LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL MEDŽIŲ GENĖJIMO URBANIZUOTOSE TERITORIJOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2002 m. vasario 27 d. Nr. 78 Vilnius Vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalies 3 ir 17 punktais (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49):
- Tvirtinu Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisykles (pridedama).
- Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 78 Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklės Bendrosios nuostatos
- Laikantis šių taisyklių, genimi medžiai, augantys miestuose ir miesteliuose ir kitose urbanizuotose teritorijose. Jos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ir projektuojantiems medžių genėjimo darbus urbanizuotose teritorijose.
- Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: epikorminiai ūgliai – aplink pjūvio vietą iš po žieve sukrautų atsijauninimo pumpurų išaugę ūgliai; medžio kamienas – tai bešakė stiebo (liemens) dalis; medžio laja – virš kamieno esanti išsišakojusi stiebo dalis, iš jos išaugusios šakos su lapija, pumpurais, žiedais ir vaisiais; skeletinės šakos – iš stiebo išaugusios šakos ir iš jų išaugusios šakos; trečios eilės ir žemesniojo rango šalutinės šakos – visos šakos, kurios nepriklauso skeletinėms šakoms ir nesudaro lajos (vainiko) skeleto; urbanizuota teritorija – teritorija, užstatyta statiniais, įrenginiais bei jų priklausiniais su naudojamos žemės sklypais, inžinerinėmis komunikacijomis ir bendrojo naudojimo želdynais, taip pat valstybinių kelių ir geležinkelio kompleksų teritorijos. Medžių genėjimas
- Medžiams, augantiems urbanizuotose teritorijose, taikomi šie genėjimo būdai: 3.
- lajų retinimas. Išpjaunama ne daugiau kaip 20% smulkių, trečios eilės ir žemesniojo rango šalutinių šakų iki 5 cm skersmens, išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę; 3.
- lajų pakėlimas. Palaipsniui nuo stiebo apačios išpjaunamos žemutinės šakos, kol bešakis kamienas pasieks 3,2–3,6 m (atskirais atvejais – iki 7–8 m) ilgį (išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę); 3.
- viršūnių pažeminimas. Jis taikomas, kai medžius neišvengiamai būtina žeminti: ypač kai jie trukdo elektros energijos perdavimo ir ryšių oro linijoms. Pažeminant pirmiausia nupjaunama iki 1,5-2 m ilgio viršūnė, o žemiau pjūvio 1/5–1/3 likusios lajos dalyje išpjaunamos iš pagrindo visos šakos. Paliktos žemesniosios šakos su viršūnėmis negenimos. Po pirmo ir antro vegetacijos periodų susidarę vertikalieji ir šoniniai epikorminiai ūgliai trumpinami 1/2–1/3 jų ilgio; 3.
- lajų pakėlimo būdą taikyti, taisant anksčiau netinkamai apgenėtus medžius, kurių išlikęs pagrindinis stiebas; 3.
- taisant medžius, kurių sunaikinto stiebo tęsinyje išaugusios visomis kryptimis išsikraipiusios šakos, taikomas figūrinis formuojamasis genėjimas, suteikiant lajai taisyklingą geometrinę formą. Šiuo atveju trumpinamos išsišovusios 1-3 metų šakelės lajų išorėje.
- Užbaigus kiekvieno medžio genėjimą, darbo įrankiai dezinfekuojami, o žaizdos izoliuojamos.
- Genint medžius, neleidžiama: 5.
- nupjauti lajas bet kokiame aukštyje, paliekant tik bešakį kamieną; 5.
- taikyti apipjaustymo būdą, kuomet nupjaunamos storosios šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius – stagarus.
- Vykdant medžių ir krūmų genėjimo darbus, be šių taisyklių, vadovautis ir draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ parengtu ir Aplinkos ministerijos aprobuotu darbu „Medžių ir krūmų genėjimo pagrindai“ (2002 m.).
- Asmenys, tiesiogiai vadovaujantys medžių genėjimo darbams urbanizuotose teritorijose ir tuos darbus vykdantys darbininkai raštu supažindinami su šiomis taisyklėmis ir apmokomi, vadovaujantis „Medžių ir krūmų genėjimo pagrinduose“ išdėstytais medžių genėjimo reikalavimais.
- Juridiniai ir fiziniai asmenys už šių taisyklių nesilaikymą atsako įstatymų nustatyta tvarka. ______________