Projektas

Projektas LR Seimo 2002 m. ……..d. nutarimo Nr. Priedėlis Nr.2 Laikinosios tyrimo komisijos sveikatos apsaugos sistemoje susidariusiai padėčiai ištirti surinktų duomenų apibendrinimas LR Seimo laikinoji komisija sveikatos apsaugoje susidariusiai padėčiai ištirti (toliau – Komisija) išnagrinėjo Sveikatos apsaugos ministro įsakymus 2001 m. gruodžio 29 d. Nr. 696 ir 2002 m. vasario 14 d. Nr. 85, kitus Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą reglamentuojančius teisės aktus. Komisija taip pat išklausė klausymų dalyvių liudijimus 2002 m. birželio 5 ir birželio 10 d. Seime ir išvažiuojamųjų posėdžių Zarasuose, Ukmergėje ir Telšiuose metu. Klausymuose Seime dalyvavo ir pasisakė sveikatos apsaugos ministras K.R. Dobrovolskis, Valstybinės ligonių kasos direktorius S. Janonis, kiti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinės ligonių kasų atstovai, Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos, Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų asociacijos, Bendrosios praktikos gydytojų kolegijos, Lietuvos diabeto asociacijos, kitų medikų ir pacientų organizacijų atstovai, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai. Komisija taip pat pateikė klausimus ir gavo atsakymus bei kitą informaciją raštu iš apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių merų, rajonų ir apskričių bei kai kurių miestų ligoninių, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės bei teritorinių ligonių kasų, taip pat medikų ir pacientų organizacijų. Komisija teikia šiuos apibendrintus duomenis ( raštu gauta informacija, klausymų stenogramos bei išvažiuojamųjų posėdžių protokolai pridedami). Naujosios sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo tvarkos pasekmių tyrimas Komisija nustatė, kad sveikatos apsaugai skiriamos lėšos nuo 1998 metų ne tik nebuvo indeksuojamos pagal infliacijos lygį, bet mažėjo tiek absoliučiai, tiek santykinai. 2002 metais privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos sumažėjo 55 mln. Lt lyginant su 2001 metais. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimais sumažintos lėšos tiek ligoninių teikiamų paslaugų apmokėjimui, tiek pirminei sveikatos priežiūrai. Tai iš dalies sudarė prielaidas naujos finansavimo tvarkos įvedimui. Kita prielaida buvo būtinumas efektyviau naudoti ligoninių finansavimui skirtas lėšas, kurios iki šiol ne visada naudojamos racionaliai (tai patvirtina ir Sveikatos apsaugos ministerijos komisijų patikrinimo išvados). Komisija nustatė, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 696 “Dėl stacionarinių paslaugų kiekio ir metinės sutartinės sumos apskaičiavimo bei stacionarinių paslaugų apmokėjimo tvarkos patvirtinimo” siekiama skatinti ligoninių restruktūrizaciją ir lėšų stacionarinėms sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti racionalesnį naudojimą. Gauti liudijimai ir klausymų dalyvių pasisakymai parodė, kad nauja ligoninių paslaugų apmokėjimo tvarka vertinama prieštaringai. Ligoninių atstovai teigė, kad stacionarinių paslaugų apmokėjimo tvarka tobulintina, turi būti patvirtintas Lietuvos ligoninių restruktūrizavimo planas arba jo kryptys, turi būti padidintos lėšos ligoninių teikiamų paslaugų apmokėjimui, kadangi turimi taupymo rezervai jau išnaudoti. Dalis liudytojų naują tvarką vertina neigiamai ir teigia, kad tai apribos gyventojų galimybes gauti tinkamą medicinos pagalbą, kiti pritaria šiam įsakymui. Pirminės sveikatos priežiūros atstovai teigė, kad pirminei sveikatos priežiūrai turi būti suteiktas realus prioritetas ir neturi būti mažinamos lėšos, kadangi kitaip jie negalės užtikrinti reikiamos gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Kompensuojamųjų vaistų išrašymo limitų įvedimo pasekmių tyrimas Komisija nustatė, kad sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 14 d. įsakymu Nr.85 siekiama racionaliau naudoti lėšas kompensuojamiems vaistams ir racionalizuoti šių vaistų skyrimą bei išrašymą bei išvengti kompensuojamų vaistų tiekimo sutrikimų dėl didėjančių ligonių kasų įsiskolinimų vaistinėms už kompensuojamus vaistus. Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, ką patvirtino ir dalis klausymų dalyvių, išlaidų didėjimas susijęs su ankstesnių metų sprendimais dėl kompensuojamų vaistų sąrašų plėtimo ir šių vaistų bazinių kainų nustatymo metodikos, dėl valstybės biudžeto 1998 –1999 metų įsiskolinimų privalomojo sveikatos draudimo fondui, gydymo standartų nebuvimu, piktnaudžiavimais išrašant kompensuojamus vaistus ir kt. Klausymų dalyvių teigimu, kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose gydytojai vaistų neskiria arba įpareigojami šių vaistų neskirti motyvuojant kvotų ar limitų pasibaigimu, pacientai supriešinami su gydytojais ir pan. Daugelio liudytojų teigimu, vaistų išrašymo limitavimo tvarka tobulintina. Nėra aiškumo kada vaistus turi išrašyti specialistai, kada pirminės sveikatos priežiūros gydytojai, todėl pasitaiko atvejų kai ligoniai dėl vienų ar kitų vaistų išrašymo siuntinėjami nuo vieno gydytojo pas kitą. Buvo minimi atvejai, kai brangesnio vaisto pakeitimas pigesniu pablogino ligonio būklę, tačiau, ligonių kasų ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų teigimu, ne visi šie atvejai pasitvirtino. Klausymų dalyviai siūlė mažinti kompensuojamų vaistų sąrašus, nustatyti gydymo metodikas, tęsti derybas su vaistų gamintojais dėl kainų mažinimo ir taikyti kitas išlaidų kompensuojamiems vaistams ribojimo priemones. Taip pat siūlyta atsisakyti kvotų vaistams onkologinių ir kitų sunkių ligų gydymui naudojamiems vaistams.