LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS R E Z O L I U C I J A DĖL 2001 METŲ NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS ATASKAIT

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS R E Z O L I U C I J A DĖL 2001 METŲ NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS ATASKAITOS 2002 m. liepos 4 d. Vilnius Seimas, apsvarstęs Vyriausybės pateiktą 2001 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą, pažymi, kad nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos nuosekliai veikė siekdamos Lietuvos integracijos į Europos ir transatlantines sąjungas. Lietuva išliko stabili demokratinė valstybė, atitinkanti politinį narystės ES kriterijų. 2001 metais sėkmingai įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių planai. Ir toliau buvo teikiama didelė reikšmė šalies pasirengimui prisiimti įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO. 2001 metais pagal Narystės veiksmų planą parengta Lietuvos pasirengimo narystei Aljanse programa, apimanti svarbiausias sritis: politinę, ekonominę, gynybos, išteklių, saugumo ir teisinę. NATO teigiamai įvertino šios programos vykdymą, pažangą ir laimėjimus visose išvardytose srityse. Seimui papildžius Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo planą Programa prieš terorizmą, Vyriausybė()parengė minėtos programos projektą. Jame įvardijo tarptautinio ir vidaus terorizmo keliamas grėsmes valstybei, nustatė kovos su terorizmu kryptis ir pateikė neatidėliotinų kovos su terorizmu veiksmų planą. Vyriausybė taip pat ėmėsi kitų priemonių stiprinant vidaus saugumą, parengė naujos redakcijos Baudžiamojo proceso kodeksą, Operatyvinės veiklos, Korupcijos prevencijos įstatymų projektus bei Nacionalinę kovos su korupcija programą. Tačiau Lietuva lieka pažeidžiama transnacionalinio pobūdžio grėsmių, didėjančio neigiamo globalizacijos reiškinių poveikio, tarptautinio terorizmo ir kitų grėsmių. Seimas taip pat pažymi, kad nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje lieka spręstinos šios problemos: – turi būti tobulinama nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų sistema; – nors nusikalstamumas šalyje kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui, nepakankamai dėmesio buvo skirta efektyviai ir racionaliai teisėsaugos institucijų veiklai užtikrinti; – tik iš dalies įvykdyta Seimo 2001 m. liepos 5 d. priimta rezoliucija „Dėl 2000 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos“ – ne visos ministerijos ir kitos valstybės institucijos aktyviai dalyvavo pagal savo kompetenciją sprendžiant nacionalinio saugumo užtikrinimo problemas. Seimas siūlo Vyriausybei įgyvendinti šias Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbias priemones: 1) nemažinti pastangų ir spartos siekiant narystės NATO ir ES; 2) imtis konkrečių priemonių prieš šias stiprėjančias grėsmes šalies nacionaliniam saugumui: didėjančią migraciją, blogėjančią jaunų žmonių fizinę ir psichinę sveikatos būklę, žmogaus imunodeficito viruso bei narkomanijos plitimą; neatidėliotinai spręsti nuodingųjų cheminių medžiagų Lietuvos teritorijoje bei cheminio ginklo Baltijos jūroje neutralizavimo klausimą; 3) tiksliau apibrėžti visų ministerijų ir kitų valstybės institucijų funkcijas sprendžiant nacionalinio saugumo užtikrinimo problemas; 4) užtikrinti stabilų teisėsaugos institucijų finansavimą, siekti, kad racionaliau būtų naudojami biudžetiniai asignavimai. Seimas taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios ministerijos ir kitos valstybės institucijos Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaitoje pateikia bendras savo veiklos ataskaitas, bet neišskiria problemų, susijusių su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Ataskaitoje turėtų būti ne tik nurodomi atskirų institucijų veiklos rezultatai, bet ir pateikiamas galimų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, prognozavimas. Ataskaitoje neatsispindi ilgalaikių valstybės saugumą stiprinančių programų vykdymas ir rezultatai. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTŪRAS PAULAUSKAS ______________