LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL KAI KURIŲ KENKSMINGŲ AUGALAMS IR AUGALINIAMS PRODUKTAMS ORG

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL KAI KURIŲ KENKSMINGŲ AUGALAMS IR AUGALINIAMS PRODUKTAMS ORGANIZMŲ FITOSANITARINĖS KONTROLĖS IR FITOSANITARIJOS PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO 2002 m. birželio 27 d. Nr. 240 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 113-3285) 4 straipsnio 3 ir 6 dalimis, 8 straipsniu bei vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 (Žin., 2002, Nr. 25-910) patvirtintus Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų planus (priemonės kodas 3.7.4.2.2-T3): Tvirtinu (pridedamus): 1. Kaliforninio skydamario (Quadraspidiotus perniciosus Comst.) fitosanitarinės kontrolės ir fitosanitarijos priemonių taikymo tvarką. 2. Pietinių lapsukių (Cacoecimorpha pronubana Hb.) fitosanitarinės kontrolės ir fitosanitarijos priemonių taikymo tvarką. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 240 KALIFORNINIO SKYDAMARIO (QUADRASPIDIOTUS PERNICIOSUS COMST.) FITOSANITARINĖS KONTROLĖS IR FITOSANITARIJOS PRIEMONIŲ TAIKYMO TVARKA 1. Ši tvarka parengta remiantis Tarybos 1969 m. gruodžio 8 d. direktyva 69/466/EEB dėl kaliforninio skydamario kontrolės. 2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos ir apibrėžimai: Kenkėjas – vabzdžių rūšis (kaliforninis skydamaris – Quadraspidiotus perniciosus Comst., kenksmingas organizmas, kuris kenkia ir padaro žalą ekonomiškai svarbiems žemės ūkio augalams. Sklypas – teritorija, kurioje auginami žemės ūkio augalai. Pasodybinis sklypas – teritorija su žemės ūkio augalais aplink sodybas, teritorija su sodo bendrijos sklypais, kurių vieno dydis 0,06 – 0,12 ha. Kenkėjo nustatymas – kenkėjo apibūdinimas (diagnozavimas) su įrašymu į patvirtinantį dukumentą (ekspertizės liudijimą); Židinys – teritorija, kurioje paplitęs kenksmingas organizmas (kenkėjas). Apsauginė juosta – teritorija, kuri juosia karantininio kenkėjo židinį 3 km nuo židinio ribos. Židinio panaikinimas – kai sklype, buvusiame kenkėjo židinyje, kaliforninio skydamario kenkėjas neaptinkamas iš eilės 3 metus ir kai Valstybinė augalų apsaugos tarnyba raštu patvirtina, kad kenkėjo židinys panaikintas. 3. Ši tvarka apibrėžia fitosanitarinę kontrolę ir fitosanitarinių priemonių taikymą kaliforninio skydamario (Quadraspidiotus perniciosus Comst.) puolamiems sodų, medelynų ir kitų želdynų augalams (vaismedžiams, dekoratyviniams augalams). Svarbiausi iš jų: Acer L. (klevai), Cotoneaster E. (kauleniai), Crataegus L. (gudobelės), Cydonia Mill. (cidonijos), Euonymus L. (ožekšniai), Fagus L. (bukas), Juglans L. (riešutmedžiai), Ligustrum L. (ligustrai), Malus Mill. (obelys), Populus L. (tuopos), Prunus L. (slyvos, abrikosai, persikai), Pyrus L. (kriaušės), Ribes L. (serbentai, agrastai), Rosa L. (erškėčiai, rožės), Salix L. (karklai, gluosniai), Sorbus L. (šermukšniai), Syringa L. (alyvos), Tilia L. (liepos), Ulmus L. (guobos, skirpstai, vinkšnos), Vitis L. (vynmedžiai). 4. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (toliau – tarnyba) atsakinga už šios tvarkos, įgyvendinimą. 5. Tarnyba kontroliuoja, kad: 5.1. užpulti augalai šeimininkai, jų dalys, įskaitant šviežius vaisius, nebūtų įvežami, pervežami, parduodami ar laikomi; 5.2. augalų, jų dalių, įskaitant šviežius vaisius, siuntos su aptiktais juose kaliforniniais skydamariais būtų sunaikinamos arba grąžinamos į šalį siuntėją; 5.3. židinyje nebūtų dauginami, auginami, persodinami ar laikomi užpulti augalai, vaisiai ir kitos augalų dalys; 5.4. židiniuose bei apsauginėse juostose kaliforninio skydamario augalai šeimininkai būtų oficialiai kontroliuojami, šiuos tikrinant bent kartą per metus; 5.5. būtų tinkamai dezinsekuojamos darbo priemonės (technika, tara, įrankiai, apranga), naudotos kenkėjo židinyje. 6. Kaliforninis skydamaris aptinkamas pagal šios tvarkos priede patvirtintus metodus: vizualinį – tiesioginės apžiūros ir cheminį – viliojimo feromonais. 7. Tarnyba, nustačiusi kenkėją: 7.1. užpultame sklype apibrėžia kaliforninio skydamario židinį bei apsauginę juostą, tai paženklina plane/schemoje. Kenkėjo židinys nustatomas, kai bent vienas kaliforninio skydamario individas pastebimas nors ant vieno augalo tame sklype; 7.2. supažindina sklypo, kuriame nustatytas židinys, savininką ar jo įgaliotą asmenį su fitosanitariniais reikalavimais; 7.3. užtikrina, kad kaliforninio skydamario židiniuose užpulti augalai būtų sunaikinti, o kiti neužpulti židinyje tos pačios rūšies augalai bei augantys apsauginėse juostose potencialūs augalai šeimininkai būtų tinkamai apdoroti, tai yra, kenkėjai oficialiai kontroliuojami ir neleidžiama jiems plisti; 7.4. užtikrina, kad nebūtų prekiaujama, išvežama ar laikoma augalų dalys, įskaitant vaisius, užpultos kaliforninio skydamario, šie taip pat sunaikinami; 7.5. užtikrina, kad visi neužpulti įsišakniję augalai šeimininkai, augę kaliforninio skydamario židinyje, bei šių augalų dalys, skirtos dauginti ir auginti, būtų persodinami tik židinių teritorijoje. Išvežti tokius augalus iš minėtos teritorijos galima tik po to, kai židinys oficialiai panaikinamas. 8. Fitosanitarinės priemonės, išvardintos šios tvarkos 7 punkte, nebetaikomos, jeigu kaliforninis skydamaris neaptinkamas iš eilės 3 metus, tai yra židinys oficialiai panaikinamas. 9. Draudžiama įvežti, laikyti gyvus kaliforninius skydamarius bei kaliforninius skydamarius su jų augalais šeimininkais, išskyrus žemės ūkio ministro patvirtintus atvejus fitosanitariniams bandymams, mokslo tyrimams, kurie netrukdys kaliforninį skydamarį kontroliuoti ir nesudarys galimybės šiam kenkėjui plisti. ______________ Kaliforninio skydamario fitosanitarinės kontrolės ir fitosanitarijos priemonių taikymo tvarkos priedas KALIFORNINIO SKYDAMARIO (QUADRASPIDIOTUS PERNICIOSUS COMST.)APTIKIMO IR KOVOS SU JUO METODAI I. KALIFORNINIO SKYDAMARIO APRAŠYMAS 1. Kaliforninis skydamaris (Quadraspidiotus perniciosus Comst.) – tai smulkus (1–2

1. mm)vabzdys, kurio suaugęs patinas geltonai oranžinės spalvos su viena pora sparnų, 10 narelių antenomis, akimis, trimis poromis kojų, burnos organai neišsivystę. Patelės kūnas geltonas, apvalainas, be kojų, sparnų ir akių, tačiau gerai išlavėjęs duriamasis-siurbiamasis burnos aparatas. Jos kūnas iš viršaus apgaubtas tamsiai pilku skydeliu, dažnai šio spalva panaši į augalo šeimininko. Patelės gyvavedės, vislumas įvairuoja nuo 50 iki 400 lervų. 2. Lervos ir jų vystymasis: 2.1. pirmos stadijos lervos (pronimfos) judrios, vadinamos dar klajoklėmis. Jos su trimis poromis kojų, paprastosiomis akelėmis prie antenų pamatų, dydis – 0,3 mm ilgio ir 0,14–0,19 mm pločio. Būtent klajoklės gali persikelti nuo vieno augalo ant kito. Susiradusios tinkamą vietą (tai trunka nuo kelių iki keliolikos valandų), šios lervos durklu prisitvirtina prie augalo paviršiaus ir apsigobia plonu balsvu skydeliu, kuris netrukus tankėja ir tamsėja. Tokios lervos žiemoja iki pavasario. Būtent pronimfos atsparios šalčiams ir lengvai pakelia ilgalaikę žemą temperatūrą. Peržiemojusios lervos toliau vystosi, kai vidutinė paros temperatūra pavasarį siekia 7,3oC; 2.2. jeigu pronimfa nežiemoja, tai maždaug po 7–8 parų nuo prisisiurbimo, kai kūnas padidėja ir nebetelpa po skydeliu, lerva neriasi ir virsta I nimfa – II vystymosi stadija, kurioje galima pastebėti akivaizdžius būsimų patelių ir patinų skirtumus: 2.2.1. patelių skydelis apvalainas, o patinėlių – pailgas; 2.2.2. patelės po pirmo nėrimosi, kurio trukmė 10–12 parų nebeturi kojų, akelių ir antenų, tada lerva antrą kartą neriasi ir virsta patele-suaugėliu; 2.2.3. patinai – I nimfos su akimis, kojų, sparnų ir antenų užuomazgomis, praėjus 2 paroms, lervos neriasi ir virsta II nimfomis, apie 1 mm ilgio, blyškiai gelsvos su raudonomis akimis, kojomis ir neišsivysčiusiais sparnais; 2.2.3.1. po 6 parų II nimfos neriasi ir virsta 4-os stadijos lervomis – netikrosiomis lėliukėmis; 2.2.3.2. praėjus dar 4–5 paroms iš tų lėliukių, tūnančių po skydeliais, virsta patinai suaugėliai be burnos aparato; 2.3. visų stadijų lervų, išskyrus patinų 4-ąją, burnos aparatai duriamieji-siurbiamieji, gerai išlavėję. 3. Kaliforninio skydamario patinų ir patelių (iki apvaisinimo) vystymosi trukmė vienoda – 30–32 paros. 4. Esminis skirtumas tarp kaliforninio skydamario patinų ir patelių – suaugėlių gyvenimo trukmė – patinai, praėjus keliolikai valandų po patelių apvaisinimo, žūva, o patelės po to dar mėnesį intensyviai maitinasi, brandina kiaušinius. 5. Patelių viduje susiformavus lervoms, pastarosios išsirita iš kūno po 6–8 vienu metu. Tokį kiekį lervų patelės išleidžia keliolika kartų per 1,5–2 mėn., iš viso apie 50–400 lervų, ir tik po to natūraliai baigia gyventi. Patelės gyvenimo trukmė įvairuoja nuo 60 iki 120 parų. 6. Priklausomai nuo klimato per metus susiformuoja nevienodas kiekis kenkėjų generacijų (kartų). 7. Kaliforninis skydamaris gyvena kolonijomis ant augalų stiebų, šakų, lapų ir vaisių. Kenkėjai, siurbdami sultis, išsekina augalus, medelių žievė plyšta ir apmiršta, lapai per anksti nudžiūva ir nukrinta, sumažėja prieaugis, išsikraipo ir nudžiūva ūgliai, susmulkėja ir deformuojasi vaisiai. Stipriai pakenkti medžiai žūva, jauni medeliai teišgyvena 2–3 metus. 8. Vietose, kur šio skydamario lervos prisisiurbia, augalo audinys parausta. Apvali raudona dėmė aiškiai matyti ant vaisių, taip pat pašalinus dalį žievės ant luobo ir kambio. Pažeidimo vietose formuojasi kamštinis audinys, tokie ploteliai ilgainiui apmiršta. Vaisiuose, po skydamarių poveikio, lieka duobelės. Šie pakenkimo požymiai panašūs į kitų skydamarių, todėl būtina aptikti patį kenkėją. 9. Kaliforninis skydamaris yra plačiai paplitęs: kadangi jis yra atsparus nepalankioms aplinkos sąlygoms – išgyvena esant tiek žemai (-50oC), tiek ir aukštai temperatūrai (+ 45oC), tiek gausiems (2400 mm per metus) krituliams, tiek ir menkiems (564 mm per metus) krituliams, tiek nedidelei santykinei drėgmei (30%), tiek ir pakankamai drėgnai aplinkai (90%); kadangi šis vabzdys polifagas – jo augalai šeimininkai apima 270 rūšių iš 84 botaninių šeimų. 10. Kenkėjas yra paplitęs beveik visose Europos šalyse. 11. Kaliforninis skydamaris gali plisti dviem būdais: 11.1. pasyviu: 11.1.1. su sodinamaisiais augalais ar jų dalimis, nesilaikant fitosanitarinių reikalavimų; 11.1.2. su netinkamai apdorota ir naudota židinyje įranga ar apranga; 11.1.3. gali būti pernešami paukščių ar vėjo; 11.2. aktyviu – paties kaliforninio skydamario migracija. II. KALIFORNINIO SKYDAMARIO APTIKIMO METODIKOS 12. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos pareigūnas (toliau – pareigūnas) apžiūri augalus ir ieško kenkėjų, apžiūros rezultatai surašomi tikrinimo išvadose. 13. Kaliforninis skydamaris aptinkamas vizualiai apžiūrint kenkėjo puolamus augalus, ypač obelis, slyvas, kriaušes, persikus, serbentus bei rožes, arba naudojant feromonines gaudykles. 14. Vizualinės apžiūros būdas: 14.1. tiesiogiai apžiūrint augalus, ieškoma augalų pažeidimo požymių (raudonos dėmės, trūkusi žievė, džiūstantys ūgliai ir šakutės, medžio viršūnės ir šakutės be lapų vegetacijos laikotarpiu, vaisiai su duobutėmis) ir kenkėjų – kamienai stebimi su didinamuoju stiklu, nes šių vabzdžių skydeliai panašios spalvos; vaisių (obuolių ir panašių) įdubimai ties vaiskočiu ir žiedsosčiu taip pat stebimi su didinamuoju stiklu; 14.2. jeigu kenkėjas nebuvo anksčiau aptiktas: 14.2.1. vienarūšių augalų soduose, kai vaismedžių plotas didesnis negu 10 ha, apžiūrimi 5% augalų, iki 10 ha – 10% augalų, pasodybiniuose sklypuose – nuo 50 iki 100%; 14.2.2. tiriant dekoratyvinius augalus ir miško lapuočius dideliuose parkuose ir stambiuose žemių masyvuose, apžiūrima 1% medžių ir krūmų; 14.2.3. rekomenduojama vidutinė augalų apžiūros norma, kuri priklauso nuo sklypų atstumo ir susodintų augalų tankumo, vienam pareigūnui per dieną: 14.2.3.1. 150 – 200 obelų, kriaušių, slyvų, persikų sodinukų medelyne; 14.2.3.2. 30 – 35 motininių medžių; 14.2.3.3. 100 – 150 medžių pramoniniame sode, kai stebima 100% augalų; 14.2.3.4. 60 – 65 medžiai pramoniniame sode, kai stebima 10% augalų; 14.2.3.5. 150 – 200 medelių iki 10 metų jaunuose žemaūgiuose soduose; 14.2.3.6. 120 – 150 medžių pasodybiniuose sklypuose. 14.3. augalus apžiūrėti rekomenduojama nuo ankstyvo pavasario pradžios iki vėlyviausių vaisių derliaus nuėmimo; 14.4. medelynuose ir želdynuose augalai apžiūrimi, kai jie būna ir be lapų. 15. Augalai turi būti apžiūrimi: 15.1. kartą per metus – mokslo tiriamuosiuose plotuose, medelynuose, soduose ar želdynuose, kuriuose buvo aptiktas kaliforninis skydamaris, bei šių apsauginėse juostose. Sklypuose, kuriuose aptikti ir lokalizuoti kaliforninio skydamario kenkėjo židiniai, turi būti apžiūrimi visi augalai, o sklypuose, esančiuose apsauginėje juostoje, apžiūrima 50% augalų 1 kilometro spinduliu nuo židinio ribos, ir po 10% – 2–3 kilometrų spinduliu nuo židinio ribos; 15.2. kartą per dvejus metus – sklypuose, kuriuose neaptiktas kaliforninis skydamaris, tačiau esančiuose arti (5 – 10
2. km)šio kenkėjo židinio ar besiribojančiuose su židinio apsaugine juosta; 15.3. kartą per trejus metus – sklypuose, kuriuose neaptiktas kaliforninis skydamaris, bei nesančiuose arti šio kenkėjo židinio apsauginės juostos. 16. Per apžiūrą aptikti kaliforniniai skydamariai arba kenkėjai, įtariami su šios rūšies požymiais, turi būti pareigūno siunčiami į tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją (toliau – laboratoriją) ekspertizei. 17. Kenkėjų pavyzdžių pamėmimas: 17.1. nuo kamieno ar pagrindinių šakų žievės nupjaunamas 4 cm² gabalėlis su skydamariais taip, kad likusi gyva kambio dalis būtų nepažeista. Nupjautas žievės gabalėlis suvyniojamas į drėgną filtrinį popierių, įdedamas į plastikinį maišelį ar sandarią plastikinę dėžutę, ant kurios priklijuojamas lapelis su registruotos etiketės numeriu (toliau – etiketuojama) ir pridedama etiketė; 17.2. jeigu aptinkami kenkėjai ant šakučių, tai 20–25 cm ilgio gabalėlis jos nukerpamas ir supakuojamas analogiškai aprašytam žievės mėginiui, paketas etketuojamas ir pridedama etiketė; 17.3. jei šie vabzdžiai aptinkami ant vaisių, tai kenkėjai su visu vaisiu supakuojami, paketas etiketuojamas ir pridedama etiketė. 18. Be vizualinės kenkėjo užpuolamų augalų kultūrų apžiūros kaliforniniam skydamariui aptikti, gali būti naudojamos feromoninės gaudyklės, tai cheminis-viliojimo feromonais metodas: 18.1. nuvykus į tiriamąją vietą sumontuojama nauja gaudyklė, ant kurios išorinės pusės priklijuojamas lapelis su užrašu: 18.1.1. tarnybos pavadinimas („Valstybinė augalų apsaugos tarnyba“); 18.1.2. tarnybos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto pavadinimas; 18.1.3. tarnybos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto adresas; 18.1.4. kenkėjų tyrimas; 18.1.5. tyrimo data (pradžia ir pabaiga); 18.1.6. gaudyklės numeris; 18.1.7. perspėjimas („nuodai!“); 18.2. į gaudyklės vidų įdedamas klijų įdėklas. Su pincetu išimamas vienas feromonų skleidėjas ir pastatomas ant klijų įdėklo per vidurį storuoju (kartais uždaruoju) galu į apačią. Jeigu gaudyklė be įdėklo, skleidėjas talpinamas ant dugno padengto klijais; 18.3. gaudyklės kabinamos po vieną ant karties ar vieno medžio šakų vainiko žmogaus galvos aukštyje ir ne arčiau nei 50 metrų atstumu. Vienos gaudyklės pakanka 2–2,5 ha ploto ištirti. Jei sklypas pakankamai didelis, o gaudyklių nepakanka, mažiausias leistinas jų kiekis – du vienetai. Gaudyklės kabinamos 4–6 savaitėms, tikrinamos kas savaitę. Aptikus skydamarių patinų, gaudyklė gali būti nukabinama tik pareigūno, anksčiau nustatyto laiko ir atitinkamai parengta (žr. 19.5 punktą), siunčiama jo į laboratoriją; 18.4. po gaudyklės pakabinimo panaudotą įpakavimo maišelį, kuriame buvo skleidėjas, būtina išgabenti iš tiriamos teritorijos ir sunaikinti. Po darbo būtina rankas ir veidą nuplauti su muilu, o drabužius išvėdinti; 18.5. pasibaigus tyrimo laikotarpiui, panaudoti feromono skleidėjai nuimami nuo klijų įdėklo (dugno) ir įdedami į maišelį, kuris sunaikinamas (sudeginamas). Įdėklo antrojoje pusėje (kur nėra klijų) priklijuojame lapelį, su registruotos etiketės numeriu. Klijų įdėklas nesulenkiamas ir įdedamas į dėžutę su etikete. Jei susidaro keli įdėklai, pastarieji būtinai turi būti perskiriami polistirolo gabalėliais, kad nesuliptų. Dėžutė su mėginiais pareigūno siunčiama į laboratoriją rūšiai nustatyti. Jeigu gaudyklė be įdėklo (suteptas klijais dugnas iš vidinės pusės), ši neardoma, etiketuojama ir pareigūno siunčiama į laboratoriją rūšiai nustatyti. Panaudotos gaudyklės turi būti sunaikinamos (sudeginamos). 18.6. naudojant šį metodą yra draudžiama: 18.6.1. savavališkai (be pareigūno) nukabinti gaudyklę; 18.6.2. pakartotinai kabinti gaudykles, kurios buvo naudotos ieškoti kitų rūšių vabzdžiams; 18.6.3. rūkyti, gerti, valgyti montuojant bei kabinant gaudykles; 18.6.4. vienu metu dėlioti skirtingų vabzdžių rūšių feromoninius skleidėjus. 19. Aptikus naują kaliforninio skydamario židinį, turi būti sudaromas išsamus planas/schema su tiksliai nurodytu sklypo adresu, pažymėta kenkėjo židinio vieta, rastų kenkėjų kiekiu vienoje gaudyklėje per tyrimo laikotarpį paromis, arba balais: 19.1. 0 – kenkėjo neaptikta; 19.2. 1 – aptikti pavieniai kenkėjai (2-5 individai); 19.3. 2 – aptiktos pavienės kenkėjų kolonijos (iki 20 individų); 19.4. 3 – kolonijos išsidėstę paskirose vietose ant pagrindinių šakų ir kamieno, akivaizdus pirminis žievės sueižėjimas; 19.5. 4 – kamienas ir pagrindinės šakos aplipusios ištisinėmis kenkėjo kolonijomis, žievė suplyšusi tinkliškai. 20. Aptikus naują kaliforninio skydamario židinį, būtina informuoti augintojus bei visas kitas suinteresuotas institucijas. III. KALIFORNINIO SKYDAMARIO RIZIKOS IR UŽPULTŲ TERITORIJŲ KONTROLĖS PRIEMONĖS 21. Pagal kaliforninio skydamario paplitimą ir galimybę patekti teritorijos skirstomos į grupes: 21.1. rizikos – teritorijos, kuriose neaptikta šių kenkėjų, bet dėl žemės ūkio kultūrų ypatybių ir ūkininkavimo susidaro palankios prielaidos jiems atsirasti, apsigyventi ir plisti; 21.2. užpulta – teritorijos, kuriose aptinkamas vienas ar daugiau šių kenkėjų židinių; čia priskiriamos ir apsauginės juostos. 22. Rizikos teritorijose taikomos tokios priemonės: 22.1. apžiūra; 22.2. paieška feromoninėmis gaudyklėmis; 22.3. draudimas sklypų savininkams įsivežti kaliforninio skydamario užpuolamų augalų sodinamąją medžiagą, neturinčią sertifikato, garantuojančio, kad augalo kultūra išauginta be šio kenkėjo. 23. Aptiktas kaliforninio skydamario židinys turi būti izoliuojamas (draudžiama išvežti ar įvežti augalus šeimininkus bei jų dalis) ir likviduojamas – sunaikinamas, išraunant ir vietoje sudeginant užpultus augalus. Šie darbai vykdomi pareigūnui vadovaujant. 24. Apsauginė juosta aplink šio kenkėjo židinį nustatoma 3 kilometrų spinduliu, remiantis užpultos teritorijos išsamių apžiūrų išvadomis. 25. Židiniuose, po jų izoliavimo, bei apsaugos juostose be fitosanitarinių priemonių privaloma taikyti ir agrotechnines, augalų apsaugos, biologines priemones. 26. Agrotechninėmis priemonėmis stiprinamas augalų atsparumas kenkėjui, gerinamos augalų savybės: 26.1. privaloma iškirsti senus, neturinčius ūkinės vertės medžius; 26.2. pašalinti ir sudeginti sausas medžių šakas ar atskiras jų dalis; 26.3. genėti medžius (praretinti vainikus); 26.4. iškirsti medžių ataugas; 26.5. nugramdyti seną negyvą žievę nuo medžių kamieno bei pagrindinių šakų ir ją sudeginti. 27. Augalų apsaugos priemonės (pavyzdžiui, kaip Confidor, Mavric, Regent) padeda apsisaugoti nuo kaliforninio skydamario. Lietuvoje tokie insekticidai neregistruoti, tačiau galėtų būti taikomi išimties keliu (po kreipimosi į tarnybą ir jos išduoto leidimo), atsiradus kenkėjų židiniams. 28. Biologinės priemonės – entomofagų gausa galėtų stabdyti kenkėjo plitimą, tarp jų boružės Chilocorus renipustulatus Scr., Ch. bipustulatus L., Exochomus quadripustulatus L., taip pat – plėviasparniai parazitai Prospatella perniciosi Tw., Aphitis proclia Wlk. 29. Sklypo savininkas gali sodinti kenkėjo puolamus augalus šeimininkus buvusiame kenkėjo židinyje: 29.1. tik tada, kai sklype kaliforninis skydamaris neaptinkamas iš eilės 3 metus; 29.2. ir kai jis turi tarnybos išduotą raštu leidimą, leidžiantį sodinti tokius augalus bei informuojantį apie kenkėjo židinio panaikinimą jo sklype. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 240 PIETINIŲ LAPSUKIŲ (CACOECIMORPHA PRONUBANA HB.) FITOSANITARINĖS KONTROLĖS IR FITOSANITARIJOS PRIEMONIŲ TAIKYMO TVARKA 1. Ši tvarka parengta remiantis Tarybos 1974 m. gruodžio 9 d. direktyva 74/647/EEB dėl pietinių lapsukių kontrolės. 2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos ir apibrėžimai: Kenkėjas – vabzdžių rūšis, (pietinis lapsukis – Cacoecimorpha pronubana Hb.), kenksmingas organizmas, kuris kenkia ir padaro žalą ekonomiškai svarbiems žemės ūkio augalams. Sklypas – teritorija, kurioje auginami žemės ūkio augalai. Kenkėjo nustatymas – kenkėjo apibūdinimas (diagnozavimas) su įrašymu į patvirtinantį dukumentą (ekspertizės liudijimą). Židinys – teritorija, kurioje paplitęs kenksmingas organizmas (kenkėjas). Apsauginė juosta – teritorija, kuri juosia karantininio kenkėjo židinį 3 km nuo židinio ribos. Židinio panaikinimas – kai sklype, buvusiame kenkėjo židinyje, pietinio lapsukio kenkėjas neaptinkamas iš eilės 3 metus ir kai Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (toliau – tarnyba) raštu patvirtina, kad kenkėjo židinys panaikintas. Atvira cenozė – tai gyva sistema su specifine rūšine sudėtimi, vystymusi ir funkcijomis, smarkiai įtakojama aplinkos sąlygų, nes nėra izoliuota (pavyzdžiui, sodų, laukų, daržų bendrijos). Uždara cenozė – tai gyva sistema su specifine rūšine sudėtimi, vystymusi ir funkcijomis, santykinai izoliuota nuo aplinkos (pavyzdžiui, šiltnamio bendrija). Pasodybinis sklypas – teritorija su žemės ūkio augalais aplink sodybas, teritorija su sodo bendrijos sklypais, kurių vieno dydis 0,06 – 0,12 ha; 3. Ši tvarka apibrėžia fitosanitarinę kontrolę ir fitosanitarinių priemonių taikymą pietinių lapsukių (Cacoecimorpha pronubana Hb.) puolamiems sodų, medelynų ir kitų želdynų augalams, laukų ir šiltnamių augalams, iš kurių reikšmingiausi gvazdikai. Dekoratyviniai augalai: Acacia (akacijos), Acer (klevai), Chrysanthemum (chrizantemos), Coriaria, Coronilla (raženiai), Euphorbia (karpažolės), Ilex (bugieniai), Jasminum (jazminaičiai), Laurus (lauramedžiai), Mahonia (mahonijos), Pelargonium (pelargonijos), Populus (tuopos), Rhododendron (rododendrai), Rosa (erškėčiai, rožės), Syringa (alyvos). Vaismedžiai: Citrus (citrinmedžiai), Malus (obelys), Olea (alyvmedžiai), Prunus (slyvos, abrikosai, persikai), Rubus (avietės, gervuogės). Daržovės: Brassica (kopūstai, griežčiai), Daucus (morkos), Lycopersicon (pomidorai), Pisum (žirniai), Solanum (bulvės). Pašarinės kultūros: Trifolium (dobilai), Vicia (vikiai). 4. Vadovaujantis šia tvarka, fitosanitarinę kontrolę vykdo ir fitosanitarines priemones taiko tarnyba. 5. Tarnyba kontroliuoja, kad: 5.1. gvazdikus (Dianthus L.), kitus augalus bei jų dalis būtų galima importuoti iš užsienio šalių, prekiauti ar laikyti tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad šie auginti be pietinių lapsukių (faktą turi patvirtinti dokumentas – šalies siuntėjos fitosanitarinis sertifikatas); 5.2. užpulti augalai šeimininkai, jų dalys, įskaitant šviežius vaisius, nebūtų įvežami, pervežami, parduodami ar laikomi Lietuvos teritorijoje; 5.3. augalų, jų dalių, įskaitant šviežius vaisius, siuntos su aptiktais juose pietiniais lapsukiais būtų sunaikinamos arba grąžinamos į šalį siuntėją; 5.4. židinyje nebūtų dauginami, auginami, persodinami ar laikomi užpulti šių vabzdžių augalai šeimininkai, vaisiai ir kitos augalų dalys; 5.5. židiniuose bei apsauginėse juostose pietinio lapsukio augalai šeimininkai būtų oficialiai kontroliuojami, šiuos tikrinant bent kartą per metus; 5.6. būtų tinkamai dezinsekuojamos darbo priemonės (technika, padargai, tara, įrankiai, apranga), naudotos pietinių lapsukių židiniuose. 6. Pietinis lapsukis aptinkamas pagal šios tvarkos priede patvirtintus metodus: vizualinį (tiesioginės apžiūros), mechaninį (purtymo), fizikinį (viliojimą šviesa), cheminį (viliojimo feromonais). 7. Tarnyba, nustačiusi kenkėją: 7.1. užpultame sklype apibrėžia pietinio lapsukio židinį bei apsauginę juostą, tai paženklina plane/schemoje. Kenkėjo židinys nustatomas, kai bent vienas pietinio lapsukio individas pastebimas nors ant vieno augalo tame sklype; 7.2. supažindina sklypo, kuriame nustatytas židinys, savininką ar jo įgaliotą asmenį su fitosanitariniais reikalavimais; 7.3. užtikrina, kad pietinio lapsukio židiniuose užpulti augalai būtų sunaikinti, o kiti neužpulti židinyje tos pačios rūšies augalai bei augantys apsauginėse juostose potencialūs augalai šeimininkai būtų tinkamai apdoroti, tai yra, kenkėjai oficialiai kontroliuojami ir neleidžiama jiems plisti; 7.4. užtikrina, kad nebūtų pardavinėjamos, išvežamos ar laikomos augalų dalys, įskaitant šviežius vaisius, užpultus pietinio lapsukio; 7.5. užtikrina, kad visi šio kenkėjo užpulti augalai ir vaisiai būtų sunaikinti; 7.6. užtikrina, kad visi neužpulti įsišakniję augalai šeimininkai, augantys pietinio lapsukio židinyje, bei šių augalų dalys, skirtos dauginti ir auginti tokioje teritorijoje, būtų persodinami tik židinių teritorijoje. Išvežti tokius augalus iš minėtos teritorijos galima tik po to, kai židinys panaikinamas. 8. Fitosanitarinės priemonės, išvardintos šios tvarkos 7 punkte, netaikomos, jeigu pietinis lapsukis neaptinkamas iš eilės 3 metus, tai yra židinys oficialiai panaikinamas. 9. Draudžiama įvežti, laikyti gyvus pietinius lapsukius bei pietinius lapsukius su augalais šeimininkais išskyrus, žemės ūkio ministro patvirtintus atvejus mokslo tyrimams, fitosanitariniams bandymams ar selekciniams darbams, kurie netrukdys pietinį lapsukį kontroliuoti ir nesudarys galimybės šiam kenkėjui plisti. ______________ Pietinių lapsukių fitosanitarinės kontrolės ir fitosanitarijos priemonių taikymo tvarkos priedas PIETINIŲ LAPSUKIŲ (CACOECIMORPHA PRONUBANA HB.) APTIKIMO IR KOVOS SU JAIS METODAI I. PIETINIO LAPSUKIO APRAŠYMAS 1. Pietinis lapsukis (Cacoecimorpha pronubana Hb.) – vienintelė rūšis Cacoecimorpha Obr. gentyje, priklausanti lapsukių (Tortricidae) šeimai. Šis vabzdys – polifagas, jo augalai šeimininkai 160 rūšių iš 20 botaninių šeimų. 2. Suaugėliai sparnuoti – patinų tarpusparnis 15–17 mm, patelių 18–24 mm, priekiniai sparnai stačiakampiški, įvairuoja nuo gelsvai rudos iki rausvai rudos spalvos, patelių su viena, patinų su dviem įstrižinėmis juostomis, užpakaliniai sparnai oranžiniai su tamsiai rudu pakraščiu. 3. Lėliukė – iš pradžių ruda, vėliau tamsi, beveik juoda, jos dydis – 9–12 mm, kremasteris su 4 poromis kabliškų šerių, ant pilvinių narelių po dvi eiles nugarinių spaigliukų ir daugybė gelsvų šerelių. 4. Vikšras: 4.1. I ūgio gelsvas su juoda galva; 4.2. II ūgio galva ruda; 4.3. paskutinio (VII) ūgio vikšras iki 20 mm ilgio, jo galva rudai gelsva su tamsiomis dėmėmis, prieškrūtinėlė žalsvai geltona su 4 tamsiomis dėmėmis prie užpakalinio krašto, pilvelis geltonas, alyviniai žalias ar žalsvai rudas priklausomai nuo mitybinio augalo. 5. Kiaušiniai – iš pradžių šviesiai žali, vėliau gelsvėja; nuo pailgos iki apvalios formos, paplokšti, 1 x 0,6 mm dydžio su tinklišku chorionu. 6. Dažniausiai ant augalų žiemoja šių kenkėjų II ūgio vikšrai, kurių mirtingumas 70–90%, nes nepakelia žemų temperatūrų ir pažeidžiami lietaus. 7. Vikšrai vystosi apie 19–70 dienų, lėliukė – 10–17 parų. 8. Patinai gyvena 14–18 dienų, patelės – 11–12. 9. Patinai aktyvūs ir naktį, skrenda į šviesą. 10. Suaugėliai poruojasi, kai temperatūra būna ne žemesnė negu 10,5°C. 10.1. Kiaušinius deda, kai temperatūra ne žemesnė negu 12–13°C. Jie dedami krūvelėmis po 10–250 ant apatinės lapų pusės, patelė per visą gyvenimą sudeda iki 700 kiaušinių. 11. Vikšrai iš kiaušinių pradeda ristis, kai temperatūra ne žemesnė negu 14°C. Jie gali vystytis, kai santykinis oro drėgnumas 10–15%, tačiau optimalios sąlygos, kai drėgnumas 40–70%. 12. Lėliukės neišgyvena dviejų valandų, jei temperatūra – 4°C, todėl jos nežiemoja. 13. Kai vidutinė temperatūra 15°C, pietinio lapsukio pilno vystymosi ciklo trukmė 123–147 dienos, kai 30°C – 28–44 dienos. Šios rūšies drugių būna kelios kartos (generacijos). 14. Augalams kenkia pietinio lapsukio vikšrai: 14.1. priklausomai nuo augalų vystymosi fazės jie gali pažeisti stiebus, lapus, pumpurus, žiedus, vaisius; 14.2. I ūgio vikšrai minuoja lapus ar stiebus; 14.3. nuo II ūgio vikšrai graužia augalus iš išorės: 14.3.1. gėlių viršūninius lapus ar pumpurus, apipynę šilkiniu siūlu, apgraužia ar visai nugraužia. Tokiu būdu apraizgyti žiedpumpuriai negali išsiskleisti, todėl jie išsipučia; 14.3.2. vaismedžių lapai apraizgomi šilkiniu siūlu ir susukami, po to graužiami; kai formuojasi vaisiai, vikšrai iš pradžių minta odele paviršiuje prie žiedkočio, o vėliau persikelia aukščiau ir apipina lapus, gaubiančius vaisių, šilkiniu siūlu. Vaisiaus minkštimo neliečia, todėl pažeistas mezokarpas kamštėja. Lieka šviesiai rudos arba juodos dėmės ant vaisiaus, ir jo prekinė išvaizda nukenčia. Jei vėlesnės (brandos) vystymosi fazės vaisiai puolami, tai paviršius nekamštėja, pro žaizdas patenka ligų sukėlėjai, ir vaisius pūva. 15. Pietinis lapsukis yra paplitęs daugumoje Europos šalių: Airijoje, Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Italijoje. 16. Pietiniai lapsukiai paplitę ten, kur sausio mėnesio izoterma +2°C, tačiau šie drugiai puikiai prisitaikė gyventi šiltnamiuose ir tuo jie pavojingi vėsesnio klimato kraštuose. 17. Pietinis lapsukis gali plisti dviem būdais: 17.1. pasyviu – su augalais ar jų dalimis; 17.2. aktyviu – suaugėlių migracija šiltuoju metų laiku. II. PIETINIO LAPSUKIO APTIKIMO METODIKOS 18. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos pareigūnas (toliau – pareigūnas) apžiūri augalus ir ieško kenkėjų, apžiūros rezultatai surašomi tikrinimo išvadose. 19. Pietinis lapsukis aptinkamas: 19.1. vizualiai apžiūrint kenkėjo puolamų augalų kultūras, ypač gvazdikus, pelargonijas, chrizantemas, citrinmedžius, slyvas, abrikosus, dekoratyvinius krūmelius ir medelius; 19.2. viliojant kenkėjus šviesa tamsiu paros metu, naudojant feromonines gaudykles bei mechaninį metodą. 20. Vizualinis būdas – apžiūrėdami augalus, ieškome pietinių lapsukių veiklos pėdsakų ir pačių kenkėjų: 20.1. minuotų lapų ar stiebų; 20.2. susuktų ir apraizgytų šilkiniu siūlu lapų ar pumpurų (gvazdikų žiedpumpuriai išsipūtę); 20.3. apgraužtų lapų ar vaisių; 20.4. jeigu augalo lapai susukti, tai jie atsargiai išvyniojami; 20.5. pietinio lapsukio gyvas vikšras ar įtariamas šios rūšies kenkėjas (lervos stadija) tiek uždaroje, tiek atviroje cenozėje talpinamas į erdvų mėgintuvėlį, uždaromą plastikiniu kamščiu, arba plastikinę storasienę dėžutę, į kurią turi būti įdedama mitybinio augalo dalis (lapas, vaisius, žiedpumpuris); 20.6. ant mėgintuvėlio arba plastikinės dėžutės turi būti priklijuojamas lapelis su registruotos etiketės numeriu (toliau – etiketuojama) ir pridedama etiketė tarnybos pareigūno (toliau – pareigūno) siunčiama į tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją (toliau – laboratoriją) ekspertizei. 20.7. Aptikus šio kenkėjo lėliukę: 20.7.1. ji turi būti talpinama į plastikinę dėžutę su augalo dalimi (lapais, vaisiumi, žievės gabaliuku), prie kurios prisitvirtinusi, ant vatos; 20.7.2. dėžutė su šio kenkėjo lėliuke turi būti etiketuojama, pridedama etiketė ir visa tai pareigūno siunčiama į laboratoriją ekspertizei. 20.8. augalus apžiūrėti atvirose cenozėse rekomenduojama nuo ankstyvo pavasario pradžios iki rudens pabaigos; 20.9. jeigu kenkėjas nebuvo anksčiau aptiktas: 20.9.1. medelynuose ir želdynuose augalai turi būti apžiūrimi, kai jie būna ir be lapų. Vienarūšių kultūrų soduose, kai vaismedžių plotas didesnis negu 10 ha, apžiūrimi 5% augalų, iki 10 ha – 10% augalų, pasodybiniuose sklypuose – nuo 50 iki 100%. Tiriant dekoratyvinius augalus bei miško lapuočius dideliuose parkuose ir stambiuose žemių masyvuose, apžiūrima 1% medžių ir krūmų; 20.9.2. rekomenduojama vidutinė augalų apžiūros norma, kuri priklauso nuo sklypo atstumo ir susodintų augalų tankumo, vienam pareigūnui per dieną: 20.9.2.1. 150–200 obelų, kriaušių, slyvų, persikų sodinukų medelyne; 20.9.2.2. 30–35 motininių medžių; 20.9.2.3. 100–150 medžių pramoniniame sode, kai stebima 100% augalų; 60-65 medžiai pramoniniame sode, kai stebima 10% augalų; 20.9.2.4. 150–200 medelių iki 10 metų jaunuose nykštukiniuose soduose; 20.9.2.5. 120–150 pasodybiniuose sklypuose; 20.10. uždarose cenozėse šiltuoju metų laiku pasirenkama santykinai vėsesnė diena arba rytinės valandos, kai santykinai žemesnė temperatūra, taip išvengiama perkaitimo (darbo saugos reikalavimai), be to geriau pavyks surinkti vabzdžius: 20.10.1. kategoriškai draudžiama eiti į šiltnamius, kai juose oro temperatūra daugiau kaip 40oC; 20.10.2. prieš einant į šiltnamį, verta pasikalbėti su agronomu (darbininku, savininku) apie kenkėjus, kurie puola inspektuotinus augalus, ir naudotas kovos priemones; 20.10.3. pasinaudojus gauta informacija, galima eiti prie įtariamų karantininių kenkėjų židinio paimti mėginių; 20.10.4. jei neturima informacijos: 20.10.4.1. vizualiai aprėpiami vienos kultūros, vienos veislės augalai; 20.10.4.2. einama prie augalų, kurie menkiau išsivystę, apvytę, ar kitaip išsiskiria menkesne kokybe; 20.10.4.3. suradus augalų su kenkėjų pažeidimais, ieškoma gyvų karantininių kenkėjų ir paimami mėginiai (žr. punktus 20.10.6.1, 20.10.6.2, 20.5, 20.6, 20.7.1, 20.7.2); 20.10.5. jei neaprėpiamas vizualiai vienos kultūros, vienos veislės augalų plotas arba augalai niekuo neišsiskiria, einama laužyta linija (1 pav.), pradedant nuo durų būtinai pagal pakraščius, orlaides, šildymo vamzdžius ar kitas kontakto su šiltnamio išore vietas, šiuo atveju statistinės (atsitiktinių skaičių) atrankos būdu (1 lentelė) apžiūrimi augalai neretai čia taikomas; kartu mechaninis būdas – sujudinami ar pakratomi augalai (pabaidomi vabzdžiai): 1 pav. Augalų tikrinimo maršrutas 1 lentelė. Atsitiktinių skaičių lentelė 89 583 156 835 988 912 038 460 869 420 522 935 877 665 020 555 379 124 878 544 755 579 550 487 477 864 349 012 250 633 759 554 080 074 001 249 224 368 102 672 303 895 371 196 231 918 380 438 547 644 351 634 323 623 803 374 191 464 696 529 068 803 832 119 350 120 026 684 657 304 613 428 796 447 503 654 254 336 536 944 148 534 105 368 890 473 240 652 435 422 815 144 649 638 137 070 345 865 456 708 780 277 316 013 867 938 930 203 696 769 187 951 991 245 700 564 352 891 249 568 184 179 554 088 254 435 965 154 209 069 916 972 885 275 144 034 122 213 666 230 524 341 860 565 981 842 171 284 707 008 146 291 354 694 377 336 460 585 415 358 920 826 238 402 937 993 332 327 875 230 978 947 380 425 267 285 130 722 164 573 453 653 645 497 969 682 191 976 361 334 473 938 899 348 641 652 852 296 538 456 462 797 002 707 880 660 446 883 768 881 645 219 807 301 279 168 305 937 120 547 042 192 175 851 432 635 757 656 660 389 470 702 958 080 925 519 127 233 452 344 045 730 005 704 345 275 738 862 556 333 880 257 163 439 276 353 912 731 033 294 083 261 277 998 298 204 965 028 936 148 762 713 189 090 989 273 213 935 321 820 965 855 765 703 678 841 543 308 732 289 023 589 740 424 924 005 969 636 237 227 690 408 098 629 819 219 241 128 853 921 292 426 573 903 916 576 368 270 641 033 867 656 016 220 533 345 227 904 138 537 505 127 255 276 233 956 118 199 380 340 295 795 112 761 575 837 336 232 403 345 323 615 410 365 117 417 176 434 240 455 672 536 966 773 412 114 930 697 919 569 422 507 670 013 351 886 268 469 584 596 653 472 113 735 469 545 331 303 814 394 438 376 328 649 327 410 548 955 275 890 20.10.5.1. būtina nueiti ištisai pagal stelažą ar bent vieną augalų eilę, kurioje turi būti tikrinami mažiausiai trys augalai – po vieną galuose ir vieną per vidurį (2 pav.); 2 pav. Tikrinamų augalų schema (tikrinami pažymėti augalai – ) 20.10.5.2. pradedama tikrinti nuo augalo apačios į viršų, nuo senų lapų link jaunų, ypatingas dėmesys pumpurams ir žiedams; 20.10.5.3. vazonai paverčiami šonu ir su didinamuoju stiklu apžiūrima apatinė lapų pusė; 20.10.5.4. būtina patikrinti pikžoles, jei tokių esama tarp kultūrinių augalų, ir ypač augalus, kurie laikomi ne gamybai; 20.10.6. aptikus įtariamų karantininių kenkėjų, imami mėginiai (žr. punktus 20.10.6.1, 20.10.6.2, 20.5, 20.6, 20.7.1, 20.7.2): 20.10.6.1. imant mėginius turi būti užsirašoma vienos kultūros vienos veislės augalų užimamas plotas; 20.10.6.2. augalai, kur paimti mėginiai, pažymimi spalvota lazdele ar raišteliu su numeriu; 20.10.6.3. jeigu kenkėjas nebuvo ankščiau nustatytas ir šiltnamio plotas yra iki 20 m2 turi būti patikrinami visi augalai, 20–50 m2 – pusė augalų, 50–100 m2 – 12 pakartojimų po 5 augalus (žr. 2 pav. apačioje), daugiau kaip 100 m2 – 20–30 pakartojimų po 5 augalus. 21. Augalai pareigūno turi būti apžiūrimi: 21.1. kartą per metus – mokslo tiriamuosiuose plotuose, soduose ar šiltnamiuose, kuriuose buvo aptiktas pietinis lapsukis bei apsauginėse juostose. Sklypuose, kuriuose aptikti ir izoliuoti pietinio lapsukio židiniai, turi būti apžiūrimi visi augalai, o sklypuose, besiribojančiuose su šio kenkėjo židinio apsaugine juosta, apžiūrima 50% užpultų augalų 1 kilometro spinduliu nuo židinio ribos, ir po 10% – 2–3 kilometrų spinduliu nuo židinio ribos; 21.2. kartą per du metus – sklypuose, kuriuose neaptiktas kaliforninis skydamaris, tačiau esančiuose arti šio kenkėjo židinio ar besiribojančiuose su jo apsaugine juosta; 21.3. kartą per tris metus – sklypuose, kuriuose neaptiktas pietinis lapsukis, bei nesančiuose arti šio kenkėjo židinio apsauginės juostos. 22. Mechaninis būdas – papurčius augalą taip pat galima aptikti pietinių lapsukių, tam naudojamas entomologinis samtelis arba baltas patiesalas: 22.1. jeigu ieškoma vikšrų, po šakelėmis (krūmų ar medelių) pakišamas entomologinis samtelis, ir jos lengvai papurtomos; jeigu medelis didesnis, ant žemės po juo patiesiamas baltas medžiaginis ar plastikinis paklotas, ir augalas papurtomas; 22.2. aptikus pietinių lapsukių vikšrų ar įtariamų šios stadijos kenkėjų, elgiamasi pagal 20.5, 20.6 punktus; 22.3. aptikus pietinių lapsukių lėliukę ar įtariamų šios stadijos kenkėjų, elgiamasi pagal 20.7.1, 20.7.2 punktus; 22.4. galima aptikti ir šio kenkėjo suaugėlių drugių, kurie apžiūros metu priartėjus prie augalo arba jį pajudinus, gali pradėti skristi. Kenkėjo suaugėliai drugiai atpažįstami pagal ryškiai oranžinius užpakalinius sparnus ir turi būti gaudomi entomologiniu samteliu. Šis būdas dažnai taikomas kartu su vizualiniu būdu; 22.5. sugauti drugiai nunuodijami etilacetatu nuodintuve, atsargiai perkeliami, kad nenusitrintų žvyneliai, į dėžutę ant vatos, kuri turi būti etiketuojamas, pridedama etiketė ir visa tai pareigūno siunčiama į laboratoriją ekspertizei. 23. Fizikinis metodas – kenkėjas viliojamas šviesa tamsiu paros metu, naudojant konteinerines gaudykles: 23.1. tyrimo vieta atviroje cenozėje parenkama netoli (50–200
3. m)sodybos, į kurią nutiesiamas elektros kabelis; 23.2. gaudyklės vieta atviroje cenozėje turi būti neperkrauta augalų, tai yra, šviesa turi laisvai sklisti bent 50 m; 23.3. šitnamiuose gaudyklė kabinama 1–1,5 m aukštyje virš augalų; 23.4. sumontuojama automatinė gaudyklė, kurią sudaro lempa Philips 160 W, fotoelementas, spindulinis ekranas ir konteineris; 23.5. šviesa gaudyklėje fotoelemento įrenginiu vakare automatiškai įjungiama, o ryte išjungiama; 23.6. į konteinerį patekę kenkėjai nunuodijami tetrachloretano, etilacetato ar chloroformo garais; 23.7. kartą per savaitę iš konteinerio išimami į jį patekę vabzdžiai ir jeigu reikia papildoma nuodų; 23.8. surinkti vabzdžiai talpinami į plastikines dėžutes, kurios etiketuojamos, ir su etikete pareigūno siunčiami į laboratoriją ekspertizei. 24. Cheminis metodas – kenkėjai viliojami feromonais: 24.1. nuvykus į tiriamąją vietą sumontuojama nauja gaudyklė, ant kurios išorinės pusės priklijuojamas lapelis su užrašu: 24.1.1. tarnybos pavadinimas („Valstybinė augalų apsaugos tarnyba“); 24.1.2. tarnybos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto pavadinimas; 24.1.3. tarnybos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto adresas; 24.1.4. kenkėjų tyrimas; 24.1.5. tyrimo data (pradžia ir pabaiga); 24.1.6. gaudyklės numeris; 24.1.7. perspėjimas („nuodai!“); 24.2. į gaudyklės vidų įdedamas klijų įdėklas. Su pincetu išimamas vienas feromonų skleidėjas ir pastatomas ant klijų įdėklo per vidurį storuoju (kartais uždaruoju) galu į apačią. Jeigu gaudyklė be įdėklo sklaidėjas talpinamas ant dugno padengto klijais; 24.3. gaudyklės kabinamos po vieną ant karties ar vieno medžio šakų vainiko žmogaus galvos aukštyje ir ne arčiau nei 50 metrų atstumu. Vienos gaudyklės pakanka 2–2,5 ha ploto ištirti. Jei sklypas pakankamai didelis, o gaudyklių nepakanka, mažiausias leistinas jų kiekis – du vienetai. Gaudyklės kabinamos 4–6 savaitėms; 24.4. po gaudyklės pakabinimo panaudotą įpakavimo tarą (maišelį), kuriam buvo skleidėjas, būtina išgabenti iš tiriamos teritorijos ir sunaikinti. Po darbo būtina rankas ir veidą nuplauti su muilu, o drabužius išvėdinti; 24.5. pasibaigus tyrimo laikotarpiui, panaudoti feromono skleidėjai nuimami nuo klijų įdėklo (dugno) ir įdedami į maišelį, kuris sunaikinamas (sudeginamas). Įdėklo antrojoje pusėje (kur nėra klijų) priklijuojame lapelį su registruotos etiketės numeriu. Klijų įdėklas nesulenkiamas ir įdedamas į dėžutę su etikete. Jei susidaro keli įdėklai, pastarieji būtinai turi būti perskiriami polistirolo gabalėliais, kad nesuliptų. Dėžutė su mėginiais pareigūno siunčiama į laboratoriją rūšiai nustatyti. Panaudotos gaudyklės turi būti sunaikinamos (sudeginamos). Jeigu gaudyklė be įdėklo (suteptas klijais dugnas iš vidinės pusės), ši neardoma, etiketuojama ir pareigūno siunčiama į laboratoriją rūšiai nustatyti. 24.6. naudojant šį metodą yra draudžiama: 24.6.1. savavališkai (be tarnybos pareigūno) nukabinti gaudyklę; 24.6.2. pakartotinai kabinti gaudykles, kurios buvo naudotos ieškoti kitų rūšių vabzdžiams; 24.6.3. rūkyti, gerti, valgyti montuojant bei kabinant gaudykles; 24.6.4. vienu metu dėlioti skirtingų vabzdžių rūšių feromoninius skleidėjus. 25. Aptikus naują pietinio lapsukio židinį, turi būti sudaromas išsamus planas/schema su tiksliai nurodytu vietos adresu, data, aptiktų kenkėjų kiekiu, taip pat ant kokio augalo ar augalų kultūros aptiktas kenkėjas. 26. Aptikus naują pietinio lapsukio židinį būtina informuoti augintojus bei visas kitas suinteresuotas institucijas. III. PIETINIO LAPSUKIO RIZIKOS IR UŽPULTŲ TERITORIJŲ KONTROLĖS PRIEMONĖS 27. Pagal paplitimo pobūdį ir galimybę patekti teritorijos skirstomos į grupes: 27.1. rizikos – teritorijos, kuriose, neaptikti pietiniai lapsukiai, bet dėl žemės ūkio kultūrų ypatybių ir ūkininkavimo susidaro palankios prielaidos jiems atsirasti, apsigyventi ir plisti; 27.2. užpulta – teritorijos, kuriose aptinkamas vienas ir daugiau šių kenkėjų židinių; čia priskiriamos ir apsauginės juostos. 28. Rizikos teritorijose taikomos tokios priemonės: apžiūra, paieška feromoninėmis bei šviesos gaudyklėmis, draudimas ūkiams ir juridiniams asmenims įsivežti pietinio lapsukio užpuolamų augalų sodinamąją medžiagą, neturinčią sertifikato, garantuojančio, kad augalo kultūra išauginta be šio kenkėjo. 29. Aptiktas kenkėjo židinys turi būti izoliuojamas (neleidžiama išvežti ar įvežti augalus šeimininkus ar jų dalis) ir likviduojamas – sunaikinamas, išraunant bei vietoje sudeginant užpultus augalus. Šie darbai vykdomi pareigūnui vadovaujant. 30. Apsauginė juosta aplink šio kenkėjo židinį nustatoma 3 kilometrų spinduliu, remiantis užpultos teritorijos išsamių apžiūrų išvadomis. 31. Židiniuose, po jų izoliavimo, bei apsaugos juostose be fitosanitarinių priemonių privaloma taikyti ir kitas priemones – agrotechnines, augalų apsaugos priemones. 32. Agrotechninėmis priemonėmis stiprinamas augalų atsparumas kenkėjui, gerinamos kultūrų savybės: 32.1. būtina iškirsti senus, neturinčius ūkinės vertės medžius; 32.2. pašalinti ir sudeginti sausas medžių šakas ar atskiras jų dalis; 32.3. genėti medžius (praretinti vainikus); 32.4. iškirsti medžių ataugas apie kamienus; 32.5. nugramdyti seną negyvą žievę nuo medžių kamieno bei pagrindinių šakų ir ją sudeginti. 33. Augalų apsaugos priemonės, padedančios apsisaugoti nuo pietinio lapsukio: 33.1. Arrivo; 33.2. Decis; 33.3. Dimilinas; 33.4. Fastakas; 33.5. Karate; 33.6. Kinmiksas ir kiti Lietuvoje leidžiami lapsukiams naikinti insekticidai. 34. Sklypo savininkas gali sodinti kenkėjo puolamų augalų kultūras buvusiame židinyje: 34.1. tik tada, kai sklype pietinis lapsukis neaptinkamas iš eilės 3 metus; 34.2. ir kai jis turi tarnybos išduotą raštu leidimą, leidžiantį sodinti tokius augalus bei informuojantį apie kenkėjo židinio panaikinimą jo sklype. ______________