Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sveikatos apsaugos sistemoje susidariusiai padėčiai ištirti išvados priedas SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOJE SUSIDARIUSIAI PADĖČIAI IŠTIRTI APIBENDRINTI TYRIMO DUOMENYS LR Seimo Laikinoji tyrimo komisija sveikatos apsaugos sistemoje susidariusiai padėčiai ištirti (toliau – Komisija) buvo įkurta š. m. gegužės 21d. Seimo nutarimu Nr. IX-
- Komisija sudaryta iš 13 Seimo narių, atstovaujančių visoms Seimo frakcijoms, jai suteikti įgaliojimai atlikti parlamentinį tyrimą padėties, kuri susidarė dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintos naujos sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo bei kompensuojamųjų vaistų kvotų nustatymo. Komisija, siekdama atlikti kuo išsamesnį tyrimą, išklausyti kuo daugiau nuomonių, surengė dvejus klausymus Seime, tris išvykas į sveikatos priežiūros įstaigas Zarasuose, Ukmergėje, Telšiuose, surinko liudijimus iš visų pageidavusių juos pareikšti. Liudijimai raštu gauti iš 45 ligoninių, 42 PSPC, 34 savivaldybių, 10 apskričių, taip pat iš pacientų organizacijų, pavienių piliečių. Klausymuose Seime kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras R.K.Dobrovolskis, Valstybinės ligonių kasos direktorius S.J.Janonis, direktoriaus pavaduotojas H.Baubinas, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas J.Pundzius, Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas L.Labanauskas, Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas J.Petkinis, Bendrosios praktikos gydytojų kolegijos atstovas Š.Mačinskas, Kauno medicinos universiteto Šeimos klinikos vadovas L.Valius, Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė M.Linkevičienė ir valdybos narė G.Kuliešienė, Šiaulių pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojo pavaduotoja, ekonomistė E.Baliutavičienė, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė V.Augustinienė, diskusijose kalbėjo 17 klausymų dalyvių: įvairių lygių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai, medikų visuomeninių organizacijų, pacientų organizacijų atstovai. Klausymų stenogramos, išvykų protokolai, liudijimai raštu yra pateikiami Seimui prieduose kaip komisijos tyrimo išsami medžiaga. Remdamasi Seimo Statuto 76 straipsniu, reglamentuojančiu laikinųjų tyrimo komisijų sprendimus, komisija pateikia Seimui surinktus ir apibendrintus duomenis. I. Naujosios sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo tvarkos padarinių tyrimas. Vykdydama Seimo pavedimą ištirti susidariusią padėtį dėl Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos naujos sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo tvarkos, komisija nustatė, jog naujoji tvarka buvo įvesta 2001 m. pabaigoje Sveikatos apsaugos ministro K. Dobrovolskio įsakymu Nr. 696 “Dėl stacionarinių paslaugų kiekio ir metinės sutartinės sumos apskaičiavimo bei stacionarinių paslaugų apmokėjimo tvarkos patvirtinimo”, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarimais “Dėl 2002 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti paskirstymo" (Nr. 215) bei “Dėl stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų ir paslaugų teikimo reikalavimų įsigaliojimo" (Nr. 217). Įsakymu Nr.696 ministras patvirtino naują ligoninių finansavimo tvarką, kuria valstybė ligoninėms įsipareigoja mokėti 100% gydymo išlaidų iš esmės tik už sunkių ligonių gydymą bei įvedamos finansavimo kvotos. Iš esmės visoms ligoninėms, išskyrus trečiąjį lygį ir keletą apskrities ligoninių, finansavimas mažinamas. Visos paslaugos buvo suskirstytos į keturias grupes, o konkrečius stacionarinių paslaugų grupių sąrašus buvo pavesta tvirtinti Valstybinei ligonių kasai. Kiti minėti ministro pasirašyti įsakymai sumažino ir pirminei sveikatos priežiūrai skirtą finansavimą. Komisijos klausymuose birželio 5d. kalbėjęs SA ministras K.R. Dobrovolskis įsakymų, mažinančių gydymo įstaigų finansavimą, atsiradimą siejo su Sveikatos apsaugos sistemos finansavimo sumažinimu šių metų biudžete, kurį patvirtinęs Seimas. Jo žodžiais, ministerija tik vykdo įstatymus. Ministras priminė, kad po svarstymų Seime biudžetas Sveikatos apsaugai, lyginant su Vyriausybės pateiktu projektu, padidėjo, tačiau bendra suma liko 55 mln 830 tūkst litų mažesnė negu 2001 metais. Ministras patvirtino pats Vyriausybės posėdyje balsavęs už mažėjantį biudžetą Sveikatos apsaugai. Naujoji finansavimo tvarka, pasak ministro, gimė todėl, kad reikėjo rasti būdų “sutilpti” į skirtus pinigus. Nors klausymuose kalbėjęs Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas J. Pundzius pabrėžė, kad bendras finansavimo mažinimas Sveikatos apsaugos sistemai niekaip negali būti pavadintas reforma, tačiau įsakymą Nr. 696 siejo su Sveikatos apsaugos reforma. Ministras K. Dobrovolskis komisijos narių klausiamas patvirtino, jog nėra Vyriausybės patvirtinto ir viešai paskelbto Lietuvos ligoninių restruktūrizacijos dokumento, pagal kurį šią naują gydymo įstaigų finansavimo tvarką būtų galima sieti su bandymu optimizuoti, restruktūrizuoti ligoninių tinklą. Klausymuose paaiškėjo, kad ministerija, prieš patvirtindama šį įsaką, išsamiai neanalizavo galimų neigiamų jo pasekmių. Apie tai, kad nėra matę oficialiai patvirtinto ir viešai paskelbto gydymo įstaigų restruktūrizacijos plano ir kad naujoji finansavimo tvarka neskatina pagrindinio draudiminės medicinos principo – pinigai paskui ligonį - įgyvendinimo, komisijai liudijo dauguma tiek klausymų, tiek kitų susitikimų dalyvių. Vienu pagrindinių argumentų, kodėl buvo priimtas įsakymas Nr.696 ministras K. Dobrovolskis minėjo būtinybę įvertinti, kokie ligoniai guli rajonų stacionarinėse ligoninėse. Jis išvardijo keleto ministerijos komisijų atliktus patikrinimus, kai buvo rasta stacionaruose gydomų lengvomis ligomis sergančių ligonių. Ministras mano, kad tai ir yra tas finansavimo mažinimo rezervas. Valstybinės ligonių kasos vadovas S. Janonis taip pat patvirtino, kad naujasis gydymo įstaigų finansavimas susijęs su mažinamu Sveikatos apsaugos sistemos finansavimu bei siekiu didinti šio sektoriaus efektyvumą. Lietuvoje hospitalizuotų pacientų skaičių šimtui gyventojų palyginęs su Europos šalių vidurkiu ir su Estija, jis teigė, jog Lietuvoje į ligonines yra guldoma ryškiai daugiau žmonių. Išsamiau Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos nuostatas žr. priede Nr.
- Apie naujosios gydymo įstaigų finansavimo tvarkos pasekmes tiek klausymuose Seime, tiek liudijimuose raštu, tiek per komisijos išvykas komisijai liudijo įvairių lygių gydymo įstaigų atstovai. Jų nuomone, - sveikatos apsaugos finansavimo mažinimo politikos jokiu būdu negalima vadinti reforma, nes ji prasilenkia su pagrindiniais reformos principais (žr. LR Seimo patvirtintą Nacionalinę sveikatos programą) ir kelia grėsmę Lietuvos žmonių sveikatai; - ministerija neplėtoja, jos priimami sprendimai niekaip neskatina pagrindinio draudiminės medicinos principo – pinigai paskui ligonį; šis principas, kaip kertinė reformos ašis turėtų būti pagrindiniu ligoninių tinklo restruktūrizavimo kriterijumi; - Ministro įsakymai paskelbti be oficialiai patvirtintų kriterijų ir be gydymo įstaigų restruktūrizacijos plano, pagal kurį Lietuvos ligoninės galėtų numatyti savo veiklos perspektyvą; - mažėjant finansavimui, ligoninės nebegalės užtikrinti reikalingo paslaugų lygio, todėl gyventojams, ypač kaimo žmonėms bus ypač sunku pakliūti į gydymo įstaigas, gauti greitą, kokybišką medicininę pagalbą. Tokias pasekmes gydymo įstaigų atstovai prognozuoja jau nuo rudens. Jų liudijimu, kaimuose jau dabar mirtingumas didesnis, vidutinė gyvenimo trukmė mažesnė, socialinė padėtis daug prastesnė, nedarbas didesnis, todėl stacionarinių medicinininių paslaugų staigus nutolinimas nuo kaimo žmonių, jų nuomone, būtų pražūtingas; - gydymo įstaigų vadovai, vykdydami įsakymą, jau dabar yra priversti imtis skaudžias socialines pasekmes sukeliančių priemonių - darbuotojams mažinami atlyginimai, jie eina nemokamų atostogų, atleidžiami iš darbo; jie prognozuoja, kad nuo rudens, jei situacija nepasikeis, šie procesai tik paspartės; - bendrosios praktikos gydytojai liudijo, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, kuriam, staiga mažinant finansavimą rajoninėms ligoninėms, tektų našta gydyti dabar stacionaruose gydomus ligonius, dar tik kuriamas, todėl nepajėgus šiuo metu perimti didžiulio naujo krūvio. Tuo labiau, kad finansavimas pirminei grandžiai šiais metais taip pat sumažintas 6proc.; - rajoninių ligoninių atstovai ginčijo ministerijos kaltinimus, neva šiose ligoninėse gydoma daug “lengvų” ligonių. Jų atlikto tyrimo duomenimis, trečioji paslaugų grupė, kai nerekomenduojamas stacionarinis gydymas, sudaro nuo 1,5% iki 5% visų uždirbtų lėšų. Tai, jų nuomone, labai mažas kiekis, sudarantis nuo 5 iki 20 tūkst. litų iš 400-500 tūkst. litų mėnesinio uždarbio; liudytojų nuomone, tretinio lygio ligoninėse taip pat būtų galima rasti daug ir trečiosios, ir antrosios paslaugų grupės kriterijus atitinkančių ligonių; - liudijusių rajoninių ligoninių gydytojų nuomone, labai rizikinga vos po pirminės apžiūros išsiųsti namo tolimesniam gydymui ligonį, gyvenantį atitolusiuose nuo gydymo centrų vietovėse, o tuo labiau kūdikį ar vaiką; - naujoji finansavimo tvarka, pasak absoliučios daugumos liudytojų, ligoninėms leidžia teikti tik būtinąsias paslaugas, nelieka jokių galimybių teikti planines paslaugas, stacionare gydyti lėtinėmis ligomis sergančius ligonius; - naujoji tvarka visiškai neatsižvelgė į jau įvykdytą arba tebevykstančią restruktūrizaciją daugelyje ligoninių. Ryškiausias to pavyzdys – Palangos ligoninė, kuri kaip teigiamas pavyzdys yra minima beveik visuose ministro K. Dobrovolskio pasisakymuose. Ji įvykdė radikalią restruktūrizaciją, lovų skaičių per pastaruosius ketverius metus sumažino nuo 110 iki 60, tačiau jai finansavimas sumažėjo tokia pat unifikuota tvarka; - medicinos darbuotojų atlyginimai, kaip rodo naujausi statistiniai duomenys, yra vieni mažiausių šalyje, tačiau naujoji finansavimo tvarka, pasak liudijimų, net minimaliausiems atlyginimų didinimams nepalieka jokių galimybių. Atvirkščiai - medikai, vykdydami pareigą, teikia reikalingas paslaugas ligoninėse savo pajamų sąskaita; pagal šią tvarką galima tik atlyginimų mažėjimo perspektyva; - pagal naująją finansavimo tvarką labiausiai pažeidžiama grandimi tampa vaikų gydymo įstaigos, nes vaikų skyriai tampa nerentabilūs, rajoninėse ligoninėse praktiškai jie turėtų užsidaryti. Tai sukels neigiamas pasekmes, nes vaikų išsiuntimas gydytis į namus šiuo metu, kol bendrosios praktikos gydytojų tinklas tik kuriamas, yra pavojingas ir neabejotinai turės neigiamų pasekmių; - naujieji ministro įsakymai palieka gydymo įstaigas be lėšų bent minimaliai tobulėti, modernizuotis; nelieka lėšų vienam svarbiausių visuomenės sveikatinimo principui – profilaktikai; - Ministro įsakymai supainioja prioritetus – finansavimas mažėja pirminei sveikatos priežiūrai, rajonų, slaugos ligoninėms, o didėja tik kelioms ligoninėms, tarp jų - universitetinėms. Liudijusių nuomone, universitetinės, apskričių ligoninės turi gauti gerą finansavimą, tačiau jos vienos šiandien nepajėgios aptarnauti visos Lietuvos, prioritetu turi išlikti pirminė grandis, paslaugų priartinimas prie žmogaus; ministro įsakymai mažina finansavimą rajonų ligoninėms, dar nesukūrus alternatyvos – t.y. pilnaverčio bendrosios praktikos gydytojų tinklo; - prieš įvedant naujus paslaugų apmokėjimo principus, nebuvo atlikta jokių studijų, finansavimas skiriamas tik pagal turimus pinigus; - absoliuti dauguma liudijusiųjų reiškė priekaištus tiek Valstybinei, tiek Teritorinei ligonių kasoms. Iš jų dažniausi: 1) skaidrumo stoka, nes nėra viešai žinoma, kaip finansuojama viena ar kita ligoninė; 2) negaunama tiksliai ir aiškiai suformuluotų duomenų apie ligonių, ypač IIgr, judėjimą tarp apskričių ir rajoninių ligoninių; 3) tai, ką SAM ir TLK vadina sutartimis, daugumos liudytojų nuomone sutartimis vadinti negalima, nes jos buvo primestos, kai kurių rajoninių ligoninių vadovų nuomone, labai grubiai prievartaujant. II. Pasekmių po kvotų įvedimo kompensuojamiems vaistams tyrimas. Vykdydama Seimo pavedimą ištirti padėtį, susidariusią dėl kompensuojamųjų vaistų kvotų įvedimo, komisija nustatė, kad 2002m. vasario 14d. Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą Nr. 85, kuriuo nustatė kvotas kompensuojamiems vaistams. Paaiškindamas komisijai savo sprendimą, Sveikatos apsaugos ministras K.R. Dobrovolskis sakė, kad nuo 2001 m. antros pusės pradėjo dramatiškai augti išlaidos kompensuojamiems vaistams, todėl buvo imtasi rimtų priemonių. Ministras pastebėjo, kad Vyriausybės strateginiame komitete buvo numatyta 12 priemonių. Jis priminė, kad spalio mėnesį buvo sutrumpintas kompensuojamų vaistų sąrašas, o lapkričio mėnesį buvo sudaryta komisija, kuri tikrino, kaip išrašomi kompensuojami vaistai. Jis teigė, kad bazinės kainos įvedimas bei vaistų sąrašo trumpinimas nebūtų buvusi gera išeitis, nes dėl to nukentėtų pacientas. Ministras kalbėjo, kad Vyriausybei buvo pateikta bazinės kainos skaičiavimo metodika, tačiau buvo atsisakyta ją nustatyti dėl galimų neigiamų pasekmių, t.y. padidėtų priemoka pacientui. Ministro nuomone, valstybėje kiltų didesnis susipriešinimas nei įvedus kvotas, nes dabar neatsižvelgiama į vaistų brangumą, o į bendrą lėšų kiekį. Jis teigė, kad viena iš numatytų priemonių - ligų sąrašo sudarymas ir remiantis juo algoritmų ligų gydymui parengimas. Jis pastebėjo, kad tai leis apskaičiuoti "ligos krepšelį". Ministras teigė, kad šiuo metu yra atliekama ekspertizė, o birželio 20 d. šis sąrašas bus pateiktas Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybai. Jis pažymėjo, kad pagrindinių vaistų kaina iš viso sumažėjo 18,85 proc., taip pat mažinami vaistų antkainiai. Jis teigė, kad visa tai sudėjus būtų galima sutaupyti iki 120 mln. Lt., ir 326 mln. Lt kompensuojamiems vaistams turėtų užtekti. Jis teigė, kad 2002 m. kompensuojamiems vaistams išleista 37 mln. Lt daugiau nei numatyta, bet yra gauta 72 mln. paskola įsiskolinimams padengti. Ministras pažymėjo, kad gydytojai turi būti atsakingi už savo atliekamą darbą, o pacientai turi gauti jiems priklausantį gydymą. H.Baubinas sakė, kad Lietuvos gyventojų poreikiai nesiskiria nuo V.Europos gyventojų poreikių, tačiau valstybės galimybės yra 6-10 kartų mažesnės. Jis teigė, kad skirti didesnę BVP dalį sveikatos apsaugai galimybių nėra, todėl buvo ieškoma būdų, kaip išsiversti su turimomis lėšomis. Jis teigė, kad išlaidos ligų gydymui augo, ir skola 2002 m. rugsėjo mėnesį būtų pasiekusi 200 mln. Lt ir dėl to galėtų sutrikti kompensuojamų vaistų tiekimas. H.Baubinas teigė, kad numatoma 2002 m. susidariusį 33 mln. Lt deficitą padengti per kelerius metus. Jis kalbėjo, kad imamasi įvairių priemonių: 2001 m. spalį - išbraukti nereceptiniai vaistai (metinė ekonomija - 5 mln. Lt), 2002 m. sausio mėnesį įtraukti vaistai, kurie mažina išlaidas (ekonomija - 6 mln. Lt), sausio mėnesį priimtas sprendimas leisti vaistinėms konkuruoti mažinant mažmeninę vaistų kainą (ekonomija - 1 mln. Lt), kovo mėnesį patvirtintas naujas ligų ir kompensuojamų vaistų sąrašas (numatoma ekonomija - 15 mln. Lt), o balandžio mėnesį priimtas Vaistų sąrašų keitimo komisijos sprendimas siūlyti PSDF tarybai koreguoti kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kovo mėnesį pradėtos derybos dėl vaistų kainų mažinimo (numatoma ekonomija - 10 mln. Lt), vaistų antkainių mažinimas (numatoma ekonomija - 25 mln. Lt), įvedami kompensuojamų vaistų pasai (planuojama ekonomija - 25 mln. Lt.), liepos mėnesį planuojama įvesti gydymo metodikas (numatoma ekonomija - iki 5 mln. Lt). Komisijai liudijusių pacientų organizacijų, gydymo įstaigų atstovų nuomone, kvotos kaip priemonė reguliuoti kompensuojamųjų vaistų srautus pagal valstybės išgales yra reikalingos, tačiau naujoji ministro įsakymu patvirtinta tvarka įvesta be jokios analizės ir kriterijų, visiškai nepasiruošus, nenumačius neigiamų pasekmių labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams, neišnaudojus kitų galimybių mažinti išlaidas kompensuojamiems vaistams. Liudijusiųjų pateiktos kvotų kompensuojamiems vaistams įvedimo neigiamos pasekmės: - didelį stresą patiria visi gydymo proceso dalyviai – ir pacientai bei jų artimieji, ir eiliniai gydytojai, ir gydymo įstaigų vadovai. Ypatingai priversti jaudintis nuolatinio palaikomojo gydymo reikalaujantys ligoniai – diabetu, širdies, psichinėmis, lėtinėmis sąnarių ligomis, bronchine astma sergantys žmonės, nes dalis jų jau dabar pervedami į pigesnį, bet mažiau efektyvų ir rizikingą gydymą, o kiti bijosi to susilaukti artimiausioje ateityje; - gydytojai dirba nuolatinėje stresinėje būsenoje, nes visa atsakomybė už blogėjantį gydymą užkrauta ant jų pečių. Komisija gavo raštišką paliudijimą, kad šeimos gydytoja buvo priversta išplėšti įrašą ambulatorinėje kortelėje apie ligoniui keičiamą gydymą, nes teritorinė ligonių kasa uždraudė įrašyti, jog tai gydytoja daro dėl sumažinto finansavimo kompensuojamiems vaistams; - medikai priversti balansuoti tarp Hipokrato priesaikos ir ministro Dobrovolskio įsakymo, nes arba turi nebeskirti ligoniams iki šiol vartotų ir jų ligos eigai pritaikytų vaistų, arba nesilaikyti įsakymo; - vaistams sutaupytos lėšos gali virsti dar didesniais nuostoliais jau po poros mėnesių, nes paūmėjus ligoms, atsiradus komplikacijoms, pacientai patenka į ligonines, gydymas tik pabrangsta. Ligonių kasų pateikta informacija, kad per pastaruosius du mėnesius jau pavyko sutaupyti, klausymuose dalyvavusiųjų liudijimais, sutaupymo pasiekta gyventojų sveikatos kaina; - supriešinama visuomenė, nes gydytojai jau supriešinti su pacientais, gydytojai - su gydytojais, o pirminio ir antrinio lygio įstaigos tarpusavyje; - bendrosios praktikos gydytojai liudijo, kad kvotų, tenkančių vienam gydytojui neužtenka net diabetu, bronchine astma, hipertonine liga sergantiesiems, ką jau bekalbėti apie kitus kompensuojamus vaistus privalančius gauti ligonius; - didėja eilės ir sumaištis prie gydytojų durų, nes specialistai, pakonsultavę ligonius, vengia rašyti receptus kompensuojamiems vaistams, siunčia juos atgal pas šeimos gydytoją; yra atvejų, kai patys ligoniai sudarinėja sąrašus kompensuojamiems vaistams gauti ir reikalauja, kad gydymo centrai jų laikytųsi, neatsižvelgdami į medicininius kriterijus; - padidėjo nepasitikėjimas gydytojais, ligoniai ieško būdų, kaip juos paveikti, kad gautų jiems reikalingų vaistų; - dar labiau susipriešino gydytojų ir Teritorinių ligonių kasų santykiai, nes pastarosios tapo galutiniu arbitru, skiriant vaistus ligoniams, nors licenzijas gydymui yra gavę gydymo įstaigų gydytojai, ne ligonių kasos; - kvotos vaistams įvestos visiškai neparuošus nei medikų bendruomenės, nei visuomenės; - dauguma atsiliepusiųjų į komisijos kvietimą teikti pasiūlymus, kaip sustabdyti išlaidų kompensuojamiems vaistams augimą, siūlė kuo skubiau peržiūrėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą, jo sudarymo principus, parengti brangiausiai kainuojančių ligų gydymo monitoringą. Iš visų virš 180 komisijai liudijusiųjų, be SAM ir Ligonių kasų, naujajai finansavimo tvarkai, tokio pobūdžio limitų kompensuojamiems vaistams įvedimui iš esmės pritarė tik Alytaus ir Vilniaus apskričių viršininkai, Birštono savivaldybės mero pavaduotojas, Kauno miesto mero pavaduotojas, Šalčininkų rajono meras, Akmenės rajono savivaldybės gydytojas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Joniškio, Mažeikių ligoninių ir Panevėžio apskrities ligoninės vadovai, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas. Išsamūs liudijimai tiek dėl gydymo įstaigų finansavimo, tiek dėl kvotų kompensuojamiems vaistams įvedimo pateikiami prieduose Nr. 1 (Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos liudijimai), Nr. 2 (Pacientų organizacijų, pacientų liudijimai), Nr. 3 (Gydymo įstaigų, savivaldybių, apskričių liudijimai), Nr.4 (2002 06 05d. ir 2002 06 10d. Komisijos klausymų stenogramos, Komisijos išvykų į Zarasus, Ukmergę ir Telšius aprašymai). Komisijos pirmininkė Rasa Juknevičienė