LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL SERGANČIŲJŲ EPILEPSIJA SVEIKATINIMO IR REABILITACIJOS PASLAUGŲ 2002 m. liepos 9 d. Nr. 362/96 Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 66-1572) 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymu (Žin., 1991, Nr. 36-969; 1998, Nr. 98-2706), Jungtinių Tautų Asamblėjos „Lygių galimybių teikimo neįgaliesiems standartinėmis taisyklėmis“,
- Pritariame Vilniaus epilepsija sergančiųjų draugijos parengtai integruoto sergančiųjų epilepsija sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugų tinklo kūrimo Vilniaus apskrityje koncepcijai (pridedama).
- Tvirtiname sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugų sergantiesiems epilepsija teikimo Vilniaus apskrityje priemonių planą (pridedama).
- Nustatome, kad Vilniaus Antakalnio universitetinės ligoninės Epileptologijos kabinete teikiamos antrinio ir tretinio lygio ambulatorinės paslaugos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
- Pavedame Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretoriui V. Žilinskui kontroliuoti, kad būtų pasirašytas susitarimas su Vilniaus epilepsija sergančiųjų draugija dėl visuomeninių organizacijų bei sergančiųjų artimųjų veiksmų, diegiant sveikatos priežiūros medicininių bei socialinių paslaugų tarnybų tinklą Vilniaus apskrityje, koordinavimo. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ ______________ PRITARTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, 2002 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 362/96 integruoto SERGANČIŲJŲ EPILEPSIJA SVEIKATINIMO IR REABILITACIJOS TINKLO KŪRIMO VILNIAUS Apskrityje KONCEPCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Integruoto sergančiųjų epilepsija sveikatinimo ir reabilitacijos tinklo kūrimo koncepcija (toliau vadinama koncepcija) parengta vadovaujantis Jungtinių Tautų Asamblėjos „Lygių galimybių teikimo neįgaliesiems standartinėmis taisyklėmis“, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymu (Žin., 1991, Nr. 36-969, 1998, Nr. 98-2706) ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231, 1998, Nr. 112-3099).
- Tyrimų duomenimis, epilepsija serga 20–70 žmonių iš 10
- Manoma, kad apie 1% Lietuvos gyventojų serga epilepsija. Nepaisant to, kad pastaruoju metu medicinos paslaugų kokybė labai išaugo, veikia specializuoti epileptologijos centrai Kaune ir Vilniuje, yra daug spręstinų problemų.
- Epilepsija – tai ne tik medicininės, bet ir socialinės, psichologinės problemos. Ypač sunku šia liga sergantiems žmonėms įsidarbinti. Visuomenės požiūris į epilepsiją gana atsargus. Trūksta vieningų sprendimų, nėra vieningos sergančiųjų epilepsija integracijos į visuomenę koncepcijos. Vilniaus apskrityje užregistruota daugiau kaip 5000 asmenų, sergančių epilepsija. Daugiau kaip 1000 iš jų – vaikai.
- Tikėtina, kad rajonuose ir kaimo vietovėse yra nemažai žmonių, kurie nežino, kad serga šia liga arba į ką kreiptis dėl negalios. Be to, sergantiems epilepsija neteikiama specializuota medicinos pagalba, socialinė ir profesinė reabilitacija, pažeidžiamos asmens ir paciento teisės bei Jungtinių Tautų Asamblėjos „Lygių galimybių teikimo neįgaliesiems standartinės taisyklės“. Nėra dienos užimtumo centrų.
- Labai svarbu kurti ir plėtoti specializuotų tarnybų tinklą, teikti kompleksinę medicinos, psichologinę, socialinę pagalbą ir profesinės reabilitacijos paslaugas, o sergančiųjų šeimoms – metodinę ir švietėjišką pagalbą, reglamentuoti jį metodiškai ir teisiškai. Tokį tinklą parankiausia kurti Vilniaus apskrityje.
- Sergančiųjų epilepsija gydymas ir reabilitacija yra vieningas procesas, apimantis sveikatos ir socialinės apsaugos priemones. Vieningas požiūris į sergančiųjų gydymą, reabilitaciją bei integraciją mažina tokių asmenų izoliaciją, skatina dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
- Pagalba tokiems žmonėms turi būti teikiama kelių savarankiškų įstaigų ir organizacijų padalinių, sudarančių tam tikrą kompleksą. Būtų teikiamos tokios paslaugos: diagnostikos, dispanserizavimo, diferencijavimo pagal susirgimo pobūdį ir laipsnį, ambulatorinio, stacionarinio terapinio ir chirurginio gydymo, medicininės, socialinės bei profesinės reabilitacijos. II. SERGANČIŲJŲ EPILEPSIJA INTEGRACIJOS Į VISUOMENĘ PRINCIPAI
- Lygios sergančiųjų epilepsija galimybės ir kompleksinis jų medicininių, socialinių ir integracijos į visuomenę problemų sprendimas.
- Sergančiųjų epilepsija gyvenimo kokybės gerinimas. III. SVEIKATINIMO bei REABILITACIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
- Tikslai: 10.
- sukurti efektyvų medicinos ir reabilitacijos paslaugų tinklą Vilniaus apskrityje, užtikrinti sergančiųjų epilepsija diagnostiką, dispanserizavimą, diferencijavimą pagal susirgimo laipsnį ir ligos pobūdį, jų ambulatorinį, stacionarinį terapinį bei chirurginį gydymą, medicininę, socialinę ir profesinę reabilitaciją bei socialinę adaptaciją; 10.
- sutelkti medikų, socialinių darbuotojų, visuomeninių organizacijų bei institucijų ir sergančiųjų artimųjų pastangas; 10.
- siekti, kad sergantys epilepsija asmenys galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime, gerinti jų gyvenimo kokybę; 10.
- pasitelkus Lietuvos ir užsienio patirtį, sukurti efektyvų medicinos ir reabilitacijos paslaugų tinklą Vilniaus apskrityje; 10.
- įvertinus tarptautinę patirtį, parengti kompleksinių medicinos, psichologinių, reabilitacijos paslaugų teikimo sergantiesiems epilepsija rekomendacijas ir jas pirmiausia pritaikyti Vilniaus apskrityje; 10.
- įvertinti pacientų savarankiškumą ir gebėjimą integruotis į visuomenę bei jų gyvenimo kokybės pasikeitimą; 10.
- parengti rekomendacijas dėl tinklo plėtros Lietuvoje.
- Uždaviniai: 11.
- organizuoti ir atlikti sociologinius tyrimus Vilniaus apskrityje, išsiaiškinti sergančiųjų epilepsija gyvenimo sąlygas, jų įtaką sveikatai, poreikius, darbo įgūdžius, išsilavinimą, diferencijuoti sergančiuosius pagal jų gebėjimą dirbti; 11.
- rengti atskirų epilepsija sergančių asmenų grupių sveikatinimo, reabilitacijos bei integracijos į visuomenę metodikas; 11.
- rengti epilepsijos gydymo, sergančiųjų priežiūros stacionare, reabilitacijos įstaigose algoritmus; metodinius nurodymus, kaip rūpintis sergančiais epilepsija šeimoje, įrengti individualias darbo vietas; 11.
- įsteigti sergančiųjų epilepsija priežiūros dienos centrą, parengti metodines rekomendacijas; 11.
- įsigyti reikalingos aparatūros ir priemonių; 11.
- informuoti sergančiuosius epilepsija, jų šeimos narius bei visuomenę apie epilepsiją, jos gydymo metodus, bendravimo su sergančiaisiais ypatumus; 11.
- kaupti ir analizuoti duomenis apie sergančius epilepsija Vilniaus apskrityje; 11.
- padėti nevyriausybinėms organizacijoms, savipagalbos grupėms Vilniaus apskrityje ir ligoninėms bendradarbiauti.
- Medicinos ir reabilitacijos paslaugas sergantiems epilepsija Vilniaus apskrityje teiks: Vilniaus Antakalnio universitetinės ligoninės Epileptologijos kabinetas (poliklinikoje), Neurologijos ir Reabilitacijos skyriai, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyrius, Reabilitacijos centras UAB „Baldžio šilas“, VšĮ Valakupių reabilitacijos centras, Vilniaus epilepsija sergančiųjų draugija. IV. SVARBA
- Koncepcijos pritaikymas: 13.
- suteiks sergantiesiems epilepsija lygias galimybes ir padės kompleksiškai spręsti jų medicinines, socialines ir integracijos į visuomenę problemas; 13.
- pagerins sergančiųjų gyvenimo kokybę, palengvins jų integraciją į visuomenę, padės nukreipti į specializuotas darbo vietas pagal ligos pobūdį ir laipsnį, padės spręsti neįgaliųjų nedarbo problemą; 13.
- padės šeimoms, kuriose yra sergančių epilepsija; 13.
- sutelks įvairių sričių specialistus sergančiųjų epilepsija gydymui, priežiūrai, reabilitacijai bei integracijai į visuomenę; 13.
- padės keisti visuomenės požiūrį į sergančiuosius epilepsija ir bendravimą su jais. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 362/96 Sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugų SERGANTIEMS EPILEPSIJA teikimo VILNIAUS Apskrityje priemonių planas Priemonės pavadinimas Terminas Atsakingas vykdytojas Finansavimo šaltiniai Vykdymo kontrolė 1 2 3 4 5
- Organizuoti ligos diagnostiką, ligonių dispanserizavimą, diferencijavimą pagal susirgimo pobūdį ir ligos sunkumą, ambulatorinį ir stacionarinį gydymą, medicininį ir sveikatos grąžinamąjį gydymą bei palaikomąją reabilitaciją Nuolat Vilniaus Antakalnio universitetinės ligoninės Epileptologijos kabinetas, Neurologijos ir Reabilitacijos skyriai Privalomojo sveikatos draudimo fondas Sveikatos apsaugos ministerija
- Taikyti chirurginį gydymą, atrinkti ligonius, kuriems reikia tokio gydymo Nuolat Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyrius Privalomojo sveikatos draudimo fondas Sveikatos apsaugos ministerija
- Epilepsiją priskirti medicininės reabilitacijos indikacijoms, teikti sveikatos grąžinamojo gydymo ir palaikomosios reabilitacijos paslaugas Nuolat Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa Valstybės biudžetas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas Sveikatos apsaugos ministerija
- Organizuoti sergančiųjų epilepsija sveikatos grąžinamąjį gydymą ir palaikomąją bei socialinę reabilitaciją Nuolat Reabilitacijos centras UAB „Baldžio šilas“ Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Valstybės biudžetas Sveikatos apsaugos ministerija
- Organizuoti sergančiųjų epilepsija palaikomąją ir profesinę reabilitaciją Nuolat VšĮ Valakupių reabilitacijos centras Valstybinis socialinio draudimo užimtumo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Parengti kompleksinių medicininių, psichologinių, reabilitacijos paslaugų teikimo sergantiems epilepsija bei jų socialinės integracijos rekomendacijas 2003 m. Vilniaus Antakalnio universitetinės ligoninės Epileptologijos kabinetas, Reabilitacijos centras UAB „Baldžio šilas“, VšĮ Valakupių reabilitacijos centras, Vilniaus EPI draugija Valstybinis socialinio draudimo užimtumo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Parengti darbingumo netekimo laipsnio nustatymo metodiką 2003 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija Valstybės biudžetas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
- Organizuoti darbingumo nustatymą, profesinę reabilitaciją, ugdyti savarankiškumo įgūdžius 2003 m. Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Valstybės biudžetas, Valstybinis socialinio draudimo užimtumo fondas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
- Parengti sergančiųjų epilepsija medicininės, palaikomosios reabilitacijos bei sveikatos grąžinamojo gydymo algoritmus 2003 m. II ketv. Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus Antakalnio universitetinės ligoninės Epileptologijos kabinetas, Reabilitacijos skyrius, Reabilitacijos centras UAB „Baldžio šilas“ Valstybės biudžetas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas Sveikatos apsaugos ministerija
- Parengti sergančiųjų epilepsija socialinės ir profesinės reabilitacijos algoritmus 2003 m. IV ketv. Reabilitacijos centras UAB „Baldžio šilas“, VšĮ Valakupių reabilitacijos centras, Vilniaus EPI draugija Valstybės biudžetas, Valstybinis socialinio draudimo užimtumo fondas Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Papildyti galiojančius teisės aktus, prireikus parengti naujus, keičiančius socialinių paslaugų finansavimo ir apmokėjimo bei vaistų kompensavimo tvarką 2003 m. III ketv. Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė ligonių kasa Valstybės biudžetas Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
- Organizuoti profesinį mokymą (bendroje darbo rinkos mokymo sistemoje) 2003 m. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, Epilepsija sergančiųjų sveikatinimo ir reabilitacijos komplekso tarnybos Valstybinis socialinio draudimo užimtumo fondas Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Rūpintis sergančiųjų užimtumu: 13.
- laisvoje darbo rinkoje (bendroje įdarbinimo sistemoje per darbo biržas) Nuo 2003 m. Lietuvos darbo birža, teritorinės darbo biržos Valstybinis socialinio draudimo užimtumo fondas Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 13.
- darbo terapijos grupėse 2003-2004 m. Savivaldybės, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis Valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetas 13.
- dienos stacionare 2003-2004 m. Vilniaus apskritis, Vilniaus savivaldybė, bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis Valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetas ______________