LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS N U T A R I M A S DĖL SEIMO JŪRINIŲ IR ŽUVININKYSTĖS REIKALŲ KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. sausio 24 d. Nr. IX-734 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis. Patvirtinti Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuostatus (pridedami). 2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTŪRAS PAULAUSKAS ______________ PATVIRTINTI Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 24 d.nutarimu Nr. IX-734 SEIMO JŪRINIŲ IR ŽUVININKYSTĖS REIKALŲ KOMISIJOS NUOSTATAI
- Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija (toliau – Komisija) – nuolatinė Seimo komisija, sudaroma Seimo kadencijos laikotarpiui remiantis Seimo statuto 71–74 straipsniais.
- Komisijos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir narius tvirtina Seimas.
- Komisija dirba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Seimo statutu, kitais teisės norminiais aktais ir šiais nuostatais.
- Pagrindinis ilgalaikis komisijos tikslas – sudaryti palankias sąlygas Lietuvos, kaip jūrų valstybės, kūrimui ir stiprinimui, užtikrinti šioje srityje valstybės interesus, pirmiausia stiprinti politinę ir ekonominę nepriklausomybę bei didinti jūrų ir vidaus vandenų ūkio komplekso indėlį į šalies ekonomiką. Šio tikslo Komisija siekia rengdama ir nuosekliai įgyvendindama priemones, sudarančias palankias sąlygas efektyviai plėtoti jūrų ir vidaus vandenų ūkio strateginę vadybą, jūrų transportą, jūrų pramonę, jūrų infrastruktūrą, jūrų žvejybą, turizmą, rekreaciją ir kitus su jūros ir vidaus vandenų ūkiu susijusius ir jo plėtrai tiesioginės ar netiesioginės įtakos turinčius ūkio sektorius.
- Svarbiausios Komisijos veiklos kryptys: 1) rengti, svarstyti ir teikti Seimui Lietuvos jūrų ir vidaus vandenų ūkio ir atskirų jo sektorių veiklą reglamentuojančių bei jūrų ir vidaus vandenų ūkio plėtrai turinčių įtakos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus Seimui ir kitoms valstybės institucijoms šio ūkio sektorių plėtotės klausimais; 2) dalyvauti rengiant ir kompleksiškai įgyvendinant ilgalaikius jūrų ir vidaus vandenų ūkio bei su juo susijusių ir jo plėtotei tiesioginės ar netiesioginės įtakos turinčių šių sektorių strateginės plėtros planus: strateginės vadybos, jūrų ir vidaus vandenų ūkio specialistų rengimo, jūrų pramonės, jūrų transporto, jūrų infrastruktūros, tranzito politikos, aplinkos apsaugos sistemos, turizmo ir poilsio infrastruktūros, žuvivaisos ir upių bei ežerų žvejybos, socialinės apsaugos ir mokesčių sistemos; 3) koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų bei kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus Komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais; 4) analizuoti tarptautinius teisės aktus, susijusius su atskirais jūrų ir vidaus vandenų ūkio sektoriais, nuosekliai sekti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius šių sektorių veiklą, derinti su svarbiausiais tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais; 5) rinkti ir analizuoti informaciją apie pažangią jūrų ir vidaus vandenų ūkio valdymo, ekonominio reglamentavimo ir administravimo praktiką išsivysčiusiose jūrinėse valstybėse, pirmiausia Europos Sąjungos šalyse, skatinti šią praktiką panaudoti plėtojant Lietuvos jūrų ir vidaus vandenų ūkį ir su juo susijusius sektorius bei tobulinant jų valdymą; 6) bendradarbiauti su kitus Lietuvos ūkio sektorius ir tranzitinių krovinių judėjimą per Lietuvos teritoriją reglamentuojančiomis valstybės institucijomis, siekti sukurti tokias tranzitinių krovinių gabenimo sąlygas, kad jos viliotų krovinių siuntėjus, galėtų konkuruoti su alternatyviais maršrutais (per kaimyninių šalių uostus), būtų ypač naudingos valstybei ir ūkio subjektams bei rentabilios visoms dalyvaujančioms transporto rūšims bei jo infrastruktūrai ir skatintų jų plėtrą; 7) rengti įstatymų ir kitų teisės norminių aktų, galinčių sudaryti patrauklią aplinką laivų savininkams registruoti savo laivybos kompanijas ir laivus Lietuvoje, projektus; 8) teikti pasiūlymus tobulinant Lietuvos jūrų ir vidaus vandenų ūkio valdymo ir administravimo sistemą siekiant užtikrinti joje didesnę jūrų ir vidaus vandenų ūkio specialistų įtaką bei teritoriniu požiūriu priartinti valstybės jūrų ir vidaus vandenų ūkio valdymo ir administravimo institucijas prie valdomų objektų; 9) kelti su jūra susijusių veiklos sričių ir jūrinių profesijų autoritetą, ypač tarp jaunimo, užtikrinti tarptautinį Lietuvos jūrininkų kvalifikacijos pripažinimą.
- Komisija, vykdydama savo uždavinius: 1) palaiko ir plėtoja ryšius su tarptautinėmis ir užsienio šalių, ypač Europos Sąjungos narių, institucijomis, reglamentuojančiomis visus jūrų ir vidaus vandenų ūkio sektorius, jūrininkų darbo sąlygų ir apmokėjimo tvarkos bei jūrų aplinkos apsaugos ir kitais su jūra susijusios veiklos klausimais, siekia užtikrinti deramą Lietuvos atstovavimą tarptautinėse institucijose, nustatančiose jūrų ir jų išteklių panaudojimo tvarką ir jos interesų jūrų ūkio sektoriuose apsaugą; 2) atlikdama parlamentinę kontrolę, turi teisę išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų bei įstaigų informaciją apie tai, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai, susiję su Komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais; 3) dalyvauja svarstant Seimo komitetų ir kitų komisijų, taip pat Vyriausybės ir kitų valstybės valdymo institucijų parengtus įstatymų bei kitų teisės norminių aktų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jūrų ūkio sektorių veikla, projektus; 4) bendradarbiauja su verslo ir mokslo įmonių, susijusių su jūrų ir vidaus vandenų ūkiu, jų vadovų, darbuotojų asociacijomis, visuomeninėmis organizacijomis, kurių tikslai ir veiklos formos atitinka Komisijos nuostatas; 5) nagrinėja Komisijoje gautus mokslo, ūkinių struktūrų, gyventojų bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės norminių aktų, reglamentuojančių jūrų ir vidaus vandenų ūkio, žuvivaisos, upių bei ežerų žvejybos sektorių veiklą.
- Rengdama ir įgyvendindama strateginius jūrų ir vidaus vandenų ūkio plėtros planus, tobulindama šio ekonomikos sektoriaus valdymo ir administravimo sistemą, Komisija atsižvelgia į aukščiausios mokslinės ir profesinės kvalifikacijos jūros specialistų nuomonę ir teikia prioritetą sprendimams, pagrįstiems mokslo ir pažangiausių technologijų plėtra.
- Komisija į posėdžius renkasi ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį savo pačios nustatytu laiku. Prireikus gali vykti neeiliniai Komisijos posėdžiai. Į eilinius ir neeilinius posėdžius Komisiją kviečia Komisijos pirmininkas, o kai šio nėra, – pirmininko pavaduotojas.
- Komisijos sprendimai yra teisėti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia Komisijos pirmininko balsas, o kai šio nėra, – pirmininko pavaduotojo balsas.
- Komisijos posėdžiai yra atviri. Komisijos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti visi Seimo nariai, be to, į posėdžius gali būti kviečiami Vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės ir nevalstybinių institucijų, įstaigų ar organizacijų atstovai.
- Komisijos nariai Seimo nustatyta tvarka turi teisę gauti informaciją su jos veikla susijusiais klausimais.
- Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo Komisijos posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius.
- Komisija kasmet pateikia Seimui atlikto darbo ataskaitą. ______________