NUTARIMAS DĖL VERSLINĖS IR MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOJE 1995 m. vasario 2 d. Nr. 172 Vilnius Siekdama sutvarkyti vandens telkinių naudojimą

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VERSLINĖS IR MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOJE 1995 m. vasario 2 d. Nr. 172 Vilnius Siekdama sutvarkyti vandens telkinių naudojimą žūklei ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. sausio 12 d. rezoliuciją „Dėl vandens telkinių nuomos verslinei ir mėgėjiškai žūklei“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostatus (pridedama).
2. Nustatyti, kad Baltijos jūra, Kuršių ir Kauno marios, saugomų teritorijų ir kiti vandens telkiniai, kuriuose gyvena, migruoja ar veisiasi retosios ir nykstančiosios žuvys bei kiti vandens gyvūnai, auga retieji ir nykstantieji augalai, kuriuose yra svarbiausiosios nerštavietės, reproduktorių susikaupimo ir žiemojimo vietos, žūklei nenuomojami ir įrašomi į neišnuomotinų (valstybinės reikšmės) vandens telkinių sąrašą (pagal priedą).
3. Įpareigoti Aplinkos apsaugos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją, dalyvaujant Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai bei Miškų ūkio ministerijai, parengti tipinę nuomos (žuvų išteklių naudojimo) sutartį, atsižvelgiant į šio nutarimo reikalavimus, ir iki 1995 m. gegužės 1 d. pateikti ją tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
4. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijai sugriežtinti vertingų rūšių žuvų žūklės tvarką ir užtikrinti jų išteklių atkūrimą, laikantis patvirtintųjų orientacinių žuvivaisos normų, taip pat patikslinti Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisykles, atsižvelgiant į šio nutarimo reikalavimus.
5. Aplinkos apsaugos ministerija turi per mėnesį nustatyti, kokia tvarka išduodami leidimai mėgėjiškai žūklei neišnuomotinuose vandens telkiniuose, Miškų ūkio ministerija – nacionalinių parkų vandens telkiniuose, miestų (rajonų) valdybos – jų teritorijose esančiuose visuose kituose valstybinio fondo vandens telkiniuose. Ši tvarka sistemingai turi būti skelbiama didžiausiuose Lietuvos bei rajonų laikraščiuose.
6. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentui, miestų (rajonų) valdyboms bei nacionalinių parkų valdyboms per 2 mėnesius patikrinti, ar jų sudarytos vandens telkinių nuomos žūklei sutartys atitinka įstatymus bei kitus teisės aktus, ir nustačius jų pažeidimus, reikalauti, kad sutartys būtų nutrauktos prieš laiką. Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija ir miestų (rajonų) savivaldybės koordinuoja šį darbą.
7. Laikinai sustabdyti naujų vandens telkinių nuomos žūklei sutarčių pasirašymą, iki Aplinkos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija patvirtins nuomotinų vandens telkinių tvarkymo programas, tačiau ne ilgiau kaip iki 1995 m. birželio 1 dienos.
8. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 377 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės vandens telkiniuose“ (Žin. 1993, Nr. 19-478). MINISTRAS PIRMININKAS ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS BRONIUS BRADAUSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 172 VANDENS TELKINIŲ NAUDOJIMO VERSLINEI IR MĖGĖJIŠKAI ŽŪKLEI NUOSTATAI
9. Prie vandens telkinių, kuriems taikomi šie nuostatai, priskiriami visi Lietuvos Respublikos vidaus vandens telkiniai, teritoriniai vandenys ir ekonominė zona Baltijos jūroje, kuriuose gaudomos arba gali būti gaudomos versliniu arba mėgėjišku būdu žuvys bei kiti vandens gyvūnai arba kurie turi reikšmę žuvų išteklių reprodukcijai.
10. Vandens telkiniuose žūklaujama laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, šių nuostatų, Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintų Žūklės taisyklių bei kitų žūklę reguliuojančių teisės aktų.
11. Vandens telkiniai gali priklausyti valstybiniam arba privačiam fondui.
12. Valstybinio fondo vandens telkinius (išskyrus neišnuomotinus ir nacionalinių parkų vandens telkinius) žūklei nuomoja miestų (rajonų) valdybos. Miestų (rajonų) valdybos rūpinasi joms pavestų nuomoti vandens telkinių būkle, atsižvelgdamos į žuvivaisai ir apsaugai skirtus asignavimus, ir skiria atsakingus už vandens telkinių žuvų išteklių tvarkymą bei apsaugą pareigūnus. Nacionalinių parkų vandens telkinius (išskyrus neišnuomotinuosius) žūklei nuomoja nacionalinių parkų valdybos, suderinusios šį klausimą su rajonų valdybomis ir valstybinėmis tarnybomis, kurių reguliavimo sričiai priskirtas nacionalinis parkas. Parko vandens telkiniuose esančių žuvų išteklių būkle rūpinasi nacionalinio parko valdyba, atsižvelgdama į žuvivaisai ir apsaugai skirtus asignavimus.
13. Aplinkos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija parengia nuomojamų ir neišnuomotinų vandens telkinių tvarkymo programas 5 metams (pradedant nuo 1995 metų vasario mėnesio), kuriomis miestų (rajonų) valdybos bei nacionalinių parkų valdybos vadovaujasi sudarydamos vandens telkinių nuomos žūklei sutartis bei pradėdamos organizuoti verslinę ir mėgėjišką žūklę neišnuomotuose vandens telkiniuose. Programų rengimo darbai gali būti užsakomi iš Aplinkos apsaugos ministerijai skirtų Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų, taip pat miestų (rajonų) savivaldybių ir vandens telkinių nuomininkų lėšų.
14. Miestų (rajonų) valdybos bei nacionalinių parkų valdybos pagal žvejų pateiktas ataskaitas privalo tvarkyti mėgėjiškos žūklės įrankiais sužvejotų žuvų apskaitą pagal rūšis ir kasmet iki vasario 1 dienos pateikti Aplinkos apsaugos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai sužvejotų žuvų bei žuvivaisos ir kitų joms priskirtų vandens telkinių tvarkymo darbų ataskaitą.
15. Neišnuomotinus vandens telkinius (išskyrus nacionalinių parkų vandens telkinius) tvarko ir jų žuvų išteklių būkle rūpinasi Aplinkos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į žuvivaisai skirtus asignavimus.
16. Privataus fondo vandens telkinių žuvų išteklius pagal įstatymus bei žūklės taisyklių reikalavimus tvarko ir už juos atsako šių telkinių savininkai.
17. Valstybinio fondo vandens telkiniai verslinei arba mėgėjiškai žūklei nuomojami uždaro ir atviro konkursų tvarka. Konkurso nuostatus patvirtina vandens telkinių nuomotojai. Pirmenybė išsinuomoti vandens telkinį ne konkurso tvarka suteikiama paskutiniajam jo nuomininkui, vykdžiusiam nuomos sutarties sąlygas ir pasiūliusiam didesnę už nustatytąja konkurse pradinę kainą bei sutikusiam vykdyti kitas konkurso sąlygas. Jeigu galiojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitokia pirmumo teisė, uždarame konkurse turi teisę dalyvauti rajono, kuriame yra vandens telkinys, gyventojai, kurių žemė, esanti privačioje nuosavybėje, arba kurią jie turi teisę susigrąžinti, ribojasi su išnuomojamu vandens telkiniu, rajono gyventojai, gyvenantys toje apylinkėje, rajono gyventojai, gyvenantys apylinkėse, kurios ribojasi su išnuomojamu vandens telkiniu, buvę šių vandens telkinių savininkai, taip pat nacionalinio parko nuolatiniai gyventojai (jeigu vandens telkinys yra nacionaliniame parke). Neįvykus uždaram konkursui, rengiamas atviras konkursas. Vandens telkinių nuomos konkursus skelbia ir rengia atitinkamai miestų (rajonų) valdybos arba nacionalinių parkų valdybos kartu su miestų (rajonų) valdybomis. Apie konkursą paskelbiama didžiausiuose Lietuvos ir vietiniuose (rajono, kuriame yra vandens telkinys) laikraščiuose ne vėliau kaip prieš 15 parų iki jo surengimo dienos. Laikoma, jog konkursas įvykęs, jeigu jame dalyvavo bent vienas juridinis ar fizinis asmuo, kuris pasiūlė didesnę negu konkurse nustatytoji pradinė kaina. Tas pats vandens telkinys nuomojamas tik verslinei arba tik mėgėjiškai žūklei. Išimtys gali būti daromos tik vandens telkinio nuomininkui sutikus. Vandens telkinys negali būti išnuomojamas dalimis keliems nuomininkams.
18. Vandens telkinių nuomos žūklei sutartys sudaromos su juridiniais ir fiziniais asmenimis. Vandens telkinių nuomos verslinei žūklei sutartys sudaromos su fiziniais ir juridiniais asmenimis, turinčiais teisę verstis šia veikla. Vandens telkinių nuomos sutartys sudaromos pagal tipines sutarčių formas ne trumpiau kaip 10 metų. Sutartys įsigalioja jas nustatytąja tvarka įregistravus. Nuomininkai turi įregistruoti sutartis ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų sudarymo. Apie sudarytas vandens telkinių nuomos sutartis miestų (rajonų) valdybos bei nacionalinių parkų valdybos privalo per 10 dienų raštu pranešti Aplinkos apsaugos ministerijai. Grąžintini privatinėn nuosavybėn valstybinio fondo vandens telkiniai išnuomojami, iki bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į juos atstatymo. Apie tai įrašoma vandens telkinių nuomos sutartyje.
19. Neišnuomotinuose vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiama žvejoti, verslinė ir mėgėjiška žūklė organizuojama pagal Aplinkos apsaugos ministerijos leidimus, laikantis šios ministerijos patvirtintų žvejybos taisyklių ir nustatytųjų limitų bei leidimų ir limitų sąlygų. Limitai naudotojams skiriami Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta konkurso tvarka. Apie naudotojams skirtus limitus ir leidimus verslinei žūklei pranešama miestų (rajonų) valdyboms ir nacionalinių parkų valdyboms. Leidimus mėgėjiškai žūklei nacionalinių parkų teritorijoje esančiuose neišnuomotinuose vandens telkiniuose išduoda Aplinkos apsaugos ministerija ir nacionalinio parko valdyba.
20. Verslinei žūklei išnuomotuose vandens telkiniuose verslinės žūklės įrankiais žvejojama pagal Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytus limitus, laikantis žvejybos taisyklių bei kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų. Žvejoti šiuose telkiniuose galima pradėti tik po to, kai nuomininkai suderina su Aplinkos apsaugos ministerija, miesto (rajono) valdyba ir nacionalinio parko valdyba konkrečias žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos priemones, parengtas pagal vandens telkinių tyrimų bei kitus duomenis ir mokslines rekomendacijas. Mėgėjiškai žūklei išnuomotuose vandens telkiniuose pradėti verslinę žūklę jų nuomininkams gali būti leidžiama Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
21. Miestų (rajonų) valdybos, nacionalinių parkų valdybos neišnuomotuose vandens telkiniuose verslinę žūklę gali pradėti tik po to, kai Aplinkos apsaugos ministerija patvirtina šių telkinių tvarkymo programas, nustato limitus ir skiria juos naudotojams konkurso būdu, suteikdamos pirmenybę rajono arba atitinkamo nacionalinio parko gyventojams. Pagal šiuos limitus miestų (rajonų) valdybos išduoda leidimus žvejoti šioms valdyboms priskirtuose vandens telkiniuose, o Aplinkos apsaugos ministerija išduoda leidimus žvejoti nacionalinių parkų vandens telkiniuose. Ne konkurso būdu gauti limitus ir leidimus verslinei žūklei neišnuomotuose ir neišnuomotinuose nacionalinių parkų vandens telkiniuose turi teisę šių parkų valdybos, jeigu jos verčiasi šia žūkle arba ją organizuoja. Leidimus mėgėjiškai žūklei neišnuomotuose vandens telkiniuose atitinkamai išduoda miestų (rajonų) valdybos ir nacionalinių parkų valdybos.
22. Visi vandens telkinių nuomininkai privalo apie žuvų įveisimo ir verslinės žūklės laiką informuoti Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka šios ministerijos rajonų agentūras arba kitas tarnybas, miestų (rajonų) valdybas, nacionalinių parkų valdybas arba pateikti joms verslinės žūklės grafikus. Laikoma, jog vandens telkinių nuomininkai ir žuvų išteklių naudotojai šiurkščiai pažeidžia žvejybos taisykles, jeigu jie neinformuoja nurodytųjų institucijų apie žuvų įveisimo laiką arba pakartotinai (antrą kartą, nepraėjus metams po pirmojo pažeidimo) neinformuoja apie verslinės žūklės laiką.
23. Už vandens telkinius, išnuomotus verslinei arba mėgėjiškai žūklei, imamas nuomos mokestis. Už verslinę žūklę Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir neišnuomotuose bei neišnuomotinuose žūklei vidaus vandens telkiniuose imamas mokestis (už žuvų išteklių naudojimą), o už leidimus mėgėjiškai žūklei neišnuomotuose bei neišnuomotinuose vandens telkiniuose imamas žyminis mokestis.
24. Išduodant žūklės leidimus, žuvų išteklių naudotojams nustatomos žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygos pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintus metodinius nurodymus.
25. Valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkai privalo išduoti nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams leidimus mėgėjiškai žūklei. Leidimų kainas, išskyrus šio punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipose nurodytus atvejus, nustato nuomininkai, bet ne daugiau kaip 20 litų metams, 6 litus mėnesiui ir 2 litus parai. Pensininkams, invalidams bei nuolatiniams nacionalinių parkų gyventojams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems ne daugiau kaip už 3 kilometrų nuo išnuomoto vandens telkinio, leidimai mėgėjiškai žūklei šiame telkinyje turi būti išduodami nemokamai. Vietiniams kaimo gyventojams, gyvenantiems ne daugiau kaip už 1 kilometro nuo išnuomoto vandens telkinio, taip pat invalidams ir pensininkams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems daugiau kaip už 3 kilometrų nuo išnuomoto vandens telkinio, leidimai mėgėjiškai žūklei šiuose telkiniuose išduodami su 50 procentų nuolaida (ši nuostata netaikoma nuomininko įveistų žuvų žvejybai), tačiau lengvatinio leidimo metams kaina neturi būti didesnė kaip 10 litų. Leidimai gali būti neišduodami 5 metus asmeniui, pažeidusiam žūklės taisykles.
26. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija mėgėjišką žūklę organizuoja tik jai išnuomotuose vandens telkiniuose. Draugija, susitarusi su naudotojais, platina žūklės leidimus, supažindina su mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklėmis, kitais gamtosaugos reikalavimais, tvarko pagal draugijos platinamus leidimus mėgėjiškos žūklės įrankiais sugautų žuvų apskaitą.
27. Užsienio valstybių piliečiai ir juridiniai asmenys žvejoja Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose Lietuvos Respublikos įstatymuose, šiuose nuostatuose, žūklės taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
28. Aplinkos apsaugos ministerija turi teisę sustabdyti ar apriboti verslinę ir mėgėjišką žūklę, kai žvejojantys juridiniai ir fiziniai asmenys nesilaiko aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, limitų ir leidimų sąlygų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 172 priedas NEIŠNUOMOTINI (VALSTYBINĖS REIKŠMĖS) VANDENS TELKINIAI Santrumpų reikšmės BD – botaninio draustinio vandens telkinys, BZD – botaninio- zoologinio draustinio vandens telkinys, ID – ichtiologinio draustinio vandens telkinys, INP – istorinio nacionalinio parko vandens telkinys, NP – nacionalinio parko vandens telkinys, OD – ornitologinio draustinio vandens telkinys, RP – regioninio parko vandens telkinys, ŽĮ – valstybinės žuvivaisos įmonės (centro, veislyno) vandens telkinys, VŽ – vandens telkinys, kuriame gali būti leidžiama nuolatinė specializuota verslinė žūklė, RK – vandens telkinys, skirtas Raudonosios knygos žuvų gyvenamųjų vietų, migracijos kelių, nerštaviečių apsaugai, galimai introdukcijai, BK – vandens telkinys, skirtas Berno konvencijos vandens gyvūnų rūšių populiacijoms saugoti, PT – pasienyje esantis vandens telkinys. Ežerai, vandens talpyklos Inventorizacijos Nr. Vandens telkinio pavadinimas Vandens telkinio plotas (ha) Priskyrimo pagrindas, pastabos Akmenės rajonas 4-1 Kamanų 6,2 Kamanų rezervatas Alytaus rajonas 56-63 Didžiulis (Daugų) 912,7 BK, VŽ 55-12 Giluitis 234,5 RK 61-40 Obelija 573,4 RP, BK, VŽ 55-45 Žuvintas 981,8 Žuvinto rezervatas Simno valstybinės žuvivaisos įmonės telkiniai 113,3 ŽĮ, BK Ignalinos rajonas 32-89 Alksnaitis (Alksnykštis) 62,9 NP, BK, VŽ 31-186 Alksnaitis (Alksnas) 88,9 NP, BK, VŽ 31-168 Almajas 104,5 NP, BK, VŽ 33-12 Apvardai 543,7 PT, BK, VŽ 32-90 Asalnai 263,5 NP, BK, VŽ 32-194 Asalnykštis 16,8 NP, BK 32-86 Asėkas 47,1 NP, ŽĮ, BK 32-84 Baltys 51,7 NP, ŽĮ, BK 32-79 Baluošas 438,2 NP, BK, VŽ 32-82 Baluošykštis 11,3 NP, BK 32-97 Dringis 717,8 NP, BK, VŽ 32-100 Dringykštis 37 NP, BK, VŽ 33-7 Drūkšiai 728 PT, BK, VŽ 45-2 Erzvėtas 206,4 BK, VŽ 32-80 Joskutis 38,5 NP, ŽĮ, BK, VŽ 43-111 Juodenis 9,4 ŽĮ, BK, VŽ 31-185 Linkmenas 75,7 NP, BK, VŽ 32-91 Lūšiai 390,9 NP, BK, VŽ 44-29 Merkmenys 43 ŽĮ, BK, VŽ 31-164 Pakasas 146,8 NP, BK, VŽ 32-104 Palaukinis 13,5 ŽĮ, BK, VŽ 32-173 Parsvėtas 87,4 BK, VŽ 32-81 Srovė (Srovinaitis) 31,9 NP, BK 44-1 Šakarvai 77,1 NP, BK, VŽ 31-184 Ūkojas 190,3 NP, BK, VŽ Ignalinos valstybinės žuvivaisos įmonės telkiniai 29,6 ŽĮ, BK Kaišiadorių rajonas 50-69 Liminas 12,3 ŽĮ, BK 50-70 Statkūniškės 7,9 ŽĮ, BK Kauno marios 1380,2 RP, BK, VŽ Kaišiadorių HAE aukštutinis baseinas 303 RP, BK Laukystos žuvų veislyno talpykla ir tvenkiniai 119,8 ŽĮ Kauno rajonas ir miestas Kauno marios (miestas) 450,4 RP, BK, VŽ Kauno marios (rajonas) 3658,3 RP, BK, VŽ Raudondvario tvenkiniai 3,6 ŽĮ Lazdijų rajonas 61-12 Dusia 2334 RP, RK, BK, VŽ 61-39 Metelys 1289,5 RP, RK, BK, VŽ 61-156 Vilkas 89,2 BD, BK Marijampolės rajonas 55-5 Amalvas 193,8 BZD, BK 54-40 Žaltytis 289,3 OD, BK Molėtų rajonas 43-36 Aisetas 251 RP, BK, VŽ 43-86 Alnis 104,4 RP, BK 42-109 Asveja (Dubingių) 443,9 RP, RK, BK, VŽ 43-118 Baltieji Lakajai 703,8 RP, BK, VŽ 43-174 Juodieji Lakajai 392,6 RP, BK, VŽ 43-214 Galuonai 591,5 BK, VŽ 43-215 Išnarai 326,4 RP, VŽ, BK 43-173 Kertuojai 545,7 RP, BK, VŽ 43-172 Urkis 60,8 OD Plungės rajonas 2-5 Platelių 1199,6 NP, RK 2-16 Skyplaičių 7 NP, BK 2-9 Žiedelis 10,1 NP, BK Prienų rajonas Kauno marios 911,1 RP, BK, VŽ 55-18 Prienlaukio 48,2 ŽĮ, BK, VŽ Rokiškio rajonas 20-76 Sartai 1134,7 RP, BK. VŽ 20-118 Vazajis 77,7 BK Šilutės rajonas 36-14 Merguva Nemuno deltos regioninio parko visi vandens telkiniai 44,8 RP, BK RP, RK, BK Polderių telkiniai, į kuriuos atplaukia Kuršių marių ir Nemuno žuvys BK, VŽ Rusnės žuvivaisos įmonės telkiniai 132,45 ŽĮ Širvintų rajonas 42-90 Alys 140,3 BD, VŽ Švenčionių rajonas 43-225 Aldikis 19,7 BK 43-109 Asveja (Dubingių) 539,6 RP, RK, BK, VŽ 43-278 Baluošas 250,8 RP, BK, VŽ 43-138 Kanys (Konis) 10 RP, BZD 43-163 Kerotis 32,2 RP, BZD 44-25 Kretuonas 862,5 OD, BK, VŽ 43-227 Lakajas 73,9 BK, VŽ 43-160 Liedaitis 27,3 RP, BZD 43-161 Liedis 65,5 RP, BZD 43-303 Mažalotė 11,7 ŽĮ, BK 44-34 Miškinis 50,7 ŽĮ, BK, VŽ 44-143 Peršokšnai (Peršakšniai) 209,6 RP, BK 44-2 Žeimenys 433 NP, BK, VŽ Žeimenos žuvivaisos įmonės telkiniai 286,4 ŽĮ Tauragės rajonas Viešvilės rezervato vandens telkiniai 24,7 Tauragės tvenkinys prie Jūros upės 9 RK Telšių rajonas 13-35 Biržulis 505,1 OD 13-34 Stervas 137,1 OD Trakų rajonas 57-122 Akmena 270,4 ĮNP, BK, VŽ 57-93 Drabužaitis 26,6 RP, BK 57-90 Drabužis 53,4 RP, BK 57-185 Ežeriukas 9,8 BK 57-184 Ilgutis 17 BD 57-123 Galvė 361,1 ĮNP, BK, VŽ 57-94 Juodžiukas 7 RP, BK 57-138 Luka 87,7 ĮNP, BK 57-139 Lukna 30,1 BK 57-126 Plomėnų 18,2 ĮNP, OD 7-124 Skaistis 285,5 ĮNP, BK, VŽ 57-166 Spengla 39,5 BK 57-91 Spindžiukas 10,6 RP, BK, RK 57-92 Spindžius 106,7 RP, RK 57-89 Šamukas 8,5 RP, RK, BK 57-33 Škilietų I 5 RP, BK 57-32 Škilietų II 3 RP, BK 50-130 Šulninkų 25,8 ĮNP, BK 57-127 Totoriškių 76 ĮNP, BK, VŽ 57-80 Verniejus 107,2 RP, RK Bagdanonių vandens talpykla 97,5 RP, BK Utenos rajonas 43-36 Aisetas 149,6 BK, VŽ 31-140 Tauragnas 503,7 NP, BK, VŽ 20-128 Paštys 68 BK, VŽ 31-150 Utenas 202,5 NP, BK, VŽ 32-64 Utenykštis 86,4 NP, BK Varėnos rajonas 62-39 Gilšė 10,6 NP, BK 62-98 Grūda 90,7 PT, VŽ 63-22 Lynas (Lynežeris) 18,5 NP, BK Krūminių tvenkinys 61,4 ID, BK Čepkelių rezervato vandens telkiniai 40,3 Vilkaviškio rajonas 53-30 Vištyčio 39,8 Rp, BK, VŽ Vilniaus rajonas ir miestas 51-14 Karvys 58,7 BK 51-13 Kazimieriškių 33 ŽĮ, BK 51-2 Musia 36,4 ŽĮ, BK 52-25 Pravalas 20,8 BD 51-3 Širvys 85,1 ŽĮ, BK 43-320 Viranglis 27,1 RP, BK Anovilio žuvivaisos įmonės vandens telkiniai ir tvenkiniai 61,9 ŽĮ, BK Vokės žuvivaisos įmonės tvenkiniai 8,8 ŽĮ, BK Turniškių 4 tvenkiniai 6 ŽĮ, BK Zarasų rajonas 33-7 Drūkšiai 3498,6 PT, BK, VŽ 20-76 Sartai 215,4 RP, BK, VŽ 32-45 Šventas 425,9 BD, BK Pastaba. Upės, jungiančios sąraše nurodytus vandens telkinius, taip pat upių, ištekančių iš sąraše nurodytų ežerų ir vandens talpyklų, 300 metrų ilgio ištakų ruožai priklauso neišnuomotiniems vandens telkiniams. Upės Upės pavadinimas Vyresnioji upė, krantas Ilgis (km) Priskyrimo pagrindas, pastabos Agluona Šešuvis, dešinysis 32 RK, BK Aisė su intakais Veiviržas, dešinysis 25,7 ID, RK Aitra Jūra, kairysis 38,4 RK Akmena su intakais Jūra, kairysis 76,3 ID, RP, RK Alantas Minija, kairysis 45,5 RK Ančia Šešuvis, dešinysis 85,9 RK Apaščia Nemunėlis, kairysis 89 RP, BK Ašva su intakais Veiviržas, kairysis 53,4 ID, RK Avirė su intakais Nemunas, kairysis 11,6 ID, RK Balčia Šešuvis, dešinysis 19 RK Bartuva su intakais Baltijos jūra 59,8 ID, RK Beržupis su intakais Merkys, kairysis 6,2 ID, BK Bilsinyčia Nemunas, kairysis 9,8 ID, BK Blendžiava su intakais Salantas, kairysis 29,7 ID, RK Bražuolė Neris, kairysis 25,3 RP, RK, BK Cirvija Merkys, dešinysis 14,4 BK Derežna su intakais Merkys, kairysis 13,3 ID, BK Derežnyčia Merkys, kairysis 10,5 BK Didžioji Sruoja su intakais Minija, dešinysis 7,3 ID, BK Dirsteika Veiviržas, dešinysis 11,7 RK Dysna Dauguva, kairysis 37,7 BK Dubysa (nuo žiočių iki Klumpės malūno užtvankos) Nemunas, dešinysis 14,9 ID, RP, RK Duobupis Merkys, dešinysis 15,1 BK Egluona-Agluona Minija, kairysis 20,1 RK Ežeruona Jūra, dešinysis 37 RK Gauja Nemunas, dešinysis 36,8 BK Giluvė Jūra, kairysis 12,5 RK Grabuosta su intakais Siesartis, kairysis 13,4 ID, BK Graumena Šalpė, kairysis 44,3 RK Graužupis Merkys, dešinysis 11 BK Grūda su intakais Merkys, kairysis 56,5 NP, BK Jūra Nemunas, dešinysis 204,5 ID, RP, RK Jusinė Žeimena, dešinysis 20,8 RK Kapupis su intakais Sausdravas, dešinysis 4,6 ID, BK Karklė su intakais Nemunas, dešinysis 9,8 ID, BK Karkluoja Alantas, dešinysis 26,9 RK Lakaja su intakais Žeimena, dešinysis 29,3 ID, RP, RK Lomena Neris, kairysis 37 RK Lukna Minija, kairysis 12 RK Lukna-Medrynia Merkys, dešinysis 20,3 BK Luoba su intakais Bartuva, dešinysis 53 ID, BK Maltupis Šalčia, kairysis 10,4 BK Mera su intakais Žeimena, kairysis 54,2 ID, RK Merkys Nemunas, dešinysis 190,4 ID, NP, BK Minija Atmata, dešinysis 219,3 ID, RK Mišupė Minija, dešinysis 23,8 RK Musė Neris, dešinysis 64,6 RK Nedingis Merkys, dešinysis 22,3 BK Nemunas Baltijos jūra 488,8 NP, RP, RK, BK, VŽ, PT Neris Nemunas, dešinysis 256,2 RP, RK, BK, VŽ, PT Pala Minija, kairysis 18,9 RK Pasgrinda Verseka, kairysis 7,2 ID, BK Peršokšna-Dumblė su intakais Lakaja, kairysis 26,7 ID, RP, RK Ratnyčia su intakais Nemunas, dešinysis 17,4 ID, BK Salantas su intakais Minija, dešinysis 47,4 ID, RK Samė su intakais Verknė, dešinysis 3,1 ID, BK Saria su intakais Žeimena, kairysis 27,3 ID, RK Sausdravas su intakais Minija, dešinysis 24,4 ID, RK Siesartis Šventoji, kairysis 63,7 BK Skinija Minija, kairysis 21,9 RK Skirda Žeimena, kairysis 13,7 RK Skroblus Merkys, kairysis 17,1 NP, BK Spengla Merkys, dešinysis 20,5 BK Spernia-Bambena Dovinės atkarpa tarp Dusios ir Žuvinto 16,3 BK Strėva Nemunas, dešinysis 76 RP, BK Strūzda Verknė, kairysis 7,5 ID, BK Šalčia Merkys, kairysis 76,6 BK Šalpė su intakais Veiviržas, kairysis 48,1 ID, RK Šaltuona Šešuvis, kairysis 73,6 RK Šatė-Šata su intakais Luoba, kairysis 35,7 ID, BK Šešuvis su intakais Jūra, kairysis 107,5 ID, RK Šilupis su intakais Sausdravas, dešinysis 3,6 ID, RK Širvinta Šventoji, kairysis 106,4 BK Šyša Atmata, dešinysis 63,7 RK Šlūžmė su intakais Upita, kairysis 16,9 ID, RK Šunija Jūra, kairysis 34,3 RP, RK Šustis Šyša, dešinysis 40,8 RK Šušvė Nevėžis, dešinysis 127,4 BK Šventoji Neris, dešinysis 254,1 ID, RP, RK Šventoji Baltijos jūra 78,2 RK Šventupis Dabikinė, kairysis 20,3 RK Švėtė Mūša, kairysis 52,1 RP, BK Švėkšnelė Ašva, dešinysis 13,6 RK Tatula Mūša, dešinysis 63,6 RP, BK Trumpė Žvelsa, dešinysis 29,8 RK Trumpė Balčė, kairysis 4,3 RK Uosupis Ūla-Pelesa, dešinysis 22 BK Upyna su intakais Šešuvis, dešinysis 30 ID, RK Upita su intakais Veiviržas, kairysis 16,5 ID, RK Ūla-Pelesa Merkys, kairysis 64,8 NP, BK Veiviržas Minija, kairysis 82,3 ID, RK Verknė Nemunas, dešinysis 71,3 RP, ID, BK Verseka-Gornostaika su intakais Merkys, kairysis 39 ID, BK Vilnia Neris, kairysis 76,9 RP, RK, BK Virinta su intakais Šventoji, dešinysis 55,3 ID, RP, BK Visinčia Šalčia, dešinysis 56,5 BK Vokė Neris, kairysis 44,2 RK, BK Žeimena Neris, dešinysis 107 ID, NP, RK Žvelesys Ašva, kairysis 18,5 RK Žvelsa Minija, kairysis 48,3 RK Jūriniai vandenys Vandens telkinio pavadinimas Priskyrimo pagrindas Baltijos jūros teritoriniai vandenys ir ekonominė zona BK, VŽ Kuršių marios BK, VŽ Pastaba. Valstybinės reikšmės vandens telkiniai, dėl kurių sudarytos nuomos sutartys, prie neišnuomotinų vandens telkinių kategorijos priskiriami pasibaigus galioti sutartims. ______________