← Lietuva

PAŽYMA

PAŽYMA 2002 m. kovo 20 d. Vilnius P A Ž Y M A Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2002 m. vasario 12 d. išvadoje Nr. IXP-1306 ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. d. išvadoje Nr. Dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projekto pateiktų pastabų ir pasiūlymų

  1. Posėdyje dalyvavo: Alfonsas Macaitis (komiteto pirmininkas), Juozas Raistenskis (komiteto pirmininko pavaduotojas), Vydas Baravykas (komiteto narys), Antanas Baura (komiteto narys), Vytautas Einoris (komiteto narys), Jūratė Juozaitienė (komiteto narė), Kęstutis Skamarakas (komiteto narys).
  2. Papildomi pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil Nr Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Žyma apie priimtas ir nepriimtas pastabas
  3. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2002 m. vasario 12 d. išvada Nr. IXP-1306
  4. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateikta “aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų” sąvoka yra netinkama, kadangi sąvokos turinys nėra atskleistas, o tik duodama nuoroda į projekto 11 straipsnį, kuris nustato valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių pareiginius laipsnius. Reikėtų tikslinti šią projekto sąvoką. Pritarti 2 str. 2 d. redakcija: “
  5. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai turintys šio ir kitų įstatymų jiems suteiktas galias.”.
  6. Siūlytume projekto 2 straipsnio 3 dalyje prieš žodį “normatyvus” įrašyti žodžius “aplinkos apsaugos”. Pritarti Projekto 2 straipsnio 3 dalyje prieš žodį “normatyvus” įrašyti žodžiai “aplinkos apsaugos”.
  7. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad įstatymai atskiria fizinio asmens teises į privatų gyvenimą nuo juridinių asmenų teisių į privatumą. Civiliniame kodekse išskiriama fizinio asmens teisė į privatų gyvenimą (2.23 str.). Šios kodekso normos detalizuoja Konstitucijos 24 straipsnį, kuriame įtvirtinta žmogaus būsto neliečiamybė. Europos Teisingumo Teismo nuomone, “nors būsto neliečiamybė ir turi būti įtvirtinta Bendrijos teisinėje sistemoje kaip bendras valstybių narių teisių principas “fizinių asmenų privataus būsto atžvilgiu”, tokia pati nuostata negali būti taikoma įmonėms <…>. Žmogaus teisių konvencijos 8

(1)straipsnis kalba apie žmogaus asmeninės laisvės plėtrą ir todėl negali būti taikomas komercinėms patalpoms <…>”. (“Bendrieji Europos teisės principai” John A. Usher , p.100-101). Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 2.23 straipsnio 2 dalyje išskiriamos asmens gyvenamosios ir kitokios patalpos, aptverta privati teritorija. Todėl, siūlytume patikslinti projekto 2 straipsnio 6 dalį atskiriant fizinių ir juridinių asmenų privačią teritoriją bei gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas. Pritarti Sąvoka patikslinta ir ji išdėstyta taip: “Privati teritorija – fiziniams arba privatiems juridiniams asmenims nuosavybes teise ar kitais pagrindais valdoma, naudojama teritorija, išskyrus asmens būstą.”.
  1. Projekto 4 straipsnio 1 punkte siūlytume išbraukti žodžius “pagrindinis valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų tikslas”, nes neturėtų būti įtvirtinta vieno principo viršenybė. Pritarti 4 straipsnio 1 punkte išbraukti žodžiai “pagrindinis valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų tikslas”.
  2. 4 straipsnio 3 punkto išbraukti “Sprendimų priėmimo kiek galima žemesniame lygyje ir”, nes valstybės pareigūnų kompetencija turi būti nustatyta specialiomis įstatymo normomis (lex specialis), o ne bendraisiais principais (lex generalis). Nepritarti Šis principas savo turiniu neprieštarauja pateiktai pastabai. Jis taikytinas tais atvejais, kai įstatymai suteikia teisę priimti sprendimus keliems pareigūnams, kurių vieni tarnybiškai pavaldūs vieni kitiems ir padeda išvengti sprendimų derinimų. Tai sutrumpina procedūras ir leidžia sprendimus priimti greičiau. Taip pat šis principas papildo “asmeninės atsakomybės principą” bei atitinka ES teisės reikalavimus. Pakeista šio principo formuluote ir jis išdėstytas taip:” Sprendimų priėmimo savarankiškumo ir pareigūnų asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai sprendimus, jiems įstatymų suteiktų galių ribose priima savarankiškai bei asmeniškai už juos atsako.”.
  3. Siūlytume projekto 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą suderinti su Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu analogišku principu, kuris numato, kad nepiktnaudžiavimas valdžia reiškia ne tik viešojo administravimo institucijoms draudimą vykdyti veiklą neturint tam suteiktų įgaliojimų, bet ir draudimą priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų. Pritarti Išdėstyta analogiškai Viešojo administravimo įstatymo formuluotei: “Nepiktnaudžiavimo valdžia principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ir pareigūnams draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų galių arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų.”.
  4. 4 straipsnio 7 punkte siūlytume po “priemones” įrašyti “išskyrus įstatymo nustatytus atvejus” (pvz., negali būti skelbiama informacija apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo, negali būti skelbiama informacija, susijusi su įmonės komercine paslaptimi ir pan.). Pritarti Po “priemones” įrašyti žodžiai “išskyrus įstatymo nustatytus atvejus”.
  5. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 6 straipsnyje yra įtvirtinamos specialios normos, reguliuojančios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymą bei nustatoma, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos įsteigti regionų aplinkos apsaugos departamentai. Tačiau projekte nėra nuostatų, nustatančių šių institucijų kompetenciją, pagrindines funkcijas. Nepritarti Regionų aplinkos apsaugos departamentų pagrindinė funkcija – aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, o jos turinys išdėstytas įstatymo 3 straipsnyje.
  6. Projekto 7 straipsnio 2 dalies žodis “betarpiškai” yra perteklinis. Pritarti Išbrauktas žodis betarpiškai. Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalies sąvokos “valstybės ir savivaldybių institucijos” apibrėžimą, reikėtų patikslinti projekto 9 straipsnio pavadinimą bei tekstą: vietoj “valstybės valdymo institucijų” įrašant “valstybės institucijų” sąvoką. Be to, šio straipsnio pavadinime reikėtų nurodyti ir savivaldybių institucijas, nes jos minimos straipsnio tekste. Pritarti 9 straipsnio redakcija išdėstyta atsižvelgiant į pastabą.
  7. Galima būtų suabejoti, ar projekto 11 straipsnyje įvardinti “pareiginiai laipsniai” atitinka šios sąvokos turinį. Pareiginiai laipsniai paprastai yra nustatomi einamoms pareigoms žymėti, pvz., pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 20 straipsnį vyriausiojo muitininko laipsnis yra suteikiamas Muitinės departamento direktoriui, I rango muitininko laipsnis – Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojui ir t.t. Manytume, kad projekto 11 straipsnyje nurodyti “pareiginiai laipsniai” iš esmės yra sutapatinami su pareigybėmis. Iš įstatymo projekto 12 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokias pareigas užimantiems pareigūnams gali būti suteikiami projekto 11 straipsnyje nurodyti “pareiginiai laipsniai”, o tik nurodoma, kad jie suteikiami viešojo administravimo valstybės tarnautojams. Be to, visi viešojo administravimo valstybės tarnautojai, kuriems pagal šį įstatymą yra suteikiami pareiginiai laipsniai kažkodėl yra bendrai vadinami žemiausiu pareiginiu laipsniu, t.y. valstybiniais aplinkos apsaugos inspektoriais. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje “pareiginiai laipsniai” traktuojami kaip “galios”. Pažymėtina, kad projekto III skyriuje numatomas tik pareiginių laipsnių suteikimas, visiškai nereglamentuojant jų paaukštinimo, pažeminimo ar netekimo tvarkos ir nenurodant į jokį kitą teisės aktą, kuriame minėti santykiai būtų reglamentuojami. Manytume, kad projekto 12 straipsnio nuostatas reikėtų suderinti su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis valstybės tarnautojų (pareigūnų) priėmimą į tarnybą bei pareigų paaukštinimą. Pritarti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai suskirstyti pagal jiems suteikiamų galių apimtis. 10 ir 11 straipsniai sujungti į vieną ir atitinkamai pakeista vėliau sekančių straipsnių numeracija.
  8. Pagal projekto 12 straipsnio 1 dalį valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareiginis laipsnis gali būti suteikiamas tiek Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos, tiek regionų aplinkos apsaugos departamento viešojo administravimo valstybės tarnautojui, projekto 13 straipsnis numato vienodas valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus teises ir pareigas abiejų institucijų pareigūnams, turintiems šį pareiginį laipsnį, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, koks šių pareigūnų tarpusavio santykis, kadangi pagal projekto 8 straipsnį Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų (t.y. regiono aplinkos apsaugos departamentų) ir pareigūnų veiklos priežiūrą. Todėl, nėra aišku, kas kontroliuos valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, dirbančio Valstybinėje aplinkos apsaugos inspekcijoje, veiklą. Nepritarti Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos veiklą kontroliuoja Aplinkos ministerija bei kitos valstybės įgaliotos institucijos – Valstybės kontrolė ir kt.. Tuo tarpu Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos tarnautojams valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių galios reikalingos tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrai vykdyti
  9. Projekto 13, 15, 16 ir 17 straipsniai numato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų funkcijas, kurios turi kvotos požymių, tačiau Baudžiamojo proceso kodeksas (134 straipsnis) valstybinių aplinkos apsaugos įstaigų nepriskiria kvotos įstaigoms. Nėra aiškiai apibrėžtos valstybinių aplinkos apsaugos pareigūnų funkcijos išaiškinant nusikaltimus, kokie jų įgalinimai nustačius nusikaltimo požymių turinčią veiką. Pritarti Minimi straipsniai suredaguoti pagal teisininku pastabas.
  10. Projekto 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų įvardyti konkrečius “objektus” (statinius, įrenginius ar kt.), kuriuos turi teisę tikrinti valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Be to, šioje dalyje reikėtų išbraukti “laivus”, nes su jais susiję teisiniai santykiai reguliuojami projekto 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas suredaguotas taip: “1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas bei jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus privačios ūkinės veiklos objektus ir tikrinti ar jose laikomasi aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą bei atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus bei matavimus;”.
  11. Projekto 13 straipsnio 1 dalies 15 punkte vietoj “tiesioginio viršininko” siūlytume nurodyti valstybės kompetentingą instituciją. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą 13 straipsnio 1 dalies 15 punktas suredaguotas taip: “15) gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kuri privalo imtis priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai;”.
  12. Projekto 13 straipsnio 1 dalies 16 punkte siūlytume nurodyti, kad valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai reikalauja žalos, padarytos valstybės turtui, atlyginimo. Be to, siūlytume patikslinti šiame punkte vartojamą “inspektoriaus” sąvoką. Iš dalies pritarti Inspektoriaus sąvoka pakeista “aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno sąvoka. Į pirmąją dalį neatsižvelgta, nes aplinkosaugos teisėje žala aplinkai dažnai nesiejama su nuosavybe. Pavyzdžiui savininkas iškirtęs neteisėtai nuosavą mišką, privalo atlyginti žalą aplinkai, o “aplinkos” sąvoka neadekvati “turto” sąvokai.
  13. Projekto 14 straipsnyje įtvirtinamos nuostatos, pagal kurias valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių gyvybė ir sveikata privalomai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu valstybės biudžeto lėšomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui, viešojo administravimo valstybės tarnautojai yra privalomai draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (šia draudimo rūšimi taip yra draudžiami teisėjai, prokuratūros pareigūnai ir kt.). Šios rūšies socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius yra skaičiuojamos ir mokamos kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis (sveikatos, pensijų, draudimo nuo nedarbo, ligos ir motinystės). Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnį, apdraustajam žuvus dėl draudiminio įvykio jo šeimos nariams mokama periodinė draudimo išmoka bei laidojimo pašalpa, o jei apdraustasis buvo sužeistas – netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, nustatyto dydžio pašalpa bei netekto darbingumo periodinė kompensacija (netekus 30 ir daugiau procentų darbingumo). Taigi, visuomeniniai santykiai, atsiradę žuvus projekto 14 straipsnyje nurodytiems viešojo administravimo tarnautojams ar juos sužalojus, yra reglamentuojami Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, todėl jie negalėtų būti šio įstatymo objektu. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu gali būti draudžiami tik tie asmenys, kuriems už darbą mokamas darbo užmokestis. Todėl neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialinės garantijos, numatytos projekto 53 straipsnyje, negalėtų būti jiems taikomos. Nepritarti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas yra specialusis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo atžvilgiu. O aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams būtinos specifinės socialinės garantijos dėl jų veiklos specifikos. Analogiškai su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais.
  14. Iš projekto 16 straipsnio nėra aišku, ar tikrinamas fizinių asmenų turtas, ar patys fiziniai asmenys. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodoma “asmens apžiūra”, o ne fizinio asmens tikrinimas. Todėl, reikėtų patikslinti projekto redakciją. Be to, nėra aiškus projekto 15-17 straipsniuose numatyto patikrinimo santykis su Baudžiamojo proceso kodekso 2061 straipsnyje numatytu patikrinimu. Pritarti Papildyta žodžiu “veika” ir atitinkamai pakoreguoti visi straipsniai.
  15. Nėra suprantama 18 straipsnio 2 dalies nuostata, kad liudytojas dalyvauja “esant galimybei”, nes nėra aišku, kas šiuo atveju nuspręs, ar tokia galimybė yra, ar jos nėra. Tokia norma galėtų sukelti praktinių problemų tuo atveju, jei valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus veiksmai būtų apskųsti. Be to, nėra aiški liudytojo dalyvavimo tvarka – koks asmuo gali dalyvauti kaip liudytojas, kaip jo dalyvavimas fiksuojamas ir t. t. Pritarti Išbraukti žodžiai “esant galimybei”.
  16. Projekto 21 straipsnyje reikėtų įtvirtinti, kad privalomajame nurodyme turi būti išdėstyta šio nurodymo apskundimo tvarka. Pritarti Įstatyme įtvirtintos normos, nustatančios privalomojo nurodymo apskundimo tvarką.
  17. Projekto 22 straipsnio nuostatas reikėtų suderinti su 24 straipsniu. Be to, svarstytina, ar šių straipsnių nuostatų nereikėtų išdėstyti viename straipsnyje, ar vienas po kito einančiuose straipsniuose. Pritarti 24 straipsnis sukeistas su 23 straipsniu vietomis.
  18. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 38 straipsnio 5 dalyje nustatoma galimybė kreiptis į teismą, tačiau projekto 23 straipsnyje tokia galimybė nėra nurodyta. Juridinės technikos požiūriu reikėtų suderinti šias nuostatas. Pritarti Numatyta galimybė kreiptis į teismą.
  19. Nėra aišku, kodėl fiziniam ar juridiniam asmeniui reikėtų duoti ne mažiau kaip du privalomuosius nurodymus (projekto 26 straipsnio 1 punktas) tam, kad galima būtų sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, nes bet kokie privalomieji valstybės pareigūnų nurodymai turi būti vykdomi. Nepritarti Be abejo, pareigūnų nurodymai turi būti vykdomi, tačiau praktikoje taip nėra, o aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas gali sukelti tam tikras socialines ar ekonomines pasekmes, kurios gali būti sunkesnės nei aplinkai kenksmingos veiklos pasekmės. Todėl čia svarbus “sistemingo” įstatymų pažeidinėjimo elementas.
  20. Nėra aišku, kokia institucija ar pareigūnas bei remiantis kokiais kriterijais nustatys, kad gyvūnai ar augalai žūsta “masiškai” (projekto 26 straipsnio 2 punktas). Pritarti 2 straipsnis papildytas 5 dalimi kuriame apibrėžta “masinio augalų ir gyvūnų žuvimo” sąvoka – “Augalų ar gyvūnų masinis žuvimas - staigus arba laipsniškas augalu ar gyvūnų individų ar populiacijų skaičiaus sumažėjimas, dėl kurio gali būti pažeista ekologinė pusiausvyra ar grėsti augalų ar gyvūnų populiacijų visiškas išnykimas, atsiradęs dėl fizinių ar juridinių asmenų vykdomos aplinkai kenksmingos veiklos.”.
  21. Projekto 27 straipsnyje po žodžių “aplinkos apsaugos” siūlytume išbraukti žodį “valstybiniai” kaip perteklinį. Pritarti
  22. Projekto 28 bei 29 straipsniuose reikėtų išbraukti žodžius “1 dalies” kaip perteklinius. Pritarti Žodžiai “1 dalies” išbraukti.
  23. Nutarime sustabdyti kenksmingą veiklą (projekto 32 straipsnis) turėtų būti nurodyta kokiu pagrindu (neteisėtos veikos apibūdinimas) bei vadovaujantis kokiu teisės aktu yra stabdoma veikla. Taip pat, šiame nutarime turi būti išdėstyta nutarimo apskundimo tvarka. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas 32 straipsnis suredaguotas taip: “Nutarime sustabdyti įmonės įstaigos, organizacijos ar fizinio asmens vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą, turi būti nurodytas šį nutarimą priėmusio pareigūno vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta, kokios įmonės, įstaigos, organizacijos, jos cecho, skyriaus ar kito padalinio ir kokia konkreti aplinkai kenksminga veikla sustabdoma, dėl kokių priežasčių bei kokio teisės akto pagrindu ji sustabdoma, pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminai (jei vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis juos galima nustatyti), taip pat reikalavimai, kuriuos įvykdžius nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą bus panaikintas, nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimo tvarka.
  24. Juridinės technikos požiūriu projekto 29 ir 33 straipsnio nuostatas reikėtų išdėstyti viename straipsnyje arba straipsniuose einančiuose vienas po kito. Pritarti 33 straipsniui suteiktas 30 numeris ir atitinkamai pernumeruoti kiti straipsniai.
  25. Projekto 38 straipsnio 4 dalyje vietoj “momento” reikėtų įrašyti “dienos”. Pritarti Vietoj žodžio “momento” įrašytas žodis “dienos”.
  26. Pagal projekto 41 bei 42 straipsnius teisę panaudoti fizinę prievartą turi “aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, pagal pareigas vykdantys miškų bei jų išteklių gyvosios gamtos (įskaitant žuvis), apsaugos ir naudojimo teisėtumo kontrolę”, o pagal 13 straipsnį – valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Reikėtų suderinti šias projekto nuostatas tarpusavyje. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 41 straipsnio nuostatos iš esmės sutampa su projekto 42 straipsnio 2 dalies nuostatomis, todėl siūlytumėme vienos iš jų atsisakyti. Be to, siekiant suvienodinti projekte vartojamas sąvokas, siūlytume vietoj sąvokos “tarnybinis ginklas” (projekto 13 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 41 straipsnis) įrašyti sąvoką “šaunamasis ginklas”. Pritarti
  27. Manome, jog projekto 42 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičių ir žodžių “42 straipsnio 1 dalyje”, turėtų būti skaičiai ir žodžiai “44 straipsnio 2 dalyje”. Pritarti
  28. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas, nėra aiškus projekto 42 straipsnio 8 dalyje nurodytos “regioninės aplinkos apsaugos inspekcijos” teisinis statusas. Pritarti Įrašyta “regiono aplinkos apsaugos departamentas”. Abejotina teikiamo projekto 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė. Siūlytina šį punktą suformuluoti atitinkamai Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 27 straipsnio 3 daliai. Pritarti Performuluota atitinkamai pastabai.
  29. Manytume, kad projekto 50 straipsnio 3 punktas bei 51 straipsnio 4 punktas, suteikiantis neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams teisę “paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus”, prieštarauja Administracinių teisės pažeidimų kodekso 268 ir 269 straipsniams, pagal kuriuos sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, gali paimti valstybiniai aplinkos apsaugos pareigūnai, taip pat kitų tam įgaliotų organų pareigūnai LR įstatymų numatytais atvejais. Atkreipiame dėmesį, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neturi pareigūnų teisinio statuso. Nepritarti Po šio įstatymo priėmimo bus pateikti ATPK pakeitimai.
  30. Siūlytume tikslinti projekto 51 straipsnio 1 punktą, kadangi iš šios nuostatos nėra aišku, ar neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai galės tikrinti juridinių asmenų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius, be to, vietoj sąvokos “piliečiai” siūlytume įrašyti “fiziniai asmenys”, o sąvokos “pareigūnai” siūlytume atsisakyti. Pritarti Nauja formuluotė: “Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę: 1) tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius; “.
  31. Siekiant suvienodinti projekte vartojamas sąvokas, projekto 54 straipsnio 2 dalyje po žodžio “neetatinio” reikėtų įrašyti “aplinkos apsaugos”, o šio straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių “pagal galiojančius įstatymus” įrašyti “įstatymų nustatyta tvarka”. Pritarti
  32. Reikėtų sunumeruoti 53 straipsnio struktūrines dalis. Pritarti
  33. Projekte turėtų būti nurodyta asmenų teisė apskųsti valstybinių aplinkos apsaugos įstaigų (pareigūnų) sprendimus (veiksmus) teismui. Pritarti
  34. Projekto 57 straipsnyje reikėtų tiksliai nurodyti įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
  35. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį įstatymo skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės, o skirsniai žymimi žodžiais, išreikštais skaitmenimis. Pritarti
  36. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. d. išvadoje Nr.
  37. Įstatymo projekto 44 str., reglamentuojančiame šaunamojo ginklo panaudojimą, nustatoma, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį, be kita ko, gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo sveikatai kėsinimosi; taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip neįmanoma jo nuginkluoti; prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam pareigūno reikalavimui sustoti, o tolesnis jo vairavimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ar žmonėms. Nuostatos dėl šaunamojo ginklo panaudojimo, turėtų būti vertinamos 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio, ginančio teisę į gyvybę, požiūriu. Minėto Konvencijos straipsnio taikymo praktikoje yra nustatyti atitinkami šaunamojo ginklo panaudojimo teisėtumo reikalavimai. Stewart v. U.K.
(1984)byloje Europos žmogaus teisių komisija atmetė Jungtinės Karalystės teiginį, kad mirties nebuvo tyčia siekta ir pabrėžė, kad Konvencijos 2 str. 2 d. pažeidimu bus laikoma situacija, kai asmeniui bus atimama gyvybė neproporcingai panaudojus šaunamąjį ginklą, nepriklausomai nuo to, ar tokios mirties buvo specialiai, apgalvotai (tyčia) nesiekta. Komisija akcentavo, kad svarstant šį klausimą, šaunamojo ginklo panaudojimo “būtinumas turi būti absoliutus” (Appl. 17579/90, Kelly v. U.K. (1993; tarpvalstybinės peticijos – Ireland v. U.K.
(1972)ir Cyprus v. Turkey
(1975). Pažymime, kad šaunamojo ginklo panaudojimas Konvencijos 2 str. požiūriu gali būti pateisinamas tik tada, kai iškyla realus pavojus asmens gyvybei tiesiogiai, kai būtinumas panaudoti šaunamąjį ginklą yra absoliučiai neišvengiamas ir kai toks panaudojimas yra proporcionalus siekiamam tikslui (šiuo atveju – apsaugoti gyvybę). Todėl turėtų būti tikslinamos nuostatos, leidžiančios panaudoti šaunamąjį ginklą, kai iškyla pavojus asmens sveikatai, arba kai šaunamasis ginklas panaudojamas prieš transporto priemonę. Pritarti Suformuluota pagal Policijos veiklos įstatymą.
  1. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių teisė “sustabdyti ir tikrinti Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių laivus, kitas vandens transporto priemones Lietuvos Respublikos vidaus, teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje – vykdyti juose aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę […]”. Kiek tai susiję su užsienio laivų sustabdymu ir tikrinimu ekonominėje zonoje, matyti, kad įstatymo projektas įtvirtina besąlyginę nuostatą, taip pat neduoda nuorodos į kitus teisės aktus, reglamentuojančius užsienio laivų tikrinimą pažeidimų atveju. Čia pažymėtina, kad tarptautinės teisės požiūriu, pakrantės valstybės jurisdikciją ekonominėje zonoje užsienio laivų atžvilgiu pažeidimų atveju reglamentuoja Jungtinių Tautų 1982 metų Jūrų teisės konvencija. Nors Lietuva kol kas dar nėra šios universalios sutarties dalyve, tačiau ši sutartis iš esmės atspindi tarptautinės paprotinės teisės normas šioje srityje, kurių turėtų laikytis kiekviena valstybė. Nedetalizuojant visų reikalavimų, galime tik pažymėti, kad Konvencija nustato, jog faktinę užsienio laivo inspekciją galima atlikti, kai yra pagrindo manyti, kad ekonominėje zonoje laivas padarė pažeidimą, dėl kurio į vandenį buvo išmestas didelis kiekis medžiagų, dėl ko buvo užteršta jūra ar kilo grėsmė, kad ji bus užteršta, ir jeigu laivas atsisakė pateikti reikiamą informaciją arba jeigu laivo pateikta informacija aiškiai neatitinka faktinės situacijos (220 str.) – t. y. visų pirma yra pareikalaujama informacijos ir tik vėliau gali būti atlikta faktinė inspekcija. Todėl, mūsų nuomone, minėta besąlyginė norma nėra pakankama, kad tinkamai, atsižvelgiant į tarptautinę teisę, sureglamentuotų šiuos teisinius santykius. Siūlome šiame projekte prieš žodį “sustabdyti” įrašyti žodžius “laikydamasis tarptautinės teisės ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų”. Pritarti Įrašyti žodžiai: “laikydamasis tarptautinės teisės ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų”.
  2. Komiteto sprendimas: Pritarti Komiteto išvadoms dėl papildomų pastabų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektui IXP-1306
  3. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
  4. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Macaitis. Priedai: Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektas IXP-1306
(2)Komiteto pirmininkas Alfonsas Macaitis

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.