LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR AUSTRALIJOS VYRIAUSYBĖS SUTARTIS DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR APSAUGOS* Lietuvos Res

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR AUSTRALIJOS VYRIAUSYBĖS SUTARTIS DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR APSAUGOS* Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Australijos Vyriausybė („Šalys“), PRIPAŽINDAMOS kapitalo judėjimo skatinimo svarbą ekonominei veiklai ir ekonominiam vystymuisi ir žinodamos jo reikšmę plečiant tarpusavio ekonominius santykius ir techninį bendradarbiavimą, ypač vienos Šalies investitorių investicijas kitos Šalies teritorijoje; ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad investiciniai ryšiai turėtų būti skatinami ir ekonominis bendradarbiavimas stiprinamas pagal tarptautiniu mastu pripažintus abipusės pagarbos suverenitetui, lygybės, abipusės naudos, nediskriminavimo ir abipusio pasitikėjimo principus; PATVIRTINDAMOS, kad vienos Šalies investitorių investicijos būtų atliktos, o su jomis susijusi veikla kitos Šalies teritorijoje būtų vedama pagal tos kitos Šalies įstatymus, kitus teisės aktus ir investicinę politiką; ir PRIPAŽINDAMOS, kad aiškus principų dėl investicijų apsaugos išdėstymas, suderintas su taisyklėmis, skirtomis efektyviau įgyvendinti šių principų taikymą Šalių teritorijose, palengvintų pasiekti šiuos tikslus, SUSITARĖ: 1 straipsnis Sąvokos 1. Šios Sutarties tikslais:

1. a)„investicija“ reiškia bet kurios rūšies turtą, kuris priklauso nuosavybės teise ar yra kontroliuojamas vienos Šalies investitorių ir kurį pagal savo įstatymus, kitus teisės aktus ir taikomą investavimo politiką priima kita Šalis, ir apima: (
2. i)kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant tokias teises kaip hipoteka, turto areštas ir kitokie užstatai; (
3. ii)akcijas, dalis bendrovės turte, obligacijas, bendrovių skolos raštus ir bet kurią kitą dalyvavimo bendrovėje formą; (iii) pretenzijas į pinigus arba į ekonominę vertę turinčią veiklą; (
4. iv)intelektualinės ir pramoninės nuosavybės teises, įskaitant autorines teises, patentus, prekių ženklus, prekybinius pavadinimus, pramoninius pavyzdžius, prekybos paslaptis, know-how ir goodwill; ir (
5. v)koncesijas verslui ir bet kurias kitas pagal įstatymą ar sutartį suteiktas teises, reikalingas vykdyti ekonominę veiklą ir turinčias ekonominę vertę, įskaitant teises užsiimti žemės ūkiu, miškininkyste, žvejyba ir gyvulininkyste, gamtos išteklių žvalgyba, gavyba, eksploatacija, bei gaminti, naudoti ir parduoti gaminius;
6. b)„susijusi veikla“ apima verslo organizavimą ir vykdymą, nuosavybės teisių įgijimą, naudojimąsi ir disponavimą jomis, įskaitant intelektualinės nuosavybės teises, kapitalo padidinimą ir užsienio valiutos įsigijimą bei pardavimą;
7. c)„pajamos“ reiškia iš investicijų surinktas ar gautas sumas, įskaitant pelną, dividendus, palūkanas, kapitalo apyvartos pajamas, autorinius honorarus, valdymo ar techninės pagalbos atlyginimus, mokėjimus, susijusius su intelektualinės nuosavybės teisėmis, ir visas kitas teisėtas įplaukas;
8. d)Šalies „investitorius“ reiškia: (
9. i)bendrovę; arba (
10. ii)fizinį asmenį, kuris yra Šalies pilietis ar nuolatinis gyventojas;
11. e)„bendrovė“ reiškia bet kurią korporaciją, asociaciją, bendriją, trestą ar kitokį juridiškai pripažintą ūkio subjektą, kuris yra tinkamai organizuotas, įsteigtas, įkurtas ar kitaip tinkamai sudarytas: (
12. i)pagal Šalies įstatymus; arba (
13. ii)pagal trečiosios šalies įstatymus ir yra valdomas ar kontroliuojamas ūkio subjekto, aprašyto šio straipsnio 1
14. e)(
15. i)dalyje, ar fizinio asmens, kuris yra Šalies pilietis ar nuolatinis gyventojas; nepriklausomai nuo to, ar ūkio subjektas yra įsteigtas siekiant pelno, asmeniškai ar kitaip valdomas, ar jis yra ribotos ar neribotos atsakomybės;
16. f)„nuolatinis gyventojas“ reiškia fizinį asmenį, kurio buvimo laikas Šalyje nėra ribojamas tam tikru laiku pagal jos įstatymus;
17. g)„laisvai konvertuojama valiuta“ reiškia konvertuojamą valiutą, kaip tai apibrėžta Tarptautinio valiutos fondo, arba bet kurią kitą valiutą, kuria yra plačiai prekiaujama tarptautinėse užsienio valiutos rinkose;
18. h)„teritorija“ reiškia: (
19. i)Lietuvos Respublikos atžvilgiu: Lietuvos Respublikos teritoriją, įskaitant teritorinę jūrą ir bet kuriuos jūrinius ar povandeninius plotus, kuriuose pagal tarptautinę teisę Lietuvos Respublika gali naudotis jūros dugno, žemės gelmių ir gamtinių resursų tyrinėjimo, eksploatacijos ir saugojimo teisėmis; (
20. ii)Australijos atžvilgiu: Australijos teritoriją, įskaitant teritorinę jūrą, išimtinę ekonominę zoną ar kontinentinį šelfą, kuriuose Australija pagal tarptautinę teisę naudojasi suverenitetu, suvereniomis teisėmis ar jurisdikcija. 2. Šio straipsnio 1
21. a)dalies tikslais pajamos, kurios yra investuotos, traktuojamos kaip investicijos ir bet koks formos, kuria turtas yra investuotas ar reinvestuotas, pakeitimas nekeičia investicijos pobūdžio. 3. Šios Sutarties tikslais fizinis asmuo ar bendrovė yra laikomi kontroliuojančiais bendrovę ar investicijas, jei asmuo ar bendrovė turi didelę dalį bendrovėje ar investicijoje. Bet koks kylantis iš šios Sutarties klausimas dėl bendrovės ar investicijų kontroliavimo sprendžiamas Šalių susitarimu. 2 straipsnis Sutarties taikymas 1. Ši Sutartis taikoma investicijoms nepriklausomai nuo to, ar jos buvo atliktos prieš įsigaliojant šiai Sutarčiai, ar po jos įsigaliojimo, su sąlyga, kad tokios investicijos buvo atliktos pagal investicijas priimančiosios valstybės įstatymus, kitus teisės aktus ir politiką. 2. Jeigu Šalies bendrovė nuosavybės teise priklauso bet kurios trečiosios šalies piliečiui ar bendrovei arba yra jų kontroliuojama, Šalys gali kartu po konsultacijų nesuteikti tokiai bendrovei šioje Sutartyje numatomų teisių ir lengvatų. 3. Bendrovė, tinkamai įsteigta pagal Šalies įstatymus, nėra laikoma kitos Šalies investitoriumi, tačiau bet kurios kitos Šalies investitorių investicijos toje bendrovėje naudojasi numatyta šioje Sutartyje apsauga. 4. Ši Sutartis nėra taikoma bendrovei, įsteigtai pagal trečiosios šalies įstatymus, kaip tai numatyta Sutarties 1 straipsnio 1 dalies
22. e)(
23. ii)punkte, jeigu tuo klausimu jau buvo pradėtos taikyti investicijų apsaugos sutarties su ta valstybe nuostatos. 5. Ši Sutartis netaikoma fiziniam asmeniui, kuris yra Šalies nuolatinis gyventojas, tačiau nėra jos pilietis, kai:
24. a)susitarimo dėl investicijų apsaugos tarp kitos Šalies ir valstybės, kurios piliečiu yra asmuo, nuostatos jau buvo pradėtos taikyti dėl to paties klausimo; arba
25. b)asmuo yra kitos Šalies pilietis. 3 straipsnis Investicijų skatinimas ir apsauga 1. Kiekviena Šalis savo teritorijoje skatina kitos Šalies investitorių investicijas ir pagal taikomus savo įstatymus, kitus teisės aktus ir investicinę politiką priima investicijas. 2. Kiekviena Šalis savo teritorijoje užtikrina teisingą ir lygiavertį investicijų ir su jomis susijusios veiklos traktavimą. 3. Kiekviena Šalis pagal savo įstatymus savo teritorijoje suteikia investicijoms ir su jomis susijusiai veiklai apsaugą ir saugumą ir netrukdo investicijų valdymui, palaikymui, naudojimui, pasinaudojimui ar disponavimui. 4. Ši Sutartis nedraudžia vienos Šalies investitoriui pasinaudoti bet kurio kitos Šalies įstatymo ar taisyklių nuostatomis, kurios yra labiau palankios negu šios Sutarties nuostatos. 4 straipsnis Didžiausio palankumo statusas Kiekviena Šalis savo teritorijoje visada traktuoja investicijas ir su jomis susijusią veiklą ne mažiau palankiai negu bet kurios trečiosios šalies investitorių investicijas ar su jomis susijusią veiklą su sąlyga, kad Šalis nėra įpareigota išplėsti šių investicijų atžvilgiu traktavimo, lengvatų ar privilegijų, kylančių iš:
26. a)bendrosios rinkos, muitų sąjungos, ekonominės sąjungos, laisvos prekybos zonos ar regioninės ekonominės integracijos sutarties, kuriai Šalis priklauso ar gali priklausyti ateityje; arba
27. b)dabar esamo ar būsimo dvigubo apmokestinimo susitarimo su trečiąja šalimi nuostatų. 5 straipsnis Personalo atvykimas ir laikinas apsigyvenimas 1. Kiekviena Šalis pagal savo įstatymus dėl asmenų, nesančių Šalies piliečiais, atvykimo ir laikino apsigyvenimo leidžia fiziniams asmenims, kurie yra kitos Šalies investitoriai, ir tos kitos Šalies bendrovių samdomam personalui atvykti ir pasilikti jos teritorijoje su investicijomis susijusiai veiklai atlikti. 2. Kiekviena Šalis pagal savo įstatymus leidžia kitos Šalies investitoriams, kurie atliko investiciją pirmosios Šalies teritorijoje, įdarbinti savo teritorijoje pagrindinį techninį ir valdymo personalą jų pačių pasirinkimu, neatsižvelgiant į pilietybę. 6 straipsnis Įstatymų prieinamumas Kiekviena Šalis, siekdama plėsti savo įstatymų, kurie turi ryšį ar daro įtaką savo teritorijoje kitos Šalies investitorių investicijoms ar su jomis susijusiai veiklai, supratimui, užtikrina tokių įstatymų viešumą ir jų greitą prieinamumą. 7 straipsnis Ekspropriacija ir nacionalizacija 1. Nė viena Šalis nenacionalizuoja, neeksproprijuoja, taip pat netaiko priemonių, lygiaverčių nacionalizacijai ar ekspropriacijai (toliau vadinama „ekspropriacija“), kitos Šalies investitorių investicijų, nebent kai yra laikomasi tokių sąlygų:
28. a)ekspropriacija atliekama visuomenės tikslais, atsižvelgiant į ekspropriaciją atliekančios Šalies vidaus poreikius, ir įstatymų nustatyta tvarka;
29. b)ekspropriacija yra nediskriminacinio pobūdžio; ir
30. c)ekspropriacijos atveju nedelsiant išmokama adekvati ir veiksminga kompensacija. 2. Šio straipsnio 1 dalies
31. c)punkte minima kompensacija apskaičiuojama pagal investicijų rinkos vertę, nustatytą prieš pat ekspropriaciją ar prieš viešai paskelbiant apie ekspropriaciją. Jeigu vertės negalima greitai nustatyti, kompensacija nustatoma pagal bendrai pripažintus įvertinimo principus ir teisingus principus, atsižvelgiant į investuotą kapitalą, vertės sumažėjimą, repatrijuotą kapitalą, atstatomąją vertę, valiutos keitimo kurso pasikeitimus ir kitus svarbius faktorius. 3. Kompensacija išmokama nedelsiant, įskaitant komerciškai pagrįsto kurso, tokio kaip LIBOR kursas, dydžiu apskaičiuotas palūkanas nuo tos datos, kai buvo taikytos priemonės, iki išmokėjimo datos ir yra laisvai pervedama tarp Šalių teritorijų. Kompensacija išmokama valiuta, kuria buvo atlikta investicija, arba, jeigu prašo investitorius, bet kuria kita laisvai konvertuojama valiuta. 8 straipsnis Nuostolių kompensavimas Kai Šalis savo teritorijoje taiko priemones dėl karo ar kito ginkluoto konflikto, revoliucijos, ypatingos padėties įvedimo, pilietinių neramumų ar kitų panašių įvykių, dėl kurių nukenčia kitos Šalies piliečių ar bendrovių investicijos, tai kitos Šalies investitoriai, kiek tai susiję su nuostolių padengimu, apmokėjimu, kompensavimu ar kitokiu atsiskaitymu, yra kitos Šalies traktuojami ne mažiau palankiai, negu pirmoji Šalis traktuoja bet kurios trečiosios valstybės piliečius ar bendroves. 9 straipsnis Pervedimai 1. Kiekviena Šalis kitos Šalies investitoriaus prašymu leidžia visas to investitoriaus lėšas, susijusias su investicijomis jos teritorijoje, laisvai ir be nepateisinamo delsimo pervesti. Tokios lėšos apima:
32. a)pradinį kapitalą kartu su bet kokiu papildomu kapitalu, naudojamu palaikyti ar išplėsti investicijoms;
33. b)pajamas;
34. c)įplaukas, gautas iš investicijų pardavimo ar dalinio pardavimo, ar likvidavimo;
35. d)mokėjimus, atliktus pagal paskolos sutartį ar dėl nuostolių, nurodytų 8 straipsnyje; ir
36. e)neišnaudotą darbo užmokestį ir kitus atlyginimus įdarbintam užsienio personalui, susijusiam su šiomis investicijomis. 2. Pervedimai atliekami laisvai konvertuojama valiuta. Jeigu kitaip nesusitaria investitorius ir suinteresuota Šalis, pervedimai atliekami pagal valiutos keitimo kursą, galiojantį pervedimo dieną pagal priėmusios investiciją Šalies įstatymus. 3. Kiekviena Šalis gali ginti kreditorių teises ar užtikrinti teismo sprendimų vykdymą, teisingai, be diskriminacijos ir gera valia taikydama savo įstatymus. 10 straipsnis Subrogacija 1. Jeigu Šalis ar jos agentūra apmoka tos Šalies investitoriui pagal garantiją, draudimo sutartį ar kitą garantijos nuo nuostolių formą, kurią ji buvo suteikusi investicijos atžvilgiu, kita Šalis pripažįsta su tokia investicija susijusios bet kurios teisės ar nuosavybės teisės perdavimą. Perduota teisė ar reikalavimas nėra didesni negu ankstesnė investitoriaus teisė ar reikalavimas. 2. Jeigu Šalis ar jos agentūra išmokėjo savo investitoriui ir perėmė investitoriaus teises ir reikalavimus, tai tas investitorius, jeigu nėra įgaliotas veikti Šalies, atliekančios išmokėjimą, vardu, nesiekia įgyvendinti tų teisių ir kelti reikalavimus prieš kitą Šalį. 11 straipsnis Konsultacijos tarp Šalių Bet kuriai Šaliai paprašius, Šalys konsultuojasi klausimais, susijusiais su šios Sutarties aiškinimu ar taikymu. 12 straipsnis Ginčų tarp Šalių sprendimas 1. Šalys stengiasi bet kurį tarp jų iškilusį ginčą, susijusį su šia Sutartimi, spręsti greitų ir draugiškų konsultacijų ir derybų būdu. 2. Jeigu ginčas tokiomis priemonėmis neišsprendžiamas per šešis mėnesius nuo tada, kai viena Šalis raštu inicijavo tokias derybas ar konsultacijas, bet kurios Šalies prašymu jis perduodamas į Arbitražinį teismą, įsteigtą pagal šios Sutarties A Priedo nuostatas, arba susitarus – į bet kurį kitą tarptautinį teismą. 13 straipsnis Ginčų tarp Šalies ir kitos Šalies investitoriaus sprendimas 1. Kilus ginčui dėl investicijų tarp Šalies ir kitos Šalies investitoriaus, ginčo šalys iš pradžių siekia išspręsti ginčą konsultacijomis ir derybomis. 2. Jeigu ginčas neišsprendžiamas konsultacijų ir derybų būdu, bet kuri ginčo šalis gali:
37. a)pagal investicijas priėmusios Šalies įstatymus pradėti teisminį procesą tos Šalies kompetentinguose teisminiuose ar administraciniuose organuose;
38. b)jeigu abi Šalys tuo metu yra 1965 m. Konvencijos dėl investicinių ginčų sprendimo tarp valstybių ir kitų valstybių piliečių („Konvencija“) dalyvės, pateikti ginčą Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui („Centras“) dėl sutaikymo ar arbitražo pagal Konvencijos 28 ar 36 straipsnius;
39. c)jeigu abi Šalys tuo metu nėra Konvencijos dalyvės, perduoti ginčą Arbitražiniam teismui, sudarytam pagal šios Sutarties B Priedą, arba susitarus – į bet kurį arbitražinį organą. 3. Jeigu ginčas perduodamas Centrui, sutinkamai su šio straipsnio 2
40. b)dalimi:
41. a)kai šio veiksmo imasi vienos Šalies investitorius, kita Šalis turi raštiškai sutikti dėl ginčo perdavimo Centrui per trisdešimt dienų nuo tokio prašymo gavimo iš investitoriaus;
42. b)jeigu ginčo šalys negali susitarti, ar sutaikymo, ar arbitražinė procedūra yra tinkamesnė, teisę pasirinkti turi suinteresuotas investitorius;
43. c)bendrovė, kuri įsteigta ar sukurta pagal vienos Šalies teritorijoje galiojančius įstatymus ir kurioje iki ginčo iškilimo kitos Šalies investitoriai turi didesnę dalį akcijų, Konvencijos tikslais pagal Konvencijos 25