← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖl Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių 2002 m. gegužės

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖl Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių 2002 m. gegužės 16 d. Nr. 251 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49) 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr. 110-3988) 4 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu:

  1. Tvirtinu Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisykles (pridedama).
  2. Laikau netekusiais galios šiuos aplinkos ministro įsakymus: 2.
  3. 1996 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 125 „Dėl Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių“ (Žin., 1996, Nr. 88-2085); 2.
  4. 1999 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 184 „Dėl mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 58-1900); 2.
  5. 1999 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 92 „Dėl starkių žvejybos“ (Žin., 1999, Nr. 35-1051); 2.
  6. 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 407 „Dėl leidimų mėgėjiškai žvejybai neišnuomotinuose vandens telkiniuose išdavimo dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 84-2562) 1 punktą.
  7. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „gyvūnija“, „valdymo sistema“. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 251 MĖGĖJIŠKOS Žūklės ir žuvų apsaugos TAISYKLĖS I. Bendrosios nuostatos
  8. Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklės (toliau – Taisyklės) reguliuoja mėgėjišką žvejybą, nustato mėgėjiškos žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, draudimus, mėgėjiškos žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žvejyba susijusią veiklą.
  9. Šios taisyklės galioja visuose Lietuvos Respublikos valstybinio fondo žuvininkystės vandens telkiniuose (toliau – Valstybiniuose vandens telkiniuose), taip pat kitoje šalies teritorijoje, kiek tai susiję su šių taisyklių reikalavimais.
  10. Valstybiniuose vandens telkiniuose mėgėjiškos žvejybos organizavimo tvarką nustato šios Taisyklės. Jų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Aplinkos ministerija bei jos įgaliotos institucijos.
  11. Privačiuose vandens telkiniuose galioja atskira mėgėjiškos žvejybos organizavimo tvarka, kurią nustato Aplinkos ministerija.
  12. Taisyklių V skyrius „Mėgėjiškos žvejybos režimas“ netaikomas Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystes tyrimų centrui priklausančiuose vandens telkiniuose.
  13. Ne Lietuvos Respublikos piliečiai privalo laikytis Mėgėjiškos žvejybos taisyklių kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. II. sąvokos
  14. Pagrindinės šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos: 7.
  15. žvejas mėgėjas – pilietis, gaudantis žuvis mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais nustatyta tvarka; 7.
  16. žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės ir vėžiai; 7.
  17. mėgėjiška žvejyba – tai žuvų, nėgių, vėžių gaudymas mėgėjiškos žvejybos įrankiais ir būdais šiose Taisyklėse nustatyta tvarka; 7.
  18. mėgėjiškos žvejybos įrankiai – žvejybos įrankiai, nurodyti šių Taisyklių 13 punkte; 7.
  19. mėgėjiškos žvejybos būdas – žvejyba, kai žuvys, nėgės ir vėžiai gaudomos mėgėjiškos žvejybos įrankiais, suviliojant jas masalu, bei šiose taisyklėse numatytais kaip leidžiamais tinkliniais žvejybos įrankiais arba šaudomos povandeninės medžioklės šautuvais. III. Leidimų mėgėjiškai žvejybai išdavimo tvarka
  20. Leidimus mėgėjiškai žvejybai išduoda: 8.
  21. valstybiniuose nenuomotinuose vandens telkiniuose – Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos; 8.
  22. valstybiniuose neišnuomotuose valstybinių parkų teritorijose esančiuose vandens telkiniuose – valstybinių parkų direkcijos arba jų įgaliotos institucijos; 8.
  23. išnuomotuose vandens telkiniuose – šių vandens telkinių nuomininkai arba jų įgalioti asmenys; 8.
  24. kituose valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose – vietos savivaldos institucijos arba jų įgaliotos institucijos;
  25. Valstybiniuose vandens telkiniuose gali būti organizuojama žvejyba pagal atskirus leidimus, kurios tvarką nustato Aplinkos ministerija.
  26. Mėgėjiškos žvejybos leidimuose turi būti šie duomenys: leidimą gavusio asmens kodas, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, leidimo galiojimo vieta ir laikas, leidimą išdavusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir parašas bei papildomos žvejybos sąlygos, jeigu tokios yra nustatytos.
  27. Už leidimų mėgėjiškai žvejybai išdavimą neišnuomotuose žvejybai Valstybiniuose vandens telkiniuose imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Šiuose telkiniuose vaikams iki 16 metų, invalidams, senatvės pensininkams, asmenims bei jų šeimų nariams, kurių žemė arba miškas, priklausantys nuosavybės teise, ribojasi su vandens telkiniu arba jo pakrantės apsaugos juosta, vietiniams gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo vandens telkinio, bei neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams valstybės rinkliava mažinama 100 procentų.
  28. Už leidimų žvejoti mėgėjiškos žvejybos įrankiais saugomų teritorijų vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama žvejyba pagal atskirus leidimus, bei leidimo žvejoti tinkliniu samčiu išdavimą invalidams, senatvės pensininkams bei vietiniams gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo vandens telkinio, valstybės rinkliava mažinama 50 procentų. IV. Mėgėjiškos žvejybos įrankiai ir būdai
  29. Mėgėjiškos žvejybos įrankiai: – muselinė meškerė; – plūdinė meškerė; – spiningas; – skritulys (vėliavėlė, plūduras, palaidinė); – žieminė meškerė; – dugninė meškerė; – bučiukas ar samtelis vėžiams ar nėgėms gaudyti; – povandeninės medžioklės šautuvas; – tinklinis samtis (žvejybai pagal atskirus leidimus).
  30. Mėgėjiškos žvejybos būdai: 14.
  31. žvejyba museline meškere – žvejyba, kai masalas užmetamas naudojant muselinio valo masę ir žuvis suviliojama naudojant dirbtinį ar natūralų masalą; 14.
  32. žvejyba plūdine meškere – žvejyba, kai masalas užmetamas naudojant plūdės ar svarelio masę. Žvejojant masalas prilaikomas plūdės, kurios keliamoji galia yra didesnė už svarelio masę; 14.
  33. žvejyba dugnine meškere – žvejyba, kai masalas užmetamas naudojant svarelio masę. Žvejojant masalas ant dugno prilaikomas svareliu, kurio vaidmenį gali atlikti ir jaukinimui skirta šėryklė. Žvejojant dugnine meškere, draudžiama naudoti gumas; 14.
  34. žvejyba žiemine meškere – žvejyba trumpakočiu meškerykočiu nuo ledo arba iš valties naudojant dirbtinį arba natūralų masalą; 14.
  35. spiningavimas – žvejyba, kai masalas užmetamas naudojant masalo arba svarelio masę, o žuvis suviliojama jo traukimo metu; 14.
  36. velkiavimas – žvejyba, kai masalas traukiamas paskui plaukiančią valtį, o žuvis suviliojama jo traukimo metu; 14.
  37. žvejyba skrituliu (vėliavėle, plūduru, palaidine) – žvejyba naudojant laisvai plaukiojantį ar inkaruotą skritulį, prie kurio pritvirtintas valas su natūraliu masalu. Žvejojant nuo ledo, skritulio pastatymo vieta turi būti pažymėta ryškios spalvos (oranžinės, raudonos, geltonos) vėliavėle ir aiškiai matoma; 14.
  38. vėžiavimas – vėžių gaudymas vėžiniais bučiukais ar samteliais; 14.
  39. nėgių žvejyba – nėgių gaudymas nėginiais bučiukais ar samteliais; 14.
  40. povandeninė medžioklė – žuvų šaudymas povandeninės medžioklės šautuvais. V. Mėgėjiškos žvejybos režimas
  41. Žvejas mėgėjas vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 5 skritulius (nuo ledo – 3 skritulius) ir 5 bučiukus ar samtelius vėžiams arba nėgėms gaudyti. Bendras vienu metu naudojamų įrankių kabliukų skaičius negali viršyti 10 vienetų. Vienas įrankis gali turėti ne daugiau kaip 3 kabliukus, išskyrus žvejybą Baltijos jūroje, kur kabliukų skaičius vienam įrankiui neribojamas. Dvišakis arba trišakis kabliukas laikomas vienu. Jei prie žvejybos įrankių nėra savininko, įrankius iki jų priklausomybės išsiaiškinimo paima tam įgalioti pareigūnai.
  42. Per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip po 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį, šamą. Bendras vieno žvejo sugautų salačių, vėgėlių, ūsorių, starkių, sykų, lydekų, kiršlių, margųjų upėtakių, žiobrių, šapalų, meknių ir ungurių skaičius negali būti didesnis kaip 5 vnt. ir 50 vnt. vėžių (išskyrus rainuotuosius, kurių sugavimo kiekis neribojamas). Vieno žvejo sugautų kitų šiame punkte nenurodytų vertingų žuvų (už kurių neteisėtą sugavimą nustatyti žalos atlyginimo įkainiai) bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg. Pastarųjų žuvų sugavimo norma neviršyta, jeigu laimikio svoris, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, – ne didesnis kaip 5 kg. Į sugavimo normą neįskaitomos kuojos, plakiai bei nevertingos žuvys (už kurių neteisėtą sugavimą nenustatyti žalos atlyginimo įkainiai).
  43. Žuvų apsaugos tikslais ar naudotojo prašymu Valstybiniuose vandens telkiniuose Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija gali nustatyti kitokį žvejybos režimą, bei priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų paankstinti arba pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų.
  44. Mėgėjiškos žvejybos varžybos neišnuomotuose Valstybiniuose vandens telkiniuose rengiamos, jas raštu suderinus su vietos savivaldybe ir su to regiono aplinkos apsaugos departamentu, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys (telkiniai). Jeigu vandens telkinys (telkiniai) yra valstybinio parko teritorijoje, papildomai suderinama su parko direkcija. Išnuomotuose vandens telkiniuose mėgėjiškos žvejybos varžybų tvarką nustato nuomininkas. Mėgėjiškos žvejybos varžybų metu gali būti netaikomi šių taisyklių 15 ir 16 punktuose nurodyti apribojimai. VI. MASALO GAUDYMAS
  45. Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti masalui žuveles bei uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo – ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės – ne didesnės kaip 10 mm. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vnt. karosų ir ešerių, taip pat ne daugiau kaip 100 gramų uodo trūklio lervų. Nevertingų rūšių žuvų bei kuojų ir plakių sugavimo kiekis neribojamas. Masalas gaudomas šių Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka įsigijus leidimą. VII. Draudimai
  46. Draudžiama be valstybinių aplinkos apsaugos institucijų leidimo: 20.
  47. veisti, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti į vandens telkinius naujų rūšių žuvis; 20.
  48. būti vandens telkinyje arba jo apsaugos juostose (iki 50 m atstumu nuo vandens), išskyrus bendro naudojimo kelius su draudžiamais ar tuo metu toje vietoje draudžiamais žvejybos įrankiais; 20.
  49. savavališkai statyti vandens telkiniuose ar jų apsaugos juostose statinius, pertverti upes ir protakas, užtverti priėjimus prie vandens telkinių bei praėjimus jų pakrantėmis; 20.
  50. gaminti, parduoti, įsigyti arba laikyti žvejybos įrankius, kurių naudojimas draudžiamas šiose taisyklėse.
  51. Draudžiama ši veikla: 21.
  52. vandens telkiniuose bei jų apsaugos juostose plauti motorines transporto priemones, tarą ar kitą įrangą nuo kenksmingų medžiagų, važiuoti, važiuoti ar su stovėti motorinėms transporto priemonėms ant vandens telkinių ledo, pakrantės apsaugos juostose, išskyrus aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, žuvivaisos, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų, vykdančių tarnybines funkcijas, žvejybinių organizacijų, turinčių leidimą verslinei žvejybai tame vandens telkinyje, ir mokslinių organizacijų, tiriančių tuos vandens telkinius, telkinių nuomotojų ir nuomininkų, jų įgaliotų asmenų bei etatinių darbuotojų, vykdančių vandens telkinių apsaugą, transportą bei specialias invalidų vairuojamas mašinas, vykdyti kitą veiklą, neigiamai veikiančią vandens telkinius bei jų gyvuosius išteklius; 21.
  53. gadinti vandens telkiniuose arba prie jų esančius ženklus, iškabas, statinius, įrengimus, plaukiojimo priemones, žvejybos įrankius; 21.
  54. teršti vandens telkinį ir jo pakrantes, kūrenti laužus specialiai tam neįrengtose vietose; 21.
  55. išimti iš vandens telkinių verslinės žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje uždraustus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams; 21.
  56. naudotis plaukiojimo priemonėmis, pažeidžiant Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką; 21.
  57. pardavinėti bei naudoti kaip masalą nuodėgulinius grundalus (rotanus) bei kitas žalingas Lietuvos gamtai žuvų bei vandens bestuburių gyvūnų rūšis; 21.
  58. parduoti ar įsigyti žuvis, neturint jų teisėtą įsigijimą patvirtinančio dokumento. Asmuo, parduodantis ar įsigyjantis žalias (neapdorotas) žuvis, jei jų yra daugiau, nei per parą leidžia sugauti šios Taisyklės, privalo turėti ir, įgaliotiems pareigūnams pareikalavus, pateikti teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus; 21.
  59. gaudyti žuvis, nesuviliojus jų masalu, o užkabinus kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies (išskyrus snukį). Atsitiktinai taip sugautos žuvys turi būti tuoj pat paleistos atgal į tą patį vandens telkinį.
  60. Draudžiama žvejoti: 22.
  61. naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus, akvalangus bei kitus autonominio kvėpavimo prietaisus, duriamuosius, užkabinamuosius, įrankius, ūdas, žeberklus bei kitus šiose taisyklėse nenumatytus, kaip leidžiamus, žvejybos įrankius bei ne mėgėjiškos žvejybos būdus; 22.
  62. vėžius rankomis ar rankiniu graibštu; 22.
  63. specialiaisiais ženklais pažymėtose verslinės žvejybos vietose ir arčiau kaip 100 m atstumu nuo jų; 22.
  64. žuvų praplaukimo takuose ir arčiau kaip 50 m nuo jų; 22.
  65. tamsiu paros metu Baltijos jūroje ir pasienio vandens telkiniuose be papildomo pasienio policijos leidimo.
  66. Draudžiama gaudyti: 23.
  67. šių rūšių žuvis: – lašišas (Salmo salar L.) (išskyrus Baltijos jūrą); – perpeles (Alosa fallax (Lacepede.); – Platelių sykus; – skersnukius (Chondrostoma nasus (L.); – vijūnus (Misgurnus fossilis (L.); – jūrines nėges (Petromyzon marinus L.); – mažąsias nėges (Lampetra planeri (Bloch.) ir jų vingilius; – kitus vandenyje gyvenančius į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytus gyvūnus; 23.
  68. be atskirų leidimų, išduodamų Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka: – šlakius (Salmo trutta trutta L.); – upines nėges (Lampetra fluviatilis (L.) ir jų vingilius; 23.
  69. mažesnius nei šių dydžių: lašišas (Salmo salar L.) (Baltijos jūroje) 60 cm šamus (Silurus glanis L.) 75 cm šlakius (Salmo trutta trutta L.) 60 cm salačius (Aspius aspius (L.) 52 cm vėgėles (Lota lota (L.): Kuršių mariose 49 cm kituose telkiniuose 40 cm ūsorius (Barbus barbus (L.) 47 cm starkius (Stizostedion lucioperca (L.) 46 cm lydekas (Esox lucius L.) 40 cm kiršlius (Thymallus thymallus (L.) 29 cm marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.) 30 cm žiobrius (Vimba vimba (L.) 28 cm šapalus (Leuciscus cephalus (L.) 25 cm meknes (Leuciscus idus (L.) 28 cm vėžius 9 cm Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni, negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiami, atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai – nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo.
  70. Draudžiama žvejoti Kuršių mariose ir vidaus vandens telkiniuose šias žuvis: lydekas (Esox lucius L.) nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. starkius (Stizostedion lucioperca (L.) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. žiobrius (Vimba vimba (L.) nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. kiršlius (Thymallus thymallus (L) nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. šlakius (Salmo trutta trutta L.) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. sykus (Coregonus lavaretus L.) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
  71. Draudžiama žvejoti šiais laikotarpiais ir būdais: 25.
  72. 1 priede išvardytuose ichtiologiniuose draustiniuose ir masinio žuvų susikaupimo vietose visais mėgėjiškos žvejybos įrankiais ir būdais, ištisus metus; 25.
  73. nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. naudojant masalui žuvelę, išskyrus Kuršių marias ir 4 priede išvardytas lašišines upes arba jų atkarpas; 25.
  74. nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. 2 priede išvardytuose vandens telkiniuose – žvejoti plūdine ar dugnine meškerėmis; 25.
  75. nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. 3 priede išvardytuose vandens telkiniuose – žvejoti plūdine ar dugnine meškerėmis; 25.
  76. nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiose upėse – spiningauti, velkiauti bei masalui naudojant žuvelę; 25.
  77. nuo gegužės 1 d. iki birželio 15 d. Lukos ežero (Trakų rajonas) dalyje ties Varnikų kaimu esančioje įlankoje – visais mėgėjiškos žvejybos įrankiais ir būdais; 25.
  78. nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 31 d. Nemune 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje ir Skirvytėje draudžiama žvejyba iš valčių; 25.
  79. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 4 priede išvardytose lašišinėse upėse – spiningauti, velkiauti, žvejoti naudojant gyvūninės kilmės masalus (žiūrėti 4 priedo pastabą). Pastaba. Visi šiame skyriuje nurodyti draudimai galioja, įskaitant tiek pirmą, tiek ir paskutinę nurodyto termino dieną. VIII. POVANDENINĖS MEDŽIOKLĖS organizavimo tvarka
  80. Povandeninė medžioklė naudojant povandeninės medžioklės šautuvus leidžiama šiuose valstybiniuose vandens telkiniuose pagal leidimus, išduodamus III skyriuje nustatyta tvarka: Eil. Nr. Rajonas Ežero Nr. Vandens telkinio pavadinimas Plotas, ha Pastabos
  81. Molėtų, Švenčionių 42–109 Asveja 978,2 povandeninė medžioklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto
  82. Rokiškio, Zarasų 20–76 Sartai 1336,8
  83. Trakų 57–122 Akmena 270,4
  84. Vilkaviškio 53–30 Vištytis 39,8
  85. Baltijos jūros priekrantė, išskyrus Pajūrio regioninio parko Plocio rezervatą bei talasaloginį draustinį povandeninė medžioklė draudžiama nuo gegužės1 d. iki liepos 15 d.
  86. Nuomininkai jų išnuomotuose ežeruose ir tvenkiniuose gali leisti povandeninę medžioklę, tai įrašę į leidimo sąlygas. IX. žvejų mėgėjų pareigos
  87. Žvejai mėgėjai privalo: 28.
  88. laikytis šių Taisyklių, žvejybą ir žuvų apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų; 28.
  89. turėti nustatytos formos leidimą arba vandens telkinio nuomos sutartį ir pareikalavus pateikti juos valstybiniams ir neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitų įgaliotų institucijų pareigūnams, vandens telkinių nuomininkams ar savininkams bei jų įgaliotiems asmenims. Kai žvejojama iš valties, žvejas privalo priplaukti prie kranto, jeigu to pareikalauja inspektorius; 28.
  90. nustatyta tvarka tvarkyti žuvų sugavimų apskaitą ir nemokamai teikti duomenis apie sugautas žuvis žvejybos teisę suteikusiai institucijai (asmeniui). X. Atsakomybė už taisyklių pažeidimą
  91. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žala, padaryta neteisėtai žvejojant, sunaikinant, sugaunant žuvis (jų ikrus) ar įsigyjant vertingų rūšių žuvis bei kitus vandens gyvūnus, pažeidėjų atlyginama pagal Vyriausybės nustatytus įkainius.
  92. Šiurkštus mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimas – tai žvejyba uždraustose vietose arba uždraustu laiku arba naudojimas šiomis taisyklėmis draudžiamų įrankių ar būdų, arba buvimas vandens telkinyje ar jo pakrantėje su šiomis taisyklėmis draudžiamais įrankiais, arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta.
  93. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias taisykles, nepriklausomai nuo to, kur jos aptiktos, paimamos ir naudojamos įstatymo nustatyta tvarka.
  94. Plaukiojimo priemonės bei žvejybos įrankiai, naudojami pažeidžiant taisykles, gali būti paimami bei konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 251 1 priedas Vandens telkiniai, kuriuose mėgėjiška žvejyba uždrausta visais mėgėjiškos žvejybos įrankiais ir būdais ištisus metus Eil. Nr. Upės pavadinimas Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas JŪROS BASEINAS
  95. Jūra (nuo Tauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės 3-iosios vidurinės mokyklos ir 500 m žemyn nuo Balskų užtvankos) Nemunas, dešinysis NEMUNO BASEINAS
  96. Nemunas (500 m žemiau Kauno HE užtvankos) Kuršių marios
  97. Kruonio HAE aukštutinis tvenkinys NERIES BASEINAS
  98. Šventoji (500 m žemiau Kavarsko užtvankos), išskyrus nėgių žvejybą pagal atskirus leidimus Neris, dešinysis NEVĖŽIO BASEINAS
  99. Šušvė (500 m žemiau Angirių užtvankos) Nevėžis, dešinysis ŠEŠUPĖS BASEINAS
  100. Bambena (nuo Ąžuolinių gyvenvietės tilto iki žiočių) Žuvinto ež.
  101. Dovinė (nuo šliuzo reguliatoriaus iki Daukšių tilto) Šešupė, dešinysis
  102. Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 251 2 priedas Vandens telkiniai, kuriuose nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. uždrausta mėgėjiška žvejyba dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis Eil. Nr. Upės pavadinimas Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas MŪŠOS BASEINAS
  103. Mūša nuo Lietuvos ir Latvijos sienos iki Ustukių tilto Lielupė, kairysis NEMUNO BASEINAS
  104. Atmata Kuršių marios
  105. Nemunas, 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės Kuršių marios
  106. Skirvytė Kuršių marios
  107. Visi užliejami ežerai ir senvagės, kurios jungiasi su Nemunu žemiau Smalininkų NERIES BASEINAS
  108. Neris nuo žiočių iki Žirmūnų tilto Vilniuje Nemunas, dešinysis
  109. Šventoji nuo žiočių iki Kavarsko užtvankos Neris, dešinysis NEVĖŽIO BASEINAS
  110. Nevėžis nuo žiočių iki Graužų k. tilto Nemunas, dešinysis VENTOS BASEINAS
  111. Venta nuo Lietuvos ir Latvijos sienos iki Viekšnių malūno užtvankos Baltijos jūra Pastaba. Nemune, 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje, Skirvytėje, Šventojoje nuo Armonos žiočių iki Mūšos žiočių (Ukmergės r.), Neryje nuo žiočių iki Žirmūnų tilto Vilniuje (Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Širvintų, Trakų, Vilniaus r.), Nevėžyje, išskyrus po 250 m į abi puses nuo Šušvės žiočių (Kėdainių r.), Ventos upėje nuo Lietuvos ir Latvijos sienos iki Viekšnių malūno užtvankos (Mažeikių, Akmenės r.) ir visuose užliejamuose ežeruose, senvagėse, kurios jungiasi su Nemunu žemiau Smalininkų (Jurbarko, Šilutės r.), leidžiama žvejyba plūdinėmis meškerėmis nuo kranto. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 251 3 priedas Vandens telkiniai, kuriuose nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. uždrausta mėgėjiška žvejyba dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis Eil. Nr. Upės pavadinimas Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas JŪROS BASEINAS
  112. Ančia nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos Šešuvis, dešinysis
  113. Jūra nuo žiočių iki Balskų užtvankos Nemunas, dešinysis
  114. Šešuvis nuo tilto Gaurės gyvenvietėje iki Upynos upės Jūra, kairysis Minijos baseinas
  115. Veiviržas nuo žiočių iki automagistralės Kaunas-Klaipėda tilto Minija, kairysis
  116. Salantas nuo žiočių iki Blendžiavos upės Minija, dešinysis
  117. MŪŠOS BASEINAS Lėvuo nuo žiočių iki Pasvalio užtvankos Mūša, dešinysis
  118. NEMUNO BASEINAS Dubysa nuo žiočių iki Dratvinio upės žiočių Nemunas, dešinysis
  119. Minija nuo žiočių iki Sausdravo upės Atmata (Nemunas), dešinysis Neries Baseinas
  120. Musė nuo žiočių iki Bartkuškio tvenkinio užtvankos Neris, dešinysis
  121. Vokė nuo žiočių iki Grigiškių užtvankos Neris, kairysis Nevėžio Baseinas
  122. Šušvė nuo žiočių iki tilto Josvainių k. Nevėžis, dešinysis ŠVENTOSIOS BASEINAS
  123. Virinta nuo kelio Kaunas-Zarasai iki kelio Kurkliai-Anykščiai Šventoji, kairysis
  124. Širvinta nuo žiočių iki kelio Gelvonai – Čiobiškis Liukonių k. Šventoji, kairysis
  125. Siesartis nuo žiočių iki Valtūnų malūno užtvankos Šventoji, kairysis Pastaba. Minijoje nuo Šilutės – Kintų kelio iki Skinijos žiočių ir nuo užtvankos prie Klaipėdos r. valstybinės akcinės įmonės „Gargždų statyba“ iki Salanto upės leidžiama žvejyba plūdinėmis meškerėmis nuo kranto. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 251 4 priedas Lašišinės upės, kuriose nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama spiningauti, velkiauti, žvejoti naudojant gyvūninės kilmės masalus Eil. Nr. Upės pavadinimas Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas NEMUNO BASEINAS
  126. Avirė Nemunas, kairysis
  127. Bilsinyčia Nemunas, kairysis
  128. Dubysa (nuo žiočių iki Bulavėnų k., Kelmės r.) Nemunas, dešinysis
  129. Gauja Nemunas, dešinysis
  130. Karklė Nemunas, dešinysis
  131. Merkys Nemunas, dešinysis
  132. Minija Atmata (Nemunas), dešinysis
  133. Ratnyčia Nemunas, dešinysis
  134. Strėva nuo Nestrėvančio ež. iki žiočių Nemunas, dešinysis
  135. Šyša (nuo žiočių iki Pašyšių k.) Atmata (Nemunas), dešinysis
  136. Šustis Šyša, dešinysis
  137. Verknė (nuo žiočių iki Aukštadvario HE užtvankos) Nemunas, dešinysis
  138. Viešvilė Nemunas, dešinysis NERIES BASEINAS
  139. Armona (nuo žiočių iki Ukmergė–Jonava plento tilto) Šventoji, dešinysis
  140. Bezdonė Neris, kairysis
  141. Bražuolė (nuo žiočių iki automagistralės Vilnius- Kaunas tilto) Neris, kairysis
  142. Girija Žalesa, kairysis
  143. Grabuosta Siesartis, kairysis
  144. Jusinė Žeimena, dešinysis
  145. Kena Vilnia, kairysis
  146. Lakaja (nuo žiočių iki Lakajo ežero) Žeimena, dešinysis
  147. Laukysta Neris, kairysis
  148. Lomena Neris, kairysis
  149. Mera–Kūna Žeimena, kairysis
  150. Musė (nuo žiočių iki Bartkuškio tvenkinio užtvankos) Neris, dešinysis
  151. Nemenčia Neris, dešinysis
  152. Neris (nuo žiočių iki Baluošos up. žiočių) Nemunas, dešinysis
  153. Peršokšna–Dumblė Lakaja, kairysis
  154. Saria (nuo Karvinės up. iki žiočių) Žeimena, kairysis
  155. Siesartis (nuo žiočių iki Grabuostos žiočių) Šventoji, kairysis
  156. Skirda Žeimena, kairysis
  157. Šventoji (nuo žiočių iki Antalieptės HE užtvankos) Neris, dešinysis
  158. Vilnia Neris, kairysis
  159. Virinta (nuo kelio Kaunas–Zarasai iki kelio Kurkliai-Anykščiai) Šventoji, kairysis
  160. Vokė (nuo žiočių iki Grigiškių užtvankos ir nuo 3 km Žemiau Rudaminos žiočių iki Azdrės žiočių) Neris, kairysis
  161. Žeimena Neris, dešinysis MERKIO BASEINAS
  162. Beržūna Šalčia, kairysis
  163. Cirvija Merkys, dešinysis
  164. Derežna Merkys, kairysis
  165. Derežnyčia Merkys, kairysis
  166. Duobupis Merkys, dešinysis
  167. Duobupis Merkys, kairysis
  168. Graužupis Merkys, dešinysis
  169. Grūda (nuo žiočių iki UAB „Kabelių žuvis“ tvenkinių) Merkys, kairysis
  170. Lukna-Medryna Merkys, dešinysis
  171. Maltupis Šalčia, kairysis
  172. Nedzingė Merkys, dešinysis
  173. Pasgrinda Verseka, kairysis
  174. Skroblus Merkys, kairysis
  175. Spengla Merkys, dešinysis
  176. Šalčia Merkys, kairysis
  177. Ūla–Pelesa Merkys, kairysis
  178. Uosupis Ūla, dešinysis
  179. Verseka (nuo Krūminių užtvankos iki žiočių) Merkys, kairysis
  180. Visinčia Šalčia, dešinysis MINIJOS BASEINAS
  181. Aisė Veiviržas, dešinysis
  182. Agluona Minija, kairysis
  183. Alantas Minija, kairysis
  184. Ašva Veiviržas, kairysis
  185. Blendžiava (nuo Šateikių iki žiočių) Salantas, kairysis
  186. Didžioji Sruoja Minija, dešinysis
  187. Graumena Šalpė, kairysis
  188. Kapupis Sausdravas, dešinysis
  189. Karkluoja Alantas, dešinysis
  190. Lukna Minija, kairysis
  191. Mišupė Minija, kairysis
  192. Pala Minija, kairysis
  193. Salantas (nuo ištakų iki Blendžiavos upės) Minija, dešinysis
  194. Sausdravas (nuo Saisos upės iki žiočių) Minija, dešinysis
  195. Skinija Minija, kairysis
  196. Šalpė Veiviržas, kairysis
  197. Šilupis Sausdravas, dešinysis
  198. Šlužmė (nuo Veiviržėnų-Petraičių kelio iki žiočių) Upita, kairysis
  199. Švėkšnalė Ašva, dešinysis
  200. Trumpė (nuo žiočių iki užtvankos) Žvelsa, dešinysis
  201. Upita Veiviržas, kairysis
  202. Veiviržas Minija, kairysis
  203. Žvelsa Minija, kairysis JŪROS BASEINAS
  204. Aitra Jūra, kairysis
  205. Akmena (nuo žiočių iki Jėrubynės up.) Jūra, kairysis
  206. Ančia (nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos) Šešuvis, dešinysis
  207. Balčia (nuo žiočių iki Balčių k.) Šešuvis, dešinysis
  208. Ežeruona (nuo žiočių iki Žygaičių gyvenvietės) Jūra, dešinysis
  209. Giluvė Jūra, kairysis
  210. Jūra (nuo žiočių iki Balskų užtvankos) Nemunas (Rusnė), dešinysis
  211. Šaltuona (nuo žiočių iki Pašaltuonio k.) Šešuvis, kairysis
  212. Šešuvis Jūra, kairysis s
  213. Šunija Jūra, kairysis
  214. Trumpė Balčia, kairysis
  215. Upyna Šešuvis, dešinysis
  216. Upinykė Trišiūkštė, kairysis BARTUVOS BASEINAS
  217. Bartuva (tarp Luobos ir Apšės upių) Baltijos jūra
  218. Luoba (nuo Ylakių -Vabalių kelio iki žiočių) Bartuva, dešinysis
  219. Šata (nuo Apuolės užtvankos iki žiočių) Luoba, kairysis ŠVENTOSIOS (BALTIJOS JŪROS) BASEINAS
  220. Šventoji (nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos) Baltijos jūra VENTOS BASEINAS
  221. Lūšė Venta, kairysis
  222. Šerkšnė Venta, kairysis
  223. Višetė Venta, kairysis AKMENOS–DANĖS BASEINAS
  224. Akmena–Danė (nuo žiočių iki Kretingos užtvankos) Kuršių marios VERKNĖS BASEINAS
  225. Samė Verknė, kairysis
  226. Strūzda Verknė, kairysis Pastaba. Dubysoje, Jūroje, Šventojoje (nuo žiočių iki Kavarsko užtvankos), Neryje ir Šyšoje draudžiama žvejoti masalui naudojant tik žuveles. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.