← Lietuva

NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-1292 2002 m. kovo 12 d. Nr. 359 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Res

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-1292 2002 m. kovo 12 d. Nr. 359 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2001 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 476 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo projektui Nr. IXP-1292 (toliau vadinama – įstatymo projektas).
  2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui: 2.
  3. atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimą, įrašyti šiame straipsnyje po žodžio „principus“ žodžius „tikslus ir uždavinius“; 2.
  4. kadangi įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodžių junginys „kitus su korupcija susijusius teisės pažeidimus“, o įstatymo projekte šių teisės pažeidimų sąvoka neaiškinama, apibrėžti sąvoką „kiti su korupcija susiję teisės pažeidimai“, be to, vietoj sąvokos „nusikaltimas“ vartoti sąvoką „nusikalstama veika“; 2.
  5. papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą korupcinių nusikaltimų sąrašą nusikalstama veika – „tarnybinės paslapties atskleidimu“ ir po žodžių „atlikto mokėjimo neužregistravimas“ įrašyti žodžius „bei kitos nusikalstamos veikos“, nes įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje turėtų būti numatytas ne baigtinis nusikalstamų veikų sąrašas; 2.
  6. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41-1131; 2000, Nr. 92-2843) 30 straipsniu, įrašyti 2 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „departamentų ir tarnybų“ žodį „įstaigų“, taip pat papildyti šią dalį nuoroda „Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas“ ir „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“, nes tiek Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal atskirus įstatymus ir kitus teisės aktus taip pat skiria į pareigas; 2.
  7. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 85-2573, Nr. 92-2845) 2 straipsnio 22 dalies nuostatą, pagal kurią departamentai ir tarnybos prie ministerijų yra valstybės įstaigos, išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje žodžius „departamentų ir tarnybų prie ministerijų vadovų ir jų pavaduotojų“; 2.
  8. patikslinti korupcijos prevencijos uždavinius, numatytus įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje, susieti juos su korupcijos prevencijos sąvokos apibrėžimu ir tikslu; 2.
  9. patikslinti 4 straipsnio 2 punkto nuostatas arba atsisakyti jų, kadangi įstatymo projekto 4 straipsnio 2 punkte įtvirtinamu principo apibrėžimu nėra atskleidžiama principo esmė; 2.
  10. įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punkte apibrėžiamą sąveikos principą suderinti su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu tarnybinio bendradarbiavimo principu; 2.
  11. patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 22 straipsnio 4 dalyje vartojamą žodžių junginį „korupcijos prevencija ir jos kontrolė“, nes neaišku, apie kokią kontrolę kalbama: korupcijos ar korupcijos prevencijos; 2.
  12. nustatyti įstatymo projekto 6 straipsnyje korupcijos tikimybės įstaigos veikloje vertinimo ir korupcijos rizikos analizės mechanizmą; 2.
  13. numatyti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje, kuriais atvejais Specialiųjų tyrimų tarnyba savo iniciatyva atlieka korupcijos tikimybės vertinimą, patikslinti tokio vertinimo atlikimo dažnumą; 2.
  14. patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnį (iš šio straipsnio neaišku, ar „korupcijos rizikos analizė“ ir „korupcijos tikimybės įstaigos veikloje vertinimas“ yra ta pati korupcijos prevencijos priemonė, ar dvi skirtingos), be to, atitinkamomis sąvokomis ir jų apibrėžimais papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį; 2.
  15. keisti įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį, nes kriterijus, kuriais remiantis vertinama didesnė ar mažesnė korupcijos tikimybė, turi nustatyti įstatymas, o ne Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius; 2.
  16. įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatas (pagal jas Nacionalinę kovos su korupcija programą rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba) suderinti su 20 straipsnio 1 punktu (pagal šį punktą Nacionalinę kovos su korupcija programą rengia Specialiųjų tyrimų tarnyba), be to, įstatymo projekto 20 straipsnio 1 punktą suderinti su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) 135 straipsnio nuostatomis; 2.
  17. įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies nuostatas (pagal jas kovos su korupcija programas rengia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos) suderinti su 22 straipsnio 2 dalies 3 punktu (pagal šį punktą kovos su korupcija programas rengia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevalstybinės įstaigos), be to, patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį – nustatyti, ar visoms institucijoms privalu rengti kovos su korupcija programas, nes įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte tvirtinama, kad programos rengiamos šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais, tačiau įstatymo projektas nenustato programų rengimo atvejų; 2.
  18. patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį – nustatyti, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymai dėl kovos su korupcija programų rengimo yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms. Be to, įstatymo projekte derėtų numatyti, kuriam laikui kovos su korupcija programos turėtų būti rengiamos, ir galimus teisinius padarinius, kai antrajame skirsnyje nurodytos priemonės nevykdomos ar vykdomos pažeidžiant nustatytąją tvarką; 2.
  19. atsižvelgiant į tai, kad ne visai aiški įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodyto teisės aktų projektų vertinimo prasmė, įstatymo projekte trumpai apibrėžti šio vertinimo turinį; 2.
  20. patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnyje nustatyto vertinimo mechanizmą, t. y. kieno iniciatyva vertinimas atliekamas (teisės akto rengiančios institucijos prašymu (2 dalis) ar Specialiųjų tyrimų tarnybos iniciatyva (3 dalis); kuriais atvejais teisės aktą rengianti institucija turi kreiptis dėl vertinimo; kaip, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 1999, Nr. 92-2693), ar Lietuvos Respublikos Seimo statutą (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97), Specialiųjų tyrimų tarnyba gali savo iniciatyva įsitraukti į teisės akto rengimo ar derinimo procesą, jeigu į šią tarnybą rengėjai nesikreipė; kodėl numatyta, kad įstatymo projektų antikorupcinį vertinimą atliks tik Specialiųjų tyrimų tarnyba; 2.
  21. patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „viešosios paslaugos“ sąvoką, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) 3 straipsnio 20 dalyje apibrėžtos sąvokos „viešosios paslaugos“; 2.
  22. papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį – nustatyti, ar privalu atsižvelgti į įstatymo projekto 9 straipsnyje nurodytą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą; 2.
  23. įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nepriekaištingos reputacijos suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41

(1)- 1131), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130) ir kitais įstatymais, kurie nenurodo šio reikalavimo; patikslinti ir nuostatas dėl informacijos rinkimo būdų – nustatyti, ar bus renkama tik oficiali informacija (pavyzdžiui, iš valstybės registrų), ar ir operatyviniai duomenys. Be to, įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostata turėtų atitikti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2000, Nr. 64-1924); 2.
  1. papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio nuostatas – aptarti, kokių padarinių tikrinamam asmeniui kiltų tuo atveju, jeigu jis nesutiktų būti tikrinamas; 2.
  2. atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „nevalstybinės įstaigos“, įstatymo projekto 11 straipsnio 3 punkte, 14 ir 15 straipsniuose vietoj sąvokos „juridiniai asmenys“ vartoti sąvoką „nevalstybinės įstaigos“; 2.
  3. atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 12, 13 ir 14 straipsniuose reglamentuojamos specialiosios korupcijos prevencijos priemonių rūšys yra susijusios su tam tikru žmogaus teisių ir laisvių (pavyzdžiui, nustatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje) apribojimu (įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalis), ir tai kiekvienu atveju sukeltų tam tikrų teisinių padarinių, numatyti, kad šios priemonės asmeniui turi būti skiriamos tik teismo sprendimu (todėl patikslinti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį); 2.
  4. atsisakyti įstatymo projekto 12 straipsnyje nurodytos priemonės, nes jos taikymas gali būti traktuojamas ta prasme, kad asmuo baudžiamas du kartus už tą pačią veiką. Neaiški šios priemonės teisinė reikšmė ir padariniai. Be to, ne visais atvejais lengvo ar vidutinio tarnybinio nusižengimo padarymas gali būti susijęs su korupcija (pvz., pavėluotai pateikta deklaracija); 2.
  5. patikslinti įstatymo projekto 12 straipsnio 4 ir 7 dalis, nes nuostatos, pagal kurias Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius tiek skiria perspėjimus, tiek nustato perspėjimų taikymo tvarką, yra nekorektiškos; 2.
  6. suderinti įstatymo projekto 13 ir 14 straipsniuose nurodytas fizinių ir juridinių asmenų registrų sąvokas su Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2043) nuostatomis; 2.
  7. suderinti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalį su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis priėmimą į valstybės tarnybą, tarnybinį kaitumą ir valstybės tarnautojų skatinimą; 2.
  8. patikslinti įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 14 straipsnio 4 dalies 2 punkte išbraukimo iš atitinkamo registro pagrindus, nes neaišku, ką nustato šie pagrindai: išnyksta ar panaikinamas asmens teistumas, administracinės nuobaudos ar tarnybinės nuobaudos galiojimas; 2.
  9. patikslinti įstatymo projekto 14 straipsnį, kuriame nustatyta, kad įrašymas į Juridinių asmenų korupcijos prevencijos registrą yra pagrindas pripažinti nevalstybinę įstaigą nepatikima: neatskleista, ką toks pripažinimas galėtų reikšti, kokie jo teisiniai padariniai, kas priima sprendimą dėl įstaigos pripažinimo nepatikima; 2.
  10. atsižvelgiant į įstatymo projekto 16 straipsnio nuostatas, kurios pateikia korupcijos prevencijos subjektų sąrašą, taip pat į kitų ketvirtojo skirsnio straipsnių nuostatas, kurios nustato korupcijos prevencijos subjektų teises ir pareigas, tikslinti įstatymo projektą sisteminiu požiūriu – atsisakyti penktojo skirsnio, 22 straipsnį perkelti į ketvirtąjį skirsnį ir sujungti su 21 straipsniu, o ketvirtąjį skirsnį pavadinti taip: „Korupcijos prevencijos subjektai, jų teisės ir pareigos korupcijos prevencijos srityje“; 2.
  11. siekiant suderinti korupcijos prevencijos subjektų veiklą korupcijos prevencijos srityje, numatyti šiame įstatymo projekte koordinacinės komisijos sudarymą. Šios komisijos tikslas būtų koordinuoti šio įstatymo projekte ir kituose korupcijos prevenciją reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimą; 2.
  12. išbraukti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą arba perkelti jį į 2 dalį; 2.
  13. atsisakyti nuostatos, kad įstatymo projekto 22 straipsnyje nustatytos pareigos yra privalomos nevalstybinėms įstaigoms; 2.
  14. įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalies nuostatas numatyti kaip teisę arba pareigą (t. y. perkelti jas į 22 straipsnio 1 arba 2 dalį); 2.
  15. patikslinti įstatymo projekte vartojamus žodžių junginius „socialinė aplinka“ (9 straipsnio 1 dalis), „ekonominio ir socialinio poveikio priemonės“ (22 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes neaiški jų prasmė. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS JUOZAS BERNATONIS ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.