NUTARIMAS DĖL PRITARIMO AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS KONSTITUCINIŲ PROBLEMŲ DERINIMO GRUPĖS PROTOKOLUI 1992 m. rugpjūčio 4 d. Nr. I-2824 Vilnius Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA N U T A R I M A S DĖL PRITARIMO AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS KONSTITUCINIŲ PROBLEMŲ DERINIMO GRUPĖS PROTOKOLUI 1992 m. rugpjūčio 4 d. Nr. I-2824 Vilnius Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos konstitucinių problemų derinimo grupės protokolui. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS ______________ LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS KONSTITUCINIŲ PROBLEMŲ DERINIMO GRUPĖS PROTOKOLAS Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos konstitucinių problemų derinimo grupė konstatuoja, kad 1992 m. birželio 10 – liepos 29 dienomis vykusių posėdžių ir pasitarimų metu yra pasiekti šie susitarimai: I. Procedūros klausimais:

1. Remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 9 d. pareiškimo nuostatomis (Žin., 1992, Nr. 18-517), rengti suderintą Konstitucijos projektą. Projekto pagrindas – Konstitucijos rengimo komisijos ir Sąjūdžio koalicijos „Už demokratinę Lietuvą“ darbo grupės parengti projektai.
2. Pavesti deputatams K. Lapinskui ir E. Jarašiūnui iki 1992 m. rugsėjo 1 d. parengti suderintą Konstitucijos projekto tekstą. Rugsėjo 3 d. jį pradėti svarstyti Konstitucijos problemų derinimo grupėje ir Konstitucijos rengimo komisijoje. Sprendimai dėl Konstitucijos projekto priimami 1 punkto antrojoje dalyje nurodytus projektus remiančių grupių atstovų sutarimu.
3. Suderintu Konstitucijos projektu laikomas bendras tekstas arba bendras tekstas su atskirų straipsnių alternatyvomis.
4. Suderintą Konstitucijos projektą 1992 m. rugsėjo 10–11 dienomis pristatyti Aukščiausiajai Tarybai, o 1992 m. rugsėjo 17–25 dienomis organizuoti Aukščiausiojoje Taryboje Konstitucijos projekto svarstymą, pritarimą (absoliučia visų deputatų balsų dauguma) ir pateikimą referendumui 1992 m. spalio 25 dieną.
5. Sudaryti sąlygas naujai išrinktam Seimui dalyvauti Konstitucijos tobulinimo darbe ir nustatyti tokią Konstitucijos keitimo tvarką: 1) skirsniai, apibūdinantys Lietuvos valstybę, žmogaus ir piliečio teises bei laisves, taip pat skirsnis dėl Konstitucijos keitimo keičiami tik referendumu; 2) likusią Konstitucijos dalį Seimas gali keisti 2/3 visų narių dauguma; 3) šešis mėnesius nuo įsigaliojimo atskiras Konstitucijos dalis Seimas gali keisti 3/5 visų narių dauguma. II. Valdžios struktūros ir galių klausimais:
6. Dėl Seimo: 1) Seimą renka Lietuvos Respublikos piliečiai tiesioginiais rinkimais 4 metams pagal Seimo rinkimų įstatymą; 2) svarsto, ar pritarti Prezidento siūlomai Ministro Pirmininko kandidatūrai; 3) svarsto Ministro Pirmininko pateiktos Vyriausybės (in corpore) veiklos programą ir sprendžia pasitikėjimo Vyriausybe klausimą; 4) skiria Prezidento ir savivaldybių rinkimus; tvirtina ir keičia Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį; 5) įveda karinę padėtį, skelbia mobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas; 6) įveda tiesioginį valdymą arba skelbia nepaprastąją padėtį; 7) skiria Konstitucinio Teismo narius, lygiomis dalimis teikiamus Prezidento, Seimo Pirmininko ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko; 8) Prezidento teikimu skiria Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
7. Dėl Prezidento: 1) vadovautis nuostata, kad Prezidentas rūpinasi darnia valdžių sąveika; 2) Seimui pritarus, skiria Ministrą Pirmininką ir paveda jam sudaryti Vyriausybę; 3) priima Vyriausybės, Ministro Pirmininko ar atskirų ministrų atsistatydinimą ir paveda laikinai jiems eiti pareigas; 4) Ministro Pirmininko teikimu atleidžia ir skiria ministrus; 5) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymo numatytus aukštuosius valstybės pareigūnus; 6) pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui iš naujo svarstyti. Seimas iš naujo gali priimti grąžintą įstatymą, sutikdamas su Prezidento pasiūlymais arba pakartotinai jį nubalsavęs 3/5 dauguma; 7) Prezidento aktai, kad turėtų galią, turi būti Ministro Pirmininko arba ministro pasirašyti (kontrasignuoti); 8) skelbia eilinius Seimo rinkimus; 9) ginkluotos agresijos atveju priima sprendimus dėl gynybos, karinės padėties įvedimo ir mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o laikotarpiui tarp sesijų – šaukia neeilinę Seimo sesiją. Jeigu susirinkęs Seimas nepatvirtina Prezidento sprendimo, jis netenka galios; 10) suteikia aukščiausius karinius laipsnius; 11) atsižvelgdamas į Lietuvos teisėjų Senato rekomendacijas, teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras.
8. Dėl Vyriausybės: 1) Ministrą Pirmininką skiria Prezidentas, gavęs Seimo pritarimą; 2) sudaryta Vyriausybė (in corpore) po jos veiklos programos apsvarstymo turi gauti Seimo pasitikėjimą; 3) Seimui pareikalavus, Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti už savo veiklą; 4) Vyriausybė privalo atsistatydinti: – kai Seimas visų deputatų dauguma slaptu balsavimu pareiškia Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui nepasitikėjimą; – kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta; – po Seimo rinkimų; 5) Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą priima Prezidentas, pavesdamas jiems laikinai eiti pareigas; 6) kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi gauti Seimo pasitikėjimą.
9. Dėl Teismo: 1) Vyriausybės ir Prezidento aktus, prieštaraujančius Konstitucijai ar įstatymams, svarsto ir pripažįsta negaliojančiais Konstitucinis Teismas Prezidento, 1/5 Seimo deputatų grupės arba teismo teikimu. Prezidento teikimas arba Seimo nutarimas sustabdo atitinkamo akto galiojimą; 2) Konstitucinis Teismas taip pat svarsto ir pripažįsta negaliojančiais Seimo priimtus įstatymus ar kitus teisinius aktus, jeigu jie prieštarauja Konstitucijai. Tokius klausimus jis svarsto Vyriausybės, 1/5 Seimo deputatų grupės arba teismų teikimu; 3) Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkus slaptu balsavimu iš savo tarpo renka šių teismų nariai. III. Valdžios galių nuostatos, dėl kurių dar nesusitarta, bus derinamos rengiant Konstitucijos projekto tekstą. Įgalioti frakcijų atstovai: Centro – V. Andriukaitis – R. Ozolas Jungtinės Sąjūdžio – L. N. Rasimavičius LDDP – B. Genzelis Lenkų – Z. Balcevičius Liberalų – E. Vilkas Nuosaikiųjų – V. Paliūnas Santaros – E. Jarašiūnas Tautininkų – A. Sėjūnas Tautos pažangos – A. Taurantas 10 nepriklausančių frakcijoms deputatų grupės – K. Lapinskas Vilnius, 1992 m. liepos 30 d. ______________