LIETUVOS Respublikos Vyriausybės ir BELGIJOS KARALYSTĖS BEI LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS VYRIAUSYBIŲ Susitarimas dėl jūrų transporto Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Belgijos Karalystės Vyriausybė, pagal esamus susitarimus atstovaudama ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybei, toliau vadinamos Susitariančiosiomis Šalimis, suprasdamos jūrų susisiekimo ryšių tarp abiejų Šalių svarbą; siekdamos toliau darniai plėtoti šiuos ryšius, atsižvelgdamos į jūrų transporto laisvės principus ir stiprindamos, kiek įmanoma, tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje; remdamosi lygybės ir abipusės naudos principais, susitarė: 1 straipsnis Šiame Susitarime: 1. „Kompetentinga jūrų transporto institucija“: Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija; Belgijos Karalystėje ir Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje – ministras, atsakingas už jūrų prekybos laivybą, ir pareigūnai, kuriems suteikti visi ar tik kai kurie jų įgaliojimai. 2. „Susitariančiosios Šalies laivas“ – kiekvienas prekybinis laivas, kuris pagal Susitariančiosios Šalies valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus įregistruotas Susitariančiosios Šalies laivų registre ir plaukioja su jos valstybės vėliava. Tačiau ši sąvoka netaikoma:
- a)laivams, kuriais naudojasi tik ginkluotosios pajėgos;
- b)hidrografinius, okeanografinius ir mokslinius tyrimus atliekantiems laivams;
- c)žvejybos laivams, žuvininkystės tyrimų ir žvejybos inspekcijos laivams, žuvų apdorojimo laivams;
- d)laivams, skirtiems kabotažui tarp Susitariančiosios Šalies uostų bei laivybai vidaus vandenyse;
- e)laivams, skirtiems uosto, reidų bei pakrantės paslaugoms, įskaitant locmano, vilkimo, pagalbos bei gelbėjimo jūroje paslaugas. 3. „Susitariančiosios Šalies nacionalinės laivybos kompanijos naudojamas laivas“ – Susitariančiosios Šalies laivas ir kiekvienas kitas laivas, frachtuojamas nacionalinės laivybos kompanijos, išskyrus laivus, nurodytus šio straipsnio 2 dalies a–e punktuose; 4. „Nacionalinė Susitariančiosios Šalies laivybos kompanija“ – kiekviena jūrų prekybos laivybos kompanija, kurios oficiali būstinė ir (arba) vadovaujantis padalinys įregistruotas Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje ir kurią pagal Susitariančiosios Šalies valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus pripažįsta tokia esant tos Šalies kompetentinga jūrų transporto institucija. 5. „Tarptautinis gabenimas“ – bet koks gabenimas Susitariančiosios Šalies nacionalinės laivybos kompanijos naudojamu laivu, išskyrus tuos atvejus, kai laivas plaukioja tik tarp kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje esančių vietų. 6. „Įgulos narys“ – laivo kapitonas ir kiekvienas kitas asmuo, įdarbintas laive ir atliekantis darbą, susijusį su laivo funkcionavimu arba aptarnavimu, įrašytas į laivo įgulos sąrašą ir turintis jūrininko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, nurodytus 9 straipsnyje. 2 straipsnis Susitariančiosios Šalys patvirtina, kad, bendradarbiaudamos tarpusavyje, jos visapusiškai gerbs prekybos laivybos laisvę ir susilaikys nuo bet kurių veiksmų, kurie trukdytų plėtoti tarptautinę laivybą. 3 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys susitaria:
- a)skatinti savo laivus vykdyti susisiekimą jūra tarp abiejų Susitariančiųjų Šalių uostų ir netrukdyti laivams, plaukiojantiems su kitos Susitariančiosios Šalies vėliava, vykdyti susisiekimą jūra tarp savo ir trečiųjų valstybių uostų;
- b)bendradarbiauti, siekiant panaikinti visas kliūtis, kurios galėtų trukdyti plėtoti jūrų prekybą tarp abiejų Susitariančiųjų Šalių uostų ir bet kurią kitą susijusią su tokia prekyba veiklą. 2. Trečiųjų šalių prekybos laivybos kompanijos ir laivai, plaukiojantys su trečiosios šalies vėliava, gali dalyvauti gabendami prekes esant dvišalei užsienio prekybai tarp Susitariančiųjų Šalių. Susitariančiosios Šalies nacionalinės laivybos kompanijos frachtuojamiems laivams nepriklausomai nuo to, su kokia vėliava jie plaukioja, suteikiamos tos pačios sąlygos kaip ir laivams, plaukiojantiems su tos Susitariančiosios Šalies valstybės vėliava. 3. Šis Susitarimas neturi įtakos Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimams, atsirandantiems iš kitų tarptautinių susitarimų, kurių šalimi yra Susitariančioji Šalis, visų pirma Belgijos Karalystės ir Didžiosios Liuksemburgo Hercogystės įsipareigojimams, atsirandantiems dėl jų narystės Europos Sąjungoje. 4. Abi Susitariančiosios Šalys stengiasi laikytis atitinkamų tarptautinių dokumentų dėl laivų saugos, jūrų aplinkos apsaugos ir jūrininkų socialinių garantijų. 5. Abi Susitariančiosios Šalys netrukdo tarptautinei jūrų laivybai diskriminaciniais veiksmais, kurie galėtų pažeisti kitos Susitariančiosios Šalies jūrų interesus arba pakenkti prekybos laivybos kompanijų pasirinkimo laisvei ir prieštarauti pagrindiniams laisvos bei sąžiningos konkurencijos principams prekyboje. 4 straipsnis 1. Viena Susitariančioji Šalis suteikia kitos Susitariančiosios Šalies nacionalinei laivybos kompanijai teisę konvertuojamąja valiuta laisvai pervesti į užsienį visas pajamas, kurias ta laivybos kompanija gavo vykdydama pirmosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje veiklą, kuriai taikomas šis Susitarimas. 2. Tokius pervedimus leidžiama reguliariai ir laiku atlikti pagal oficialų einamųjų įmokų valiutos keitimo kursą, o jei oficialaus valiutų keitimo kurso nėra, – pagal vyraujantį užsienio valiutos rinkos einamųjų įmokų kursą. Tokiems pervedimams netaikomi jokie kiti mokesčiai, išskyrus įprastus mokesčius už banko paslaugas. 5 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalies nacionalinės laivybos bendrovės pelnas, gaunamas naudojant laivus tarptautiniams gabenimams, apmokestinamas tik toje Susitariančioje Šalyje. 2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos taip pat taikomos pelnui, gaunamam dalyvaujant pule, bendroje komercinėje-ūkinėje veikloje ar tarptautinėje agentūroje. 3. Šis straipsnis taikomas tik santykiams tarp Lietuvos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir neteks galios po Susitariančiųjų Šalių sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, kiek tai susiję su pajamų mokesčiais, įsigaliojimo dienos. 6 straipsnis 1. Savo uostuose rinkdama uosto rinkliavas ir mokesčius, leisdama naudotis uostais ir laisvai į juos įplaukti, būti ir išplaukti iš uostų akvatorijos, naudotis uostų įrenginiais ir visais įrenginiais, būtinais laivų, įgulų, keleivių ir krovinių navigacijos bei prekybos reikmėms, kiekviena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies nacionalinės laivybos kompanijos naudojamiems laivams taiko tokias pat sąlygas kaip ir savo laivams. Ši nuostata pirmiausia taikoma skiriant laivo stovėjimo vietą bei pakrovimo ir iškrovimo sąlygas. Minėtasis abipusiškumo principas taip pat taikomas abiejų Susitariančiųjų Šalių nacionalinių laivybos kompanijų teisei kurti atstovybes kitos Susitariančiosios Šalies valstybėje ir vykdyti atitinkamą veiklą pagal tos Šalies valstybėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos:
- a)navigacijos ir krovinių vežimo veiklai, tokiai kaip: uosto paslaugos, vilkimas, locmano paslaugos, laivų agentavimas, priežiūra ir vidaus pakrančių laivyba, kurią kiekviena Susitariančioji Šalis teisėtai leidžia vykdyti tik savo laivams. Tačiau Susitariančiosios Šalys pakrančių laivyba nelaiko tokios veiklos, kai Susitariančiosios Šalies laivas plaukioja tarp kitos Susitariančiosios Šalies uostų turėdamas iškrauti krovinius arba išlaipinti keleivius, atvykstančius iš tos kitos Susitariančiosios Šalies ar iš trečiosios šalies uostų, arba pakrauti krovinius ar paimti keleivius, keliaujančius į kitos Susitariančiosios Šalies ar trečiosios šalies uostus;
- b)žvejybinei veiklai; ir
- c)moksliniams tyrimams; ir
- d)formalumams dėl užsieniečių atvykimo ir buvimo. 3. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali neleisti laivams įplaukti į jos valstybės uostus, jeigu laivų konstrukcija ar jų naudojama navigacijos įranga arba jų vežamo krovinio pobūdis gali kelti grėsmę uosto saugumui. 7 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys pagal savo valstybės įstatymus ir uosto taisykles imasi visų būtinų priemonių palengvinti ir paspartinti jūrų eismą, vengti nereikalingų savo nacionalinių laivybos kompanijų naudojamų laivų prastovų ir kuo labiau pagreitinti bei supaprastinti muitinės, sveikatos apsaugos ir kitus administracinius formalumus, taikomus uostuose, taip pat palengvinti naudojimąsi esamomis priėmimo į uostą galimybėmis. 2. Atliekant tokius formalumus vienos Susitariančiosios Šalies nacionaliniame uoste bet kuriam laivui, kurį naudoja kitos Susitariančiosios Šalies nacionalinė laivybos kompanija, taikomos tokios pat sąlygos kaip ir laivams, kuriuos naudoja pirmosios Susitariančiosios Šalies nacionalinės laivybos kompanijos. 8 straipsnis 1. Viena Susitariančioji Šalis pripažįsta kitos Susitariančiosios Šalies laivų valstybinę priklausomybę, nurodytą laivo dokumentuose, esančiuose šiuose laivuose, kuriuos pagal savo valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus yra išdavusi kitos Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija. 2. Pažymos apie laivo keliamąją galią ir kiti laivo dokumentai, išduoti ar pripažįstami vienos Susitariančiosios Šalies, turi būti pripažįstami ir kitos Susitariančiosios Šalies. Vienos Susitariančiosios Šalies laivai, turintys teisiškai įformintas pažymas apie laivo keliamąją galią, pakartotinai nematuojami kitos Susitariančiosios Šalies uostuose. 9 straipsnis Kiekviena Susitariančioji Šalis pripažįsta kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingų institucijų išduotus jūrininkų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir tokių dokumentų savininkams suteikia šio Susitarimo 10 ir 11 straipsniuose numatytas teises, laikantis tuose straipsniuose nurodytų sąlygų. Minėti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos „Jūrininko knygelė“ ir Belgijos Karalystės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės „Zeemansboek/Carnet de Marin“ (jūrininko pažymėjimas). 10 straipsnis 1. Tuo laiku, kai vienos Susitariančiosios Šalies laivas stovi kitos Susitariančiosios Šalies uoste, kiekvienam šio laivo įgulos nariui leidžiama be vizos išlipti į krantą tos savivaldybės, kuriai priklauso uostas, teritorijoje, taip pat gretimų savivaldybių teritorijose, jei jis gali parodyti šio Susitarimo 9 straipsnyje minėtus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Tačiau taip išlipti iš laivo leidžiama tik tuo atveju, jei laivo kapitonas pagal galiojančias to uosto taisykles kompetentingoms institucijoms pateikė laivo įgulos sąrašą, į kurį yra įrašytas tas įgulos narys. 2. Asmuo, kuris išlipa iš laivo ir grįžta į jį, yra tikrinamas ir privalo atlikti tame uoste nustatytus muitinės formalumus. 11 straipsnis 1. Įgulos nariai, turintys 9 straipsnyje minėtus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, neatsižvelgiant į tai, kokia transporto rūšimi jie naudojasi, turi teisę atvykti į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją arba vykti per ją tam, kad patektų į savo laivą, būtų perkelti į kitą laivą, grįžtų į savo šalį arba kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingų institucijų sutikimu vyktų kitu tikslu. 2. Jei įgulos narys, turintis 9 straipsnyje nurodytą atitinkamą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, dėl sveikatos būklės, dėl tarnybos ar dėl kitų priežasčių, kurias kompetentingos institucijos pripažįsta pagrįstomis, išlaipinamas uoste kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, tos institucijos išduoda leidimą, kad įgulos narys galėtų likti jų teritorijoje, gauti medicininę priežiūrą ar būti paguldytas į ligoninę, grįžti į savo šalį bet kuria transporto rūšimi ar vykti persėsti į laivą kitame uoste. 3. Bet kuriam asmeniui, turinčiam 9 straipsnyje minėtą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bet neturinčiam vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietybės, išduodama įvažiavimo ar tranzito viza, kurios reikalaujama kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jei tik garantuojamas jo grįžimas į Susitariančiosios Šalies, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, teritoriją. 12 straipsnis 1. Nepažeidžiant šio Susitarimo 10 ir 11 straipsnių nuostatų, taikomi kiekvienos Susitariančiosios Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys užsieniečių atvykimą, buvimą ir jų buvimo nutraukimą. 2. Šio Susitarimo 10 ir 11 straipsniuose minimas leidimas nereiškia, kad yra ribojama kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių teisė atsisakyti įleisti į savo valstybės teritoriją bet kurį 9 straipsnyje minėtą asmens dokumentą turintį įgulos narį, kurį ji laiko nepageidaujamu. 13 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalies teisminių institucijų jurisdikcijai nepriklauso nagrinėti civilinių bylų, susijusių su kitos Susitariančiosios Šalies laivo įgulos nario jūrų tarnybos sutartimi. 2. Jei vienos Susitariančiosios Šalies laivo įgulos narys padarė nusižengimą laive, kai laivas yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kompetentingos tos Susitariančiosios Šalies institucijos nekelia jam baudžiamosios bylos be tos valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingo diplomato ar konsulinio pareigūno sutikimo, išskyrus atvejus, kai:
- a)nusižengimas sukelia pasekmes tos valstybės teritorijoje, kurioje yra laivas; arba
- b)nusižengimas gali kelti pavojų viešajai tvarkai ar saugumui; arba
- c)nusižengimas laikomas baudžiamuoju nusikaltimu pagal tos valstybės, kurioje yra laivas, įstatymus; arba
- d)nusižengimas padarytas asmeniui, kuris nėra įgulos narys; arba
- e)būtina kelti baudžiamąją bylą, siekiant sustabdyti neteisėtą prekybą narkotikais, psichotropinėmis medžiagomis ir ginklais. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos nepažeidžia nė vienos Susitariančiosios Šalies kompetentingų institucijų teisių jokiais klausimais, susijusiais su įstatymų ir kitų teisės aktų dėl užsieniečių atvykimo, muitinės kontrolės, visuomenės sveikatos ir kitų laivų bei uostų saugos priemonių, žmonių gyvybės apsaugos ir prekių saugos įgyvendinimu. 14 straipsnis 1. Kai Susitariančiosios Šalies laivas užplaukia ant seklumos, sugenda, sudūžta ar patiria kokią nors kitą avariją jūroje netoli kitos Susitariančiosios Šalies krantų, atsidūrusiam pavojuje laivui, jo kroviniui, kapitonui, įgulos nariams bei keleiviams kita Susitariančioji Šalis suteikia tokią pat apsaugą ir pagalbą, kokią suteiktų laivui, plaukiojančiam su savo valstybės vėliava, ir nedelsdama apie tai praneša atitinkamoms suinteresuotos Susitariančiosios Šalies institucijoms. 2. Minėtas jūrų avarijas, jei jos susijusios su valstybės interesais, ir bet kuriuo kitu atveju, kai dėl avarijos laivas nuskęsta, jis prarandamas arba žūva žmonės, tiria institucijos, kurias kiekviena Susitariančioji Šalis nurodo kitai Susitariančiajai Šaliai. Apie tokio tyrimo rezultatus paskirtos institucijos kuo greičiau praneša kitos Susitariančiosios Šalies atitinkamoms institucijoms. 3. Jeigu laivas patenka į avariją arba sužalojamas, Susitariančiosios Šalys neapmokestina iš jo iškrautų ar išgelbėtų krovinio, įrangos, medžiagų, maisto atsargų ir kitų prekių muito ar kitais mokesčiais ir rinkliavomis, jei jie nėra naudojami ar vartojami kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. 15 straipsnis 1. Siekdamos užtikrinti veiksmingą šio Susitarimo įgyvendinimą ir palengvinti susisiekimą jūra tarp abiejų valstybių, Susitariančiosios Šalys įkuria Jungtinį jūrų komitetą, kurį sudaro abiejų Susitariančiųjų Šalių kompetentingų jūrų transporto institucijų paskirti atstovai. 2. Jungtinis jūrų komitetas susirenka, jei abi pusės nesusitaria kitaip, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo kitos Susitariančiosios Šalies prašymo. 3. Jungtinis jūrų komitetas:
- a)apžvelgia padėtį, susijusią su jų dvišaliu ir tarptautiniu susisiekimu jūra;
- b)nagrinėja bendradarbiavimo plėtojimo būdus jūrų transporto sektoriuose; ir
- c)aptaria klausimus, kurie gali kilti taikant šį Susitarimą, ir visus kitus klausimus, susijusius su santykių gerinimu jūrų transporto srityje. 4. Jungtinis jūrų komitetas turi teisę teikti Susitariančiųjų Šalių kompetentingoms institucijoms bet kurias, jo manymu, naudingas rekomendacijas. 5. Jungtinio jūrų komiteto darbo reglamentą bendru susitarimu nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos. 6. Jei viena iš Susitariančiųjų Šalių mano, kad būtina pakeisti šio Susitarimo sąlygas, toks pakeitimas gali būti pasiūlytas ir padarytas pasikeičiant notomis diplomatiniais kanalais. 16 straipsnis 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis praneša kitai Susitariančiajai Šaliai, kad konstituciniai reikalavimai, būtini šiam Susitarimui įsigalioti, atlikti. Šis Susitarimas įsigalioja pirmą antro mėnesio dieną po tokio pranešimo gavimo. 2. Šis Susitarimas galioja neribotą laiką. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali jį nutraukti bet kuriuo metu, apie tai raštu diplomatiniais kanalais pranešdama kitai Susitariančiajai Šaliai. Tokiu atveju šis Susitarimas netenka galios praėjus metams nuo tokio pranešimo gavimo dienos. Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą. Pasirašytas Briuselyje, 2001 04 23 dviem egzemplioriais lietuvių, prancūzų, olandų ir anglų kalbomis. Kilus nesutarimų dėl aiškinimo, remiamasi tekstu anglų kalba. Lietuvos Respublikos Belgijos Karalystės ir Vyriausybės vardu Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės vyriausybIŲ vardu ______________