NUTARIMAS DĖL HIPOTEKINIO KREDITAVIMO SISTEMOS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO IR KOMISIJOS ŠIAI KONCEPCIJAI ĮGYVENDINTI SUDARYMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 413

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL HIPOTEKINIO KREDITAVIMO SISTEMOS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO IR KOMISIJOS ŠIAI KONCEPCIJAI ĮGYVENDINTI SUDARYMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 413 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015), skyriaus „VI. Finansų politika“ skirsnio „Valstybės skolinimosi politika“ 170 punkte nurodytą priemonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Hipotekinio kreditavimo sistemos koncepciją (pridedama).
2. Sudaryti šią komisiją Hipotekinio kreditavimo sistemos koncepcijai įgyvendinti (toliau vadinama – komisija): finansų viceministras (komisijos pirmininkas); Finansų ministerijos atstovas (komisijos pirmininko pavaduotojas); Aplinkos ministerijos atstovas; Teisingumo ministerijos atstovas; Žemės ūkio ministerijos atstovas.
3. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, Lietuvos bankui, Lietuvos bankų asociacijai, Valstybinei draudimo priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos, viešosioms įstaigoms Būsto ir urbanistikos plėtros fondui ir Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutui dalyvauti komisijos darbe ir paskirti į ją savo atstovus.
4. Pavesti finansų ministrui tvirtinti personalinę komisijos sudėtį pagal valstybės institucijų ir kitų įstaigų vadovų teikimus.
5. Pavesti komisijai, įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą Hipotekinio kreditavimo sistemos koncepciją, parengti: 5.
6. Hipotekinio kreditavimo sistemos koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano projektą ir iki 2002 m. balandžio 30 d. pateikti jį finansų ministrui tvirtinti; 5.
7. įstatymų ir kitų teisės aktų projektus ir iki 2002 m. spalio 1 d. pateikti juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS FINANSŲ MINISTRĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 413 HIPOTEKINIO KREDITAVIMO SISTEMOS KONCEPCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
8. Hipotekinio kreditavimo sistemos koncepcija (toliau vadinama – koncepcija) parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos nuostatą tobulinti būsto kreditavimo sistemą.
9. Būtinumą sukurti hipotekinio kreditavimo sistemą sąlygoja: 2.
10. valstybės politika būsto sektoriuje: laikas pereiti nuo valstybės finansiškai remiamos ir socialiai orientuotos būsto plėtros prie komerciškai gyvybingos finansavimo sistemos, kuri būsto sektoriui leistų veikti rinkos principais; 2.
11. ilgalaikių kredito išteklių poreikis: kredito įstaigos turi daugiausia trumpalaikius kredito išteklius, todėl rizikinga juos panaudoti ilgalaikėms būsto paskoloms finansuoti; 2.
12. pastangos mažinti palūkanų normą už paskolas būstui pirkti arba statyti (rekonstruoti); 2.
13. pastangos pagyvinti kapitalo rinką: atsirastų saugių naujos rūšies vertybinių popierių.
14. Koncepcijos tikslas – nubrėžti būsimos hipotekinio kreditavimo sistemos Lietuvoje gaires, kad būtų kuriama tokia hipotekinio kreditavimo sistema, kuri skatintų kaupti ilgalaikius finansinius išteklius, naudotinus ilgalaikėms būsto paskoloms gyventojams, norintiems įsigyti būstą, finansuoti, mažinti hipotekinių paskolų palūkanų normą ir būtų patraukli norintiesiems skolintis.
15. Koncepcijos tikslams įgyvendinti reikia parengti teisinę bazę, reglamentuojančią kredito įstaigų skolinimąsi išleidžiant naujus rinkos instrumentus – hipotekines obligacijas, apsaugotas kredito įstaigos reikalavimo teisėmis į paskolos gavėją pagal suteiktas būsto paskolas, kurių grąžinimas būtų užtikrintas įkeistu nekilnojamuoju turtu, ir sudarančią palankesnes sąlygas gyventojams teikti ir jiems gauti paskolas būstui pirkti arba statyti (rekonstruoti).
16. Lietuvoje šiuo metu dalis šeimų neturi nuosavo būsto. Tačiau, palyginus būsto kainą su šeimos gaunamomis pajamomis, matyti, jog daugeliui šeimų įsigyti nuosavą būstą dar yra sunku. Komerciniai bankai paskolas teikia jau ilgesniam (iki 25 metų) laikotarpiui, metų palūkanų norma už tokias paskolas litais yra apie 8-9 procentus. Palūkanų norma paprastai yra kintama. Ji užfiksuojama tam tikram, dažniausiai neilgam (6 mėnesių) laikotarpiui. Dabar palūkanų norma yra palyginti nedidelė dėl bendro palūkanų normos sumažėjimo pasaulio rinkose, tačiau atsigaunant ekonomikai LIBOR ir EURIBOR pradės didėti, o tai turės įtakos ir būsto paskolų palūkanų normai. Todėl, siekiant gyventojams sudaryti palankesnes paskolų būstui pirkti arba statyti (rekonstruoti) gavimo sąlygas, bankams reikėtų kuo pigesnių ilgalaikių kredito išteklių, kurie leistų sumažinti paskolų palūkanų normą. Palūkanų norma už ilgalaikius (daugiau kaip 5 metų trukmės) Vyriausybės vertybinius popierius nėra didelė (apie 5,3-6,5 procento). Šių popierių paklausa viršija pasiūlą, todėl hipotekinės obligacijos, kaip saugus rinkos instrumentas, turėtų paklausą. Be to, instituciniams investuotojams atsirastų didesnės galimybės investuoti laisvas lėšas. II. HIPOTEKINIO KREDITAVIMO SISTEMOS REIKALAVIMAI
17. Hipotekinio kreditavimo sistema turėtų atitikti šiuos reikalavimus: 6.
18. hipotekinės paskolos turėtų būti prieinamos visiems asmenims, įkeičiantiems nekilnojamąjį turtą paskolos grąžinimui užtikrinti ir pagal finansinę būklę galintiems grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas; 6.
19. hipotekinių paskolų palūkanų norma turėtų atitikti daugelio asmenų, norinčių skolintis, finansinį pajėgumą; 6.
20. hipotekinio kreditavimo sistema turėtų būti ekonomiškai gyvybinga ir nepriklausoma nuo valstybės finansinių galimybių teikti paramą Lietuvos Respublikos gyventojams būstui pirkti arba statyti (rekonstruoti). III. HIPOTEKINIO KREDITAVIMO SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI
21. Hipotekinio kreditavimo sistemos pagrindiniai elementai yra šie: 7.
22. kredito įstaiga; 7.
23. hipotekinės paskolos; 7.
24. paskolos gavėjas; 7.
25. hipotekinės obligacijos; 7.
26. investuotojai.
27. Hipotekiniu kreditavimu gali verstis kredito įstaiga arba komercinio banko dukterinė įmonė (toliau vadinama – kredito įstaiga), atitinkanti specialius hipotekinio kreditavimo reikalavimus. Išleisdama hipotekines obligacijas, kredito įstaiga investuotojams siūlo patrauklias ir saugias ilgalaikio investavimo priemones ir paskolų gavėjams suteikia palankias ilgalaikio finansavimo sąlygas.
28. Hipotekinės paskolos – paskolos litais, kuriomis finansuojamas būsto pirkimas arba statyba (rekonstrukcija) ir kurių grąžinimas užtikrintas įkeistu nekilnojamuoju turtu. Jos suteikiamos fiziniams asmenims.
29. Hipotekinė paskola sudarytų tam tikrą procentą įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Konservatyvus paskolos ir nekilnojamojo turto vertės santykis (pvz., 60 arba 70 procentų) užtikrina hipotekinių obligacijų išpirkimą, tačiau padidina reikalavimus paskolos gavėjo pradinio įnašo dydžiui. Pirmajame etape ypač svarbus hipotekinių obligacijų saugumas, kadangi kredito įstaigos bankrotas galėtų turėti neigiamų padarinių visai finansų rinkai. Todėl hipotekinių paskolų ir įkeisto nekilnojamojo turto vertės maksimalų santykį turėtų nustatyti teisės aktas dėl hipotekinių paskolų.
30. Kredito įstaiga įprastu būdu įvertina paskolos gavėjo finansinį pajėgumą, kad galėtų nustatyti paskolos gavėjo gebėjimą grąžinti paskolą laikantis paskolos suteikimo sąlygų. Skolininkui nevykdant įsipareigojimų, kreditoriaus reikalavimai patenkinami iš lėšų, gautų pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą varžytynėse arba kreditoriui administruojant perduotą įkeistą nekilnojamąjį turtą, tačiau kredito įstaiga gali neteikti paskolos klientui, kuris anksčiau nesugebėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų arba yra nepakankamai pajėgus finansiškai.
31. Hipotekinės paskolos finansuojamos iš lėšų, kurias kredito įstaiga gauna išleidusi hipotekines obligacijas.
32. Hipotekinės obligacijos – tai skolos vertybiniai popieriai, padengti šiuos vertybinius popierius išleidusios kredito įstaigos suteiktomis hipotekinėmis paskolomis (t. y. šių vertybinių popierių emisija yra apsaugota kredito įstaigos reikalavimo teisėmis pagal hipotekines paskolas).
33. Hipotekinės obligacijos leidžiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 16-412; 2001, Nr. 112-4074), jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Išleisdama hipotekines obligacijas, kredito įstaiga veikia kaip emitentas.
34. Kredito įstaiga hipotekines obligacijas platina pati ar pagal sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais. Platinimas gali vykti per vertybinių popierių biržą. Antrinė hipotekinių obligacijų apyvarta gali būti vykdoma per vertybinių popierių biržą arba už jos ribų. Hipotekinėms obligacijoms atidaroma bendroji sąskaita vertybinių popierių depozitoriume, ir jos fiksuojamos įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.
35. Esančios apyvartoje hipotekinės obligacijos privalo būti visiškai padengtos suteiktomis hipotekinėmis paskolomis. Hipotekinių obligacijų suma ir palūkanų norma negali būti didesnės už suteiktų hipotekinių paskolų sumą ir palūkanų normą. Hipotekinių obligacijų išpirkimo sąlygos turi atspindėti hipotekinių paskolų grąžinimo terminus ir sąlygas.
36. Vienas iš pagrindinių hipotekinio kreditavimo sistemos bruožų – vadinamasis pusiausvyros principas – skolininko mokėjimų kredito įstaigai ir kredito įstaigos mokėjimų obligacijų turėtojams atitikimas. Hipotekinių obligacijų palūkanų norma negali viršyti hipotekinių paskolų palūkanų normos. Hipotekinių obligacijų išpirkimo terminas negali būti trumpesnis už kredito įstaigos suteikiamų hipotekinių paskolų grąžinimo terminą. Jeigu kredito įstaigos paskolas suteikia fiksuotomis palūkanomis, jomis padengtos hipotekinės obligacijos išleidžiamos fiksuotomis palūkanomis.
37. Hipotekinės obligacijos laikomos mažai rizikingais vertybiniais popieriais. Hipotekinės obligacijos palankiai klasifikuojamos pagal Europos Sąjungos direktyvas. Hipotekinių obligacijų rizika vertinama 50 procentų jų vertės.
38. Hipotekinės obligacijos yra saugi ilgalaikė investavimo priemonė instituciniams investuotojams (tokiems kaip komerciniai bankai, draudimo bendrovės ir pensijų fondai), taip pat privatiems investuotojams.
39. Galimybė prekiauti hipotekinėmis obligacijomis vertybinių popierių biržoje paverčia obligacijas likvidžia finansine priemone, kadangi investuotojas gali parduoti šias obligacijas anksčiau, negu baigiasi jų trukmė. Todėl hipotekinės obligacijos yra patraukli investavimo priemonė bankams ir kitoms institucijoms, turintiems lėšų perteklių net ir trumpą laikotarpį. IV. TEISINIS REGULIAVIMAS
40. Kad hipotekinio kreditavimo sistema būtų sėkminga, turi būti tokia teisinė sistema, kuri suteiktų patikimą apsaugą turto savininkams ir įkeisto turto turėtojams, sudarytų palankias sąlygas kredito įstaigoms imtis hipotekinio kreditavimo.
41. Hipotekinio kreditavimo sistema gerai funkcionuos, jeigu: 22.
42. bus efektyvi juridinių faktų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teisių į jį suvaržymais ir daiktinėmis teisėmis, registravimo sistema. Ji turi užtikrinti informacijos apie nuosavybės teisę ir nuosavybės teisių suvaržymą, įkeitus turtą, viešumą. Taip pat svarbu, kad pastatų įkeitimo laikotarpiu galiojantys teisės aktai dėl žemės nuosavybės garantuotų teisę ir į žemę, kurioje yra įkeistas nekilnojamasis turtas; 22.
43. bus kvalifikuotai vertinamas nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais vertinimo principais ir metodais (tai gali atlikti tik turto vertintojo kvalifikaciją turintys asmenys); 22.
44. bus efektyvi privalomo įkeisto turto realizavimo sistema, kuri užtikrins išduotos hipotekinės paskolos padengimą kredito įstaigai skolininko nemokumo atveju; 22.
45. hipotekinėms obligacijoms bus taikomos tos pačios mokestinės sąlygos kaip ir Vyriausybės vidaus vertybiniams popieriams. Ši nuostata suteiks galimybę leisti hipotekines obligacijas su gana žema palūkanų norma (tikėtina, kad hipotekinių obligacijų palūkanų norma bus artima Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normai), ir tai sudarys sąlygas didesnei visuomenės daliai gauti paskolas būstui pirkti arba statyti; 22.
46. bus numatyta, kad vertinant asmens apmokestinamąsias pajamas palūkanos, mokamos už paskolą vienam būstui pirkti arba statyti, gali būti atskaitomos iš bendrųjų pajamų leidžiamų atskaitymų pavidalu (tuomet sumažėtų pajamų mokestis).
47. Hipotekinių obligacijų turėtojams apsaugoti teisės aktuose taip pat turi būti: 23.
48. nustatytas paskolos ir įkeičiamo turto maksimalus santykis (tai apribos kredito įstaigoms tenkančią kredito riziką); 23.
49. įtvirtintas pusiausvyros principo laikymasis – hipotekinių obligacijų suma ir palūkanos negali viršyti hipotekinių paskolų sumos ir palūkanų, turi būti suderinti paskolų grąžinimo ir obligacijų išpirkimo terminai; 23.
50. įtvirtinta norma, jog į kredito įstaigos turtą, skirtą hipotekinių obligacijų emisijai apsaugoti, negali būti nukreipti išieškojimai pagal kitas kredito įstaigos prievoles; 23.
51. nustatytos normos, kurios kredito įstaigos bankroto atveju leis atskirti kredito įstaigos turtą, skirtą hipotekinių obligacijų emisijai apsaugoti; 23.
52. numatyta, kad hipotekinių paskolų portfelis atribojamas nuo kredito įstaigos turto ir skiriamas hipotekinių obligacijų emisijai užtikrinti; 23.
53. pereita prie prioritetinio hipotekinių obligacijų turėtojų reikalavimų tenkinimo kredito įstaigos bankroto atveju; 23.
54. nustatyti griežti reikalavimai, užtikrinantys tam tikrą hipotekinių paskolų portfelio kokybę; 23.
55. nustatyti papildomi reikalavimai informacijos apie platinamas hipotekines obligacijas atskleidimui; 23.
56. teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios hipotekinių obligacijų rizikos laipsnį investuotojų atžvilgiu (atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas). V. KREDITO ĮSTAIGŲ, KURIOS VERČIASI HIPOTEKINIU KREDITAVIMU, PRIEŽIŪRA
57. Kredito įstaigų veiklą prižiūri Lietuvos bankas.
58. Hipotekinių obligacijų leidimą, informacijos atskleidimą jas įsigyjantiems investuotojams, šių obligacijų viešąją apyvartą antrinėje rinkoje ir jų apskaitą Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų lygmeniu prižiūri Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija. ______________