17. Pateikiamų į rinką ir pradedamų eksploatuoti prietaisų atitiktis turi būti įvertinta pagal 26-38 punktus ir tuo remiantis prietaisai turi būti pažymėti 64, 65, 66 punktuose numatytu ženklu „CE“. 18. Išvardyti 8 priedo pareiškime veikimui įvertinti skirti prietaisai, kuriuos galėtų šiam tikslui įsigyti laboratorijos arba kitos institucijos, turi atitikti 29, 29.1 punktuose ir 8 priede išdėstytus reikalavimus. 19. Leidžiama prekybos mugėse, parodose, pristatymuose, moksliniuose arba techniniuose susitikimuose rodyti prietaisus, neatitinkančius šio reglamento nuostatų, jei tokie prietaisai nenaudojami tirti iš dalyvių paimtų mėginių ir jei aiškiai matyti ženklas, kad tokiais prietaisais bus galima prekiauti, kai jų atitiktis bus įvertinta pagal šio reglamento reikalavimus. 20. Informacija, privaloma pagal 1 priedo II dalies 13 punktą, galutiniam vartotojui turi būti pateikta valstybine kalba. 21. Jeigu prietaisams taikomos kitos Bendrijos direktyvos, kuriose taip pat yra numatytas žymėjimas „CE“ ženklu, tai žymėjimas reiškia, kad prietaisai atitinka ir kitų direktyvų nuostatas; 21.1. jeigu pereinamuoju laikotarpiu pagal vieną arba daugiau šių direktyvų gamintojas gali pasirinkti, kurių susitarimų laikytis, tai „CE“ ženklas rodo atitiktį tik tų direktyvų reikalavimų, kurias gamintojas taikė. Tokiu atveju šių direktyvų žymenys (pavadinimas, numeris, išleidimo data) turi būti pateikti tokių prietaisų lydimuosiuose dokumentuose, aprašuose ar instrukcijose. 22. Prietaisai atitinka būtinuosius reikalavimus, nurodytus reglamento 16 punkte, jei jie atitinka Lietuvos standartus, priimtus pagal darniuosius standartus, kurių žymenys skelbiami leidinyje „Official Journal of the European Communities“(toliau – OJ). Pranešimai apie tokius Lietuvos priimtus standartus turi būti skelbiami Lietuvos standartizacijos departamento periodiniame leidinyje. 23. Prietaisai atitinka būtinuosius reikalavimus, nurodytus reglamento 16 punkte, jei jie suprojektuoti ir pagaminti laikantis bendrųjų techninių specifikacijų, parengtų 2 priedo A sąrašo prietaisams ir, jei būtina, 2 priedo B sąrašo prietaisams. Šiose techninėse specifikacijose nustatomos tinkamos veikimo įvertinimo ir pakartotinio įvertinimo sąlygos, partijos pateikimo sąlygos, etaloniniai metodai ir etaloninės medžiagos; 23.1. bendrosios techninės specifikacijos yra publikuojamos OJ; 23.2. gamintojai privalo laikytis bendrųjų techninių specifikacijų, tačiau jei nesilaiko jų, tai priimami techniniai sprendimai turi atitikti šių specifikacijų lygį; 23.3. reglamente pateikiamos nuorodos į darniuosius standartus yra nuorodos į bendrąsias technines specifikacijas. 24. Jei 17 punkte minimi tinkamai įrengti ir prižiūrimi bei pagal paskirtį naudojami prietaisai gali pakenkti pacientų, vartotojų arba kitų asmenų sveikatai ir (arba) saugai, tokie prietaisai turi būti pašalinti iš rinkos, uždraustas ar apribotas jų pateikimas į rinką arba eksploatavimo pradžia. Apie pašalinimą, uždraudimą arba apribojimą turi būti nedelsiant pranešta Europos Komisijai, nurodant sprendimo priežastį, o ypač, jei: 24.1. nesilaikyta 16 punkte nurodytų būtinųjų reikalavimų; 24.2. neteisingai taikyti 22 punkte nurodyti standartai; 24.3. standartuose pastebėta trūkumų. 25. Jei neatitinkantis reikalavimų prietaisas yra paženklintas „CE“ ženklu, turi būti imamasi veiksmų prieš subjektą, paženklinusį prietaisą, pranešta Europos Komisijai bei kitoms valstybėms. VI. ATITIKTIES ĮVERTINIMO TVARKA 26. Gamintojas, norėdamas visus prietaisus, išskyrus prietaisus, kuriems taikomas 2 priedas ir veikimui įvertinti skirtus prietaisus, pažymėti ženklu „CE“, turi laikytis 3 priede nustatytos tvarkos ir prieš pateikdamas prietaisus rinkai turi parengti reikalingą EB atitikties deklaraciją; 26. 1. visiems savikontrolės prietaisams, išskyrus nurodytus 2 priede ir veikimui įvertinti skirtus prietaisus, gamintojas, prieš parengdamas anksčiau minėtą deklaraciją, turi įvykdyti papildomus 3 priedo 6 punkte nurodytus reikalavimus. Vietoj šios tvarkos gamintojas gali laikytis 27 arba 28 punktuose nurodytos tvarkos. 27. Gamintojas, norėdamas visus 2 priedo A sąraše nurodytus prietaisus, išskyrus veikimui vertinti skirtus prietaisus, pažymėti ženklu „CE“, turi laikytis: 27.1. EB atitikties deklaravimo tvarkos, kuri išdėstyta 4 priede (visiškas kokybės užtikrinimas); 27.2. EB tipo patikrinimo tvarkos, kuri aprašyta 5 priede, kartu laikydamasis EB atitikties deklaravimo tvarkos, išdėstytos 7 priede (gamybos kokybės užtikrinimas). 28. Gamintojas, norėdamas visus 2 priedo B sąraše nurodytus prietaisus, išskyrus veikimui įvertinti skirtus prietaisus, pažymėti ženklu „CE“, gali laikytis: 28.1. EB atitikties deklaravimo tvarkos, kuri išdėstyta 4 priede (visiškas kokybės užtikrinimas); 28.2. EB tipo tyrimo tvarkos, kuri aprašyta 5 priede, kartu laikydamasis: 28.2.1. EB patikrinimo, kuris aprašytas 6 priede, tvarkos; 28.2.2. EB atitikties deklaravimo tvarkos, išdėstytos 7 priede (gamybos kokybės užtikrinimas). 29. Jei prietaisai skirti veikimui įvertinti, gamintojas turi laikytis 8 priede aprašytos tvarkos ir, prieš pateikdamas į rinką šiuos prietaisus, parengti tame priede nurodytą pareiškimą; 29.1. ši nuostata neturi įtakos nacionaliniams teisiniams aktams dėl veikimo įvertinimo tyrimų, naudojant žmogaus kilmės audinius arba medžiagas, etikos. 30. Prietaiso atitikties įvertinimo procedūros metu gamintojas ir, jei dalyvauja, paskelbtoji įstaiga turi atsižvelgti į bet kurio įvertinimo ar patikrinimo, kurie prireikus buvo atlikti pagal šį reglamentą tarpinėje gamybos grandyje, rezultatus. 31. Gamintojas gali nurodyti savo įgaliotajam atstovui atlikti procedūras, nurodytas 3, 5, 6 ir 8 prieduose. 32. Gamintojas penkerius metus nuo paskutiniojo gaminio pagaminimo datos turi saugoti atitikties deklaraciją, 3-8 prieduose minimą techninę dokumentaciją, taip pat sprendimus, ataskaitas ir paskelbtosios įstaigos išduotus sertifikatus bei pateikti juos tikrinti įgaliotosioms institucijoms. Jei gamintojas Bendrijoje neįsisteigęs, pareikalavus minėtą dokumentaciją turi pateikti jo įgaliotasis atstovas. 33. Jei įvertinant gaminio atitiktį privalo dalyvauti paskelbtoji įstaiga, tai gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas Bendrijoje tokią įstaigą gali pasirinkti savo nuožiūra pagal tas užduotis, kurioms įstaiga yra paskelbta. 34. Paskelbtoji įstaiga gali pareikalauti, jei tam yra pagrindo, bet kokios informacijos arba duomenų, kurie reikalingi atitikties atestacijai pagal pasirinktą procedūrą nustatyti ir pratęsti. 35. Paskelbtųjų įstaigų pagal 3, 4, ir 5 priedus priimti sprendimai galioja ilgiausiai penkerius metus ir gali būti pratęsti dar iki penkerių metų, jei to prašoma abiejų šalių pasirašytoje sutartyje sutartu laiku. 36. Reglamento 26, 27, 28, 29 punktuose nurodytų procedūrų įrašai bei susirašinėjimas turi būti lietuvių kalba ir (arba) kita Bendrijos kalba, kuri yra priimtina paskelbtajai įstaigai. 37. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau – Valstybinė akreditavimo tarnyba), nesilaikydama reglamento 26, 27, 28, 29 punktų nuostatų, gali leisti, jei yra motyvuotas prašymas, pateikti į rinką arba pradėti naudoti atskirus prietaisus, kuriems nebuvo pritaikytos 26, 27, 28, 29 punktuose nurodytos procedūros, tačiau kurių naudojimas gerina sveikatos priežiūrą. 38. Šio reglamento 26-37 punktų reikalavimai atitinkamai privalomi kiekvienam fiziniam arba juridiniam asmeniui, kuris nepateikdamas rinkai jo paties gaminamų prietaisų, kuriems taikomas šis reglamentas, pradeda juos eksploatuoti savo profesinėje veikloje. VII. GAMINTOJŲ IR PRIETAISŲ REGISTRAVIMAS 39. Kiekvienas Lietuvoje registruotas gamintojas, savo vardu pateikiantis prietaisus rinkai, turi pranešti Valstybinei akreditavimo tarnybai: 39.1. savo įmonės registracijos adresą; 39.2. informaciją apie reagentus, iš reagentų pagamintus produktus, apie kalibravimo ir kontrolines medžiagas, nurodant jų bendrąsias technologines charakteristikas ir (arba) analites, bei apie bet kokį didesnį pasikeitimą, įskaitant pateikimo į rinką nutraukimą; duomenis apie prietaisus: 39.2.1. kurie nurodyti 2 priede, ir apie savikontrolės prietaisus – visus duomenis, pagal kuriuos būtų galima tokius prietaisus identifikuoti, jų analitinius ir, kur tinka, diagnostikos parametrus, kaip nurodyta 1 priedo I dalies 3 punkte, veikimo įvertinimo rezultatus pagal 8 priedą, sertifikatus ir bet kokį didesnį jų pakeitimą, įskaitant pateikimo į rinką sustabdymą. 40. Prietaisams, nurodytiems 2 priede, ir savikontrolės prietaisams, kai šie prietaisai pateikiami į Lietuvos rinką ir (arba) pradedami naudoti Lietuvoje, kartu su duomenimis, pagal kuriuos būtų galima prietaisus identifikuoti, turi būti pateiktos prietaisų etiketės ir naudojimo instrukcijos; 40.1. šios priemonės nėra išankstinė sąlyga, nuo kurios priklauso reglamentą atitinkančių prietaisų pateikimas į rinką ir (arba) eksploatavimo pradžia. 41. Jei gamintojas, savo vardu pateikiantis į rinką prietaisus, neturi registruoto įmonės adreso valstybėje narėje, jis paskiria įgaliotąjį atstovą. Įgaliotasis atstovas praneša valstybės narės, kurioje yra registruota įmonė, įgaliotosioms institucijoms visą 39 punkte nurodytą informaciją. 42. Į reglamento 39 punkte minimą pranešimą turi būti įtrauktas bet koks naujas prietaisas. Be to, jei tokiame pranešime ženklu „CE“ pažymėtas prietaisas yra „naujas gaminys“, gamintojas šį faktą pranešime turi nurodyti; 42.1. prietaisas yra „naujas“, jei: 42.1.1. per pastaruosius trejus metus tokio prietaiso atitinkamai analitei arba kitokiam parametrui Bendrijos rinkoje įsigyti nebuvo galima; 42.1.2. naudojama analitinė technologija, kuri per pastaruosius trejus metus Bendrijos rinkoje šiai analitei arba kitam parametrui nebuvo nuolat naudojama. 43. Valstybinė akreditavimo tarnyba nedelsiant turi užregistruoti 39 ir 41 punktuose minėtus pranešimus reglamento 50, 51 punktuose aprašytame duomenų banke. 44. Laikinai, kol bus įkurtas įgaliotosioms institucijoms prieinamas Europos duomenų bankas, kuriame būtų duomenys apie visus Bendrijos teritorijoje esančius prietaisus, gamintojas, nepriklausomai nuo įregistravimo šalies, tokį pranešimą turi pateikti Valstybinei akreditavimo tarnybai. VIII. NUOLATINIO STEBĖJIMO (BUDRUMO) PROCEDŪRA 45. Valstybinei akreditavimo tarnybai turi būti pranešta bet kokia, laikantis šio reglamento nuostatų, gauta informacija apie toliau minimus nepageidaujamus atsitikimus su „CE“ ženklu paženklintais prietaisais, kad tokia informacija būtų centralizuotai užregistruota ir įvertinta: 45.1. bet koks prietaiso funkcinis sutrikimas, gedimas arba jo charakteristikų ir (arba) veikimo pablogėjimas, taip pat ženklinimo arba naudojimo instrukcijos neatitikimas, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai galėtų ar būtų galėjęs tapti paciento, vartotojo arba kitų asmenų mirties priežastimi arba būtų rimtai pabloginęs jų sveikatą; 45.2. bet kokia techninė ar medicininė priežastis, susijusi su prietaiso savybėmis arba veikimu dėl 45.1 punkte nurodytų priežasčių, dėl kurių gamintojas turi sistemingai atšaukti to paties tipo prietaisus. 46. Gydytojai, medicinos įstaigos arba išorinių vertinimo sistemų organizatoriai turi pranešti apie bet kokius 45 punkte nurodytus atsitikimus Valstybinei akreditavimo tarnybai, kuri apie tai taip pat praneša atitinkamo prietaiso gamintojui arba jo įgaliotajam atstovui. 47. Valstybinė akreditavimo tarnyba, atlikusi įvertinimą, jei įmanoma, kartu su gamintoju, nepažeidžiant 24-25 punktų, turi nedelsiant pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 45 punkte minimus atsitikimus, dėl kurių imtasi ar ketinama imtis atitinkamų priemonių, įskaitant galimą išėmimą iš rinkos. 48. Jei 39-44 punktuose minimame pranešime nurodomas prietaisas su ženklu „CE“ yra „naujas gaminys“, tai gamintojas turi pažymėti šį faktą pranešime. Valstybinė akreditavimo tarnyba, gavusi tokį pranešimą, bet kada per kitus dvejus metus iš gamintojo gali pareikalauti, jei tam yra pagrindo, pateikti ataskaitą apie prietaiso naudojimo patirtį po to, kai jis buvo pateiktas rinkai. 49. Valstybinė akreditavimo tarnyba, kitų valstybių įgaliotųjų institucijų prašymu, turi pranešti joms 45-48 punktuose minimą informaciją. IX. DUOMENŲ PATEIKIMAS EUROPOS DUOMENŲ BANKUI 50. Valstybinė akreditavimo tarnyba, vykdydama dėl šio reglamento įgyvendinimo kylančius uždavinius, turi pateikti Europos duomenų banko duomenis apie: 50.1. gamintojų ir prietaisų registravimą pagal reglamento 39-44 punktų nuostatas; 50.2. išduotus, pakeistus, papildytus, sustabdytus, panaikintus arba neišduotus sertifikatus, pagal 2-7 prieduose nustatytą tvarką; 50.3. duomenis, gautus atliekant nuolatinį stebėjimą pagal reglamento 45-49 punktų nuostatas. 51. Duomenys turi būti teikiami laikantis standartizuoto formato. X. YPATINGOSIOS SVEIKATOS KONTROLĖS PRIEMONĖS 53. Jei, siekiant užtikrinti sveikatą ir saugą ir (arba) užtikrinti, kad visuomenės sveikatos reikalavimų būtų laikomasi, reikia uždrausti įsigyti kai kuriuos gaminius arba gaminių grupę, apriboti galimybę juos įsigyti arba taikyti jiems ypatingus reikalavimus, Valstybinė akreditavimo tarnyba tuomet privalo imtis bet kokių būtinų ir pateisinamų laikinų priemonių bei apie tai pranešti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, nurodydama savo sprendimo priežastį. XI. PASIŪLYMŲ TEIKIMAS DĖL 2 PRIEDO PATAISŲ 54. Jeigu Valstybinė akreditavimo tarnyba nustato, kad: 54.1. pateiktų 2 priede prietaisų sąrašas turi būti pataisytas ar išplėstas arba; 54.2. prietaiso ar prietaisų grupės atitiktis, nepaisant šio reglamento 26-38 punktų nuostatų, turi būti nustatyta taikant vieną arba daugiau nurodytų procedūrų, tai ši tarnyba turi pateikti Europos Komisijai tinkamai motyvuotą prašymą imtis būtinų priemonių. 55. Jei priemonę reikia taikyti pagal 54 punktą, turi būti kruopščiai išnagrinėta: 55.1. bet kokia atitinkama informacija, gaunama remiantis nuolatinio stebėjimo procedūromis ir išorinio kokybės įvertinimo programomis, minėtomis šio reglamento 45-49 punktuose; 55.2. tokie kriterijai, ar: 55.2.1. šiuo prietaisu gautas rezultatas turi būti visiškai patikimas, jei šis rezultatas turi tiesioginės įtakos vėliau atliekamam medicininiam veiksmui; 55.2.2. medicininis veiksmas, atliktas remiantis neteisingu šiuo prietaisu gautu rezultatu, negalėtų būti pavojingas pacientui, tretiesiems asmenims arba visuomenei, ypač kaip klaidingai teigiamo arba klaidingai neigiamo rezultatų pasekmė; 55.2.3. nustatant prietaiso atitiktį, būtų naudingas paskelbtosios įstaigos dalyvavimas. Valstybinė akreditavimo tarnyba dėl prašymo pagal 54 punktą turi gauti iš Komisijos informaciją apie priimtas priemones, kurios prireikus paskelbiamos OJ. XII. PASKELBTOSIOS ĮSTAIGOS 57. Valstybinė akreditavimo tarnyba turi pranešti Komisijai bei kitoms valstybėms narėms apie įstaigas, kurias paskyrė šio reglamento 26-38 punktuose numatytoms procedūroms, ir apie specifines užduotis, kurioms įstaigos yra paskirtos. Komisija šioms įstaigoms paskiria identifikavimo numerius, ir toliau jos vadinamos paskelbtosiomis įstaigomis. Komisija OJ pateikia paskelbtųjų įstaigų sąrašą kartu su jų identifikavimo numeriais ir užduotimis, dėl kurių jos yra paskirtos, bei rūpinasi, kad sąrašas būtų nuolat atnaujinamas. 58. Valstybinė akreditavimo tarnyba, skirdama įstaigas, taiko kriterijus, nurodytus 9 priede. Laikoma, kad įstaigos atitinka reikiamus kriterijus, jei jos atitinka kriterijus, nustatytus nacionaliniais standartais, į kuriuos yra perkelti atitinkami darnieji standartai. 59. Valstybinė akreditavimo tarnyba privalo nuolat stebėti paskelbtąsias įstaigas, kad būtų laikomasi 9 priede nustatytų kriterijų. Valstybinė akreditavimo tarnyba, paskyrusi paskelbtąją įstaigą, panaikina arba apriboja paskelbimą, jei nustato, kad įstaiga nebeatitinka 9 priede nustatytų kriterijų. Apie bet kokį paskelbimo panaikinimą arba apie bet kokį paskelbimui taikomą apribojimą Valstybinė akreditavimo tarnyba nedelsdama turi pranešti kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. 60. Paskelbtoji įstaiga bei gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas Bendrijoje abipusiu susitarimu turi nustatyti terminą užbaigti įvertinimą bei patikrinimo operacijas, nurodytas 3-7 prieduose. 61. Paskelbtoji įstaiga privalo informuoti kitas paskelbtąsias įstaigas ir Valstybinę akreditavimo tarnybą apie sustabdytus arba panaikintus sertifikatus ir, pareikalavus, apie išduotus arba neišduotus sertifikatus. Pareikalavus, paskelbtoji įstaiga privalo pateikti visą papildomą informaciją. 62. Jei paskelbtoji įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė arba nebevykdo šio reglamento atitinkamų reikalavimų arba kad sertifikatas neturėjo būti išduotas, ji, atsižvelgdama į proporcingumo principą, privalo sustabdyti išduoto sertifikato galiojimą, jį panaikinti arba apriboti jo veikimą, kol tokių reikalavimų vykdymo neužtikrina gamintojo taikomos atitinkamai numatytos korekcinės priemonės. Sertifikato sustabdymo, panaikinimo arba bet kokio jo apribojimo atveju, arba tais atvejais, kai gali prireikti Valstybinės akreditavimo tarnybos įsikišimo, paskelbtoji įstaiga apie tai privalo pranešti Valstybinei akreditavimo tarnybai, kuri turi informuoti kitas valstybes nares ir Europos Komisiją. 63. Pareikalavus paskelbtoji įstaiga turi pateikti visą atitinkamą informaciją ir dokumentus, įskaitant biudžetinius dokumentus, pagal kuriuos Valstybinė akreditavimo tarnyba galėtų patikrinti atitiktį pagal 9 priedo reikalavimus. XIII. ŽENKLINIMAS ŽENKLU „CE“ 64. Pateikiami į rinką prietaisai, atitinkantys 16 punkte nurodytus būtinuosius reikalavimus turi būti paženklinti atitikties ženklu „CE“, išskyrus prietaisus, kurie yra skirti veikimui įvertinti. 65. Atitikties ženklas „CE“, kaip parodyta 10 priede, turi būti ant prietaiso bei ant naudojimo instrukcijos patogioje ir tinkamoje vietoje, aiškiai matomas, įskaitomas bei neištrinamas. „CE“ ženklas taip pat turi būti dedamas ant prekinės pakuotės. Greta „CE“ ženklo nurodomas paskelbtosios įstaigos, atsakingos už 3, 4, 6 ir 7 prieduose nurodytų procedūrų įgyvendinimą, identifikavimo numeris. 66. Draudžiama dėti ženklus ar daryti įrašus, kurie galėtų suklaidinti trečiuosius asmenis dėl ženklo „CE“ reikšmės arba jo vaizdo. Ant prietaiso, jo pakuotės arba pridedamos instrukcijos gali būti dedamas bet koks kitas ženklas, jei toks ženklas neužstoja ir netrukdo įžiūrėti ženklo „CE“. XIV. Neteisingas žymėjimas ženklu „CE“ 67. Nepažeisdamas reglamento 24-25 punktų: 67.1. kai Valstybinė akreditavimo tarnyba nustato, kad ženklas „CE“ pažymėtas netinkamai, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas Bendrijoje privalo nutraukti pažeidinėjimą, laikydamasis Valstybinės akreditavimo tarnybos nustatytų sąlygų; 67.2. jei sąlygų ir toliau nepaisoma, Valstybinė akreditavimo tarnyba privalo imtis visų reikalingų priemonių, ribojančių ar draudžiančių tą gaminį pateikti į rinką arba užtikrinančių, kad jis būtų atšauktas iš rinkos, kaip numatyta 24-25 punkte. 68. Nuostatos, išdėstytos 67 punkte, taip pat taikomos, kai ženklas „CE“ pažymėtas laikantis šiame reglamente nustatytos tvarkos, tačiau pažymėtas ne pagal paskirtį ant gaminių, kuriems šis reglamentas netaikomas. XV. SPRENDIMAI DĖL NELEIDIMO AR APRIBOJIMO 69. Bet kokiame pagal šį reglamentą priimtame sprendime neleisti ar apriboti pateikti prietaisą į rinką arba jį pradėti eksploatuoti, arba pašalinti iš rinkos, turi būti tikslūs motyvai, kurių pagrindu priimtas toks sprendimas. Apie tokius sprendimus nedelsiant turi būti pranešama suinteresuotajai šaliai, taip pat nurodomos teisinės poveikio priemonės, kuriomis ji gali pasinaudoti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, bei tokių poveikio priemonių galiojimo terminai. 70. Jei priimamas 69 punkte minimas sprendimas, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas gali iš anksto pareikšti savo nuomonę, išskyrus atvejus, kai tokia konsultacija yra neįmanoma, dėl būtinybės nedelsiant taikyti numatytas pateisintas priemones, ypač dėl visuomenės sveikatos reikalavimų. XVI. KONFIDENCIALUMAS 71. Visos šį reglamentą taikančios šalys privalo užtikrinti informacijos, kurią jos gauna vykdydamos savo užduotis, slaptumą. Tai netaikoma valdžios institucijų bei paskelbtųjų įstaigų įsipareigojimams keistis informacija bei įspėti viena kitą, nei suinteresuotųjų asmenų pareigai suteikti informaciją pagal baudžiamuosius įstatymus. XVII. VALSTYBIŲ NARIŲ BENDRADARBIAVIMAS 72. Turi būti užtikrinta, kad Valstybinė akreditavimo tarnyba, būdama atsakinga už reglamento įgyvendinimą, galėtų bendradarbiauti ir suteikti kitoms valstybėms informaciją, kuri yra būtina, kad šio reglamento būtų laikomasi. XVIII. ĮSIGALIOJIMAS IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS 73. Šio reglamento nuostatos pradedamos taikyti nuo 2002 m. sausio 1 d. 74. Iki 2004 m. sausio 1 d. į rinką gali būti teikiami prietaisai, kurie atitinka ankstesnes galiojančias nuostatas šio reglamento įsigaliojimo dieną. Minėti prietaisai gali būti pradėti eksploatuoti iki 2005 m. spalio 27 d. ______________ In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninio reglamento 1 priedas BŪTINIEJI REIKALAVIMAI I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 1. Prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad nustatytomis sąlygomis naudojami pagal numatytą paskirtį jie tiesioginiu arba netiesioginiu būdu nepakenktų nei pacientų klinikinei būklei, nei jų saugai, nei vartotojų saugai ir sveikatai arba nepakenktų kitų asmenų sveikatai ar turto saugumui. Bet kokie pavojai, kurie gali būti susiję su prietaisų naudojimu, turi būti priimtini, palyginus su jų nauda pacientui, bei atitikti aukštą sveikatos priežiūros ir saugos lygį. 2. Gamintojo priimami sprendimai dėl prietaisų projekto ir konstrukcijos privalo atitikti saugos principus, atsižvelgiant į visuotinai priimtą technikos pažangos lygį. Priimdamas tinkamiausius sprendimus, gamintojas turi remtis šiais nurodyta tvarka išdėstytais principais: 2.1. šalinti arba kiek įmanoma mažinti riziką (iš esmės patikimas projektas ir konstrukcija); 2.2. prireikus, imtis pakankamų priemonių apsaugoti nuo pavojų, kurių negalima pašalinti; 2.3. pranešti vartotojams apie išlikusius dėl saugos priemonių trūkumo pavojus. 3. Prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad tiktų atlikti vieną ar kelias šio reglamento 9.2 punkte nurodytas funkcijas, kaip nustatyta gamintojo, atsižvelgiant į šiuolaikinę technikos būklę. Jie turi pasiekti gamintojo nustatytą veikimo lygį, ypač, kur tinka, analizės jautrumo, diagnostinio jautrumo, analizės specifiškumo, diagnostinio specifiškumo, tikslumo, sutapimo, kartojimosi lygį, įskaitant žinomų pagrindinių trukdžių kontrolę ir nustatymo ribas. Kalibravimo medžiagoms ir (arba) kontrolinėms medžiagoms priskirtų verčių sietis turi būti užtikrinta esančiais etaloninių matavimų metodais ir (arba) turimomis aukštesnės eilės etaloninėmis medžiagomis. 4. Kai prietaisui tenka apkrovos, kurios gali pasitaikyti įprastomis naudojimo sąlygomis, 1 ir 3 punktuose nurodytos charakteristikos bei veikimo parametrai negali pablogėti taip, kad kiltų pavojus pacientų, vartotojų arba kitų asmenų sveikatai ir saugai per visą gamintojo nurodytą prietaiso naudojimo laiką. Kai prietaiso naudojimo laikas nenurodytas, tas pat taikoma realiai numanomam tokio tipo prietaiso naudojimo laikui, atsižvelgiant į paskirtį ir numatomą naudojimą. 5. Prietaisai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir įpakuoti taip, kad, remiantis gamintojo pateikta instrukcija bei informacija, jų charakteristikoms ir veikimui per numatytą juos naudoti pagal paskirtį laiką nepakenktų laikymo ir gabenimo sąlygos (temperatūra, drėgmė ir t. t.). II. PROJEKTAVIMO IR KONSTRAVIMO REIKALAVIMAI 6. Cheminės ir fizikinės savybės: 6.1. prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad užtikrintų I skyriuje „Bendrieji reikalavimai“ nurodytas charakteristikas bei veikimą. Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į analizinių funkcijų pablogėjimą dėl naudojamų medžiagų ir ėminių nesuderinamumo (pvz., biologinių audinių, ląstelių, organizmo skysčių ir mikroorganizmų), kurie turi būti naudojami su prietaisu, atsižvelgiant į jo paskirtį; 6.2. prietaisai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir įpakuoti taip, kad atsižvelgiant į numatomą gaminių paskirtį, asmenims, kurie prietaisus gabena, laiko ir naudoja, kiltų kuo mažesnis pavojus dėl gaminio nuotėkio, teršalų ir liekanų. 7. Infekcija ir mikrobinė tarša: 7.1. prietaisai ir jų gamybos procesai turi būti suprojektuoti taip, kad naudojančiam prietaisą asmeniui ar kitiems asmenims būtų visiškai pašalintas arba kuo labiau sumažintas infekcijos pavojus. Prietaisas turi būti suprojektuotas taip, kad juo būtų lengva naudotis, ir būtų kuo labiau sumažintas prietaiso, ten kur būtina, užteršimo ir nuotėkio pavojus jį naudojant, o jei tai ėminių talpyklos, pavojus užteršti ėminį. Gamybos procesai turi atitikti šiuos tikslus; 7.2. jei prietaise naudojamos biologinės medžiagos, infekcijos pavojus turi būti kuo labiau sumažintas, parenkant tinkamus donorus ir tinkamas medžiagas bei taikant tinkamas, pripažintas inaktyvavimo, konservavimo, tikrinimo ir kontrolės procedūras; 7.3. prietaisai, pažymėti užrašu „STERILE“, arba esantys specialios mikrobiologinės būklės, privalo būti suprojektuoti, pagaminti ir supakuoti į tinkamą pakuotę, naudojant procedūras, kuriomis užtikrinama, kad esant gamintojo nustatytoms laikymo ir gabenimo sąlygoms, į rinką jie patektų tinkamos, etiketėje nurodytos mikrobiologinės būklės ir tokie išliktų tol, kol apsauginė pakuotė bus pažeista arba atidaryta; 7.4. prietaisai, pažymėti užrašu „STERILE“, arba specialios mikrobiologinės būklės prietaisai turi būti pagaminti ir sterilizuoti tinkamu ir patvirtintu būdu; 7.5. kitų nei 7.3 punkte nurodytų prietaisų pakuotė turi būti tokia, kad gaminio būklė nepablogėtų ir būtų užtikrinta gamintojo nurodyta švara. Jei prieš naudojimą prietaisai turi būti sterilizuojami, kiek galima sumažinamas mikrobinės taršos pavojus. Turi būti imamasi priemonių, kiek galima mažinančių mikrobinės taršos galimybę žaliavų parinkimo ir apdorojimo, gamybos, laikymo ir dozavimo metu, kai prietaiso veikimas dėl tokios taršos gali pablogėti; 7.6. prietaisai, kuriuos reikia sterilizuoti, turi būti pagaminti tinkamai kontroliuojamomis (pvz., aplinkos) sąlygomis; 7.7. nesterilių prietaisų pakuotės turi būti tokios, kad gaminio būklė nepablogėtų ir būtų išsaugota nustatyta švara, o jei prieš naudojimą prietaisai turi būti sterilizuojami, būtų sumažintas mikrobinės taršos pavojus; pakuotė turi būti tinkama, atsižvelgiant į gamintojo nurodytą sterilizavimo metodą. 8. Gamybos ir aplinkos charakteristikos: 8.1. jeigu prietaisas skirtas naudoti kartu su kitais prietaisais arba įranga, visas jų derinys, įskaitant ir sujungimo sistemą, turi būti saugus ir nepabloginti prietaisų nustatytų charakteristikų. Bet kokie jo naudojimo apribojimai turi būti nurodyti etiketėje arba naudojimo instrukcijoje; 8.2. prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų galima visiškai pašalinti arba kuo labiau sumažinti pavojų, susijusį su medžiagomis, junginiais ir dujomis, su kuriais prietaisai gali turėti sąlytį normaliomis naudojimo sąlygomis; 8.3. prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų galima visiškai pašalinti arba kuo labiau sumažinti pavojų: 8.3.1. susižeisti dėl jų fizinių ypatybių (ypač tūrio ir slėgio kitimo aspektų, matmenų ir, atitinkamais atvejais, ergonominių ypatybių); 8.3.2. dėl nuspėjamų išorės aplinkos sąlygų, pvz., magnetinių laukų, išorinių elektros poveikių, elektrostatinės iškrovos, slėgio, drėgnumo, temperatūros, slėgio ar pagreičio svyravimų, arba dėl atsitiktinio medžiagų patekimo į prietaisą. Prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad veikiant pagal paskirtį, būtų užtikrintas jų atsparumas elektromagnetiniams trikdžiams; 8.4. prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų kuo mažesnis pavojus jiems užsidegti ar sprogti, įprastai juos naudojant arba nuo kokio nors sutrikimo. Ypatingą dėmesį reikia skirti tiems prietaisams, kuriuos naudojant susiduriama su degiomis medžiagomis arba su medžiagomis, kurios gali sukelti užsiliepsnojimą; 8.5. prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų lengva tvarkyti ir saugiai šalinti jų atliekas; 8.6. matavimo, stebėjimo arba rodmenų skalė (įskaitant spalvos pasikeitimą ir kitus vizualinius indikatorius) turi būti suprojektuota ir pagaminta laikantis ergonominių principų ir atsižvelgiant į prietaiso paskirtį. 9. Prietaisai su matavimo funkcija: 9.1. prietaisai, kurie yra instrumentai arba aparatai ir kurių pagrindinė funkcija yra analitinis matavimas, turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų užtikrintas pakankamas stabilumas ir tikslumas pagal leidžiamas matavimo paklaidų ribas, atsižvelgiant į prietaiso paskirtį ir į turimus tinkamus kalibravimo metodus bei medžiagas. Tikslumo ribas privalo nurodyti gamintojas; 9.2. kai vertės išreiškiamos skaitmenimis, jos turi būti pateikiamos pripažintais vienetais, atitinkančiais 1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 80/181/EEC dėl valstybių narių įstatymų dėl matavimų vienetų derinimo nuostatas. 10. Radiacinė sauga: 10.1. prietaisai suprojektuojami, pagaminami ir supakuojami taip, kad vartotojai bei kiti asmenys gautų kuo mažesnę apšvitos dozę; 10.2. kai prietaisai yra skirti skleisti potencialiai pavojingo lygio matomą ir (arba) nematomą spinduliuotę, jie turi būti suprojektuoti ir pagaminti tokiu būdu, kad: 10.2.1. skleidžiamos spinduliuotės charakteristikos ir kiekis galėtų būti kontroliuojami ir (arba) reguliuojami; 10.2.2. juose būtų apie tokią spinduliuotę vaizdiniais ir garsiniais signalais įspėjantys įtaisai; 10.3. spinduliuotę skleidžiančių prietaisų naudojimo instrukcijose privalu pateikti smulkią informaciją apie spinduliuotės pobūdį, būdus, kaip apsaugoti nuo jos vartotoją, ir apie tai, kaip išvengti netinkamo prietaiso panaudojimo bei pašalinti būdingus įrenginio sukeliamus pavojus. 11. Reikalavimai medicinos prietaisams, prijungtiems prie energijos šaltinio ar jį turintiems: 11.1. prietaisai, kuriuose turi būti elektroninės programuojamos sistemos, įskaitant programinę įrangą, turi būti suprojektuoti taip, kad būtų užtikrintas tų sistemų pakartojamumas, patikimumas ir veikimas pagal paskirtį; 11.2. prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų kuo mažesnis pavojus susidaryti elektromagnetiniams trikdžiams, kurie galėtų pakenkti kitų prietaisų ar įrangos darbui įprastinėje aplinkoje; 11.3. prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad visais įmanomais būdais būtų galima išvengti atsitiktinio elektros smūgio, naudojant prietaisus įprastinėmis sąlygomis bei atsiradus pavieniams sutrikimams, jeigu prietaisai yra tinkamai įrengti ir prižiūrimi; 11.4. apsauga nuo mechaninio ir šiluminio pavojaus: 11.4.1. prietaisai privalo būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad vartotojas būtų apsaugotas nuo mechaninio pavojaus. Prietaisai turi būti pakankamai patvarūs numatomomis darbo sąlygomis. Jie turi atlaikyti numatomus būsimos darbo aplinkos krūvius ir likti atsparūs per visą numatomą prietaisų naudojimo laiką, jeigu jie tikrinami ir prižiūrimi taip, kaip nurodo gamintojas. Ten, kur gali kilti pavojus dėl judančių dalių lūžimo ar atsiskyrimo arba medžiagų nutekėjimo, turi būti įtaisytos atitinkamos apsaugos priemonės. Bet kokie apsauginiai dangčiai arba kitos prietaise esančios apsaugos priemonės, ypač saugančios nuo judančių dalių, turi būti patikimi ir netrukdyti prietaisu dirbti įprastą darbą arba riboti gamintojo numatytą prietaiso įprastinę priežiūrą; 11.4.2. prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų galima kuo labiau sumažinti pavojų dėl prietaisų keliamos vibracijos, atsižvelgiant į technikos pažangą bei vibracijos ribojimo, ypač jos atsiradimo vietoje, būdus, išskyrus tuos atvejus, kai vibracija yra numatyto veikimo dalis; 11.4.3. prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad kuo labiau sumažintų pavojus, kylančius dėl skleidžiamo triukšmo, taikant technikos laimėjimus bei prieinamus triukšmo ribojimo, ypač jo atsiradimo vietoje, būdus, išskyrus tuos atvejus, kai skleidžiamas triukšmas yra numatyto veikimo dalis; 11.4.4. elektros, dujų, hidraulinės ar pneumatinės energijos šaltinių gnybtai bei jungiamieji laidai, kuriais prietaiso vartotojas turi manipuliuoti, turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika; 11.4.5. normalaus veikimo metu liečiamos prietaiso dalys (išskyrus tas dalis ar tas vietas, kurių paskirtis yra tiekti šilumą ar pasiekti tam tikras temperatūras) bei gretimos vietos neturi įkaisti iki pavojingos temperatūros. 12. Reikalavimai savikontrolės prietaisams: 12.1. savikontrolei skirti prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad tinkamai veiktų pagal numatytą paskirtį, atsižvelgiant į vartotojų sugebėjimus ir jiems prieinamas priemones bei į tai, kokią įtaką turi kitimai, kuriuos vartotojų naudojimo metoduose ir aplinkoje galima numatyti. Gamintojo teikiama informacija ir instrukcijos turi būti lengvai suprantamos ir vartotojo naudojamos; 12.2. savikontrolei skirti prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad: 12.2.1. visose procedūros pakopose skirtu prietaisu neprofesionalui būtų lengva naudotis; 12.2.2. kiek galima būtų sumažintas pavojus vartotojui suklysti naudojant prietaisą ir aiškinant rezultatus; 12.3. savikontrolės prietaisai, kur tai įmanoma, turi turėti priemonę vartotojui juos patikrinti, t. y. būdą, kuriuo vartotojas galėtų sužinoti, ar naudojimo metu gaminio veikimas toks, koks turi būti. 13. Gamintojo pateikiama informacija: 13.1. prie kiekvieno prietaiso turi būti pridėta informacija apie saugų ir tinkamą prietaiso naudojimą, atsižvelgiant į potencialių vartotojų kvalifikaciją ir žinias, bei apie jo gamintoją. Šią informaciją sudaro duomenys etiketėje ir naudojimo instrukcijoje. Informacija apie saugų prietaiso naudojimą, jei tai įmanoma ir reikalinga, turi būti nurodyta ant paties prietaiso ir (arba), jei įmanoma, ant prekinės pakuotės. Jei neįmanoma, etiketę su visa informacija uždėti atskirai ant kiekvieno prietaiso pakuotės, informacija turi būti pateikta ant pakuotės ir (arba) naudojimo instrukcijoje, kuri pridedama prie vieno arba kelių prietaisų. Naudojimo instrukcija turi būti pridedama arba įdedama į pakuotę su vienu arba keliais prietaisais. Tinkamai pagrįstais ir išimtiniais atvejais prietaisui tokių instrukcijų nereikia, jei jis ir be tokių instrukcijų gali būti teisingai ir saugiai naudojamas; 13.2. jeigu galima, tokia informacija turėtų būti pateikiama simboliais. Bet koks simbolis arba atpažinimo spalva turi atitikti darniuosius standartus. Tais atvejais, kai nėra nustatytų standartų, simboliai ir spalvos turi būti aprašyti su prietaisu pateikiamuose dokumentuose; 13.3. tuo atveju, kai prietaise yra preparatas, kuris gali būti pavojingas, atsižvelgiant į jo kilmę ir komponentų kiekį bei jų pavidalą, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriuose perkelti direktyvų 67/548/EEC ir 88/379/EEC reikalavimai dėl atitinkamų apie pavojų įspėjančių simbolių ir jų ženklinimo. Jei vietos visai informacijai pateikti ant paties prietaiso arba jo etiketėje neužtenka, etiketėje vaizduojami atitinkami pavojaus simboliai, o kita pagal šias direktyvas reikalinga informacija pateikiama naudojimo instrukcijose. Taikomos minėtų direktyvų nuostatos dėl saugos duomenų lapų, nebent visa atitinkama informacija jau yra pateikta naudojimo instrukcijose; 13.4. etiketėje turi būti pateikti tokie duomenys, kurie, kur tai tinka, gali būti simbolių pavidalo: 13.4.1. gamintojo pavadinimas arba prekinis ženklas ir adresas. Prietaisų, kurie įvežami į Bendriją ir bus platinami Bendrijoje, etiketėje ar ant išorinės pakuotės arba naudojimo instrukcijoje taip pat nurodoma gamintojo įgaliotojo atstovo pavardė bei adresas; 13.4.2. informacija, kuri ypač svarbi, kad prietaiso vartotojas galėtų vienareikšmiškai identifikuoti prietaisą ir pakuotės turinį; 13.4.3. jei reikia, žodis „STERILE“ arba užrašas, pažymintis kurią nors specialią mikrobiologinę arba švaros būklę; 13.4.4. gaminio partijos kodas su prieš jį einančiu žodžiu „LOT“ arba serijos numeris; 13.4.5. jei reikia, data, iki kurios prietaisas arba jo dalis turėtų būti naudojama saugiai ir jo veikimas neturėtų blogėti, išvardyta tvarka nurodant metus, mėnesį ir, jei reikia, dieną; 13.4.6. jei prietaisas skirtas veikimui vertinti, turi būti užrašas „tiktai veikimui vertinti“; 13.4.7. kur reikia, užrašas apie prietaiso panaudojimą in vitro; 13.4.8. kokios nors ypatingos laikymo ir (arba) naudojimo sąlygos; 13.4.9. kur reikia, kokios nors ypatingos naudojimo instrukcijos; 13.4.10. reikalingi įspėjimai ir (arba) atsargumo priemonės; 13.4.11. jei prietaisas skirtas savikontrolei, tokia paskirtis turi būti aiškiai suformuluota; 13.5. jei vartotojui prietaiso paskirtis nėra akivaizdi, gamintojas privalo tai aiškiai apibūdinti naudojimo instrukcijoje ir, jei reikia, etiketėje; 13.6. ten, kur to reikia ir kur tai įmanoma, prietaisai bei jų keičiamos dalys turi būti identifikuojami, prireikus, pagal partijas, kad būtų galima imtis visų reikalingų priemonių pastebėti prietaisų ar jų keičiamų dalių keliamą potencialų pavojų; 13.7. jei reikia, naudojimo instrukcijose turi būti tokie duomenys: 13.7.1. duomenys nurodyti 13.4 punkte, išskyrus 13.4.4 ir 13.4.5 punktus; 13.7.2. iš kokio reagento pagamintas gaminys, aktyviosios(-iųjų) reagento(-ų) arba rinkinio sudedamosios(-ųjų) dalies(-ų) kiekis arba koncentracija, taip pat, prireikus, nurodymas, kad prietaise yra kitų sudedamųjų dalių, kurios gali turėti įtakos matavimui; 13.7.3. laikymo sąlygos ir galiojimo trukmė pirmą kartą atidarius pradinę talpą, kartu nurodomos darbinių reagentų laikymo sąlygos ir stabilumas; 13.7.4. I skyriaus 3 punkte nurodytos veikimo charakteristikos; 13.7.5. nuoroda į bet kokią reikalingą specialią įrangą, įskaitant informaciją, būtiną šios įrangos, reikalingos tinkamam naudojimui, identifikavimui; 13.7.6. tipas ėminio, kurį reikia naudoti, jo ėmimo specialios sąlygos, išankstinis apdorojimas ir, jei būtina, laikymo sąlygos, ir nurodymai, kaip parengti pacientą; 13.7.7. smulkiai aprašyta procedūra, kurios reikia laikytis naudojant prietaisą; 13.7.8. matavimo procedūra, kurią reikia taikyti naudojant prietaisą, kartu, jei reikia, pateikiama: 13.7.8.1. metodo esmė; 13.7.8.2. specialiosios analitinės charakteristikos (pvz., jautrumas, specifiškumas, tikslumas, pakartojamumas, atkuriamumas, aptikimo ribos ir matavimo intervalas, kartu pateikiama informacija apie žinomų būdingų trukdžių kontrolę), metodo apribojimai ir informacija apie vartotojui prieinamų etaloninių matavimų procedūrų ir medžiagų naudojimą; 13.7.8.3. bet kokios tolesnės procedūros arba prietaiso paruošimo naudojimui detalės (pvz., ištirpinimas, inkubavimas, praskiedimas, prietaiso tikrinimai ir t. t.); 13.7.8.4. nurodymas, ar yra reikalingas koks nors specialusis apmokymas; 13.7.8.5. matematinis metodas, kuriuo apskaičiuojami analizės rezultatai; 13.7.8.6. priemonės, kurių reikia imtis, kai pakinta prietaiso analizinė funkcija; 13.7.8.7. vartotojams reikalinga informacija apie: 13.7.8.8. vidinę kokybės kontrolę, tarp jų specifines patvirtinimo procedūras; 13.7.8.9. prietaiso kalibravimo sietį; 13.7.8.10. nustatomų dydžių kalibravimo intervalus, įskaitant tinkamos etaloninės populiacijos aprašymą; 13.7.8.11. jei prietaisas turi būti įrengtas drauge su kitais medicinos prietaisais ar įranga arba su jais sujungtas, kad galėtų tinkamai veikti pagal paskirtį, pakankamai išsamūs jo charakteristikų duomenys, kad galima būtų nustatyti tinkamus prietaisus arba įrangą, kuriuos reikia naudoti, norint užtikrinti, kad bendras darinys veiktų saugiai ir tinkamai; 13.7.8.12. visa informacija, kurios reikia norint patikrinti, ar prietaisas yra tinkamai įrengtas ir gali veikti teisingai ir saugiai, be to, duomenys apie jo techninės priežiūros ir kalibravimo pobūdį ir dažnumą, kurio reikia, kad prietaisas visą laiką veiktų tinkamai ir saugiai; informacija apie saugų atliekų šalinimą; 13.7.8.13. duomenys apie tai, ką toliau daryti arba kaip elgtis su prietaisu prieš jo naudojimą (pvz., apie sterilizavimą, galutinį surinkimą ir t. t.); 13.7.8.14. reikalingi nurodymai apie tai, kaip elgtis, kai pažeidžiama prietaiso sterili pakuotė ir duomenys apie tinkamus pakartotinio sterilizavimo, užteršimo ar užkrato pašalinimo metodus; 13.7.8.15. jei prietaisas yra daugkartinio naudojimo, informacija apie atitinkamus procesus, po kurių prietaisą būtų galima vėl naudoti, tarp jų valymą, dezinfekavimą, pakavimą ir prietaiso pakartotinį sterilizavimą, užteršimo ar užkrato pašalinimą arba kiek kartų prietaisas gali būti pakartotinai naudojamas; 13.7.8.16. kokių atsargumo priemonių imtis prognozuojamomis aplinkos sąlygomis, dėl magnetinių laukų, išorinių elektros poveikių, elektrostatinių iškrovų, slėgio svyravimų, pagreičio, terminių užsiliepsnojimo šaltinių ir kt. poveikio; 13.7.8.17. apsaugos priemonės, kurių reikia imtis dėl kokio nors ypatingo, specifinio prietaiso keliamo pavojaus jį naudojant arba utilizuojant, įskaitant specialias apsaugos priemones; kai prietaise yra žmogaus arba gyvūninės kilmės medžiagos, dėmesys turi būti atkreiptas į jų potencialiai infekuotą prigimtį; 13.7.8.18. savikontrolės prietaisų specifikacijos: 13.7.8.18.1. rezultatai turi būti pateikiami tokiu būdu, kad juos lengvai galėtų suprasti neprofesionalas; informacija turi būti teikiama su patarimais vartotojui apie tai, kaip reikia elgtis (teigiamo, neigiamo arba neaiškaus rezultato atveju) ir apie galimybę gauti klaidingą teigiamą arba klaidingą neigiamą rezultatą; 13.7.8.18.2. specifinių smulkmenų galima nenurodyti, jei kitos gamintojo teikiamos informacijos pakanka, kad vartotojas galėtų prietaisą naudoti ir suprasti prietaisu gautą(-
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.