SEIME ATSTOVAUJAMŲ PARTIJŲ NSK TOBULINIMO KOORDINACINĖ GRUPĖ

SEIME ATSTOVAUJAMŲ PARTIJŲ NSK TOBULINIMO KOORDINACINĖ GRUPĖ SEIME ATSTOVAUJAMŲ PARTIJŲ NSK TOBULINIMO KOORDINACINĖ GRUPĖ Projektas (neatskiriama įstatymo dalis). 1995 m. balandžio 10 d. redakcija. LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO KONCEPCIJA ĮVADAS Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos nacionalinio saugumo koncepciją, vadovaujasi nuostatomis, kad: - XIII a. susikūrusi Lietuvos valstybė, besiremianti Europą vienijančios krikščioniškosios kultūros pagrindais, yra neatskiriama Europos tautų bendrijos dalis; - turėdama savo valstybės daugelio amžių gyvavimo istorinę patirtį, santarvės su istoriškai pritapusiomis tautinėmis bendrijomis tradicijas, puoselėdama išsaugotą seną indoeuropietišką kalbą, savitą kultūrą bei pasaulėjautą, lietuvių tauta šiomis vertybėmis praturtina Europos tautų bendriją; - Lietuvių tautos siekis buvo ir tebėra išsaugoti, stiprinti ir puoselėti tautinę tapatybę, įkūnyti savo prasmingos būties pašaukimą ir ugdyti prigimtines galias, kūrybiškai prisidėti prie pasaulio pažangos; - tik nepriklausoma Lietuvos valstybė gali užtikrinti saugų tautos gyvavimą, jos savitą ir laisvą raidą, o valstybės saugumas yra būtina jos demokratinės raidos sąlyga. I DALIS. PAGRINDINĖS NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKOS NUOSTATOS BEI PRINCIPAI 1 skirsnis. NACIONALINIO SAUGUMO POLITIKOS TIKSLAS IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI Nacionalinio saugumo politikos tikslas - sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis kryptingai bei organizuotai kurti ir užtikrinti saugias ir palankias lietuvių tautos laisvos raidos sąlygas bei garantijas savo etninėje žemėje, plėtoti ir stiprinti demokratiją, mažinti grėsmę tautai, apginti Lietuvos valstybės suverenitetą ir teritorijos vientisumą, atgrasyti bet kurį užpuoliką. Lietuvos gynybos sistema grindžiama visuotinės ir besąlygiškos gynybos principu ir remiasi sąmoninga, suvokiančia pavojus ir atsakomybę, pasiryžusia ir pasirengusia gintis pilietine tautiškai susipratusia visuomene. Lietuva naudojasi dešimtmete savo tautos pokario visuotinės ginkluotos kovos prieš Sovietų Sąjungos kariuomenę ir okupacinį režimą patirtimi. Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sistema plėtojama kaip neatskiriama Europos saugumo ir transatlantinės gynybos sistemų dalis. Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu, su visomis stengiasi palaikyti gerus santykius ir niekam negrasina. Tiesiogiai ir netiesiogiai stiprinti nacionalinį saugumą yra aukščiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetas. 2 skirsnis. NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS PAGRINDAI 2.

1. NACIONALINIO SAUGUMO OBJEKTAI Nacionalinio saugumo objektai (kas saugotina ir gintina) yra šie: - valstybės suverenitetas; - valstybės teritorija ir jos vientisumas; - konstitucinė santvarka; - tautos teisės, laisvos raidos sąlygos, kultūros paveldas; - žmogaus ir piliečio teisės, laisvės ir asmens saugumas. 2.
2. NACIONALINIO SAUGUMO SUBJEKTAI Nacionalinio saugumo subjektai (kas saugo ir gina) yra: - valstybė, jos institucijos; - ginkluotosios pajėgos; - piliečiai ir jų susivienijimai. 2.
3. NACIONALINIO SAUGUMO STIPRINIMO PRIEMONĖS Nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonės yra: - Lietuvos (nacionalinės) priemonės; - priklausymas Europos sąjungoms ir transatlantinei gynybos organizacijai; - dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje. 2.
4. NACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO BŪDAI Nacionalinį saugumą užtikrina: A) Valstybė: - mažindama rizikos veiksnius ir grėsmes vyriausybės vykdoma saugumą stiprinančia politika; - stiprindama nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas ir tobulindama jų veiklą; - ginkluotųjų pajėgų ir mobilizacinių rezervų parengtimi; - rengdama ir vykdydama saugumo stiprinimo priemonių nacionalines programas; - pilnateise naryste Europos Sąjungoje (EU), Vakarų Europos Sąjungoje (WEU), Šiaurės Atlanto Organizacijoje (NATO) ir dalyvavimu bendroje Europos saugumo ir gynybos politikoje. B) Piliečiai ir jų susivienijimai: - saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryžimą ginti Lietuvos laisvę; - rengdamiesi visuotinei piliečių savigynai ir ginkluotam bei neginkluotam pasipriešinimui. Visų nacionalinio saugumo programų ir priemonių įgyvendinimui bei piliečių rengimui visuotinei savigynai vadovauja Vyriausybė. Nacionalinio saugumo institucijos plėtojamos bei saugumo stiprinimo priemonės rengiamos laikantis demokratinės kontrolės ir įstatymų. Valstybės institucijų vykdomas nacionalinio saugumo priemones finansuoja valstybė. Tam tikslui naudojamos biudžeto pajamos, kreditai bei tarptautinė pagalba. 3 skirsnis. TEISINIAI SAUGUMO IR GYNYBOS PAGRINDAI Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sistema grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija ir reguliuojama įstatymų bei kitų teisės aktų. Kertinės valstybės saugumo klausimus reglamentuojančios teisės normos yra: - Konstitucijos 1 straipsnis, skelbiantis, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika; - Konstitucijos 3 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių teisių; kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką; - Konstitucijos 139 straipsnis, skelbiantis, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga, ir nustatantis piliečių privalomąją karo tarnybą; - referendumu priimto Lietuvos Konstitucijos neatskiriamo priedo - 1992 m. birželio mėn. 8 d. Konstitucinio Akto - reikalavimai niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias politines, karines, ekonomines posovietines Rytų sąjungas bei sandraugas. Teisines nacionalinio saugumo garantijas nustato Lietuvos teisės aktų sistema. Lietuvos nacionalinio saugumo sistema taip pat remiasi: - Jungtinių Tautų Chartija, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos dokumentais, žmogaus teisių apsaugos ir kitais tarptautinės teisės aktais, prie kurių Lietuvos Respublika yra prisijungusi, taip pat visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais; - branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi; - cheminio ir bakteriologinio ginklų nenaudojimo konvencijomis, kai Lietuva prie jų prisijungs. 4 skirsnis. SVARBIAUSIOS SAUGUMĄ STIPRINANČIOS LIETUVOS POLITIKOS NUOSTATOS 4.
5. VIDAUS POLITIKOS NUOSTATOS Priimant vidaus politikos ir valstybės gyvenimo sprendimus atsižvelgiama į tai, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių silpninimo, grėsmės mažinimo ir saugumo stiprinimo. Ekonominė politika Skatinamos patikimų Vakarų kompanijų investicijos į energetiką, naftos pramonę, geležinkelį, Via Baltica, aerouostus, jūros uostą ir svarbiausius strateginius ūkio bei infrastruktūros objektus. Ūkio struktūra pertvarkoma taip, kad jo gaminiai ir paslaugos įsitvirtintų Vakarų rinkose ir tenkintų vidaus rinkos poreikius. Kuriami alternatyvūs, nuo monopolinio Rytų tiekėjo nepriklausomi kuro ir žaliavų įsigijimo kanalai, pirmiausia naftos terminalas, rekonstruojamas naftos importo, perdirbimo ir jos produktų eksporto ūkis. Plėtojamas Europos standartinio pločio geležinkelio tinklas, pertvarkomi geležinkelį ir kitą transportą reglamentuojantys įstatymai ir taisyklės, derinant juos su Vakarų Europos transporto teisės sistema. Strateginės reikšmės įmonėse valstybė išsaugo tikrą sprendžiamąją galią turintį ne mažesnį kaip 2/3 akcijų paketą. Socialinė politika Ugdoma socialiai savarankiška, solidari, kartu ir stabilesnė pilietinė visuomenė. Valstybė vykdo visų piliečių gerovės politiką, rūpinasi, kad dėl pernelyg didelės turtinės visuomenės diferenciacijos ir didelės gyventojų dalies nuskurdimo nebūtų pažeisti socialinio solidarumo pagrindai. Ekonominėmis priemonėmis šalinamos galimų socialinių krizių priežastys. Ypatingai rūpinamasi šeimos, kaip atsakingos visuomenės institucijos, padėtimi. Vidaus politika grindžiama teisingumu, ji ugdo pilietiškumą, pagarbą Konstitucijai ir pasitikėjimą nacionaliniais institutais. Atvira visuomenė privalo gauti išsamią ir patikimą informaciją šalies gyvenimo klausimais. Kultūros politika Globojama natūrali tautinės kultūros raida, saugoma lietuvių kalba, intelektualinis potencialas ir kultūros paveldas. Ribojama antihumanistinės pseudokultūros įtaka naturaliai kultūros raidai. Švietimo ir auklėjimo sistemoje ugdomas pilietiškumas, tautinis sąmoningumas ir pagarba kitoms tautoms. Tautinė politika Piliečių lygybės principai ir tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų kultūrinės teisės saugomos įstatymo. Skatinamas tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų integravimasis į Lietuvos pilietinę visuomenę. 4.
6. UŽSIENIO POLITIKOS NUOSTATOS Lietuvos užsienio politika grindžiama nacionaliniais interesais ir Seime atstovaujamų politinių partijų solidarumu bei atsakomybe. Lietuvos užsienio politikos uždavinys - visapusiškai ir aktyviai dalyvauti Europos integracijoje, siekti kuo greitesnės narystės Europos Sąjungoje (EU), Vakarų Europos Sąjungoje (WEU) ir Šiaurės Atlanto Organizacijoje (NATO). Lietuva su visomis valstybėmis stengiasi teisingais ir lygiateisiais pagrindais nustatyti ir palaikyti geros kaimynystės santykius, grindžiamus visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Integruodamasi į Vakarų Europą Lietuva vadovaujasi tolygios integracijos su visomis Europos Sąjungos šalimis principu. Į Vakarų Europos kolektyvinės gynybos ir saugumo sistemas Lietuva siekia integruotis tiesiogiai. Regioniniu pagrindu Lietuva bendradarbiauja su Vyšehrado grupės ir Šiaurės valstybėmis. Jungiantis į vieningą Europos kontrolės sistemą, Lietuvai svarbu bendradarbiauti su Lenkija, Latvija ir Estija sausumos ir jūrų sienų su NVS šalimis apsaugos bei oro erdvės kontrolės srityse. Lietuva siekia Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo ir Lietuvos interesams neprieštaraujančios jo raidos. Lietuva labai vertina ir skatina užsienio lietuvių talką stiprinant Lietuvos saugumą bei gynybinę galią. 5 skirsnis. SAUGUMĄ UŽTIKRINANTI GYNYBOS POLITIKA 5.
7. SVARBIAUSIOS GYNYBOS NUOSTATOS 5.1.
8. Visuotinės ir besąlygiškos gynybos principas Visuotinės gynybos principas aprėpia ginkluotą ir neginkluotą tautos pasipriešinimą, valstybės gynybą, visų išteklių bei atsargų panaudojimą gynybai. Šis principas reiškia, kad valstybės ginkluotosios pajėgos ir jų rezervai gina valstybės sienas ir teritoriją bet kokiu įsiveržimo ar užpuolimo atveju. Lietuvos ryžtas ir pasirengimas savarankiškai gintis nuo bet kokių užpuolikų yra besąlygiškas. Pagal iš anksto parengtą planą Lietuva be atskiro sprendimo ginasi nuo pat užpuolimo momento, nelaukdama kol bus suteikta tarptautinė pagalba. Visuotinės gynybos principas įtvirtinamas įstatymais ir jų nustatyta tvarka įgyvendinamas kariuomenės parengtimi, nuolatiniu piliečių ugdymu ir visuotiniu jų rengimu gynybai bei pasipriešinimui. 5.1.
9. Pagrindinės gynybos nuostatos Lietuvos gynybinė galia grindžiama visuotinio pasipriešinimo principu, įstatymo nustatyta visuotine karine prievole, kariuomenės ir visų mobilizacinių rezervų parengtimi, piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei savigynai, geru kariuomenės ir civilių piliečių savitarpio supratimu ir bendradarbiavimu. Lietuvos gynybos doktrina yra nepuolamojo pobūdžio. Lietuvos ginkluotosios pajėgos kuriamos ir rengiamos gynybai Lietuvos teritorijoje ir sąveikai su NATO pajėgomis. Lietuvos valstybės teritorija ginama ginklu nuo ginkluoto užpuolimo ar įsiveržimo momento, nelaukiant atskiro sprendimo ar įsakymo. Jokia valstybės institucija ir pareigūnas negali priimti sprendimo ar duoti įsakymo nesiginti. Jeigu toks įsakymas būtų duotas, jis yra niekinis, o jo nevykdymas neužtraukia jokios atsakomybės. Jei valstybės ginkluoto užpuolimo ar įsiveržimo į jos teritoriją metu pareigūnas negali vykdyti su valstybės gynyba susijusių pareigų ir funkcijų, jo įgaliojimai ir pareigos be atskiro sprendimo teisėtai pereina žemesniosios grandies pareigūnams. Jeigu ir nėra aukštesnio vadovavimo, savarankiški kariuomenės dalinių, savaveiksmių ginkluotų formuočių ir piliečių kovos veiksmai yra teisėti. 5.
10. KARINĖ GYNYBA Karinę Lietuvos gynybą užtikrina gerai parengti ir techniškai aprūpinti pagrindiniai reguliariosios kariuomenės daliniai, Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) ir kitos teritorinės gynybos pajėgos bei parengti kovai mobilizaciniai rezervai. Pagrindinių reguliariosios kariuomenės dalinių uždavinys yra gynyba svarbiausiomis kryptimis, tarp jų - sostinės gynyba. Teritorinės gynybos pajėgų uždaviniai - priešo stabdymas visoje Lietuvos teritorijoje ir svarbiausiųjų objektų gynyba ir partizaniniai veiksmai priešo užimtoje teritorijoje. Lietuvos oro erdvės kontrolės sistema remiasi aviacijos ir radiolokacine žvalgyba bei priešlėktuvine gynyba ir integruojama į Vakarų valstybių oro erdvės kontrolės sistemą. Pasinaudoti Lietuvos oro erdve karinės aviacijos skrydžiams gali būti leidžiama tik valstybėms, su kuriomis Lietuva bendradarbiauja gynybos srityje. Visos ginkluotosios pajėgos privalo būti parengtos gerai visumos sąveikai ir greitam pergrupavimui. Ypatinga reikšmė teikiama žvalgybai, informacijos analizei ir operatyvinio vadovavimo ginkluotosioms pajėgoms efektyvumui. Nuo užpuolimo ar įsiveržimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momento kariuomenė vykdo karines sulaikymo operacijas, siekdama išsekinti ir sunaikinti priešininko pajėgas. Įsiveržimas per valstybės sieną ar bet kurioje teritorijos vietoje fiksuojamas kaip agresijos faktas, ir ginamasi ginklu. Užpuolimo atveju Lietuva prašo valstybių - NATO narių pagalbos gynybai, taip pat kitokios tarptautinės pagalbos. 5.
11. NEKARINĖ GYNYBA Lietuva pirmiausia remiasi savo tautos apsisprendimu ir valia gintis. Kiekvieno piliečio, nepriklausomai nuo amžiaus ir profesijos, pasiryžimas bei pasirengimas prisidėti prie gynybos atgrasys agresorių, kas jis bebūtų. Užpuolimo, pasikėsinimo į Lietuvos teritorinį vientisumą arba jos konstitucinę santvarką atveju piliečiai ir jų savarankiški susivienijimai imasi pilietinės savigynos veiksmų - nesmurtinio pasipriešinimo, nepaklusnumo ir nekolaboravimo su neteisėta administracija, - taip pat ginkluoto pasipriešinimo. Atsakomybę už kolaboravimo veikas nustato įstatymas. Pasirengimo visuotiniam pasipriešinimui ir savigynai sistema yra valstybinė, Vyriausybės organizuota. Gyventojai nuolat mokomi ir aprūpinami instrukcijomis ir pilietinei savigynai būtinomis techninėmis priemonėmis. Valstybė remia patriotines savaveiksmes visuomenines organizacijas, kurių veikla prisideda prie pasirengimo pilietinei savigynai. Pasiryžimą ir pilietinės savigynos įgūdžius privaloma išugdyti mokykloje, o žinios ir įgūdžių formavimas yra sudėtinė privalomosios švietimo programos dalis. Visos civilinės valstybės institucijos, Lietuvos ūkio ir infrastruktūros objektai parengiami privalomiems gynybos bei civilinės saugos uždaviniams vykdyti. 5.4.GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ IR KITŲ SAUGUMO INSTITUCIJŲ DEMOKRATINĖ KONTROLĖ Ginkluotųjų pajėgų bei kitų saugumo institucijų veikla ir biudžetas kontroliuojami demokratiškai išrinktos civilinės valdžios. Visos nacionalinio saugumo institucijos ir jų veikla privalo būti įstatymo reglamentuotos. Visas nacionalinio saugumo institucijas kontroliuoja Seimas ir jo komitetai. Krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado atsakomybė Seimui įtvirtinta Konstitucijoje. Politinius sprendimus priima tik civilinė valdžia. Kariuomenės vadas pavaldus krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos ministerijos administracijoje palaikoma civilinės ir karinės administracijos pusiausvyra. Krašto apsaugos ministru ir jo pavaduotojais, Vidaus reikalų ministru ir Valstybės saugumo departamento vadovu gali būti tik civiliai asmenys. Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento civiliams pareigūnams suteikiami tarnybiniai rangai. Kariškių teisės tarnybos metu gali būti suvaržytos tik įstatymo ir tik tiek, kiek reikalauja tarnybos pareigos. Seimo kontrolierius rūpinasi kariuomenėje ir kitose gynybos struktūrose tarnaujančių asmenų teisių apsauga. Politinių partijų veiklą kariuomenėje ir kitose nacionalinio saugumo institucijose draudžia Konstitucija. Teisingumą kariuomenėje vykdo civiliniai teismai. II DALIS. NACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMAS Nacionalinio saugumo užtikrinimo sistema aprėpia: - iššūkių Lietuvos saugumui, rizikos veiksnių ir galimų pavojų analizę, - pagrindines tarptautines ir Lietuvos (nacionalines) saugumo užtikrinimo priemones, - valstybės institucijų veiklą, užtikrinančią piliečių, tautos saugumą, valstybės nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą. 6 skirsnis. RIZIKOS VEIKSNIAI, IŠŠŪKIAI IR PAVOJAI LIETUVOS SAUGUMUI Lietuvos saugumo stiprinimo politikoje atsižvelgiama į tokių galimų pavojų bei rizikos veiksnių visumą, kurių kiekvieno atskirai pasireiškimo nepalankiomis sąlygomis tikimybė yra nepaneigiama. 6.
12. GALIMI RIZIKOS VEIKSNIAI IR PAVOJAI IŠ UŽSIENIO Svarbus Lietuvos saugumo geopolitinės aplinkos veiksnys yra neįtvirtintos demokratijos, militarizuotos, sunkiai prognozuojamos raidos valstybės Lietuvos kaimynystėje. Geopolitinės aplinkos sąlygojami išoriniai rizikos veiksniai, iššūkiai ir galimi pavojai: POLITINIAI: - politinis spaudimas ir diktatas, siekiai įtvirtinti ypatingų interesų zonas ir ypatingas teises, trukdymas Lietuvai įgyti tarptautines saugumo garantijas; - užsienio valstybių grasinimai naudoti jėgą interesų gynimo dingstimi; - pastangos primesti Lietuvai pavojingus tarptautinius susitarimus. KARINIAI: - karinis potencialas netoli Lietuvos sienų; - karinis tranzitas per Lietuvą (išskyrus tarptautinio bendradarbiavimo atvejus); - nelegalių ginkluotų būrių kūrimasis ar skverbimasis į Lietuvos teritoriją; - atvira agresija. SPECIFINIAI: - užsienio slaptųjų tarnybų šnipinėjimo bei ardomoji veikla; jų priedangos struktūrų kūrimas; diversijų ar pasikėsinimų organizavimas; - propagandinis puolimas, tendencingos informacijos platinimas ar kiti specialūs Lietuvos diskreditavimo veiksmai; - kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus, pastangos daryti įtaką valstybės valdžios institucijoms ir poveikį Lietuvos vidaus politikai bei socialiniams procesams; - nelegali imigracija ir tranzitinė migracija; masinė migracija; - tautinių grupių skatinimas nelojalumui ar dezintegracijai, pastangos primesti Lietuvai dvigubą pilietybę. EKONOMINIAI: - ekonominis spaudimas, blokada ar kitokios priešiškos ekonominės akcijos; - ištisų ūkio šakų priklausomybė nuo kurios nors vienos šalies, kapitalo investicijos politiniais tikslais; politiniai siekiai perimti energetikos, strategiškai reikšmingų ūkio šakų įmonių, finansų bei kredito įstaigų, svarbiausių komunikacijų (geležinkelio, vamzdynų, uosto, aerodromų) nuosavybės kontrolę; - energetikos priklausomybė nuo vienos šalies ar vienos šalių grupės, jos pažeidžiamumas; - didelės užsienio paskolos; įsiskolinimai politinės įtakos siekiančioms valstybėms. TARPTAUTINIŲ STRUKTŪRŲ: - mafijos veikla ir nelegalus verslas bei kontrabanda; - teroristų skverbimasis iš užsienio; - nelegalus ginklų, narkotikų, branduolinių ir pavojingų medžiagų įvežimas ar tranzitas; - netikrų pinigų įvežimas ar nešvarios kilmės pinigų "plovimas". 6.
13. GALIMI VIDAUS RIZIKOS VEIKSNIAI IR VIDINĖS KRIZĖS POLITINIAI: - politinis nestabilumas ar valstybės valdžios krizė, keliantys grėsmę konstitucinei demokratinei santvarkai; - kėsinimasis į konstitucinę demokratinę santvarką; valdžios daromi Konstitucijos pažeidinėjimai; - pilietinių teisių ir laisvių pažeidimai bei apribojimai; - nacionalinių interesų nepaisymas. EKONOMINIAI: - užimtumo, gamybos apimties ir nacionalinio produkto sumažėjimas iki kritiško lygio; - struktūrinė ūkio krizė ir technologinis atsilikimas; - šešėlinė ekonomika ir ekonominiai nusikaltimai; pinigų, dokumentų bei vertybinių popierių padirbinėjimas. SOCIALINIAI: - visuotinis gyventojų nuskurdimas, nedarbas; - artėjanti prie kritiško lygio turtinė diferenciacija; - asmens nesaugumas; - visuomenės sveikatos būklės blogėjimas; alkoholizmas, toksikomanija, narkomanija. TAUTINIAI: - veiksniai, silpninantys tautos imunitetą ir identitetą; - tautinių vertybių nesaugojimas; - tautos gausumo mažėjimas; intelektualinio potencialo mažėjimas; didelė emigracija; - antihumanistinės, prievartą propaguojančios pseudokultūros plitimas. KRIMINALINIAI: - korupcija, ypač teisėsaugos struktūrų; valdžios pareigūnų savivalė; - teroristinių, prievartavimo ir kitokių organizuotų kriminalinių struktūrų veikla. KITI: - pramoninės avarijos, gaisrai ir stichinės nelaimės; - aplinkos teršimas, ypač kancerogeninėmis ir mutageninėmis medžiagomis; - neracionalus gamtinių išteklių ir aplinkos naudojimas ir aplinkos netausojimas; - ypač pavojingos infekcijos. 7 skirsnis. SVARBIAUSIOS SAUGUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS Svarbiausios tarptautinės ir nacionalinės (Lietuvos) saugumo užtikrinimo priemonės yra: - dalyvavimas tarptautinėse saugumą stiprinančiose organizacijose; - Lietuvos narystė Europos sąjungose ir transatlantinėje gynybos organizacijoje; - integracijos į NATO priemonės; - integracijos į Vakarų Europos Sąjungos (WEU) struktūras priemonės; - strateginis planavimas; - saugumą stiprinančių ilgalaikių nacionalinių programų parengimas ir vykdymas; - saugumo ir gynybos įstatymų sistema; - valstybės institucijų veikla. 7.
14. DALYVAVIMAS TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE Lietuvos saugumas yra Europos saugumo dalis. Lietuva pasirengusi dalyvauti stiprinant tarptautinį saugumą ir prisiimti savąją dalį įsipareigojimų. Lietuva dalyvauja Jungtinių Tautų (UN), Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (OSCE), Šiaurės Atlanto Bendradarbiavimo Tarybos (NACC), Šiaurės Atlanto Asamblėjos (NAA) ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių paskirtis - užtikrinti taiką, stiprinti saugumą ir stabilumą Europoje, veikloje, taip pat dalyvauja taikos palaikymo misijose ir kitose akcijose. 7.
15. LIETUVOS NARYSTĖ SĄJUNGOSE IR TRANSATLANTINĖJE GYNYBOS ORGANIZACIJOJE Lietuva siekia narystės Europos sąjungose ir organizacijose, sukurtose tautų, kurių vertybės ir idealai atitinka lietuvių tautos vertybes ir idealus. Būdama Europos Sąjungos (EU) asocijuota narė, Lietuva siekia tapti pilnateise šios organizacijos nare, dalyvauti bendroje Europos saugumo ir gynybos politikoje. Dalyvaudama Vakarų Europos Sąjungos (WEU) veikloje, Lietuva siekia kuo greičiau tapti pilnateise šios gynybinės Europos organizacijos nare. Lietuva yra nusprendusi tapti pilnateise kolektyvinės transatlantinės gynybos organizacijos - Šiaurės Atlanto Organizacijos (NATO) - nare. Išreikšdama šią valią, Lietuva 1994 m. sausio 4 d. oficialiu dokumentu kreipėsi į NATO dėl narystės Šiaurės Atlanto Organizacijoje. Lietuvos gynybos sistema nuosekliai ir ryžtingai integruojama į NATO gynybos sistemą. Lietuva imasi atsakomybės už savo suvereniteto bei teritorijos gynybą, stiprina ir išlaiko savo nacionalinę gynybos sistemą, ją priderindama prie NATO standartų ir struktūrų. Siekdama NATO narystės, Lietuva prisiima savąją dalį bendrosios atsakomybės. Lietuvos integravimasis į NATO ir siekiama narystė šioje gynybos ir stabilumo organizacijoje nėra nukreipta prieš jokią kitą šalį. Lietuvos narystė NATO padidins pasitikėjimą, stabilumą ir saugumą regione bei visoje Europoje. 7.
16. INTEGRAVIMOSI Į NATO PRIEMONĖS Lietuva, siekdama tapti pilnateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, įskaitant jos integruotą karinę struktūrą, nare, vykdo aktyvaus integravimosi į NATO priemones: - moko ir rengia kariuomenę, derinantis prie NATO standartų; - parengia karius dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo akcijose; - gynybos srityje bendradarbiauja dvišaliais pagrindais su šalimis - NATO narėmis; - dalyvauja NATO šalių karinėse pratybose ir mokymuose; - standartizuoja struktūras, informacijos ir ryšių sistemas, technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją; standartizuoja teisės aktus, statutus, terminiją (įskaitant žodynų parengimą); - įveda privalomą reikalavimą karininkams mokėti bent vieną iš NATO oficialiųjų kalbų; - rengia karo specialistus, karininkus ir puskarininkius NATO šalių karo mokyklose ir gynybos struktūrose, taip pat kursuose Lietuvoje, siunčia juos į stažuotes; atestuoja juos pagal NATO reikalavimus, ypač dėl pasirengimo sąveikai. Lietuva vykdo savo ir NATO sudarytą Partnerystės vardan taikos programą. Vykdydama šią programą, kurią traktuoja kaip realų suartėjimą, Lietuva dalyvauja NATO gynybos planavimo priemonėse. 7.
17. INTEGRAVIMOSI Į WEU STRUKTŪRAS PRIEMONĖS Būdama asocijuota WES nare ir siekdama kuo greičiau tapti pilnateise nare, Lietuva skiria savo atstovus ir dalyvauja WES priemonėse bei jos struktūrų veikloje: - parlamentinės asamblėjos darbe; - gynybos planavime; - gelbėjimo, humanitarinėse ir taikos palaikymo operacijose. 7.
18. STRATEGINIS PLANAVIMAS Lietuvos Vyriausybė atsakinga už strateginį planavimą ir vadovauja institucijoms, kurios modeliuoja galimas ateities situacijas, išaiškina ilgalaikius ir galinčius kilti naujus pavojus, projektuoja prevencines priemones jų išvengti, nuo jų apsisaugoti ir Lietuvos saugumui garantuoti. Vyriausybė rengia ir teikia Seimui tvirtinti saugumą stiprinančių ilgalaikių nacionalinių programų projektus. 7.
19. ILGALAIKĖS NACIONALINĖS SAUGUMO STIPRINIMO PROGRAMOS Svarbiausios ilgalaikės nacionalinės saugumą stiprinančios programos yra: - krašto apsaugos sistemos plėtotės bei mobilizacinių rezervų parengimo; - valstybės sienos ir oro erdvės apsaugos sistemų plėtotės; - piliečių rengimo visuotiniam pasipriešinimui bei pilietinei savigynai; - krašto ekonomikos ir valstybinės valdžios institucijų funkcionavimo ekstremaliomis sąlygomis; - valstybės atsargų kaupimo ir palaikymo; - gelbėjimo tarnybų stiprinimo; - civilinės saugos plėtotės; - karinio švietimo ir mokslo vystymo; - Ignalinos AE saugios eksploatacijos užtikrinimo iki jos eksploatacijos pabaigos; - energetikos sistemos stabilumo, nepriklausomumo ir integravimosi į Europos energetikos sistemas; - integravimosi į Europos transporto sistemas drauge su Europos standartinio pločio geležinkelio tinklo plėtote; - svarbiausių nacionalinių išteklių tausojimo ir apsaugos; - natūralaus gyventojų prieaugio palaikymo; - kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Programų sąrašas gali būti išplėstas. Visas saugumą stiprinančias nacionalines programas tvirtina Seimas. Jos finansuojamos iš biudžeto ar kitų įstatymais numatytų šaltinių 8 skirsnis. SEIMO VEIKLA UŽTIKRINANT NACIONALINĮ SAUGUMĄ 8.
20. Įstatymų leidyba Seimas rūpinasi, kad būtų laiku priimti Nacionalinio saugumo koncepcijai įgyvendinti būtini įstatymai, o įstatymai, priimti iki Koncepcijos priėmimo, būtų suderinti su jos nuostatomis. Seimas įstatymu priima Vyriausybės teikiamas nacionalinio saugumo priemonių programas. Koncepcijai įgyvendinti būtina įstatymais reglamentuoti šias sritis: - krašto apsaugos ir gynybos; - krašto apsaugos ministerijos; - kariuomenės; - privalomosios karo tarnybos; - savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos; - alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos; - rezervo parengimo ir mobilizacijos; - civilinės saugos; - gelbėjimo darbų; - piliečių savigynos ir rengimo visuotiniam pasipriešinimui; - Valstybės gynimo tarybos; - kariškių pareigų ir teisių; - atsakomybės už kolaboravimą; - informacijos apsaugos, kontražvalgybos ir kovos su ardomųjų struktūrų veikla; - operatyvinės veiklos; - ginklų fondo. 8.
21. Vyriausybės veiklos priežiūra Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 9 skirsniu, Seimas kiekvienų metų pavasario sesijoje svarsto Vyriausybės metinę ataskaitą apie nuveiktus darbus įgyvendinant Nacionalinio saugumo koncepciją. Ataskaitoje pateikiama konkreti informacija (išskyrus konfidencialią) apie: Nacionalinio saugumo koncepcijos nuostatų įgyvendinimą; prevencines priemones prieš galimus rizikos veiksnius ir pavojus; saugumą ir gynybinę galią stiprinančią vyriausybės ir valstybės institucijų veiklą - įskaitant integraciją į NATO - ir jos rezultatus; nacionalinių saugumą stiprinančių programų rengimo ir įgyvendinimo eigą; piliečių ugdymą visuotinei savigynai, jų apmokymą ir organizacinių struktūrų parengties gerinimą, paramą savaveiksmėms organizacijoms. 9 skirsnis. VALSTYBĖS GYNIMO TARYBA Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad svarbiausius valstybės gynimo reikalus svarsto ir koordinuoja Respublikos Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo taryba koordinuoja valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės gynimo klausimais. Tarybos sudarymą, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato įstatymas. 10 skirsnis. VYRIAUSIASIS VALSTYBĖS GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ VADAS Pagal Konstituciją Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas yra Respublikos Prezidentas. Valstybės visų ginkluotųjų pajėgų sąvoka aprėpia visų rūšių kariuomenę - reguliariąją ir Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, mobilizacinius kariuomenės rezervus, žandarmeriją, policiją ir savaveiksmius piliečių ginkluoto pasipriešinimo būrius. 11 skirsnis. KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA Krašto apsaugos ministras vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui bei krašto apsaugos sistemos parengimui ginti valstybę. Krašto apsaugos ministras užduotis kariuomenei duoda per kariuomenės vadą, o Jungtiniam ginkluotųjų pajėgų štabui - kai to reikia Krašto apsaugos ministerijos funkcijoms vykdyti - kariuomenės vadui kontrasignavus. Kariuomenės Generalinė inspekcija yra tiesiogiai pavaldi krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos ministerijos funkcijas vykdo jos civilinė administracija kartu su karine administracija, kurią sudaro Kariuomenės vado institucija (Jungtinis ginkluotųjų pajėgų štabas) bei ne štabo kariniai ministerijos specialistai. Esant skirtingam Krašto apsaugos ministerijos administracijos ir Jungtinio ginkluotųjų pajėgų štabo pavaldumui, jų bendrų funkcijų vykdymas koordinuojamas tikslinio bendradarbiavimo pagrindais; prireikus sudaromos mišrios civilių ir karinių pareigūnų ar specialistų koordinacijos, analizės arba projektų rengimo grupės. Krašto apsaugos ministerijos civilinės administracijos bei kariuomenės vado vadovaujamos karinės administracijos funkcijas nustato ir jas paskirsto krašto apsaugos įstatymas. Krašto apsaugos ministerijos administracija rūpinasi, kad kariuomenė demokratinėje valstybėje bendradarbiautų su visuomene ir veiktų sutartinai su civilinėmis institucijomis. 12 skirsnis. KARIUOMENĖS VADO INSTITUCIJA Kariuomenės vadą skiria Respublikos Prezidentas, gavęs Seimo pritarimą. Kariuomenės vadas taikos metu yra aukščiausiasis karinis pareigūnas ir aukščiausiasis valstybės karinis atstovas, tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui, tačiau nepavaldus jo pavaduotojams. Kariuomenės vado institucijos funkcijas vykdanti struktūra yra Jungtinis ginkluotųjų pajėgų štabas, jungiantis atskirų kariuomenės rūšių štabus. Svarbiausias kariuomenės vado uždavinys taikos metu - parengti visas reguliariosios kariuomenės rūšis, Savanoriškająją krašto apsaugos tarnybą ir mobilizacinius rezervus gynybai, vadovauti valstybės sienos ir valstybės teritorijos apsaugai, teritorinės jūros ir oro erdvės kontrolei bei apsaugai, o užpuolimo pavojaus, įsiveržimo arba užpuolimo metu - vadovauti kariuomenei ir karinėms krašto gynimo operacijoms. Ginkluoto užpuolimo ar karo padėties atveju kariuomenės vadas Respublikos Prezidento dekretu skiriamas visų Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vadu, pavaldžiu Respublikos Prezidentui kaip Vyriausiajam kariuomenės vadui. 13 skirsnis. TERITORINIAI GYNYBOS ŠTABAI Apygardose (apskrityse) veikia teritoriniai gynybos štabai, kurie rengia detalius teritorijos gynybos planus, užtikrina jų teritorijoje dislokuotos reguliariosios kariuomenės ir SKAT'o dalinių bei Šaulių būrių sąveiką ir veiksmų koordinavimą. Teritoriniai gynybos štabai taip pat vykdo: karo prievolininkų apskaitą ir šaukimą; atsarginių apskaitą ir šaukimą į pakartotinio parengimo užsiėmimus; komendantūros funkcijas, rūpinasi ryšiais su visuomene. 14 skirsnis. KARIUOMENĖ Kariuomenė yra nacionalinio potencialo ir demokratinės visuomenės dalis bei krašto raidos dalyvė. Kariuomenę sudaro: - reguliarioji kariuomenė, kurios pagrindinė paskirtis yra greitas reagavimas ir karo veiksmai; - Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT), kurios pagrindinė paskirtis - teritorinė gynyba; - kovinės parengties rezervas. 14.
22. REGULIARIOJI KARIUOMENĖ Reguliarioji kariuomenė formuojama Konstitucijoje numatytos privalomos karinės tarnybos, taip pat laisvos samdos pagrindais. Įstatymu nustatyta privalomoji karo tarnyba skirta pradiniam piliečių parengimui ginkluotai gynybai. Kariai rengiami ugdant asmenybę, patriotizmą, profesionalius įgūdžius ir kario etiką. Kariuomenėje nevaržomai veikia karo kapeliono institutas. Reguliariąją kariuomenę sudaro: - sausumos kariuomenė, kurios funkcijos yra valstybės teritorijos apsauga ir gynimas; - karinės oro pajėgos, kurių funkcijos yra oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms; - karinės jūrų pajėgos, kurių funkcijos yra teritorinės jūros ir ekonominės zonos kontrolė, apsauga ir gynyba, pakrančių ir laivybos apsauga, specialiųjų užduočių (konvojaus, evakuacijos) vykdymas; - sienos gynybos teritorinės pajėgos, kurių funkcijos yra valstybės sienos apsauga ir gynimas. Taikos metu kariuomenė: - saugo valstybės teritoriją, oro erdvę, teritorinius vandenis ir ekonominę zoną bei karinius objektus; - palaiko reikalingą kovinę parengtį; - ruošiasi taikos palaikymo misijoms ir dalyvauja jose; - padeda civilinei valdžiai šalinti stichinių nelaimių ir katastrofų padarinius. Ugdomas karių ir civilių gyventojų tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, kurie yra labai svarbūs visuotinės gynybos veiksniai. 14.
23. SAVANORIŠKOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA (SKAT) Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT) yra sudėtinė kariuomenės dalis ir teritorinės gynybos pagrindas. SKAT'o vadas yra pavaldus kariuomenės vadui. Taikos metu SKAT'o paskirtis yra: savanorių kovinis rengimas; svarbių objektų apsauga; pagalba katastrofų atvejais; pagalba civilinei valstybės valdžiai antikonstitucinių smurtinių veiksmų atvejais. Savanoriškosios tarnybos tvarką, SKAT'o veiklą bei funkcijas nustato įstatymas. SKAT'o daliniai rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su giminingais reguliariosios kariuomenės daliniais. 15 skirsnis. POLICIJA Policijos funkcijos: asmens saugumo užtikrinimas, viešosios tvarkos palaikymas, kova su kriminaliniais nusikaltimais, sienos perėjimo ir pasienio režimo kontrolė, sargyba ir policijos kontrolė valstybiniuose objektuose. Vidaus reikalų kariuomenės pulkai reorganizuojami: - pavaldūs Vidaus reikalų ministerijai pasilieka tik specializuoti žandarmerijos daliniai, kurių paskirtis: slopinti riaušes kalėjimuose, kovoti su teroristais ir nusikaltėlių gaujomis, vykdyti sulaikymo ir kitas policijos operacijas, saugoti ir ginti svarbius valstybinius objektus, kurių sukarinta apsauga numatyta vyriausybės nutarimu patvirtintame sąraše; - sukarinta kalėjimų apsaugos tarnyba pereina Teisingumo ministerijos žinion. Kitos vidaus reikalų kariuomenės pulkų pajėgos su jų kovine ginkluote perduodamos kariuomenei. Valstybės užpuolimo ar karinės padėties atvejais policija ir žandarmerija, sąveikaudama su teritoriniais gynybos štabais, padeda vykdyti kai kurias specialias gynybos funkcijas: evakuaciją, objektų apsaugą, mobilizaciją. 16 skirsnis. PRIEŠGAISRINĖ GELBĖJIMO TARNYBA Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba rūpinasi priešgaisriniu saugumu, gaisrų profilaktika, gesina gaisrus ir vykdo gelbėjimo darbus. 17 skirsnis. ŽVALGYBA IR KONTRŽVALGYBA Žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijas vykdančios institucijos yra sudėtinė nacionalinės saugumo ir gynybos sistemos dalis. Jų pagrindinės funkcijos - valstybės saugumo stiprinimas: kova su užsienio žvalgybų veikla Lietuvoje, su priešiškomis Lietuvos Respublikai ar nukreiptomis prieš jos konstitucinę santvarką veikomis, užsienio tarnybų ar organizuotų nusikalstamų struktūrų ardomąja veikla. 17.
24. VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTAS Nacionalinio saugumo departamentas organizuoja valstybės saugumo tarnybą ir jai vadovauja. Nacionalinio saugumo departamentas yra tiesiogiai Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga institucija. Nacionalinio saugumo tarnybos uždaviniai: laiku išaiškinti kylančius Lietuvai pavojus, išaiškinti ir užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms prieš Lietuvos Respubliką, jos konstitucinę santvarką ir nacionalinius interesus. Departamentas glaudžiai bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerijos kontržvalgybos tarnyba. Laikydamasi demokratinės valstybės įstatymų, nacionalinio saugumo tarnyba renka ir analizuoja operatyvinę ir kitokią informaciją, taip pat analizuoja kitų valstybės institucijų informaciją. Valstybės saugumo departamentas teikia informaciją, išvadas ir rekomendacijas Prezidentui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms. Nacionalinio saugumo tarnybos ir Departamento veiklą reglamentuoja įstatymas. Seimas vykdo departamento veiklos parlamentinę kontrolę. 18 skirsnis. AVARINIŲ SITUACIJŲ VALDYMO CENTRAS Avarinių situacijų valdymo centras nuolat veikia prie Vyriausybės. Jo paskirtis - rūpintis pramoninių avarijų profilaktika, vykdyti pramoninių avarijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ir gelbėjimo darbų valdymo bei koordinavimo centro funkcijas. 19 skirsnis. CIVILINĖS SAUGOS TARNYBA Civilinės saugos tarnyba veikia savarankiškai arba padeda ginkluotosioms pajėgoms kai kuriose specialiose srityse, pasitelkdama specialistus (medikus, inžinierius ir t.t.). Civilinės saugos tarnyboms vadovauja Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentas. Jo pagrindinės funkcijos yra: saugoti teritorijas, evakuoti žmones; saugoti žmonių gyvybes ir nuosavybę užpuolimo ar katastrofų metu; dirbti gelbėjimo ir neatidėliotinus atstatymo darbus, teikti medicinos ir kitokią pagalbą, palaikyti saugų režimą pavojingose teritorijose; organizuoti civilinio užnugario paramą. Civilinės saugos tarnybų funkciją ir sąveiką su kitomis struktūromis nustato įstatymas. 20 skirsnis. GINKLŲ FONDAS Ginklų fondas yra Vyriausybei pavaldi valstybinė įstaiga, kuri įgyja, gamina ir remontuoja valstybės institucijoms reikalingą ginkluotę. Ginklų fondas turi jam pavaldžių ginklų, šaudmenų ir sprogmenų gamybos bei ginklų remonto įmonių. Ginklų fondo veiklą reglamentuoja įstatymas. 21 skirsnis. ALTERNATYVIOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA Ši tarnyba yra karinei prievolei alternatyvi privaloma krašto apsaugos pagalbinė tarnyba be ginklų, tačiau skirta kariuomenės, civilinės saugos ar kitiems krašto apsaugos sistemos poreikiams. Jos atlikimo tvarką nustato įstatymas. 22 skirsnis. ŠAULIŲ SĄJUNGA Šaulių sąjunga yra savanoriška sukarinta organizacija, veikianti pagal savąjį statutą. Ji yra valstybės remiama pilietinės savigynos institucija. Šaulių sąjungą globoja Krašto apsaugos ministerija. Šaulių sąjungos reikalams Ministerija skiria atsakingą pareigūną. 23 skirsnis. KONCEPCIJOS VAIDMUO SAUGUMO SISTEMOJE Lietuvos nacionalinio saugumo koncepcija, būdama sudėtinė įstatymo dalis yra privalomas programinis valstybės saugumo ir gynybos dokumentas. Įstatymai, kiti teisės aktai ir nacionalinės saugumo stiprinimo programos išplėtoja ir įtvirtina šios Koncepcijos nuostatas. Kitos valstybės ir tautos raidos koncepcijos bei nacionalinės programos (sveikatos, švietimo ir t.t.) derinamos su Nacionalinio saugumo koncepcijos nuostatomis. -***- PROJEKTĄ PARENGĖ Seime atstovaujamų partijų 1994.11.07 sudarytos Nacionalinio saugumo koncepcijos tobulinimo koordinacinės grupės nariai: Vytenis Andriukaitis, Seimo narys (LSDP) Povilas Jakučionis, Seimo narys (PKTS) Gediminas Kirkilas, Seimo narys (LDDP) Linas Linkevičius, Seimo narys, KA ministras Leonas Milčius, Seimo narys (LTS) Romualdas Ozolas, Seimo narys (CS) Saulius Pečeliūnas, Seimo narys (LDP) Algirdas Saudargas, Seimo narys (LKDP) Česlovas Stankevičius Antanas Stasiškis, Seimo narys (TS)