NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. LAPKRIČIO 18 D. NUTARIMO NR. 1156 „DĖL VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. LAPKRIČIO 18 D. NUTARIMO NR. 1156 „DĖL VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO 2002 m. balandžio 4 d. Nr. 459 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447) ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-78; 1999, Nr. 28-793), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš dalies pakeisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 1995, Nr. 101-2257; 1996, Nr. 84-2013; 1997, Nr. 58-1349; 2000, Nr. 37-1037; 2001, Nr. 4-101, Nr. 37-1254, Nr. 62-2274): 1. Išdėstyti 2 punktą taip: „2. Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami šie Pensijų įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys: 2.1. gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), viešojo administravimo valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus 2.3 ir 2.5 punktuose); 2.2. valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai, Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami tuo atveju, jeigu gauna atlyginimą už darbą; 2.3. Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnai; 2.4. krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai; 2.5. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai; 2.6. nedirbantys diplomatų sutuoktiniai - tuo laikotarpiu, kurį jie gyvena užsienyje kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje; 2.7. individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; 2.8. ūkininkai ir dirbantys ūkyje jų ūkio nariai; 2.9. patentus įsigiję asmenys – laikotarpiu, kuriam jie įsigiję patentus; 2.10. privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai; 2.11. motina (tėvas), turinti (turintis) vaiko nuo vienerių iki trejų metų priežiūros atostogas; 2.12. motina (tėvas), nedirbanti (nedirbantis) ir neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų, bet auginanti (auginantis) vaiką iki trejų metų; 2.13. tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai; 2.14. vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatytąja tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantys namuose visiškos negalios invalidą. Šių nuostatų 2.10-2.14 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis. Asmenys, nurodyti šių nuostatų 2.14 punkte, privalomai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ar šalpos (socialinės) pensijos“. 2. Išdėstyti 6 ir 7 punktus taip: „6. Pensijų įstatymo 8 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodytų bedarbio pašalpų gavimo laikas įskaitomas tik draustiems nuo nedarbo asmenims. Iki bus priimtas Lietuvos Respublikos draudimo nuo nedarbo įstatymas, draustaisiais nuo nedarbo laikomi asmenys, turintys teisę gauti bedarbio pašalpą pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo (toliau vadinama – Bedarbių rėmimo įstatymas) 15 straipsnio pirmąją dalį, t.y. asmenys, kurie iki užsiregistravimo valstybinėje darbo biržoje per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 24 mėnesius dirbo pagal darbo sutartį. 7. Apskaičiuojant asmens stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (Pensijų įstatymo 9 straipsnis), į uždarbio ir kitų pajamų, nuo kurių įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, sumą įskaitomos valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) bei bedarbio pašalpos. Į nurodytąją sumą įskaičiuojamos tik Bedarbių rėmimo įstatymo 16-1 straipsnio 2 ir 3 dalių nustatyta tvarka apskaičiuotos bedarbio pašalpos, mokamos draustiems nuo nedarbo asmenims (šių nuostatų 6 punktas)“. 3. Išdėstyti 21 punkto antrąją pastraipą taip: „Jeigu išėjimo į pensiją metų draudžiamosios pajamos įtraukiamos į asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento skaičiavimą, koeficientas apskaičiuojamas šių nuostatų 19 punkte nurodytu būdu, išėjimo metų stažas nustatomas pagal Pensijų įstatymo 9 straipsnio antrąją dalį, o išėjimo metų asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti naudojamos paskutinės iki išėjimo į pensiją mėnesio patvirtintos ketvirčio vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos“. 4. Išdėstyti 29 punktą taip: „29. Asmenims, iki 2008 m. sausio 1 d. įgijusiems teisę gauti senatvės pensiją, šios pensijos papildoma dalis (Pensijų įstatymo 21 straipsnis ir 54 straipsnio 2 dalis) apskaičiuojama pagal formulę 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D, kurioje: s – stažas, įgytas iki 1994 m. sausio 1 d., apskaičiuotas pagal Pensijų įstatymo 52 straipsnio pirmąją, antrąją ir ketvirtąją dalis; k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas iki 1994 m. sausio 1 dienos; S – stažas, įgytas po 1994 m. sausio 1 d. dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (Pensijų įstatymo 8 straipsnio antroji ir trečioji dalys); K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas nuo 1994 m. sausio 1 dienos; D – ketvirčio vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, kurios buvo patvirtintos iki to mėnesio, už kurį mokama pensija, pirmosios dienos (Pensijų įstatymo 14 straipsnis)“. 5. Išdėstyti 34.1, 34.2 ir 34.3 punktus taip: „34.1. jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir (

1. ar)jos teritorinis socialinio draudimo skyrius nesutinka su teritorinės valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos sprendimu, respublikinė valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija ne vėliau kaip per mėnesį nuo reikalavimo peržiūrėti teritorinės komisijos sprendimą patikrina ligonį ir priima savo sprendimą; 34.2. jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir (
2. ar)jos teritorinis socialinio draudimo skyrius nesutinka ir su respublikinės valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos sprendimu, Lietuvos Respublikos vyriausiasis medicininės socialinės ekspertizės ekspertas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir (
3. ar)jos teritorinio socialinio draudimo skyriaus reikalavimo peržiūrėti respublikinės valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos sprendimą organizuoja ligonio patikrinimą Konfliktų komisijoje prie Lietuvos Respublikos vyriausiojo medicininės socialinės ekspertizės eksperto. Ši komisija turi priimti savo sprendimą per mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos; 34.3. jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir (
4. ar)jos teritorinis socialinio draudimo skyrius nesutinka ir su Konfliktų komisijos išvadomis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriui (ar jo pavaduotojui) sutikus, organizuojamas ligonio patikrinimas nurodytųjų įstaigų sudarytoje nepriklausomų ekspertų komisijoje. Ši komisija sudaroma iš aukštos kvalifikacijos gydytojų ekspertų, kitų specialistų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir (
5. ar)jos teritorinio socialinio draudimo skyriaus darbuotojų. Nepriklausomų ekspertų komisijos sprendimas, priimtas balsų dauguma, yra galutinis“. 6. Išdėstyti 37 punkto pirmąją pastraipą taip: „37. Jeigu asmenų, nurodytų Pensijų įstatymo 2 straipsnio pirmosios dalies 1-5 punktuose, teisė gauti invalidumo pensiją dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos atsirado iki Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2000 m. sausio 1 d.), skiriant šiems asmenims invalidumo pensijas dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos pagal Pensijų įstatymo 39 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, netaikomi Pensijų įstatymo 27 ir 28 straipsnių reikalavimai ir 29 straipsnio trečiosios dalies 2 punkto nuostata dėl trūkstamo iki senatvės pensijos amžiaus stažo mažinimo proporcingai turimam stažui. Jeigu invalidumo pensijos nurodytiesiems asmenims skiriamos nuo 2000 m. sausio 1 d. ar vėlesnės datos, kai nuo teisės gauti invalidumo pensiją praėjo Pensijų įstatymo 39 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų 12 mėnesių ir daugiau, taikomos bendrosios invalidumo pensijų skyrimo nuostatos (Pensijų įstatymo 27-29 straipsniai)“. 7. Išdėstyti 44 punktą taip: „44. Prašymą dėl pensijos skyrimo su visais reikiamais dokumentais asmuo paduoda nuolatinės gyvenamosios vietos socialinio draudimo skyriui. Šis asmuo turi pateikti skyriui Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; jeigu šiuose dokumentuose nėra žymos apie nuolatinę jo gyvenamąją vietą - Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo įstaigų arba asmens nuolatinės gyvenamosios vietos teritorinės policijos įstaigos migracijos skyriaus, poskyrio, grupės ar pasų poskyrio (toliau vadinama - migracijos tarnybos) (asmenys, gyvenantys seniūnijai priskirtoje teritorijoje kaimų ir miestų gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra migracijos tarnybų, - seniūno ar jo įgalioto asmens) išduotą pažymą apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje“. 8. Papildyti 69 punktą šia antrąja pastraipa: „Jeigu Pensijų įstatymo 2 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte (šių nuostatų 2.7 punktas) nurodyti asmenys, privalėję iki pensijos paskyrimo draustis valstybiniu socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai, po pensijos paskyrimo įstatymų nustatytais terminais sumoka jiems nustatytas privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, paskirtoji pensija perskaičiuojama nuo pensijos skyrimo dienos pagal naujus duomenis apie stažą ir draudžiamąsias pajamas“. 9. Išdėstyti 74 punkto trečiąją pastraipą taip: „Išmokant pensiją pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis, išvykimo mėnesiu laikomas mėnuo, kurį išvykstantis nuolat gyventi į užsienį asmuo buvo išregistruotas iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Išvykimo nuolat gyventi į užsienį faktą pensininkas įrodo pateikdamas socialinio draudimo skyriui jo buvusios gyvenamosios vietos teritorinės policijos įstaigos migracijos tarnybos arba Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo įstaigų išduotą pažymą, kad jis nustatytąja tvarka deklaravo savo išvykimą. Pensininkui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę Pensijų įstatymo 41 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pensijos mokėjimo į užsienį atvejais pensijų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba“. 10. Išdėstyti 77 punktą taip: „77. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gyventojų skundus nagrinėja laikydamasi terminų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 60-1945)“. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė