← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJOS KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL OBJEK

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJOS KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL OBJEKTŲ ĮRAŠYMO Į LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ 2002 m. kovo 29 d. Nr. 064 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37) 9 straipsniu, atsižvelgdamas į Valstybinės paminklosaugos komisijos pritarimus (2002 03 06 raštas Nr. 01-05-055, 2002 03 06 raštas Nr. 01-05-057) ir Kultūros paveldo centro teikimu,

  1. Įrašau į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Laidojimo vietų sąrašą 48 objektus (L1203–L1250) pagal pridedamus duomenis.
  2. Įrašau į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Įvykių vietų sąrašą 27 objektus (I131–I157) pagal pridedamus duomenis.
  3. Įrašau į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Mitologinių vietų sąrašą 18 objektų (M220–M237) pagal pridedamus duomenis. DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS, L. E. DIREKTORIAUS PAREIGAS ALGIMANTAS DEGUTIS ______________ ĮRAŠYTA Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 064 ĮRAŠYTI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRO LAIDOJIMO VIETŲ SĄRAŠĄ OBJEKTAI IR JŲ DUOMENYS Eilės Nr. Pavadinimas Kultūrinė vertė ir pagrindiniai duomenys Adresas Situacija Teritori- jos plotas, ha Įrašymo data 1 2 3 4 5 6 7
  4. J. Bloznelio kapas L1203 Istorinė vertė Palaidotas Uciekos k. pradžios mokyklos mokytojas, šaulys Juozas Bloznelis (1895–1923). Vasario 8-os naktį į namus įsiveržusių Lenkijos kariškių sumuštas, pusnuogis, basas išsivarytas ir nušautas. Kūnas buvo pakištas po Nemuno ledu ir tik pavasarį upė išnešusi J. Bloznelį ties Alytumi Savanorių g., Alytus, Alytaus m., Alytaus aps. Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriaus p. r. dalis, 6,3 m į p. nuo centr. tako 0,00062 2002 03 29
  5. Partizanų kapas L1204 Istorinė vertė Palaidoti 5 partizanai: Alfonsas Makštutis (g. 1926), Juozas Rusinas (g. 1927), Juozas Urbonavičius (g. 1914), Juozas Žilinskas (g. 1922) ir nežinomas partizanas, žuvę 1947 11 01 Savanorių g., Alytus, Alytaus m., Alytaus aps. Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriaus p. dalis, 7,4 m į š. r. ir 12,8 m į š. v. nuo šventoriaus tvoros 0,00048 2002 03 29
  6. J. Kazlausko-Klevo kapas L1205 Istorinė vertė Palaidotas partizanas, būrio vadas Juozas Kazlauskas-Klevas (1921–1945), birželio 24 d. žuvęs Varčios mūšio metu Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., Alytaus aps. Švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus v. dalis, 15 m į š. ir 16,3 m į r. nuo šventoriaus tvoros 0,00078 2002 03 29
  7. Partizanų kapas L1206 Istorinė vertė Palaidoti 5 partizanai: Juozas Juškevičius (g. 1924), Juozas Mickevičius (g. 1922) ir 3 nežinomi partizanai, 1945 06 13 žuvę Varčios mūšio metu Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., Alytaus aps. Švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus v. dalis, 15 m į š. ir 9,2 m į r. nuo šventoriaus tvoros 0,00086 2002 03 29
  8. Partizanų kapas L1207 Istorinė vertė Palaidoti 5 partizanai: Aleksandras Kamsiukas (g. 1917), Juozas Monarka (g. 1915), Jonas Nemeikštis (g. 1917), Bronius Vrubliauskas ir nežinomas partizanas, 1944 12 15 žuvę Gojaus miške Butrimonių mstl., Butrimonių sen., Alytaus r., Alytaus aps. Kapinių r. dalis, 19,7 m į p. nuo kapinių tvoros, 13,9 m į r. nuo pagrindinio tako 0,01 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7
  9. Liškiavos k. žydų senosios kapinės L1208 Istorinė vertė Palaidoti Liškiavos k. gyventojai Liškiavos k., Merkinės sen., Varėnos r., Alytaus aps. Kaimo š. dalis, 0,5 km į š. r. nuo Nemuno u., 0,23 km į v. nuo Liškiavos–Vilkiautinio kelio, Dzūkijos nacionalinis parkas 0,799 2002 03 29
  10. Kibyšių k. senosios kapinės, vad. Koplyčkalniu L1209 Istorinė vertė Palaidoti Kibyšių k. gyventojai Kibyšių k., Merkinės sen., Varėnos r., Alytaus aps. Kaimo p. dalis, 0,33 km į š. r. nuo Merkinės–Leipalingio kelio, į p. v. nuo Kibyšių–Jakubiškių kelio 0,468 2002 03 29
  11. Partizanų kapas L1210 Istorinė vertė Užkasta Saulės būrio vadas Pranas Maciulevičius (1921–1944), žuvęs Gojaus miške, ir per 30 Didžiosios kovos apygardos partizanų. Žinomi 19 iš jų: „A“ rinktinės 3-iojo bataliono vadas Antanas Praškevičius–Narsuolis (1918–1948), rugpjūčio 12 d. žuvęs Pavuolių k., Kostas Garnys (1913–apie 1946), žuvęs Kaukinės miške, Pranas Gervickas-Papartis (1924–1948), Kazys Leonas Krasauskas-Žalgiris (1903–1948), Vytautas Lekavičius (?–1948), gegužės 27 d. žuvę Baltaraistėje prie Pavuolių k., Juozas Dičjurgis (?–1945), Albinas Lekavičius (1925–1946), žuvęs Gojaus miške, Mikas Švenčionis (1922–1946), spalio 31 d. žuvęs Anglininkų k., Pranas Žukauskas-Šalmas (1927–1946), vasario 16 d. žuvęs Kruonio vlsč., Antanas Arcikauskas (1910–1947), Simonas Pūras (1920– apie 1947) žuvęs Kruonio vlsč., Adomas Sakavičius (1920–apie 1947), žuvęs Krasnasėlio k., Boleslovas Šeškas (1922– apie 1947), žuvęs Kruonio vlsč., Jonas Švarca (1918– apie 1947), Antanas Židanavičius-Skrajūnas (?–1947), žuvę Gojaus miške, Vincas Zablackas–Kėkštas (1916–1948), žuvęs Avinėlių k., Pranas Žukauskas (?–apie 1948), žuvęs Kruonio miške, Antanas Ulozas, Kruonio sen., Kaišiadorių r., Kauno aps. 0,6 km į v. nuo Jiezno–Rumšiškių kelio, 30 m į v. nuo Kruonio–Gliebiškės kelio, Kaišiadorių miškų urėdija, Kruonio g-ja, 44 kv., Šilelio (Gojaus) miškas 0,25 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7 2-ojo bataliono partizanas Bronius Jakubauskas (1919–1947), žuvęs Pavuolių k. Spėjama, kad čia užkasti 2-ojo bataliono partizanai: Kostas Grigonis (1916–1946), žuvęs spalio 31 d., Antanas Bumbulis (1919–1948), žuvęs sausio 14 d., ir Antanas Grigonis (?– apie 1948). Šie partizanai žuvę Kruonio vlsč.
  12. Klaipėdos m. senosios kapinės L1211 Istorinė vertė Palaidoti Klaipėdos m. gyventojai K. Donelaičio g., Klaipėda, Klaipėdos m., Klaipėdos aps. Miesto š. dalis, ribojasi su S. Daukanto, Trilapio, K. Donelaičio ir Liepų gatvėmis 10,59 2002 03 29
  13. Sendvario dvaro pirmosios senosios kapinės L1212 Istorinė vertė Palaidoti Sendvario dvaro gyventojai Mokyklos g., Klaipėda, Klaipėdos m., Klaipėdos aps. Miesto r. dalis, 0,46 km į r. nuo Trinyčių tvenkinio, 0,23 km į š. v. nuo Tilžės g., 0,2 km į š. r. nuo Mokyklos g. 0,20 2002 03 29
  14. Sendvario dvaro antrosios senosios kapinės L1213 Istorinė vertė Palaidoti Sendvario dvaro gyventojai Tilžės g., Klaipėda, Klaipėdos m., Klaipėdos aps. Miesto r. dalis, 0,39 km į r. nuo Trinyčių tvenkinio, 10 m į š. v. nuo Tilžės g. 0,27 2002 03 29
  15. Vitės k., Klaipėdos m. senosios kapinės, vad. Vitės kapinėmis L1214 Istorinė vertė Palaidoti Vitės k., Klaipėdos m. gyventojai Pušyno g., Klaipėda, Klaipėdos m., Klaipėdos aps. Miesto š. v. dalis, 48 m į p. v. nuo Sportininkų g., ribojasi su Pušyno ir Švyturio gatvėmis 2,27 2002 03 29
  16. Melnragės k. pirmosios senosios kapinės L1215 Istorinė vertė Palaidoti Melnragės k. gyventojai Klaipėda, Klaipėdos m., Klaipėdos aps. Miesto š. dalis, 0,12 km į r. nuo Klaipėdos–Girulių kelio, 100 m į p. v. nuo Klaipėdos–Kretingos glžk., Kretingos miškų urėdija, Klaipėdos g-ja, 38 kv., Melnragės miškas 0,18 2002 03 29
  17. Melnragės k. antrosios senosios kapinės L1216 Istorinė vertė Palaidoti Melnragės k. gyventojai Klaipėda, Klaipėdos m., Klaipėdos aps. Miesto š. dalis, 0,41 km į p. v. nuo Klaipėdos–Kretingos glžk., 0,18 km į v. nuo Klaipėdos–Girulių kelio 0,49 2002 03 29
  18. V. Kudirkos kapas L1217 Istorinė vertė Palaidotas gydytojas, rašytojas, vertėjas, žurnalo „Varpas“ redaktorius, Lietuvos Respublikos himno „Tautiškos giesmės“ autorius, visuomenės veikėjas Vincas Kudirka (1858–1899) P. Mašioto g., Kudirkos Naumiestis, Šakių r., Marijampolės aps. Kapinių centr. dalis, 16,5 m į p. nuo koplyčios, 5 m į v. nuo pagrindinio tako 0,000528 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7
  19. Partizanų kapas L1218 Istorinė vertė Palaidoti 4 partizanai, Šaulių sąjungos nariai: Jonas Birgila (Birgilas), Petras Burba, Tomas Burba ir Vacys Rosinas, 1919 10 05 bermontininkų sušaudyti Kurtuvėnų mstl. Kurtuvėnų mstl., Bubių sen., Šiaulių r., Šiaulių aps. Kapinių p. v. dalis, 7,5 m į š. nuo centr. vartų, į v. nuo pagrindinio tako 0,000621 2002 03 29
  20. Gedminių k. senosios kapinės L1219 Istorinė vertė Palaidoti Gedminių k. gyventojai Gedminių k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps. Kaimo š. dalis, 0,46 km į v. nuo Užvenčio–Linkaučių kelio, 0,33 km į v. nuo Kražantės u. 0,16 2002 03 29
  21. Pagių k. senosios kapinės, vad. Kapiukais L1220 Istorinė vertė Palaidoti Pagių k. gyventojai Pagių k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps. Kaimo centr. dalis, 100 m į v. nuo Pagių–Pakalniškių kelio 0,14 2002 03 29
  22. Daukintiškių k. senosios kapinės L1221 Istorinė vertė Palaidoti Daukintiškių k. gyventojai Daukintiškių k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps. Kaimo p. dalis, 0,32 km į v. nuo Linkaučių–Pagių ir į Karklėnus kelių kryžkelės, 0,12 km į p. v. nuo Daukintiškių–Karklėnų kelio 0,28 2002 03 29
  23. Burčiškės k. senosios kapinės L1222 Istorinė vertė Palaidoti Burčiškės k. gyventojai Sideriškių k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps. Kaimo š. dalis, 0,28 km į š. nuo Kalnyčios-Linkaučių kelio 0,15 2002 03 29
  24. Pupėnų k. senosios kapinės, vad. Koplyčkalniu, kitaip Gojuku L1223 Istorinė vertė Palaidoti Pupėnų k. gyventojai Pupėnų k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps. Kaimo p. v. dalis, 0,73 km į p. v. nuo Papušio–Oreliškės ir į Pupėnus kelių kryžkelės, 40 m į š. nuo Pupėnų–Savitiškės kelio 0,28 2002 03 29
  25. Karyznų k. senosios kapinės, vad. Kapeliais L1224 Istorinė vertė Palaidoti Karyznų k. gyventojai Karyznų k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps. Kaimo v. dalis, 40 m į p. r. nuo Karyznų–Lenkviečių kelio, 20 m į p. nuo Šaltupio u. 0,03 2002 03 29
  26. J. Rodavičiaus kapas L1225 Istorinė vertė Palaidotas vienas pirmųjų Lietuvos minerologų, prelatas Jonas Rodavičius (1837–1897) Kaltinėnų mstl., Kaltinėnų sen., Šilalės r., Tauragės aps. Kapinių r. dalis, 8 m į r. nuo koplyčios, į r. nuo pagrindinio tako 0,002699 2002 03 29
  27. P. Kavaliausko kapas L1226 Istorinė vertė Palaidotas knygnešys Petras Kavaliauskas (1860–1933), spaudos draudimo metais platinęs lietuvišką švietėjišką, politinę, religinę literatūrą Kvėdarnos ir Rietavo apylinkėse Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r., Tauragės aps. Kapinių š. v. dalis, 22 m į v. nuo pagrindinio tako 0,000651 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7
  28. M. Jankaus kapas L1227 Istorinė vertė Palaidotas spaudos darbuotojas, žurnalo „Aušra“ įkūrimo vienas iniciatorių, žurnalų „Varpas“, „Ūkininkas“ vienas leidėjų, publicistas, caro valdžios uždraustų leidinių prekybos organizatorius, tautosakos rinkėjas, vienas lietuvių nacionalinio judėjimo vadovų, Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus (1858–1946). Palaikai iš Flensburgo (Vokietija) perkelti 1993 m. Bitėnų k., Vilkyškių sen., Pagėgių saviv., Tauragės aps. Kapinių centr. dalis, 45 m į š. r. nuo kapinių vartų, į v. nuo pagrindinio tako, Rambyno regioninis parkas 0,000364 2002 03 29
  29. V. Storostos–Vydūno kapas L1228 Istorinė vertė Palaidotas rašytojas, filosofas, kultūros veikėjas, žurnalų „Šaltinis“, „Jaunimas“, „Naujovė“, „Darbymetis“ leidėjas ir redaktorius, nuo 1928 m. Kauno un-to garbės daktaras Vilhelmas Storosta–Vydūnas (1868–1953). Palaikai iš Detmoldo (Vokietija) perkelti 1991 m. Bitėnų k., Vilkyškių sen., Pagėgių saviv., Tauragės aps. Kapinių š. dalis, 67 m į š. r. nuo kapinių vartų, 4 m į p. v. nuo kapinių tvoros, į v. nuo pagrindinio tako, Rambyno regioninis parkas 0,001 2002 03 29
  30. Drąsių k. senosios kapinės L1229 Istorinė vertė Palaidoti Drąsių k. gyventojai Drąsių k., Dubingių sen., Molėtų r., Utenos aps. Kaimo š. dalis, 0,15 km į š. r. nuo Drąsių–Pivoriūnų kelio, 0,12 km į v. nuo Drąsių–Miežonių kelio 0,146 2002 03 29
  31. Rudokų k. senosios kapinės L1230 Istorinė vertė Palaidoti Rudokų k. gyventojai Rudokų k., Dubingių sen., Molėtų r., Utenos aps. 0,37 km į v. nuo Vilniaus–Utenos kelio, 0,25 km į p. nuo Dubingių–Giedraičių kelio 0,06 2002 03 29
  32. Didžiokų k. senosios kapinės L1231 Istorinė vertė Palaidoti Didžiokų k. gyventojai Didžiokų k., Dubingių sen., Molėtų r., Utenos aps. Kaimo r. dalis, 0,65 km į r. nuo koplyčios, 40 m į š. nuo Molėtų–Giedraičių kelio 0,5 2002 03 29
  33. Laumėnų k. senosios kapinės L1232 Istorinė vertė Palaidoti Laumėnų k. gyventojai Laumėnų k., Giedraičių sen., Molėtų r., Utenos aps. Kaimo r. dalis, 0,27 km į v. nuo Molėtų–Giedraičių kelio, 0,23 km į p. r. nuo Ežerės ež. 0,105 2002 03 29
  34. Šiaudžių k. senosios kapinės L1233 Istorinė vertė Palaidoti Šiaudžių k. gyventojai Šiaudžių k., Giedraičių sen., Molėtų r., Utenos aps. Kaimo p. r. dalis, 80 m į š. v. nuo Giedraičių–Ambraziškių kelio, 55 m į š. nuo Baliupės u. 0,023 2002 03 29
  35. Slabados k. senosios kapinės L1234 Istorinė vertė Palaidoti Slabados k. gyventojai Slabados k., Joniškio sen., Molėtų r., Utenos aps. Kaimo š. dalis, 90 m į š. nuo Šlavino ež., į r. nuo Joniškio–Labanoro kelio 0,068 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7
  36. Jutonių k. senosios kapinės L1235 Istorinė vertė Palaidoti Jutonių k. gyventojai Jutonių k., Joniškio sen., Molėtų r., Utenos aps. Kaimo š. dalis, 0,19 km į š. r. nuo Jutonių u., į š. v. nuo Dubingių–Joniškio kelio 0,105 2002 03 29
  37. Stebulių k. senosios kapinės L1236 Istorinė vertė Palaidoti Stebulių k. gyventojai Stebulių k., Joniškio sen., Molėtų r., Utenos aps. Kaimo p. dalis, 0,25 km į š. v. nuo Joniškio–Pabradės kelio, 40 m į p. r. nuo Drigunkos u. 0,127 2002 03 29
  38. Keršėniškių k. senosios kapinės L1237 Istorinė vertė Palaidoti Keršėniškių k. gyventojai Keršėniškių k., Inturkės sen., Molėtų r., Utenos aps. Kaimo r. dalis, 0,95 km į p. v. nuo Urkio ež., į š. nuo Molėtų–Inturkės kelio 0,18 2002 03 29
  39. S. Guigos–Tarzano kapas L1238 Istorinė vertė Palaidotas Vytauto apygardos Tigro rinktinės A. Grigonio–Paberžio būrio partizanas Stasys Guiga–Tarzanas (1920–1986). Palaikai iš Nevieriškės miško perkelti 1991 m. Liepų g., Švenčionėliai, Švenčionių r., Vilniaus aps. Kapinių š. dalis, 14 m į p. r. nuo kapinių tvoros 0,0007 2002 03 29
  40. Partizanų kapas L1239 Istorinė vertė Palaidoti Tigro rinktinės P. Lipinsko–Baravyko būrio 3 partizanai: Bronius Kaminskas (g. 1913), Jonas Kaminskas (g. 1924) ir Julius Kaminskas (g. 1912), 1945 03 14 veržimosi iš apsupto bunkerio metu žuvę Labanoro girioje Labanoro mstl., Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps. Labanoro (Dvaro) kapinių v. dalis, 63 m į š. v. nuo centr. vartų, 20 m į p. v. nuo pagrindinio tako 0,00075 2002 03 29
  41. J. Deveikio kapas L1240 Istorinė vertė Palaidotas Tigro rinktinės P. Lipinsko–Baravyko būrio partizanas Julius Deveikis (1913–1945), sausio 27 d. NKVD kariškių nušautas netoli Gatakiemio k. Labanoro mstl., Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps. Labanoro (Dvaro) kapinių v. dalis, 66 m į š. v. nuo centr. vartų, 29 m į p. v. nuo pagrindinio tako 0,00066 2002 03 29
  42. V. Godos kapas L1241 Istorinė vertė Palaidotas Tigro rinktinės Grafo būrio partizanas Vladas Goda (1923–1944), gruodžio 22 d. NKVD kariškių vykdytos operacijos metu žuvęs Labanoro girioje Labanoro mstl., Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps. Labanoro (Dvaro) kapinių š. dalis, 77 m į š. nuo centr. vartų, 2 m į r. nuo pagrindinio tako 0,00065 2002 03 29
  43. P. Meidaus ir J. Sapkausko kapai L1242 Istorinė vertė Palaidoti Tigro rinktinės P. Lipinsko–Baravyko būrio partizanai Pranas Meidus (g. 1921/25) ir Juozas Sapkauskas (g. 1922), 1945 03 20 NKVD kariškių vykdytos operacijos metu žuvę Labanoro girioje Labanoro mstl., Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps. Labanoro (Kunigiškių) kapinių r. dalis, 3,5 m į v. nuo centr. vartų, į p. nuo pagrindinio tako 0,00043 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7
  44. D. Meidaus–Vieversio ir A. Šapoko–Ūdro kapai L1243 Istorinė vertė Palaidoti Vytauto apygardos Liūto rinktinės Varno kuopos Liepos būrio partizanai Danielius Meidus–Vieversys (g. 1918) ir Alfonsas Šapoka–Ūdras (g. 1907), 1946 01 25 susišaudymo su NKVD kariškiais metu žuvę Labanoro girioje Labanoro mstl., Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps. Labanoro (Kunigiškių) kapinių p. v. dalis, 43 m į p. v. nuo centr. vartų, 20 m į p. nuo pagrindinio tako 0,000438 2002 03 29
  45. M. V. Salmino kapas L1244 Istorinė vertė Palaidotas Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanas Martynas Vaidotas Salminas (1924–1945), NKVD kariškių nušautas Fedariškių miške Labanoro mstl., Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps. Labanoro (Kunigiškių) kapinių p. dalis, 27 m į v. nuo centr. vartų, 21 m į p. nuo pagrindinio tako 0,0007 2002 03 29
  46. B. Lapėno–Miškinio kapas L1245 Istorinė vertė Palaidotas Tigro rinktinės J. Kamarausko–Karijoto kuopos Dobilo būrio partizanas Bronius Lapėnas–Miškinis (1920–1945), birželio 24 d. NKVD kariškių apsuptas ir sunkiai sužeistas nusišovęs Beržijos k. Rėkučių k., Švenčionėlių sen., Švenčionių r., Vilniaus aps. Kapinių v. dalis, 32 m į p. v. nuo centr. vartų 0,000483 2002 03 29
  47. A. Lapėno kapas L1246 Istorinė vertė Palaidotas Tigro rinktinės K. Urbono–Karlo būrio partizanas Antanas Lapėnas (1924–1945), vasario 2 d. verždamasis iš apsupties žuvęs Raudonės miške Reškutėnų k., Švenčionėlių sen., Švenčionių r., Vilniaus aps. Kapinių centr. dalis, 46 m į v. nuo centr. vartų, į p. nuo pagrindinio tako 0,000325 2002 03 29
  48. M. Jakšto kapas L1247 Istorinė vertė Palaidotas Tigro rinktinės K. Urbono–Karlo būrio partizanas Marijonas Jakštas (1915–1945), vasario mėn. nužudytas NKVD kariškių Reškutėnų k., Švenčionėlių sen., Švenčionių r., Vilniaus aps. Kapinių š. r. dalis, 35 m į v. nuo centr. vartų, 15 m į š. nuo pagrindinio tako 0,00022 2002 03 29
  49. M. Dubonio kapas L1248 Istorinė vertė Palaidotas 1941 m. birželio mėn. sukilimo dalyvis Mykolas Dubonis (g. 1922), susišaudymo su besitraukiančiais Sovietų Sąjungos kariškiais metu žuvęs ties Kaltanėnų mstl. Reškutėnų k., Švenčionėlių sen., Švenčionių r., Vilniaus aps. Kapinių centr. dalis, 43 m į v. nuo centr. vartų, 3 m į p. nuo pagrindinio tako 0,00062 2002 03 29
  50. Partizanų kapas L1249 Istorinė vertė Palaidoti Vytauto apygardos Tigro rinktinės 5 (gal 7) nežinomi partizanai, žuvę 1945 m. Lygumų k. Reškutėnų k., Švenčionėlių sen., Švenčionių r., Vilniaus aps. Kapinių r. dalis, 35 m į v. nuo centr. vartų 0,000945 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7
  51. Sukilėlių kapai, vad. Skerdimų (Majako) kalnu L1250 Istorinė vertė 1831 06 20 po nesėkmingo Vilniaus puolimo vieno sukilimo vadų, grafo Karolio Zaluskio (1794– 1845) vadovaujami sukilėliai caro kariuomenės buvo užpulti ir išžudyti pievoje ir kalvoje prie Šventosios u. Vietos gyventojai žuvusiuosius palaidojo kalvoje, kurią imta vadinti Skerdimų (Majako) kalnu Deltuvos sen., Ukmergės r., Vilniaus aps., 0,75 km į p. r. nuo Dovydiškių k., 0,15 km į v. nuo Šventosios u., Ukmergės miškų urėdija, Deltuvos g-ja, 59 kv., Ratkalnio miškas 0,5 2002 03 29 ______________ ĮRAŠYTA Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 064 ĮRAŠYTI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRO ĮVYKIŲ VIETŲ SĄRAŠĄ OBJEKTAI IR JŲ DUOMENYS Eilės Nr. Pavadinimas Kultūrinė vertė ir pagrindiniai duomenys Adresas Situacija Teritori- jos plotas, ha Įrašymo data 1 2 3 4 5 6 7
  52. Liepakojų mūšio vieta I131 Istorinė vertė 1945 02 21 NKVD batalionas ir vietiniai stribai apsupo Igno Morazos sodyboje po Miroslavo mstl. puolimo apsistojusį kapitono Antano Kušlio–Vilko vadovaujamą partizanų būrį. Po 2 val. trukusių kautynių žuvo 23 partizanai: būrio vadas, kapitonas Antanas Kušlys–Vilkas (g. 1913), jo brolis Feliksas Kušlys (g. 1909), Bronius Aleksandravičius (g. 1910), Algirdas Berčiūnas (g. 1923), Juozas Berčiūnas (g. 1917), Vincas Brenkis (g. 1925), Steponas Gaigalas (g. 1910), Antanas Jarmala (g. 1926), Stasys Katalynas (g. 1924), Juozas Krikščiūnas (g. 1918), Petras Marcinkevičius (g. 1911), Juozas Miliauskas (g. 1924), Leonas Navickas (g. 1922), Liepakojų k., Simno sen., Alytaus r., Alytaus aps. Kaimo v. dalis, 1,5 km į r. nuo Žuvinto ež., 0,87 km į v. nuo Verebiejų–Riečių kelio 0,01 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7 Stasys Nedzinskas (g. 1925), Balius Paršeliūnas (g. 1924), Vincas Paršeliūnas (g. 1917), Vincas Petrukonis (g. 1919), Stasys Pauža (g. 1925), Juozas Stadalius (g. 1922), Juozas Stekenis (g. 1926), Antanas Šerkšnas (g. 1914), Vincas Šerkšnas (g. 1914) ir Vladas Šeštakauskas (g. 1922)
  53. K. Pyplio–Mažyčio ir J. Makarevičiaus–Žilvyčio žuvimo vieta I132 Istorinė vertė 1949 09 23 apsupti MVD kariuomenės Dainavos apygardos štabo bunkeryje, kovodami žuvo Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo įgaliotinis užsienyje, Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Kazimieras Pyplys–Mažytis (g. 1923), 1997 11 20 apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, ir Dainavos apygardos štabo pareigūnas Juozas Makarevičius–Žilvytis (g. 1927) Alovės sen., Alytaus r., Alytaus aps. 1,2 km į š. r. nuo Alytaus–Daugų kelio, Alytaus miškų urėdija, Kalesninkų g-ja, 42 kv. 0,0249 2002 03 29
  54. J. Kazlausko–Klevo ir A. Simonaitytės–Rūtos žuvimo vieta I133 Istorinė vertė 1945 06 24 NKVD kariuomenės apsupti Varčios miške žuvo būrio vadas Juozas Kazlauskas–Klevas (g. 1921) ir partizanė Angelė Simonaitytė–Rūta Alovės sen., Alytaus r., Alytaus aps. 6 m į p. v. nuo Meškučių–Švabalaukio kelio, Alytaus miškų urėdija, Daugų g-ja, 30 kv., Varčios miškas 0,01 2002 03 29
  55. Vadavietė I134 Istorinė vertė 1946 04 09 bunkeryje Petro Petrausko sodyboje buvo įkurtas Pietų Lietuvos partizanų srities štabas, vadovaujamas pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus–Kazimieraičio. Čia leistas „Laisvės varpas“, spręsti partizanų kovos organizavimo klausimai Snaigupės k., Leipalingio sen., Druskininkų saviv., Alytaus aps. 0,75 km į p. v. nuo Ončiuškio ež., 0,55 km į v. nuo Guobinių–Snaigupės kelio 0,03 2002 03 29
  56. J. Vitkaus–Kazimieraičio žuvimo vieta I135 Istorinė vertė 1946 07 02 Žaliamiškio pakraštyje MVD kariškių užpultas, sunkiai sužeistas ir po kelių valandų miręs partizanų kovos Dzūkijoje organizatorius, Dzūkų rinktinės įkūrėjas, pirmasis Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus–Kazimieraitis (g. 1901), 1997 11 20 apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu Janavo k., Leipalingio sen., Druskininkų saviv., Alytaus aps. Kaimo v. dalis, 0,25 km į š. nuo Guobinių–Liepiškių kelio, 50 m į š. nuo Onos Bogušienės sodybos, Žaliamiškio miško r. pakraštys 0,0179 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7
  57. Žuvimo vieta I136 Istorinė vertė 1949 03 09, nepavykus prasiveržti iš apsupimo, bunkeryje, kuris buvo po Leono Paliučio namu, žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai: Vytenio tėvūnijos vadas Petras Vilkelis–Labutis (g. 1911), Jonas Jančė-Džiaugsmelis, Bronius Sadauskas–Galiūnas (g. 1927) ir Petras Žalakevičius–Tautmylis (g. 1930) Smališkės k., Veisiejų sen., Lazdijų r., Alytaus aps. Kaimo v. dalis, 0,3 km į š. nuo Stirtos ež., 100 m į r. nuo Viktarino–Paliepio kelio 0,0132 2002 03 29
  58. Žuvimo vieta I137 Istorinė vertė 1949 02 17 bunkeryje, nepavykus prasiveržti iš apsupimo, žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos būrio vadas Antanas Vailionis–Papartis (g. 1923) ir to paties būrio partizanas Albinas Sakalauskas–Audra (g. 1922) Taikūnų k., Veisiejų sen., Lazdijų r., Alytaus aps. Kaimo r. dalis, 0,19 km į r. nuo Šadžiūnų–Viktarino kelio, 3 m į v. nuo Vilkaičio ež. 0,0129 2002 03 29
  59. Žuvimo vieta I138 Istorinė vertė 1951 09 27, kovodami su MGB kariuomene, žuvo: Pietų Lietuvos partizanų srities vado pavaduotojas, Dainavos apygardos vadas Juozas Gegužis–Diemedis (g. 1923), 1998 05 19 apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, Dainavos apygardos vado pavaduotojas, Šarūno rinktinės vadas Bronius Šalaševičius–Žilvitis (g. 1916), Šarūno rinktinės vado adjutantas Gediminas Urmanavičius–Pavasaris (g. 1928), tos pačios rinktinės Mindaugo tėvūnijos vadas Stasys Krukonis–Žvaigždikis (g. 1931), Salinio būrio vadas Algirdas Salinis–Skirmantas (g. 1927) ir Vailionio būrio vadas Boleslovas Vailionis–Narsuolis (g. 1920) Šlavantų sen., Lazdijų r., Alytaus aps. 1,43 km į r. nuo Avižienių–Mikabalių kelio, Veisiejų miškų urėdija, Leipalingio g-ja, 2 kv., Bestraigiškės miškas 0,0208 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7
  60. Žuvimo vieta I139 Istorinė vertė 1951 02 06 MGB kariuomenei apsupus Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadavietę, nematydami išeities nusišovė 6 Šarūno rinktinės partizanai: apygardos vado pavaduotojas, Šarūno rinktinės vadas Juozas Jurelionis–Sakalas (g. 1922), Juozapavičiaus tėvūnijos 3-iojo būrio vadas Pranas Majauskas–Vanagėlis (g. 1922), to paties būrio 3 skyriaus vadas Pranas Celevičius–Berželis, Vincas Pledas (Pliatisas) –Slapukas (Slapikas) (g. 1929), Vytautas Vaivada–Garsas (g. 1928) ir Antanas Vailionis–Tėvas (g. 1898). Buvo sunkiai sužeistas, paimtas nelaisvėn ir ligoninėje mirė Juozas Žukas–Gulbinas (g. 1929) Šlavantų sen., Lazdijų r., Alytaus aps. 1,3 km į v. nuo Paserninkų–Vainiūnų kelio, 60 m į p. r. nuo Paserninkų–Žvikelių kelio, Veisiejų miškų urėdija, Leipalingio g-ja, 5 kv., Bestraigiškės miškas 0,0137 2002 03 29
  61. Žuvimo vieta I140 Istorinė vertė 1946 04 03 Valkininkų stribams apsupus Adomo Stankevičiaus sodybą, kurioje buvo Geležinio Vilko rinktinės štabas, mūšyje žuvo rinktinės vadas leitenantas Leonas Tarasevičius–Aras, Puškinas, Lūšis, Vadas ir jo adjutantas Adolfas Kalanta–Kostas. Tuo metu buvo suimtas ir 1947 01 01 sušaudytas Geležinio Vilko rinktinės štabo Propagandos ir žvalgybos skyriaus viršininkas Adolfas Uždavinys–Dobilas (g. 1921) Pabaronės k., Matuizų sen., Varėnos r., Alytaus aps. Kaimo v. dalis, 1,23 km į p. r. nuo Varėnos–Lentvario glžk., 0,77 km į š. nuo Barono u. 0,0262 2002 03 29
  62. Vadavietė I141 Istorinė vertė 1946 05-06 Antano Uoslio sodyboje, bunkeryje po namu veikė Pietų Lietuvos partizanų srities štabas. Čia dirbo šios partizanų formuotės vadas, pulkininkas leitenantas Vitkus–Kazimieraitis, buvo parengti svarbūs Pietų Lietuvos partizanų srities dokumentai: komandų bei dalinių sudėtis ir organizacija, partizanų lauko teismo statutas, rekvizicijų pravedimo statutas, vadų suvažiavimo deklaracija ir kt. Jakubiškių k., Merkinės sen., Varėnos r., Alytaus aps. Kaimo p. dalis, 1,25 km į š. nuo Merkinės–Lazdijų kelio, 0,75 km į p. v. nuo Jakubiškių k. senųjų kapinių 0,032 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7
  63. A.Vabalo–Gedimino žuvimo vieta I142 Istorinė vertė Išduotas buv. partizanų rėmėjos, bandydamas prasiveržti iš apsupties, atsišaudydamas 1948 06 26 žuvo Tauro apygardos štabo Politinės dalies viršininkas, ėjęs apygardos laikraščio „Laisvės žvalgas“ redaktoriaus, Karo lauko teismo pirmininko pareigas, Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo narys, teisės daktaras Alfonsas Vabalas–Gediminas (g. 1909) Armališkių k., Rokų sen., Kauno r., Kauno aps. Kaimo p. dalis, 0,9 km į r. nuo Sėmenos u., į p. nuo Vaišvydavos–Armališkių kelio 0,007 2002 03 29
  64. K. Veverskio–Senio žuvimo vieta I143 Istorinė vertė 1944 12 28, veždamas Lietuvos laisvės armijos dokumentus, stribų iš pasalų užpultas žuvo Lietuvos laisvės armijos įkūrėjas ir vadas, Lietuvos gynimo komiteto narys Kazys Veverskis–Senis (g. 1913) Aukštutinių, Kaniūkų k., Užliedžių sen., Kauno r., Kauno aps. Kaimo š. dalis, 15 m į r. nuo Nevėžio u., į v. nuo Aukštutinių Kaniūkų–Babtų kelio, Nevėžio kraštovaizdžio draustinis 0,0016 2002 03 29
  65. Sodybos vieta, vad. Bielskyne I144 Istorinė vertė Knygnešio, visuomenės veikėjo Vinco Bielskaus (1871–1958) ir jo brolio kunigo, filosofijos daktaro, Seinų kunigų seminarijos profesoriaus, 1921–1940 m. Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininko Pijaus Bielskaus (1880–1958) gimtinė. Manyta, jog 1940 m. sodyboje buvo paslėptas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas Balsupių k., Marijampolės sen., Marijampolės saviv., Marijampolės aps. Kaimo p. dalis, 0,65 km į p. v. nuo Marijampolės–Balsupių kelio, 10 m į r. nuo Rausvės u. 0,16 2002 03 29
  66. J. Vydūno ir J. Vilkaičio žuvimo vieta I145 Istorinė vertė 1938 06 02 skrisdami žvalgybos lėktuvu fotografuoti Bartninkų mstl., nesuvaldžius lėktuvo ir atsitrenkus į kalvą, žuvo 2-osios oro eskadrilės lakūnai: jaunesnysis leitenantas Jonas Vydūnas (g. 1913) ir jaunesnysis puskarininkis Juozas Elizėjus Vilkaitis (g. 1916) Bartninkų mstl., Bartninkų sen., Vilkaviškio r., Marijampolės aps. Miestelio p. dalis, 0,27 km į p. v. nuo Aistos u., 3 m į p. r. nuo Bartninkų–Vartų kelio 0,0008 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7
  67. Žuvimo vieta I146 Istorinė vertė 1941 06 22 Budavonės miške NKVD kariškiai žiauriai nukankino 3 Vilkaviškio vyskupijos kunigus: Lankeliškių bažnyčios kleboną Vaclovą Balsį (g. 1905), filosofijos daktarą, nuo 1936 m. Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorių Justiną Dabrilą (g. 1905) ir buv. Marijampolės gimnazijos kapelioną, Lankeliškių bažnyčios vikarą Joną Petriką (g. 1885) Bartninkų sen., Vilkaviškio r., Marijampolės aps. 0,95 km į r. nuo Vilkaviškio–Bartninkų kelio, Marijampolės miškų urėdija, Gražiškių g-ja, 6 kv., Budavonės miškas 0,04 2002 03 29
  68. Sodybos vieta, vad. Kaukyne I147 Istorinė vertė Gydytojo, varpininko, finansiškai rėmusio žurnalų „Varpas“, „Ūkininkas“ leidimą, caro uždraustų leidinių platinimo organizatoriaus Juozo Kauko (1863–1895) gimtinė. Čia dažnai lankydavosi Vincas Kudirka Penkvalakių k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r., Marijampolės aps. Kaimo r. dalis, 0,34 km į p. nuo Penkvalakių–Parausių kelio, 0,2 km į r. nuo Pilviškių– Rūdos kelio 2,5 2002 03 29
  69. Sodybos vieta I148 Istorinė vertė Rašytojo, periodinių leidi-nių „Aušra“, „Varpas“ ir kt. bendradarbio, 1918–1933 m. Lietuvos Vyriausiojo tribunolo pirmininko, nuo 1923 m. Kauno un-to profesoriaus Antano Kriščiukaičio–Aišbės (1864-1933) tėviškė Nadrausvės k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r., Marijampolės aps. Kaimo p. dalis, 80 m į š. nuo Paežerių–Šulėnų kelio, 20 m į v. nuo Rausvės u. 0,059 2002 03 29
  70. Sodybos vieta I149 Istorinė vertė Poetės, vienos žymiausių XX a. lietuvių lyrikės Salomėjos Bačinskaitės–Bučienės–Nėries (1904–1945) gimtinė Kiršų k., Virbalio sen., Vilkaviškio r., Marijampolės aps. Kaimo š. dalis, 0,52 km į š. v. nuo Alvito–Vanagynės kelio, 0,14 km į r. nuo Širvintos u. 2,43 2002 03 29
  71. Sodybos vieta I150 Istorinė vertė Kalbininko, lietuvių bendrinės kalbos puoselėtojo, 1922– 1926 m. Kauno un-to profesoriaus Jono Jablonskio-Rygiškių Jono (1860-1930) gimtinė Kubilėlių k., Kudirkos Naumiesčio sen., Šakių r., Marijampolės aps. Kaimo v. dalis, 0,3 km į v. nuo Kudirkos Naumiesčio–Slavikų kelio, 90 m į r. nuo Šešupės u. 0,55 2002 03 29
  72. Kražių mstl. žydų žudynių vieta ir kapas I151 Istorinė vertė 1941 m. rugsėjo mėn. nužudyta ir užkasta apie 70 Kražių mstl. gyventojų Pamedžiokalnio k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps. Kaimo š. dalis, 0,73 km į š. r. nuo Kražių–Linkaučių kelio, 0,4 km į š. r. nuo Kražantės u. 0,003596 2002 03 29
  73. Šiaulių m. žydų žudynių vieta ir kapai I152 Istorinė vertė 1941 06–09 nužudyta ir užkasta apie 8000 Šiaulių m. gyventojų Kužių sen., Šiaulių r., Šiaulių aps. 0,25 km į p. r. nuo Kužių–Gruzdžių kelio, 80 m į š. v. nuo Luponės u., Šiaulių miškų urėdija, Lukšių g-ja, 99 kv., Luponių miškas 6,92 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7
  74. Sodybos vieta I153 Istorinė vertė Rašytojo, 1934–1940 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko, vertėjo, LSSR nusipelnusio meno veikėjo Augustino Griciaus (1899–1972) gimtinė Šiupylių k., Gruzdžių sen., Šiaulių r., Šiaulių aps. Kaimo š. dalis, į p. nuo Gruzdžių–Šiupylių ir Norvaišių– Šiupylių kelių kryžkelės 0,006 2002 03 29
  75. Sodybos vieta I154 Istorinė vertė 1933 07 15–17 kartu su Steponu Dariumi lėktuvu „Lituanika“ skridusio iš Niujorko į Kauną ir dėl neišaiškintų priežasčių sudužus lėktuvui žuvusio Pščelniko (tuo metu Soldino) miške (Lenkija; tada ta vieta priklausė Vokietijai) lakūno Stasio Girskio–Girėno (1893–1933) gimtinė Vytogalos k., Upynos sen., Šilalės r., Tauragės aps. Kaimo š. dalis, 25 m į p. v. nuo Upynos–Naujojo Obelyno kelio 0,4 2002 03 29
  76. Vilniaus m. ir apylinkių žydų žudynių vieta ir kapas I155 Istorinė vertė 1941 09 22 nužudyti ir užkasti 1159 Vilniaus m. ir apylinkių gyventojai Vėliučionių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r., Vilniaus aps. Kaimo š. dalis, 0,93 km į p. v. nuo Kyviškės–Vaidotų glžk., 0,62 km į r. nuo kelio iš Vėliučionių į Vilniaus-Šumsko kelią 0,14 2002 03 29
  77. Labanoro mūšio vieta I156 Istorinė vertė 1945 03 11 įsitvirtinusį Vytauto apygardos Tigro rinktinės Apolinaro Juršio–Vytenio partizanų būrį, prieš tai užpuolę netoliese buvusį tos pačios rinktinės Antano Krinicko–Romelio būrį, apsupo NKVD kariuomenė. Mūšyje žuvo Tigro rinktinės štabo viršininkas majoras Kirvis (vardas ir pavardė nežinomi), 30 Romelio, 41 Vytenio būrių partizanų, tarp jų ir būrio vadas Apolinaras Juršys–Vytenis Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps. 1,25 km į š. nuo Kaltanėnų–Labanoro kelio, 0,24 km į v. nuo Šeškinėlio ež., Švenčionėlių miškų urėdija, Antaliedės g-ja, 27 kv., Kiauneliškio miškas, Labanoro regioninis parkas 1,91 2002 03 29
  78. Sodybos vieta I157 Istorinė vertė Archeologo, filosofijos daktaro, nuo 1939 m. Kauno Vytauto Didžiojo un-to docento, 1940–1943 m. Vilniaus un-to Archeologijos katedros vedėjo, profesoriaus, visuomenės ir kultūros veikėjo Jono Puzino (1905–1978) gimtinė Svaronių k., Pivonijos sen., Ukmergės r., Vilniaus aps. Kaimo r. dalis, 0,8 km į v. nuo Laičių–Varžų kelio, 0,25 km į p. r. nuo kaimo senųjų kapinių 3,67 2002 03 29 ______________ ĮRAŠYTA Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 064 ĮRAŠYTI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRO MITOLOGINIŲ VIETŲ SĄRAŠĄ OBJEKTAI IR JŲ DUOMENYS Eilės Nr. Pavadinimas Kultūrinė vertė ir pagrindiniai duomenys Adresas Situacija Teritorijos plotas, ha Įrašymo data 1 2 3 4 5 6 7
  79. Kalnas, vad. Šarūno kalnu M220 Istorinė, mitologinė vertė Masališkių k., Merkinės sen., Varėnos r., Alytaus aps. Kaimo v. dalis, 0,39 km į š. r. nuo Kauno–Gardino kelio, 0,11 km į š. v. nuo Straujos u. 0,277 2002 03 29
  80. Akmuo, vad. Klebono akmeniu M221 Istorinė, mitologinė, kraštovaizdinė vertė Alytus, Alytaus m., Alytaus aps. 0,6 km į p. r. nuo Alytaus piliakalnio, 30 m į p. v. nuo Nemuno u. deš. kranto, upės vagoje 0,0176 2002 03 29
  81. Akmuo, vad. Didžiuoju Dzūkijos akmeniu M222 Istorinė, mitologinė, kraštovaizdinė vertė Vangelonių k., Nemunaičio sen., Alytaus r., Alytaus aps. Kaimo p. dalis, 0,46 km į p. r. nuo Nemunaičio–Jociūnų kelio, Noškūnų miško š. pakraštys 0,0323 2002 03 29
  82. Kalnas, vad. Prancūzkalniu M223 Istorinė, mitologinė vertė Bertašiūnų k., Veisiejų sen., Lazdijų r., Alytaus aps. Kaimo p. dalis, 0,7 km į v. nuo Vilkinio ež., į r. nuo Veisiejų–Viktarino kelio, Veisiejų regioninis parkas 0,145 2002 03 29
  83. Kalnas, vad. Kivakalniu M224 Istorinė, mitologinė vertė Šlavantų sen., Lazdijų r., Alytaus aps. 0,64 km į š. nuo Lazdijų–Seirijų kelio, 60 m į p. r. nuo Žagarių–Ročkių kelio, Veisiejų miškų urėdija, Seirijų g-ja, 26, 28 kv., Trako miškas, Metelių regioninis parkas 1,868 2002 03 29
  84. Akmuo, vad. Užkeikta merga M225 Istorinė, mitologinė vertė Intuponių k., Stakliškių sen., Prienų r., Kauno aps. Kaimo kapinių p. v. dalis, 25 m į v. nuo tvoros 0,0025 2002 03 29
  85. Kalnas, vad. Alkos kalnu M226 Istorinė, mitologinė vertė Raizgių k., Bubių sen., Šiaulių r., Šiaulių aps. Kaimo š. dalis, 0,83 km į š. v. nuo Šiaulių–Kelmės kelio, 0,46 km į p. r. nuo Aukštelkų–Jakštaičiukų kelio, Raizgių tvenkinio sala 0,85 2002 03 29
  86. Akmuo su dubeniu M227 Istorinė, mitologinė vertė Kurtuvėnų mstl., Bubių sen., Šiaulių r., Šiaulių aps. Miestelio kapinių p. dalis, 6 m į š. nuo kapinių koplyčios, Kurtuvėnų regioninis parkas 0,0001 2002 03 29 1 2 3 4 5 6 7
  87. Girnikų kalnas M228 Istorinė, mitologinė, kraštovaizdinė vertė Bubių sen., Šiaulių r., Šiaulių aps. 0,25 km į v. nuo Bulėnų–Gilvyčių kelio, Šiaulių miškų urėdija, Kurtuvėnų g-ja, 26 kv., Kurtuvėnų regioninis parkas 4,34 2002 03 29
  88. Akmuo ir šaltinis – M229K: Istorinė, mitologinė, sakralinė vertė Maironių k., Liolių sen., Kelmės r., Šiaulių aps. Kaimo r. dalis, 0,6 km į v. nuo Dubysos u., 15 m į p. nuo Kelmės–Tytuvėnų kelio 0,02 2002 03 29
  89. akmuo su „Vaiko pėda“ – M229K1
  90. šaltinis – M229K2
  91. Kalnas, vad. Raganynės kalneliu M230 Istorinė, mitologinė vertė Aukštiškių k., Tytuvėnų sen., Kelmės r., Šiaulių aps. Kaimo š. dalis, 100 m į r. nuo Tytuvėnų–Šedbarų kelio 0,43 2002 03 29
  92. Akmuo su „Velnio pėda“ M231 Istorinė, mitologinė vertė Junkilų k., Užvenčio sen., Kelmės r., Šiaulių aps. Kaimo š. dalis, 0,95 km į š. r. nuo Gaidupio u., 35 m į r. nuo Kelmės–Užvenčio kelio 0,0004 2002 03 29
  93. Šventragių alkvietė M232 Istorinė, mitologinė vertė. Šventragių k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps. Kaimo v. dalis, 100 m į š. r. nuo Kražių–Karklėnų kelio, 0,48 km į p. r. nuo Linkaučių–Šventragių kelio 0,69 2002 03 29
  94. Kalnas ir akmuo – M233K: Istorinė, mitologinė vertė Gineikių k., Kelmės apylinkių sen., Kelmės r., Šiaulių aps. Kaimo v. dalis, 1 km į š. r. nuo Kelmės–Graužikų kelio, 0,36 km į p. v. nuo Miežaičių–Verpenos kelio 0,29 2002 03 29
  95. kalnas, vad. Devynmačės kalnu – M233K1
  96. akmuo, vad. Aukuro akmeniu – M233K2
  97. Kalnas, vad. Alkos kalnu M234 Istorinė, mitologinė vertė Gaidėnų k., Upynos sen., Šilalės r., Tauragės aps. Kaimo p. dalis, 0,5 km į p. r. nuo Bremenos u., 0,41 km į š. nuo Upynos–Balsių kelio 0,52 2002 03 29
  98. Akmuo, vad. Aukuru M235 Istorinė, mitologinė vertė Kunigiškių k., Pajūrio sen., Šilalės r., Tauragės aps. Kaimo p. dalis, 0,23 km į š. v. nuo Jūros u., 3 m į š. nuo Kisės u. 0,0024 2002 03 29
  99. Akmuo, vad. Velnio sostu M236 Istorinė, mitologinė vertė Padievaičio k., Kvėdarnos sen., Šilalės r., Tauragės aps. Kaimo v. dalis, 0,54 km į p. v. nuo Kvėdarnos–Padievaičio kelio, 100 m į r. nuo Jūros u. 0,01 2002 03 29
  100. Akmuo su ženklais M237 Istorinė, mitologinė vertė Ilgojaus k., Čiobiškio sen., Širvintų r., Vilniaus aps. Kaimo r. dalis, 30 m į p. r. nuo Brazelių–Ilgojaus kelio, Musės u. vaga 0,025 2002 03 29 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.