NUTARIMAS DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2002 m. gegužės 28 d. Nr. 759 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2002 m. gegužės 28 d. Nr. 759 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015), II skyriaus „Švietimas ir mokslas“ 43 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus: 1.
2. Mokyklų tobulinimo programą; 1.
3. bendrojo lavinimo mokyklų, dalyvausiančių Mokyklų tobulinimo programos projekte „Energijos išlaidų mažinimo ir mokymosi sąlygų gerinimas“, sąrašą pagal renovavimo eiliškumą.
4. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai kasmet tvirtinti renovuojamų mokyklų skaičių, atsižvelgiant į tam skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos lėšas.
5. Pavesti Finansų ministerijai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos projektus, numatyti lėšas Mokyklų tobulinimo programai įgyvendinti.
6. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai įgyvendinti Mokyklų tobulinimo programą. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
7. Šios programos pagrindinis tikslas – iš esmės pagerinti bendrojo lavinimo mokyklų (pagrindinių ir vidurinių) V–X klasių moksleivių mokymą, jų mokymosi aplinką. Programa yra ilgalaikė ir apima visą bendrojo lavinimo sistemą. Daugelis šios programos priemonių skirta pagrindinio ugdymo programas teikiančioms švietimo įstaigoms, nes geras pagrindinis išsilavinimas yra vienas iš svarbiausių nacionalinės švietimo politikos prioritetų. Pagrindinėje mokykloje įgyjami ne tik išsilavinimo pagrindai, bet ir formuojamos vertybinės nuostatos, brandinamas atsakomybės jausmas, gebėjimas apsispręsti ir pasirinkti tolesnį mokymosi kelią. Švietimo ir mokslo ministerija siekia visokeriopai stiprinti iki šiol dėmesio stokojusias pagrindines mokyklas bei pagrindinį ugdymą vidurinėse mokyklose.
8. Šios programos paskirtis – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas: 2.
9. ugdyti mąstančias, kūrybingas asmenybes; 2.
10. ugdymą grįsti sisteminiu ir loginiu mąstymu, savarankišku moksleivių darbu; 2.
11. garantuoti saugų kaimo vaikų pavėžėjimą į mokyklą; 2.
12. sutvarkyti mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą; 2.
13. patikslinti mokyklų tinklo pertvarkos projektus; 2.
14. lanksčiai, atsižvelgiant į būtinas reikmes, vykdyti mokyklų tinklo optimizavimą; 2.
15. laipsniškai atsisakyti mokyklų pamainingumo; 2.
16. sparčiau vykdyti mokyklų kompiuterizavimo programą; 2.
17. sukurti mokyklų informacinę sistemą.
18. Šioje programoje dalyvauja savivaldybių, apskričių viršininkų administracijų, Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos bendrąjį lavinimą teikiančios pagrindinės ir vidurinės mokyklos.
19. Ši programa vykdoma 2002–2005 metais. II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
20. Daugelis mokyklų pastatų, statytų prieš kelias dešimtis metų, nebeatitinka paprasčiausių sanitarinės higienos normų, be to, ir kapitalinis remontas daug kur vykdytas dar 1975–1985 metais. Per pastaruosius 5 metus šalies mokyklose vidutinės remonto darbų išlaidos siekė vos 4 Lt/m
21. Pastatai labai susidėvėję, nes lėšų jų amortizacijos išlaidoms nebuvo kaupiama. Dėl prastų įrengimų ir susidėvėjusios termoizoliacijos šilumos suvartojimas įvairiose mokyklose skiriasi bemaž du kartus (vienose – mažiau kaip 260, kitose – daugiau kaip 500 kWh/m2 per metus), taigi prarandama daug lėšų, kurias būtų galima panaudoti ugdymui gerinti.
22. Prasta mokyklų sanitarinės higienos būklė, patalpos šaltos, 22 procentai mokyklų neturi karšto vandens tiekimo sistemų. Dėl to moksleiviai dažniau serga, nelanko mokyklos, ir tai atsiliepia mokymosi rezultatams. Beveik nėra mokyklų, pritaikytų neįgaliesiems.
23. Švietimo ir mokslo ministerija 1998 metais vienu iš svarbiausių švietimo prioritetų paskelbė ugdymo kokybę. Per šį laikotarpį iš esmės baigtas formuoti naujas bendrojo ugdymo turinys, pereita prie 6 metų trukmės pagrindinio mokymo, įvestas profilinis mokymas ir valstybiniai brandos egzaminai, pradėti rengti svarbiausieji mokyklų audito ir švietimo būklės monitoringo, mokyklų bibliotekų modernizavimo dokumentai, sukurta švietimo kompiuterizavimo strategija ir t. t. Kai kuriose srityse tik pradėta formuoti konceptualias nuostatas ir veiklos metodiką, o didesniems pokyčiams, pedagogų tobulinimuisi turimų išteklių nepakanka. Vis dar yra didelių, neatidėliotinai spręstinų švietimo kokybės problemų.
24. Pagal IEA organizacijos 1995 metais vykdytus TIMSS tyrimus matematikos ir gamtos mokslų srityje Lietuvos aštuntokų laimėjimų vidurkis buvo lygus Europos septintokų vidurkiui (European Report on Quality of School Education. – European Commission, 2000). Pagal 1999 metų TIMSS-R tyrimus Lietuvos rezultatas pastebimai pagerėjo ir dabar yra artimas tyrimuose dalyvavusių šalių vidurkiui. Tačiau šiuose tyrimuose nebedalyvavo 10 stiprių Europos valstybių. Kad būtų galima prilygti toms valstybėms, reikia ryžtingiau tobulinti mokyklų veiklą.
25. Šiuo metu maždaug 30 procentų mokytojų neturi pedagoginio ir (arba) dalykinio išsilavinimo, maždaug 50 procentų mokyklų bibliotekų darbuotojų nėra šios srities specialistai. Neturima mokyklų vadovų rengimo sistemos.
26. Įvairių informacijos šaltinių poreikis mokyklose tenkinamas tik maždaug 50 procentų. Mokyklose trūksta gerai įrengtų skaityklų. Praktiškai neskiriama lėšų mokymo priemonėms.
27. Per menkos paskatos mokykloms tobulėti: stokojama objektyvios informacijos apie mokyklų būklę, tenkinamasi kiekybine, fragmentiškai skleidžiama informacija apie geriausius ugdymo pavyzdžius. Dar ne visai aiškiai suformuluoti nacionaliniai mokyklų tobulinimo tikslai. Švietimo priežiūros sistema nepakankamai skatina mokyklas tobulėti, daugiausia rūpinamasi tik tuo, kad būtų nustatyta, ar mokyklų veikla atitinka teisės aktų nuostatas. Neapibrėžta švietimo kokybės sąvoka, stinga švietimo kokybės vertinimo metodikos, kompetentingų vertintojų ir už tai atsakingų institucijų.
28. Pastaruoju metu daugiausia pastangų buvo sutelkta viduriniam mokymui reformuoti, todėl mažiau dėmesio skirta pagrindinės mokyklos problemoms. Tuo tarpu ją stiprinti itin svarbu: ji padeda Lietuvos piliečių socialinio raštingumo pamatus, įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo numatytą privalomąjį mokymąsi iki 16 metų. Šioje bendrojo lavinimo mokyklos pakopoje nemaža spręstinų klausimų (pvz., dėl lygių galimybių garantavimo), ji svarbi kaimo kultūros ir švietimo uždaviniams. Dėl šių priežasčių Lietuvos švietimo reformoje būtina skirti daugiau dėmesio pagrindinei mokyklai.
29. Įvairiuose šalies regionuose švietimo išlaidos vienam moksleiviui skiriasi daugiau kaip dvigubai. Gana tankus mokyklų tinklas mažiau apgyventose teritorijose ir švietimo išlaidų planavimo principas skirti lėšų moksleivių klasės (grupės) mokymui lėmė tai, kad 1999/2000 mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose buvo finansuojama per 280 tūkst. tuščių mokymosi vietų, kurios valstybei kainavo ne mažiau kaip 465 mln. litų (2000 metų kovo mėnesio duomenys). Taigi prarasta daug lėšų, kurias buvo galima panaudoti ugdymui gerinti. Atlikta analizė leidžia manyti, kad geresnių moksleivių mokymosi rezultatų bus pasiekta, jeigu labiau bus rūpinamasi mokyklos tobulinimu, jos prieinamumu. Lėšas tam tikslui galima kaupti racionaliau naudojant švietimui skiriamus asignavimus. III. PROGRAMOS STRATEGIJA
30. Šioje programoje numatyti darbai suskirstyti į 5 projektus (paprogrames): „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“; „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“; „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“; „Mokyklų tinklo optimizavimas“; „Programos koordinavimas“.
31. Projekto „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ paskirtis – didinti mokytojų profesinę kompetenciją, gerinti mokymo(-si) sąlygas, skatinti moksleivius aktyviai mokytis, taip pat skatinti mokytojų bendradarbiavimą mokyklose ir tarp mokyklų, aprūpinti mokyklas mokymo priemonėmis.
32. Projekto „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“ paskirtis – sukurti tokią sistemą, kuri leistų laiku gauti reikiamą informaciją tam, kad būtų priimami geresni sprendimai švietimo srityje nacionaliniu ir vietos lygmeniu, kad švietimo sistema veiktų efektyviau ir gerėtų mokymasis.
33. Projekto „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“ paskirtis – pagerinti švietimo įstaigų pastatų būklę, jų šiltinimą, higienos sąlygas. Pagrindinis šio projekto tikslas – sutaupytas mokyklų šildymui skiriamas lėšas panaudoti ugdymui gerinti.
34. Projekto „Mokyklų tinklo optimizavimas“ paskirtis – didinti savivaldybių materialinį ir intelektinį pajėgumą rengti ir įgyvendinti mokyklų tinklo optimizavimo planus, garantuojančius prieinamą ikimokyklinį ugdymą ir bendrąjį lavinimą. Šio projekto darbai leis mažinti dėl esamos demografinės situacijos susidariusių tuščiai finansuojamų vietų skaičių bendrąjį lavinimą teikiančiose mokyklose, ypač kaime, pertvarkyti kaime gyvenančių moksleivių ir moksleivių, turinčių specialių ugdymo poreikių, pavėžėjimą.
35. Projekto „Programos koordinavimas“ paskirtis – efektyviai ir racionaliai koordinuoti programos įgyvendinimą, vykdyti jos monitoringą ir kontrolę. IV. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
36. Ši programa suteikia pagrindą gauti Pasaulio banko paskolą. Antai 2002–2005 metais numatoma 100,131 mln. litų paskola.
37. Projektui „Energijos išlaidų mažinimo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ skiriamas išlaidas numatoma dengti apytiksliai tokiomis proporcijomis: Pasaulio banko paskola – 50 procentų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas – 25 procentai, programoje dalyvaujančios savivaldybės – 25 procentai. Švietimo įstaigų, kurios nėra pavaldžios savivaldybėms, renovacijos išlaidas numatoma dengti taip: Pasaulio banko paskola – 50 procentų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas – 50 procentų.
38. Lėšų poreikis šiai programai įgyvendinti pagal metus ir finansavimo šaltinius nurodytas šios programos 1 priede, o pagal jos projektus ir priemones – 2 priede.
39. Konkrečios lėšos šiai programai įgyvendinti numatomos ir gali būti tikslinamos rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir Valstybės investicijų programą. V. LAUKIAMI REZULTATAI PAGAL PROGRAMOS PROJEKTUS
40. Projekto „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ rezultatai: 24.
41. tikimasi, kad 70 procentų pagrindinių mokyklų pagerės ugdymo kokybė. Padidės mokytojų profesinė kompetencija. Šios mokyklos bus aprūpintos jų poreikius atitinkančiomis mokymo priemonėmis ir gebės taikyti jas ugdymo procese; 24.
42. maždaug 6000 mokytojų iš beveik 400 pagrindinių mokyklų bus pasirengę taikyti aktyvius mokymo metodus, alternatyvius moksleivių pažangos vertinimo būdus, modernias mokymo priemones ir naujas technologijas; 24.
43. maždaug 250 mokytojų taps pokyčių skatintojais – jie padės kolegoms savoje ir kitose mokyklose diegti naujoves; programos įgyvendinimo metu mokytojams bus parengta išsami mokomoji medžiaga, kuri bus kaupiama ir skleidžiama regioniniuose mokytojų švietimo centruose, – taigi programos mokymo turinys taps prieinamas visiems Lietuvos mokytojams; 24.
44. maždaug 400 Lietuvos pagrindinių mokyklų bus aprūpintos ir išmokytos naudotis moderniomis mokymo priemonėmis, kurias atsirinks pačios pagal savo poreikius; tai padės gerinti ugdymą, skatins moksleivių norą mokytis; bus sukurta veiksminga aprūpinimo mokymo priemonėmis sistema, įgalinanti gamintojus ir tiekėjus plėsti mokymo priemonių rinką; 24.
45. maždaug 400 mokyklų vadovų ir mokyklų komandų gebės kolegialiai planuoti, dirbti, drauge tobulinti savo mokyklas; 24.
46. daugelis pagrindinių mokyklų mokytojų ir moksleivių, aprūpinti ir išmokyti naudotis informacinėmis technologijomis, gebės mokymui ir mokymuisi naudoti virtualią mokymosi aplinką, kuri leis sparčiau ir visapusiškiau dalytis idėjomis ir patirtimi, ugdys mokytojų ir moksleivių informacinius gebėjimus; 24.
47. bus sukurtas ir veiks mokyklų ir mokytojų, kurie bendradarbiauja ir visi kartu mokosi, tinklas. Mokyklos dalysis patirtimi periodiniame leidinyje „Besikeičianti mokykla“ ir projekto tinklalapyje. Remiantis mokyklų patirtimi, bus parengtos rekomendacijos mokytojams, vaizdajuostės. Tai padės skleisti projekte dalyvaujančių mokyklų patirtį visoms Lietuvos mokykloms ir mokytojams.
48. Projekto „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“ rezultatai: 25.
49. bus sukurta švietimo vadybos informacijos sistema, ir visų lygių vadybininkai ja naudosis priimdami sprendimus; 25.
50. padidės gebėjimai analizuoti švietimo politiką. Politikai, taip pat nacionalinio ir regioninio lygio vadybininkai, siekdami nuolat gerinti ugdymą, formuos, įgyvendins ir vertins švietimo politiką remdamiesi informacija ir politikos analize; 25.
51. veiks nacionalinė moksleivių laimėjimų vertinimo sistema. Visų lygių vadybininkams, ugdymo turinio kūrėjams ir mokytojams bus prieinama patikima informacija apie moksleivių laimėjimus, ir jie efektyviai naudosis ja, siekdami gerinti ugdymą; 25.
52. bus sukurta ir įdiegta mokyklų vidinio ir išorinio audito sistema, skatinanti mokyklų tobulėjimą ir ugdymo kokybės laidavimą; visų Lietuvos pagrindinių mokyklų bendruomenės bus išmokytos atlikti vidaus auditą ir strategiškai planuoti mokyklos plėtrą; visų Lietuvos savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių darbuotojai bus pasirengę atlikti mokyklų išorinį auditą, o tai leis įvertinti ir gerinti ugdymą mokyklose; 25.
53. pastebimai pagerės Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių, taip pat mokyklų vadovų vadybinė kompetencija, jiems bus sudarytos sąlygos tobulintis, jų daromi sprendimai bus paremti patikima informacija.
54. Projekto „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“ rezultatai: 26.
55. pagerės 62 Lietuvos pagrindinių mokyklų moksleivių mokymosi sąlygos, jiems nebereikės mokytis šaltose klasėse, taupiau bus naudojami energijos ištekliai, o sutaupytos lėšos bus naudojamos ugdymui gerinti; 26.
56. renovavus pastatus, bus sutaupyta šiluminė ir elektros energija, pagerės moksleivių mokymosi sąlygos, patalpos taps patogesnės. Renovuotų patalpų temperatūra bus apie 18 oC; 26.
57. šiluminės energijos tikimasi sutaupyti apie 30–40 procentų. Jeigu artimiausiais metais energijos kaina nedidės, per 4 šio projekto įgyvendinimo metus tikimasi sutaupyti 5,5 mln. litų; 26.
58. atlikus mokyklų renovavimo darbus, pagerės pastatų atitvarų būklė.
59. Projekto „Mokyklų tinklo optimizavimas“ rezultatai: 27.
60. bus sukurtos mokyklų tinklo savivaldybių teritorijose pertvarkos metodinės rekomendacijos, savivaldybės be didelės socialinės įtampos bus išmokytos pagal jas rengti mokyklų tinklo optimizavimo planus; 27.
61. bus išanalizuotos ir įvertintos moksleivių pavėžėjimo alternatyvos, jų finansinis efektyvumas. Savivaldybės geriau ir saugiau organizuos moksleivių pavėžėjimą. Bus nupirkta 100 „geltonųjų autobusų“, jie bus perduoti savivaldybėms; 27.
62. savivaldybės apskaitys lėšas, sutaupytas renovuojant mokyklas ir optimizuojant mokyklų tinklą, ir investuos jas į švietimą – pagerės švietimo finansavimas, kartu ir ugdymas.
63. Projekto „Programos koordinavimas“ rezultatas – Mokyklų tobulinimo programos koordinavimo tarnyba koordinuos atskirų programos projektų priemonių įgyvendinimą, vykdys jos monitoringą ir kontrolę. VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ADMINISTRAVIMAS IR KONTROLĖ
64. Šią programą įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios institucijos: Švietimo plėtotės centras, Švietimo aprūpinimo centras, Informacinių technologijų centras, Pedagogų profesinės raidos centras. Į programos įgyvendinimą įsitrauks apskričių ir savivaldybių švietimo skyriai, regioniniai mokytojų švietimo centrai, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės švietimo organizacijos, kiti partneriai. Daugelis programoje numatytų darbų yra visiškai nauji, Lietuva dar neturi pakankamai specialistų, galinčių juos įgyvendinti, todėl bus pasitelkiama ir užsienio ekspertų.
65. Pasaulio banko paskolai administruoti ir programos įgyvendinimui koordinuoti Švietimo ir mokslo ministerija dar 2001 metais įsteigė specialią Mokyklų tobulinimo programos koordinavimo tarnybą. Pagal Pasaulio banko reikalavimus ją sudaro direktorius, programos administratorius, buhalteris, viešųjų pirkimų specialistas ir inžinierius. ______________ Mokyklų tobulinimo programos 1 priedas LĖŠŲ POREIKIS MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMAI ĮGYVENDINTI PAGAL METUS IR FINANSAVIMO ŠALTINIUS (tūkst. litų) Eil. Nr. Finansavimo šaltinis Metai Iš viso 2002 2003 2004 2005
66. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas Nepaprastosios išlaidos 4915 12498 11082 8114 36610 Paprastosios išlaidos 1462 2597 3063 4031 11153 Iš viso 6377 15095 14145 12145 47763
67. Pasaulio bankas Nepaprastosios išlaidos 5469 31953 27524 32143 97089 Paprastosios išlaidos 431 931 839 841 3042 Iš viso 5900 32784 28363 32984 100131
68. Savivaldybės Nepaprastosios išlaidos 2735 11211 10236 4873 29055 Paprastosios išlaidos 520 835 728 315 2398 Iš viso 3255 12046 10964 5188 31453
69. Iš visų finansavimo šaltinių (1+2+3) Nepaprastosios išlaidos 13119 55662 48843 45130 162753 Paprastosios išlaidos 2413 4363 4630 5187 16594 Iš viso 15532 60025 53473 50317 179347 ______________ Mokyklų tobulinimo programos 2 priedas LĖŠŲ POREIKIS MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMAI ĮGYVENDINTI PAGAL JOS PROJEKTUS IR PRIEMONES Eil. Nr. Projektų pavadinimai ir priemonės Lėšų poreikis tūkst. litų procentais
70. Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas Mokymo priemonės 15329 8,6 Virtuali aplinka 1341 0,7 Mokytojų kvalifikacija 3444 1,9 Iš viso projektui 20115 11,2
71. Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas Švietimo valdymo informacijos sistema 1621 0,9 Švietimo politikos analizės sistema 1377 0,7 Nacionalinė moksleivių laimėjimų vertinimo sistema 811 0,5 Vidaus ir išorės audito sistema 2044 1,1 Iš viso projektui 5853 3,2
72. Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas 134620 75,1
73. Mokyklų tinklo optimizavimas 17069 9,5
74. Programos koordinavimas 1690 0,9 Iš viso programai 179347 99,9 ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ, DALYVAUSIANČIŲ MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PROJEKTE „ENERGIJOS IŠLAIDŲ MAŽINIMO IR MOKYMOSI SĄLYGŲ GERINIMAS“, SĄRAŠAS PAGAL RENOVAVIMO EILIŠKUMĄ Eil. Nr. Mokyklos steigėjas Mokyklos pavadinimas
75. Zarasų rajono savivaldybės taryba Zarasų Pauliaus Širvio vidurinė mokykla
76. Švietimo ir mokslo ministerija Vilniaus kurčiųjų internatinė mokykla
77. Švenčionių rajono savivaldybės taryba Švenčionių rajono Švenčionėlių pagrindinė mokykla
78. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinė mokykla
79. Alytaus rajono savivaldybės taryba Alytaus rajono Alovės pagrindinė mokykla
80. Telšių rajono savivaldybės taryba Telšių rajono Viešvėnų pagrindinė mokykla
81. Joniškio rajono savivaldybės taryba Joniškio rajono Kriukų pagrindinė mokykla
82. Kauno rajono savivaldybės taryba Kauno rajono Zapyškio pagrindinė mokykla
83. Rokiškio rajono savivaldybės taryba Rokiškio rajono Panemunėlio pagrindinė mokykla
84. Šilalės rajono savivaldybės taryba Šilalės rajono Žadeikių pagrindinė mokykla
85. Kalvarijos savivaldybės taryba Kalvarijos savivaldybės Jungėnų pagrindinė mokykla
86. Kretingos rajono savivaldybės taryba Kretingos rajono Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla
87. Radviliškio rajono savivaldybės taryba Radviliškio rajono Alksniupių pagrindinė mokykla
88. Raseinių rajono savivaldybės taryba Raseinių rajono Girkalnio pagrindinė mokykla
89. Akmenės rajono savivaldybės taryba Akmenės rajono Kivylių pagrindinė mokykla
90. Kupiškio rajono savivaldybės taryba Kupiškio rajono Noriūnų Jono Černiaus pagrindinė mokykla
91. Lazdijų rajono savivaldybės taryba Lazdijų rajono Kapčiamiesčio pagrindinė mokykla
92. Panevėžio rajono savivaldybės taryba Panevėžio rajono Žibartonių pagrindinė mokykla
93. Prienų rajono savivaldybės taryba Prienų rajono Balbieriškio pagrindinė mokykla
94. Biržų rajono savivaldybės taryba Biržų rajono Pačeriaukštės pagrindinė mokykla
95. Tauragės rajono savivaldybės taryba Tauragės rajono Lauksargių pagrindinė mokykla
96. Varėnos rajono savivaldybės taryba Varėnos rajono Marcinkonių pagrindinė mokykla
97. Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba Kaišiadorių rajono Stasio Tijūnaičio Pravieniškių pagrindinė mokykla
98. Šiaulių rajono savivaldybės taryba Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinė mokykla
99. Ukmergės rajono savivaldybės taryba Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla
100. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba Klaipėdos Gedminų pagrindinė mokykla
101. Šilutės rajono savivaldybės taryba Šilutės „Pamario“ pagrindinė mokykla
102. Jonavos rajono savivaldybės taryba Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinė mokykla
103. Šiaulių miesto savivaldybės taryba Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla
104. Utenos rajono savivaldybės taryba Utenos Aukštakalnio pagrindinė mokykla
105. Vilniaus miesto savivaldybės taryba Vilniaus Petro Vileišio pagrindinė mokykla
106. Skuodo rajono savivaldybės taryba Skuodo rajono Lenkimų Simono Daukanto pagrindinė mokykla
107. Visagino miesto savivaldybės taryba Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla
108. Vilniaus rajono savivaldybės taryba Vilniaus rajono Kenos pagrindinė mokykla
109. Pakruojo rajono savivaldybės taryba Pakruojo rajono Pašvitinio pagrindinė mokykla
110. Šalčininkų rajono savivaldybės taryba Šalčininkų rajono Šalčininkėlių pagrindinė mokykla
111. Šakių rajono savivaldybės taryba Šakių vidurinė mokykla
112. Kėdainių rajono savivaldybės taryba Kėdainių Juozo Paukštelio gimnazija
113. Alytaus miesto savivaldybės taryba Alytaus Šaltinių vidurinė mokykla
114. Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba Vilkaviškio rajono Gižų vidurinė mokykla
115. Kelmės rajono savivaldybės taryba Kelmės „Kražantės“ vidurinė mokykla
116. Širvintų rajono savivaldybės taryba Širvintų „Atžalyno“ vidurinė mokykla
117. Mažeikių rajono savivaldybės taryba Mažeikių Senamiesčio vidurinė mokykla
118. Druskininkų savivaldybės taryba Druskininkų savivaldybės Leipalingio vidurinė mokykla
119. Marijampolės savivaldybės taryba Marijampolės „Ryto“ vidurinė mokykla
120. Plungės rajono savivaldybės taryba Plungės „Ryto“ vidurinė mokykla
121. Kazlų Rūdos savivaldybės taryba Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija
122. Molėtų rajono savivaldybės taryba Molėtų vidurinė mokykla
123. Pagėgių savivaldybės taryba Pagėgių savivaldybės Stoniškių vidurinė mokykla
124. Trakų rajono savivaldybės taryba Trakų rajono Senųjų Trakų Kęstučio vidurinė mokykla
125. Panevėžio miesto savivaldybės taryba Panevėžio „Senvagės“ vidurinė mokykla
126. Jurbarko rajono savivaldybės taryba Jurbarko rajono Raudonės vidurinė mokykla
127. Kauno miesto savivaldybės taryba Kauno Kazio Griniaus vidurinė mokykla
128. Pasvalio rajono savivaldybės taryba Pasvalio „Lėvens“ vidurinė mokykla
129. Palangos miesto savivaldybės taryba Palangos Vlado Jurgučio vidurinė mokykla
130. Ignalinos rajono savivaldybės taryba Ignalinos Česlovo Kudabos vidurinė mokykla
131. Rietavo savivaldybės taryba Rietavo savivaldybės Tverų vidurinė mokykla
132. Elektrėnų savivaldybės taryba Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinė mokykla
133. Anykščių rajono savivaldybės taryba Anykščių rajono Debeikių pagrindinė mokykla
134. Šiaulių apskrities viršininkas Dabikinės specialioji internatinė mokykla
135. Kauno apskrities viršininkas Kėdainių specialioji internatinė mokykla
136. Panevėžio apskrities viršininkas Panevėžio specialioji internatinė mokykla ______________