LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VALSTYBINIŲ SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGŲ REORGANIZAVIMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO 2002 m. liepos 2 d. Nr. 92 Vilnius Vadovaudamasi Socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 15-564) priedo 1 priemone, tvirtinu Valstybinių socialinės globos įstaigų reorganizavimo strategiją (pridedama). SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro2002 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 92 VALSTYBINIŲ SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGŲ REORGANIZAVIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Valstybinių socialinės globos įstaigų reorganizavimo strategijos (toliau – strategija) tikslas – reorganizuoti valstybines stacionarias socialinės globos įstaigas (toliau – valstybinė globos įstaiga) taip, kad šios įstaigos būtų integruotos į socialinių paslaugų, teikiamų bendruomenėje, sistemą, būtų užtikrintas socialinių paslaugų tikslingumas ir pagerėtų jose gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygos, būtų racionaliau naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos socialinių paslaugų teikimui finansuoti.
- Strategija taikoma valstybinėms globos įstaigoms – apskričių viršininkų pavaldumo senų žmonių globos įstaigoms, suaugusiųjų su proto negalia globos įstaigoms, vaikų bei vaikų ir jaunimo su proto negalia globos įstaigoms.
- Strategijoje nustatytos 2003–2008 m. valstybinių globos įstaigų reorganizavimo kryptys.
- Strategiją įgyvendinantys subjektai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apskričių viršininkai, savivaldybės. II. ESAMOS PADĖTIES ĮVERTINIMAS
- Valstybinių globos įstaigų reorganizavimo būtinybę sąlygojo: 5.
- Lietuvos teritorijoje valstybinės globos įstaigos pasiskirstę netolygiai: Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Telšių apskritys neturi senų žmonių valstybinių globos įstaigų, o Vilniaus ir Kauno apskrityse esančiose globos įstaigose žmonėms su proto negalia vietų skaičius yra nepakankamas, Alytaus apskrityje tokio profilio įstaigų visai nėra. Savivaldybės, turėdamos savo teritorijoje valstybinę globos įstaigą, turi didesnes galimybes joje apgyvendinti savo bendruomenės narius, negu tos, kurių teritorijoje tokių įstaigų nėra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kai kuriose valstybinėse globos įstaigose gyvena daugiau kaip 70 proc. asmenų iš tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė globos įstaiga. 5.
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybinėse globos įstaigose gyvena apie 30% asmenų, kurie galėtų gyventi savarankiškai, gaudami bendruomenines socialines paslaugas. Savivaldybės, spręsdamos vienišų ir neturinčių būsto žmonių problemas, dažnai atsiriboja nuo finansinės atsakomybės už socialinių paslaugų organizavimą savo bendruomenės nariams, todėl siunčia savo gyventojus į valstybines globos įstaigas. 5.
- Daugėja sunkią proto ir psichinę negalią turinčių asmenų, kuriems socialinės paslaugos dažniausiai teikiamos stacionariose globos įstaigose, o socialinių paslaugų, teikiamų bendruomenėje, tinklas asmenims, turintiems tokią negalią, nėra pakankamai išplėtotas. 5.
- Valstybinės globos įstaigos buvo įkurtos sovietiniais laikais, atokiose vietovėse, dalis jų – senuose, tam nepritaikytuose pastatuose, kurių renovacijai reikia didelių valstybės investicijų. Daugelis valstybinių globos įstaigų yra perpildytos, jose gyvena iki 550 gyventojų, aplinka, gyvenamosios patalpos bei gyvenimo sąlygos dažnai neatitinka elementarių saugos ir sveikatos reikalavimų. 5.
- Dabartinė valstybinių globos įstaigų finansavimo sistema (įstaigų statusas, finansavimas pagal sąmatą) ne tik neskatina efektyviai naudoti valstybės biudžeto lėšų bei plėsti bendruomenės lygmens teikiamų socialinių paslaugų, bet stabdo globos įstaigų administracijų ir darbuotojų iniciatyvą organizuoti daugiau ir kokybiškesnių paslaugų. III. PAGRINDINĖS VALSTYBINIŲ GLOBOS ĮSTAIGŲ REORGANIZAVIMO KRYPTYS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS
- Valstybinių globos įstaigų reorganizavimas vyks trimis pagrindinėmis kryptimis: 6.
- globos įstaigas integruojant į bendrą socialinių paslaugų teikimo sistemą; 6.
- įvertinant globos įstaigose teikiamų paslaugų kokybę ir jas gerinant; 6.
- racionaliau naudojant valstybės biudžeto lėšas.
- Įgyvendinant 6.1 punkte numatytą kryptį būtina: 7.
- atsižvelgiant į vykdomos Socialinių paslaugų teikimo reformos patikslintas apskričių viršininkų ir savivaldybių vykdomas funkcijas, keisti senų žmonių valstybinių globos įstaigų bei kai kurių žmonių su proto negalia globos įstaigų profilį ir pavadinimą; 7.
- sudaryti visoms savivaldybėms lygias ekonomines teisines sąlygas apgyvendinti savo bendruomenės narius valstybinėse globos įstaigose; 7.
- iki 2003 m. pabaigos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai užsakyti atlikti mokslinį tyrimą dėl tolesnių socialinių paslaugų teikimo organizavimo asmenims su proto ir psichine negalia krypčių.
- Įgyvendinant 6.2 punkte numatytą kryptį būtina: 8.
- nuo 2004 metų sausio 1 d. valstybinėse globos įstaigose apgyvendinti asmenis tik įvertinus asmens poreikį socialinėms paslaugoms pagal patvirtintus Socialinių paslaugų poreikio asmeniui nustatymo principus ir tvarką; 8.
- įpareigoti Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2004 m. sausio 1 d. pateikti išvadas, ar valstybinės globos įstaigos atitinka pagal dabar galiojančius teisės aktus joms keliamus reikalavimus. Šioms įstaigoms suteikti teisę teikti socialines paslaugas bendra teisės aktų nustatyta tvarka; 8.
- kartu su apskričių viršininkais bei savivaldybėmis spręsti klausimą dėl teikiamų paslaugų tęstinumo asmenims, gyvenantiems reikalavimų neatitinkančiose įstaigose; 8.
- kasmet laipsniškai plečiant socialinių paslaugų, teikiamų bendruomenėje, tinklą, mažinti globos įstaigose vietų skaičių, gerinant gyvenimo sąlygas bei teikiamų paslaugų kokybę. Siekti, kad vienoje globos įstaigoje iki 2008 m. gyventų ne daugiau kaip 300 asmenų, o viename kambaryje – ne daugiau kaip 4 asmenys, sukuriant aplinką, artimą namų sąlygoms.
- Įgyvendinant 6.3 punkte numatytą kryptį būtina: 9.
- nuo 2004 m. sausio 1 d. valstybines globos įstaigas, finansuojamas iš valstybės biudžeto pradėti reorganizuoti į viešąsias įstaigas; 9.
- numatyti lėšų, skiriamų asmenims išlaikyti valstybinėse globos įstaigose, šaltinius, paslaugų rūšis, atsižvelgiant į per Socialinių paslaugų teikimo reformą priimtų teisės aktų, reglamentuojančių apmokėjimą už socialines paslaugas, socialinių paslaugų finansavimą bei finansinės atsakomybės tarp savivaldybių ir apskričių viršininkų pasiskirstymą, pakeitimus;
- Strategijos kryptims įgyvendinti Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasmet rengia kitų metų strategijos įgyvendinimo priemonių planą, kurį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, o įgyvendina apskričių viršininkai ir savivaldybės. Strategijos priemonių įgyvendinimą prižiūri ir koordinuoja Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. v. STRATEGIJOS įGYVENDINIMO Rezultatai
- Įgyvendinus šią strategiją: 11.
- valstybinių globos įstaigų tinklas bus integruotas į vientisą šalies socialinių paslaugų teikimo sistemą; 11.
- valstybinėse globos įstaigose pagerės asmenų gyvenimo sąlygos bei paslaugų kokybė ir tikslingumas; 11.
- pagerės paslaugų, teikiamų valstybinėse globos įstaigose, prieinamumas bendruomenei; 11.
- valstybines globos įstaigas reorganizavus į viešąsias įstaigas bus efektyviau naudojami žmogiškieji ir materialiniai ištekliai; 11.
- bus sudarytos visoms savivaldybėms vienodos ekonominės teisinės sąlygos lygiomis galimybėmis apgyvendinti savo bendruomenės narius valstybinėse globos įstaigose. ______________