← Lietuva

Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2002-05-30 Nr. 23-1 Vil

Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2002-05-30 Nr. 23-1 Vilnius Posėdyje dalyvavo: NSGK pirmininkas A.Sadeckas, pirmininko pavaduotojas A.Kašėta; NSGK nariai: S.Buškevičius, N.Steiblienė, G.Purvaneckienė, E.Skarbalius, J.Olekas, A.Matulevičius, N.Medvedev; komiteto vyr. patarėjas D.Valiulis, patarėjas V.Bacevičius, padėjėja A.Šatkauskaitė. 1. SVARSTYTA: Dėl Opoeratyvinės veiklos įstatymo projekto IXP-813(4SP) 1. Ekspertų konsultantų, specialistų išvados: 2002-05-29 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada Nr. IXP-813

(4): Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:
  1. Projektas ydingas tuo, kad jame dubliuojamos tiek galiojančio, tiek juo labiau naujojo Baudžiamojo proceso kodekso (Valstybės žinios, 2002, Nr. 37-1341) (toliau – BPK) normos. Esant projekto 9 straipsnio 1 punkte numatytam pagrindui atlikti operatyvinį tyrimą, taip pat yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą BPK nustatyta tvarka. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu yra nepateisinama, jog tokie patys žmogaus teises ribojantys veiksmai daromi pagal skirtingus įstatymus. Galima situacija, kai tuo pat metu tam pačiam asmeniui gali būti vykdomi du gretutiniai procesai: operatyvinis ir baudžiamasis. Tada asmeniui, prieš kurį tie procesai nukreipti, ginti savo interesus dėl didelio prievartinio pobūdžio veiksmų intensyvumo gali būti pakankamai sudėtinga. Tokio asmens teisinė padėtis yra neaiški. Teisinis reguliavimas, kuomet priemones, kuriomis gali būti apribotos asmenų teisės, tiriant nusikaltimus, reglamentuoja ne tik BPK, bet ir operatyvinės veiklos įstatymas, juo labiau numatantis kitokias procesinės prievartos priemones ar kitokią jų taikymo tvarką, neatitinka teisinio aiškumo principo, o tai reiškia ir asmens teisių apsaugos bei teisinės valstybės principo. Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra pabrėžęs teisinio aiškumo principo svarbą vertinant, ar nepažeidžiamos asmens teisės (pavyzdžiui, bylose Jėčius prieš Lietuvą, Baranowski prieš Lenkiją). Remiantis teisinio aiškumo principu, procesinės prievartos priemonių taikymo sąlygos turi būti aiškiai apibrėžtos ir leisti asmenims numatyti, kokius padarinius sukels konkretus veiksmas. Todėl jos turėtų būti reglamentuojamos tik viename, aukščiausio atitinkamos srities teisės normų sisteminimo laipsnio teisės akte, aptariamu atveju - BPK. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujajame BPK sistemiškai reglamentuotos ir tokios procesinės prievartos priemonės: savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų tyrimo veiksmai, leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus bei slaptas sekimas (158-160 straipsniai). Naujajame BPK numatytos iš dalies didesnės žmogaus teisių apsaugos garantijos tiriant nusikalstamas veikas, nei tai numatyta iš esmės tokių pačių veiksmų atžvilgiu šiame projekte. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Projektas yra suderintas su galiojančiais BK ir BPK, o ateityje OVĮ turės būti koreguojamas, kai bus nustatytas naujų BK ir BPK įsigaliojimo terminas.
  2. Projekte numatytas įstatymas nėra suderintas su naujuoju Baudžiamuoju kodeksu bei naujuoju BPK, todėl, jeigu bus priimtas, turės būti keičiamas iki šių kodekso įsigaliojimo, numatomo 2003 metais. Komiteto nuomonė: Pritarti iš dalies. OVĮ projektas suderintas su galiojančiais įstatymais, tačiau neginčytina, jog įsigaliojus naujiems BK ir BPK, turės būti pakeistas ir OVĮ. Nors tiesą sakant, neaišku, ar minėti kodeksai tikrai įsigalios 2003 01 01, ar tarkim 2003 07 01, ar dar vėliau, nes dar nėra net parengto ATPK projekto (naujos redakcijos), nepriimtas ir Bausmių vykdymo kodeksas. Kadangi šiuo metu nusikalstamumas yra gana aukšto lygio, nėra pagrindo atidėlioti tokios svarbios kovos su nusikalstamumu priemonės, kaip operatyvinė veikla, tobulinimą. Jis yra būtinas teisėsaugos institucijoms jau dabar.
  3. Projekto 3 str. 13-15 dalyse vartojamos asmens priklausomybės operatyvinės veiklos subjektui, informacijos gavimo užšifravimo, užšifruotos operatyvinės apžiūros sąvokos, tuo tarpu 15 ir 16 straipsniuose – priklausomybės operatyvinės subjektui įslaptinimo, informacijos įslaptinimo sąvokos. Šias sąvokas reikėtų suvienodinti, arba aiškiai įvardinti kuo įslaptinta veikla (informacija) skiriasi nuo užšifruotos veiklos (informacijos). Dėl tokios sąvokų įvairovės lieka neaišku kodėl pvz. operatyvinis patikrinimas apima užšifruotą operatyvinę apžiūrą, tačiau neapima slaptos operatyvinės apžiūros, nors abi šios apžiūros rūšys yra minimos 3 str. 14 dalyje. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Šis sąvokos skiriasi, todėl jas tikslinga palikti. Analogiška pastaba jau buvo pakomentuota komiteto 2002 01 14 išvadoje. “Užšifruota operatyvinė apžiūra” reiškia, jog tokia apžiūra atliekama matant pašaliniams asmenims, bet jiems nežinant tikrojo tokios apžiūros tikslo (kad tai yra operatyvinė apžiūra), “informacijos įslaptinimas” reiškia slaptumo žymos suteikimą Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
  4. Projekto 3 straipsnio 21 ir 22 dalyse pateikti dėl žodžių junginio “veiksmų visuma” vartojimo neinformatyvūs sąvokų apibrėžimai. Komiteto nuomonė: Pritarti iš dalies. Žodžių junginį “veiksmų visuma” galima pakeisti junginiu “operatyviniai veiksmai, kuriais” ar “veiksmų kompleksas”, tačiau šių sąvokų esmė nepasikeistų ir tokio pakeitimo daryti nebūtina.
  5. Pagal projekto 3 straipsnio 23 dalį operatyvinis tyrimas apima ir operatyvinius veiksmus, todėl 1 straipsnio žodžius “operatyvinių veiksmų ir” būtų galima išbraukti kaip perteklinius. Komiteto nuomonė: Nepritarti. “Operatyvinio tyrimo” sąvoka yra siauresnė, negu “operatyvinių veiksmų” ir juolab netapati pastarajai.
  6. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Vakarų Europos valstybių įstatymuose yra numatoma, kad asmens slaptas sekimas taip pat gali būti atliekamas tik turint atitinkamą sankciją. Todėl galima būtų pasiūlyti projekte iš viso nevartoti sąvokos “operatyvinės veiklos metodas”, o tiesiog kalbėti apie operatyvinius veiksmus, kuriuos gali atlikti operatyvinės veiklos subjektai. Komiteto nuomonė: Nepritarti. “Operatyvinės veiklos metodų” sąvoką šiame įstatyme būtina vartoti tiek teoriniu pagrindu, tiek sisteminiu požiūriu. Tai palengvina įstatymo taikymą jo vykdytojams ir suteikia daugiau aiškumo.
  7. Abejotina ar projekto 4 str. minima konspiracija gali būti laikoma teisiniu principu, juolab, kad tame pačiame straipsnyje kalbama ir apie viešų ir slaptų priemonių ir metodų derinimą kaip apie atskirą principą. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Nereikia klaidingai suprasti sąvokų “konspiracija” ir “slaptos priemonės”, nes jos skiriasi. Tai buvo komentuota ir komiteto 2002 01 14 išvadoje. Be to, konspiracijos sąvoka vartojama ir kituose įstatymo straipsniuose (10, 11 str.). Konspiracija – vienas iš būtinų teisinių principų, užtikrinančių tokios ypatingos veiklos, kaip operatyvinė, efektyvumą.
  8. Abejotina, kad projekte numatyta operatyvinė veikla gali būti vykdoma siekiant Projekto 5 straipsnio 1 punkte nurodyto uždavinio – nusikaltimų prevencijos, ta apimtimi, kuria šis terminas apima nusikaltimų priežasčių ir sąlygų atskleidimą bei šalinimą. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Operatyvine veikla turi būti siekiama taip pat ir užkirsti kelią nusikaltimams, kai turima patikima operatyvinė informacija apie rengiamą konkretų nusikaltimą. Be to, gali būti gauta operatyvinė informacija apie konkrečių nusikaltimų konkrečias priežastis ir sąlygas, kurias taip pat būtina pašalinti.
  9. Nėra visiškai aiškus projekto 5 straipsnyje numatytų operatyvinės veiklos uždavinių ir 9 straipsnyje numatytų operatyvinio tyrimo pagrindų santykis. Pavyzdžiui, kokiu pagrindu gali būti pradėtas tyrimas siekiant 5 straipsnio 6 punkte numatyto uždavinio – turto paieškos. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Turto, susijusio su nusikaltimo padarymu, paieška gali būti bei turi būti atliekama ne būtinai operatyvinio tyrimo metu, o apskritai panaudojant operatyvinius veiksmus, kurie nėra operatyvinio tyrimo sudedamoji dalis. Tyrimo pagrindai yra suderinti su operatyvinės veiklos uždaviniai.
  10. Be to, žmogaus teisių apsaugos požiūriu nepateisinama tai, kad Projekte numatytos galimybės atlikti veiksmus, kuriais varžomos žmogaus teisės, nėra diferencijuotos pagal tų veiksmų atlikimo uždavinius ir pagrindus. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Negalima diferencijuoti operatyvinių veiksmų pagal pagrindus, nes kiekvienu atveju turi būti priimamas individualus sprendimas priklausomai nuo tyrimo pobūdžio ir eigos.
  11. Projekto 5 straipsnio 4 punkto žodžius “vengia baudžiamosios atsakomybės” būtų galima išbraukti kaip perteklinius. Tai atitiktų ir 9 straipsnio 3 punkto nuostatas. Komiteto nuomonė: Pritarti. Nurodytus žodžius tikslinga išbraukti kaip perteklinius.
  12. Nevisiškai aišku, kodėl projekte apsiribojama tik valstybinių paslapčių apsauga, nieko nepasisakant apie tarnybos paslapčių apsaugą. Būtų galima pasiūlyti projekto 5 bei kituose straipsniuose vartoti “įslaptintos informacijos” sąvoką, kaip tai padaryta 6 straipsnio 7 dalyje. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Projekto 6 str. 7 d. vartojama sąvoka “įslaptinta operatyvinė informacija” reiškia valstybės paslaptį sudarančią informaciją, kadangi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, numato, kad operatyvinė informacija sudaro valstybės paslaptį. Projekte apsiribojama tik valstybės paslapčių apsauga sąmoningai, kadangi šiuo metu yra kriminalizuotas tik neteisėtas valstybės paslapties atskleidimas, disponavimas ir praradimas, o atsakomybė už tarnybos paslapties atskleidimą yra numatyta ATPK.
  13. Projekto 6 straipsnio 2 dalis derintina su Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, kuriais draudžiama diskriminuoti. Komiteto nuomonė: Pritarti iš dalies. Galima projekto 6 str. 2 d. išdėstyti taip: “
  14. Operatyvinė veikla vykdoma neatsižvelgiant į asmenų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.” Kita vertus keisti Projekto 6 str. 2 d. nėra būtina, nes joje vartojamos sąvokos apima ir Konstitucijoje išvardintus aspektus.
  15. Projekto 6 straipsnio 4 dalies nuostata, kad draudžiama daryti spaudimą padaryti nusikalstamą veiką kartojama šio straipsnio 5 dalyje. Komiteto nuomonė: Pritarti. Yra įregistruotas atitinkamas Seimo narių A.Sadecko ir J.Sabatausko pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Šis klausimas iškilo po to, kai Seimas pritarė R.A.Sedlicko pasiūlymui į Projekto 6 str. įrašyti 5 d. dėl provokacijos sąvokos įvedimo ir uždraudimo provokuoti asmenį.
  16. Pagal projekto 6 straipsnio 9 dalį nėra aišku, kokiais atvejais ir tvarka asmenys gali apskųsti operatyvinės veiklos subjektų veiksmus jų vadovui, kokiais – prokurorui, kokiais – teismui. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Tai asmenys gali daryti savo nuožiūra ir netikslinga šios teisės kažkaip papildomai varžyti.
  17. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje po žodžio “gavę” įrašytinas žodis “šio”. Komiteto nuomonė: Pritarti. Tikslinga padaryti šį redakcinį pataisymą.
  18. Nėra aiškus projekto 9 straipsnio 1 punkto santykis su šio straipsnio 7 punktu. Manytina, kad šiame punkte taip pat nurodytos nusikalstamos veikos. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Šie punktai yra savarankiški. 1 punktas betarpiškai susijęs su baudžiamuoju procesu, o 7 punkte numatytas pagrindas daugiau su kontržvalgybine veikla ir leidžia atlikti operatyvinį tyrimą, užtikrinant svarbiausius nacionalinio saugumo interesus.
  19. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje prieš žodį “pagrįstumo” įrašytinas žodžių junginys “teisėtumo ar”. Komiteto nuomonė: Pritarti. Galima įrašyti šį patikslinimą, tačiau tai analogiškai turėtų būti ir 11 str. 2 dalyje.
  20. Projekto 10 bei kituose straipsniuose reikėtų suvienodinti vartojamas sąvokas dėl sankcionavimo dalyko. Pvz. 10 str. 3 dalyje rašoma, kad sankcionuojamas teikimas, 8 šio straipsnio dalyje, kad sankcionuojami operatyviniai veiksmai. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Įstatymo projekte visais atvejais numatoma, kad sankcionuojami operatyviniai veiksmai.
  21. Projekto 10 straipsnio 8 dalyje, 11 straipsnio 8 dalyje, 12 straipsnio 6 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje numatyti klausimai neturėtų būti šio įstatymo reglamentavimo dalykas. Prokurorų sprendimų apskundimo prokuratūroje tvarka turėtų būti reglamentuojama Generalinio prokuroro nuožiūra. Atitinkamai turėtų būti pataisytas projekto 21 straipsnis. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Operatyvinių veiksmų sankcionavimas turi būti reglamentuojamas OVĮ su visais jų sankcionavimo ypatumais (reglamentuojant apskundimo tvarką).
  22. Projekto 10 straipsnio 9 dalyje ir 11 straipsnio 9 dalyje turėtų būti numatytas ne kreipimasis į apygardos teismo pirmininką, bet reglamentuotas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sprendimo jam apskundimas. Komiteto nuomonė: Pritarti. Tikslinga atlikti redakcinius pataisymus, kad tai yra sprendimo apskundimas, o ne kreipimasis į teisėją.
  23. Svarstytina, ar atsižvelgiant į konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą neturėtų būti patikslintas projekto 10 straipsnio 10 dalies paskutinis sakinys, numatant, kokia apimtimi telekomunikacijų operatoriai privalo sudaryti galimybes kontroliuoti informaciją perduodamą telekomunikacijų priemonėmis. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Šiuos dalykus detaliai reglamentuoja Telekomunikacijų įstatymas ir |Vyriausybės nutarimas.
  24. Atsižvelgiant į Konstitucijos 24 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje numatytą teisę į būsto neliečiamybę, manytina, kad projekto 11 straipsnyje turėtų būti numatytas reikalavimas kiekvienu atveju, kai siekiama slapta patekti į gyvenamąsias patalpas, gauti atskirą teismo leidimą, bet ne vieną leidimą patekti neribotą kartų skaičių per 3 mėnesius. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Sankcionuodamas operatyvinius veiksmus, nurodytus teikime, teisėjas sankcionuoja konkrečius operatyvinius veiksmus. Teikime nurodomi konkretūs operatyviniai veiksmai, jų atlikimo skaičius ir tvarka.
  25. Projekto 12 str. 1 dalyje numatyta, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelį sankcionuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2000 05 08 nutarimu (“Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 dalies, 7 str. 2 dalies 3 punkto, 11 str. 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1981 str. 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”) konstatuota, kad “Konstitucinis Teismas pažymi, kad žmogaus teisių konstitucinės apsaugos principus labiau atitiktų toks teisinis reguliavimas, kai esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, sprendimą dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio visais atvejais priimtų teismas”. Iš esmės panašiai yra pasisakęs ir Europos žmogaus teisių teismas. Atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo praktiką (pavyzdžiui, sprendimą byloje Francisco Teixeira de Castro prieš Portugalija) labai tikėtina, kad Lietuva būtų pripažinta pažeidusi Europos žmogaus teisių konvenciją, jeigu nusikalstamos veikos imitacijos modelis būtų atliktas vien prokuroro sprendimu, tai yra be teisėjo sankcijos. Pagal naująjį BPK atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus galima tik teismo (ikiteisminio tyrimo teisėjo) leidimu. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, jog modelis yra savarankiška operatyvinės veiklos forma ir neapima tų veiksmų, kuriems panaudoti reikia teismo sankcijos, todėl tai, kad modelį sankcionuoja prokuroras, neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Modelį sudarančiais veiksmais informacija apie privatų žmogaus gyvenimą nerenkama. Be to, rinkti įrodymus baudžiamojoje byloje ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą yra prokuroro prerogatyva, o ne teismo.
  26. Pagal projekto 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą abejotina, ar nusikalstamos veikos imitacijos modeliu gali būti įvardijami tie atvejai, kai imituojama vien Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta veika. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Modeliu įvardijami tie veiksmai, kurie pagal savo pobūdį atitinka nusikalstamas veikas, tačiau asmuo juolab atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, jei jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką. Kartais ši riba būna labai trapi (tarp AT pažeidimo ir nusikalstamos veikos).
  27. Projekto 12 straipsnio 7 dalyje išbrauktinas žodis “tiesioginį”. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Atsisakius sąvokos “tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei” būtų galima per plačiai traktuoti tokią formuluotę ir ji taptų neaiški.
  28. Svarstytina ar nebūtų tikslinga papildyti projekto 15 straipsnio 4 dalį, nurodant nuo kokio momento skaičiuojamas 30 dienų terminas, ar pateikiamas atsakymas dėl išnagrinėto skundo. Komiteto nuomonė: Pritarti iš dalies. Reikėtų įrašyti, kad terminas skaičiuojamas nuo skundo gavimo dienos. O atsakymas turi būti pateikiamas, tačiau tai jau reglamentuoja kiti teisės aktai.
  29. Projekto 17 straipsnio 1 dalies antrą sakinį siūlytina išdėstyti taip: “Tokia informacija negali būti panaudojama baudžiamojoje byloje kaip įrodymas, jeigu byloje nėra motyvuoto dokumento, patvirtinančio, kad operatyviniai veiksmai, kuriais gauta atitinkama informacija, atlikti šio Įstatymo nustatyta tvarka.” Antra vertus, nėra aišku, kas tokį dokumentą turės surašyti ir koks jo turinys turėtų būti. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Tai nėra būtina, o tik įneštų tam tikrų neaiškumų. Šiuo atveju viskas aišku, kad visuomet byloje turės būti dokumentas patvirtinantis operatyvinių veiksmų teisėtumą. Tai dažniausiai bus teismo ar prokuroro sankcionuotas teikimas (ar nutarimas).
  30. 1992 metais priimtas bei šiuo metu galiojantis 1997 metų Operatyvinės veiklos įstatymas neišsprendė operatyviniu būdu gautos informacijos panaudojimo baudžiamosiose bylose kaip įrodymai klausimo. Praktikoje kyla problemų dėl galimybės patikrinti tokią informaciją, jos gavimo teisėtumą ir patikimumą. Šių problemų neišsprendžia ir šiame projekte numatytas įstatymas. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Operatyvinės informacijos panaudojimo baudžiamojoje byloje klausimus reglamentuoja Projekto 17 str. ir BPK nuostatos dėl įrodymų. Šiuo klausimu 2001 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą.
  31. Projekto 17 str. 4 dalyje numatyta, kad informacija apie operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę nustatančius duomenis, slaptųjų dalyvių bendradarbiavimą ar darbą operatyvinės veiklos subjektų sistemoje, taip pat kitokią įslaptintą informaciją galima atskleisti ir panaudoti baudžiamojoje byloje bei kitais įstatymų numatytais atvejais tik Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas nenustato jokių specialių įslaptintos informacijos atskleidimo ir panaudojimo baudžiamosiose bylose taisyklių, todėl neaišku, kokia tvarka įslaptinta informacija galėtų būti naudojama baudžiamojoje byloje. Komiteto nuomonė: Nepritarti. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas numato informacijos įslaptinimo ir išslaptinimo tvarką ir nenumato išimčių įslaptintos informacijos naudojimui baudžiamojo proceso metu.
  32. Pagal Konstitucijos 7 straipsnį galioja tik paskelbti įstatymai. Projekto 24 straipsnyje numatytą įstatymo įsigaliojimo dieną jis, jeigu būtų priimtas, dar nebūtų paskelbtas. Komiteto nuomonė: Pritarti. Yra įregistruotas atitinkamas Seimo narių A.Sadecko ir J.Sabatausko pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Įstatymo įsigaliojimo datą siūloma išbraukti.
  33. Projektas tikslintinas redakciniu požiūriu: 9 straipsnio 1 punkte vietoje skaičių ir žodžių “239 straipsnio 3 dalyje, 239 straipsnio 4 dalyje” siūlytina rašyti -“239 straipsnio 3 ir 4 dalyse”; penktojo skirsnio pavadinime žodyje “operatyvinėje” praleista raidė; 23 straipsnio 1 dalyje žodį “statutas” reikėtų pradėti rašyti mažąja raide; tikslintina Projekto 23 straipsnio 5 dalies formuluotė “Komisijos sprendimai”. Komiteto nuomonė: Pritarti. Tikslinga atlikti nurodytus redakcinius pataisymus, o vietoj žodžių “komisijos sprendimai” 23 str. 5 d. įrašyti žodžius “Komisija gali priimti šiuos sprendimus”.
  34. Atsižvelgiant į tai, kad projektas nėra suderintas su naujais Baudžiamuoju kodeksu ir BPK, taisytinas projekto 26 straipsnis, numatant jame tokio suderinimo, keičiant projekte numatytą įstatymą, būtinybę. Komiteto nuomonė: Pritarti. Tikslinga papildyti 26 str. 2 dalimi: “
  35. Pasiūlyti Vyriausybei parengti Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į naujai priimtų Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimą.” Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Posėdžio pirmininkas Komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas Tikra Posėdžio sekretorė Komiteto padėjėja Asta Šatkauskaitė 2002-05-30

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.