ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS S P R E N D I M A S DĖL PUBLIKACIJŲ „KRAUJO DĖMĖ ANT BUVUSIO POLITIKO SŪNAUS“ („RESPUBLIK

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS S P R E N D I M A S DĖL PUBLIKACIJŲ „KRAUJO DĖMĖ ANT BUVUSIO POLITIKO SŪNAUS“ („RESPUBLIKA“ 2002-03-16) BEI „SIGNATARO SŪNUS APKALTINTAS ŽMOGŽUDYSTE“ („LIETUVOS RYTAS“ 2002-03-16) 2002 m. gegužės 24 d. Nr. Vilnius Privatumo ribas labai dažnai sąlygoja žmogaus pasirinktas elgesio modelis ar užimama padėtis visuomenėje. Antra vertus, turime suprasti, kad valstybės pareigūnams, tarnautojams, politikams, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovams bei kitiems visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujantiems asmenims, žymiems žmonėms skiriamas kur kas didesnis visuomenės informavimo priemonių, jų atstovų dėmesys. Visuomenės informavimo priemonėse dažna rengėjų ir platintojų informacija apie įvairaus pobūdžio kriminalinius nusikaltimus bei nusižengimus ar įtariamuosius. Skubant pateikti informaciją, neretai daromos prielaidos, nors įvykis dar tik tiriamas. Vykstant tyrimui, pateikiama negatyvaus pobūdžio informacija. Tokiais atvejais nederėtų pažeidinėti asmens teisės į garbę bei orumą, žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principų, nekaltumo prezumpcijos. Pateikiant kriminogeninio pobūdžio informaciją, reikėtų aiškiai atskirti sąvokas „įtariamasis“ ir „kaltinamasis“, „apkaltintasis „. Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, jog įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, o kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka (BPK 21, 22 str.). Šių sąvokų tinkamas parinkimas ir pavartojimas visuomenės informavimo priemonėse suteiktų tam tikro aiškumo šio pobūdžio informacijai. Gana ryškus tokio skuboto gautos informacijos vertinimo atspindys pasirodė š. m. kovo 16 d. populiariausiais laikomuose šalies dienraščiuose ir kituose leidiniuose, nušviečiant kriminalinio pobūdžio įvykį, tačiau akcentuojant buvusį politiką, Nepriklausomybės Akto signatarą J. Šimėną. Šiuo konkrečiu atveju tinkamai neįvertintas J. Šimėno, kaip buvusio politiko, statusas. „Lietuvos ryto“ publikacijos pavadinimu – „Signataro sūnus apkaltintas žmogžudyste“ nemotyvuotai atkreipiamas dėmesys būtent į buvusį politiką. Akcentuodamas privatumo (privataus gyvenimo) kaip vertybės, į kurią žmogus turi Konstitucijoje įtvirtintą teisę, sampratą; manydamas, kad kiekvienu konkrečiu atveju, ypač pateikiant kriminogeninio turinio informaciją, negatyviomis aliuzijomis gali būti pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, asmens privatus gyvenimas ir jo neliečiamumas; atsižvelgdamas į Konstitucijos 22, 31 straipsniuose įtvirtintas asmens konstitucines teises, Visuomenės informavimo įstatymo 3, 14, 20 (3 d.) straipsniuose įtvirtintas nuostatas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, Lietuvos Konstitucinio Teismo, Europos žmogaus teisių teismo praktiką ir išaiškinimus nagrinėjant bylas dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų asmens teisių, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją „Dėl žurnalistikos etikos“, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 20, 40, 42 straipsnius, taip pat į kituose tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintus žmogaus teisių gerbimo principus ir įsipareigojimus; vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, nusprendžiu: 1. Rekomenduoti viešosios informacijos rengėjams ir platintojams, žurnalistams atsižvelgti į tai, kad informacija, ypač kriminogeninio pobūdžio tematika, nepažeidžia asmens privataus gyvenimo neliečiamumo principo, taip pat žurnalistų etikos tik tada, kai ji pateikiama etiškai ir esant teisėtam pagrindui – kai neginčijama tai, jog konkretus žmogus savo veiksmais neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, kai įrodoma jo daroma ar padaryta žala atskiriems asmenims, visuomenei bei valstybei. Tokiais atvejais asmuo neturi ir negali tikėtis privatumo. 2. Atkreipti viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei žurnalistų dėmesį, kad, pateikiant tokio pobūdžio informaciją, reikia gerai įvertinti, ar aliuzijos į nusikaltimo padarymu įtariamųjų artimuosius nepažeidžia jų garbės ir orumo. INSPEKTORIUS ROMAS GUDAITIS ______________