← Lietuva

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO 2001 M. GRUODŽIO 29 D. SPRENDIMAS Šiaulių apygardos administracinio teismo teis

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO 2001 M. GRUODŽIO 29 D. SPRENDIMAS Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos L. Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų E. Gedvilo ir G. Poškaus, sekretoriaujant L. Vitkienei, dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje atstovei V. Kiurienei, atsakovo Joniškio rajono savivaldybės atstovei D. Kundrotienei, viešame kolegijos posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje pareiškimą ištirti Joniškio rajono savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 62 „Dėl steigėjo įgaliojimų suteikimo“ teisėtumą, t. y. ar jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 1565 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ 4 punktui, šio įsakymo 1 priedėlio 13 punktui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 23 punktui. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: 1999 m. gruodžio 8 d. Joniškio rajono taryba sprendimu Nr. 62 „Dėl steigėjo įgaliojimų suteikimo“ įgaliojo rajono valdybą nustatyti rajono švietimo įstaigų vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientus, priedus bei didesnį savaitės pamokų valandų skaičių pedagogams. Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje atstovė V. Kurienė prašo ištirti Joniškio rajono savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 62 „Dėl steigėjo įgaliojimų suteikimo“ teisėtumą, t. y. ar jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 1565 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ 4 punktui, šio įsakymo 1 priedėlio 13 punktui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 23 punktui. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 str. 23 punktą savivaldybės taryba priima sprendimus dėl biudžetinių įstaigų dalies steigėjo funkcijų perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms, todėl kilo klausimas, ar gali švietimo įstaigų steigėja – taryba – perduoti švietimo įstaigų vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientų ir priedų bei didesnio savaitės pamokų valandų skaičiaus pedagogams nustatymo funkciją valdybai, ir neaišku, kokią dalį steigėjo funkcijų galima perduoti kitoms savivaldybės institucijoms. Tuo tarpu nė viename norminiame teisės akte, reglamentuojančiame švietimo įstaigų vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientų ir priedų skyrimą bei didesnio savaitės pamokų valandų skaičiaus pedagogams nustatymą, nėra numatyta, kad šių įstaigų steigėja – taryba – gali deleguoti šią funkciją kitoms savivaldos institucijoms, taip pat ir valdybai. Atsakovo Joniškio rajono savivaldybės atstovė D. Kundrotienė prašo pareiškėjo pareiškimą palikti nenagrinėtą, nes jis nepasinaudojo Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnyje išvardyti savivaldybės tarybos įgaliojimai, o šio straipsnio 23 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba priima sprendimus dėl biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių steigimo, dėl viešųjų įstaigų bei akcinių bendrovių steigimo ar dalyvavimo jas steigiant, dalies steigėjo funkcijų perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms, dėl šių įstaigų ir įmonių reorganizavimo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant ir likviduojant. Įstatymo 17 straipsnio 25 punkte numatyta išimtis, kai savivaldybės taryba gali pavesti savivaldybės valdybai spręsti klausimą, priskirtą savivaldybės tarybos kompetencijai. Tokios išimties buvimas leidžia daryti išvadą, jog visi atvejai, kai savivaldybės taryba gali pavesti kitoms vietos savivaldos institucijoms spręsti savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtus klausimus, turi būti specialiai aptarti įstatyme. Priešingu atveju, savivaldybės taryba galėtų bet kurį savo kompetencijos klausimą pavesti spręsti savivaldybės valdybai arba merui. 1999 m. gruodžio 8 d. Joniškio rajono taryba sprendimu Nr. 62 „Dėl steigėjo įgaliojimų suteikimo“ įgaliojo rajono valdybą nustatyti rajono švietimo įstaigų vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientus, priedus bei didesnį savaitės pamokų valandų skaičių pedagogams. Tačiau tai prieštarauja 1998 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. 1565 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ 4 punktui, šio įsakymo 1 priedėlio 13 punktui ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 23 punktui, nes rajono taryba pavedė rajono valdybai savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtą klausimą ir tai nėra specialiai aptarta įstatyme. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, jog biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, steigimo aktus priima vietos savivaldybių tarybos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį savivaldybių tarybos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybių įstaigas, teikiančias pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą; apskričių viršininkų raštišku sutikimu – ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir suaugusiųjų formaliojo švietimo įstaigas. Iš pateikto 1999 m. gruodžio 8 d. Joniškio rajono tarybos sprendimo Nr. 62 (b. l.4) matyti, kad Joniškio rajono švietimo įstaigos yra biudžetinės, išlaikomos iš savivaldybės biudžeto, o jų steigėja yra Joniškio rajono savivaldybės taryba. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 1565 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ 4 punktu įsakė švietimo įstaigų vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientus ir priedus įpareigoti nustatyti steigėjui – šiuo konkrečiu atveju – Joniškio rajono tarybai. To paties įsakymo 1 priedėlio 13 punkte nurodyta, kad jeigu mokykloje trūksta pedagogų, įstaigos steigėjas (šiuo atveju steigėjas taip pat Joniškio rajono taryba) gali leisti turėti ir didesnį pamokų skaičių, bet ne daugiau kaip 38 valandas per savaitę. Juo labiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 1 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 3 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1dalies, 20 straipsnio, 21 straipsnio 2 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 35 straipsnio 2 ir 5 punktų, 37 straipsnio 2 punkto ir 38 straipsnio 2 ir 3 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ analizuojant Švietimo įstatymo 10 str.3dalies atitikimą Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai ir 120 straipsnio 1 ir 2 dalims, yra nurodyta, kad Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, jog savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Pagal Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalį savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis teismas taip pat nurodė, kad konstitucinė savivaldybių teisė nėra neribota, nes įstatymų leidėjas suponuoja teisę nustatyti nurodytų savivaldybių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, reglamentuoti jų veiklą, reguliuoti kitus su šiomis įstaigomis susijusius santykius. Taigi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo analizė leidžia daryti išvadą, kad tik savivaldybės tarybos priimti sprendimai nustatant švietimo įstaigų vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientus ir priedus bei leisti turėti ir didesnį pamokų skaičių, bet ne daugiau kaip 38 valandas per savaitę, gali būti teisėti, todėl yra pagrindas pripažinti, kad 1999 m. gruodžio 8 d. Joniškio rajono tarybos sprendimas Nr. 62 „Dėl steigėjo įgaliojimų suteikimo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 1565 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ 4 punktui, šio įsakymo 1 priedėlio 13 punktui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 23 punktui. Pareiškėjas laikėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo šešioliktame skirsnyje numatytos pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą tvarkos, todėl jo pareiškimą palikti nenagrinėtą nėra pagrindo. Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 18 str. 2 d. 1 p., 85, 88 str. 1 d. 2p., nusprendė: pareiškimą tenkinti ir pripažinti, kad Joniškio rajono savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 62 „Dėl steigėjo įgaliojimų suteikimo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 1565 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ 4 punktui, šio įsakymo 1 priedėlio 13 punktui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 23 punktui. Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą. KOLEGIJOS PIRMININKĖ LAISVUTĖ KARTANAITĖ KOLEGIJOS NARIAI: EDMUNDAS GEDVILAS GRAŽVYDAS POŠKUS ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.