LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL KIAULIŲ SKERDENŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMO IR KLASIFIKACIJOS TECHNINIO REGLAMENTO 2002 m. liepos 29 d. Nr. 279 Vilnius Atsižvelgdamas į tai, kad papildyti Europos Sąjungos teisės aktų dėl kiaulių skerdenų klasifikacijos skalės įgyvendinimo reikalavimai:
- Tvirtinu Kiaulių skerdenų kokybės įvertinimo ir klasifikacijos techninį reglamentą (pridedama).
- Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 249 „Dėl privalomųjų kiaulių ir galvijų skerdenų kokybės reikalavimų“ (Žin., 1999, Nr. 51-1654). Žemės Ūkio Ministras Jeronimas Kraujelis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 279 KIAULIŲ SKERDENŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMO IR KLASIFIKACIJOS TECHNINIS REGLAMENTAS Kiaulių skerdenų kokybės įvertinimo ir klasifikacijos techninis reglamentas parengtas remiantis šiais dokumentais: Europos Tarybos 1984 m. lapkričio 13 d. reglamentu Nr. 3220/84, nustatančiu kiaulių skerdenų klasifikavimo skalę Bendrijoje; Europos Komisijos 1985 m. spalio 24 d. reglamentu Nr. 2967/185, nustatančiu detalias taisykles, taikant kiaulių skerdenų klasifikavimo skalę Bendrijoje; Lietuvos standartu LST 1371 „Kiaulių skerdenos. Techninės sąlygos“. I. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Šis techninis reglamentas taikomas kiaulių skerdenoms, skirtoms perdirbti ar parduoti bei įvertinamoms ir klasifikuojamoms: 1.
- pagal masę ir lašinių storį; 1.
- pagal raumeningumą.
- Skerdenas įvertinti ir klasifikuoti pagal raumeningumą turi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos skerdyklos, kurių vidutinis metinis paskerstų per savaitę kiaulių skaičius yra ne mažesnis kaip 100 vnt., išskyrus: 2.
- skerdyklas, kurios kiaules išaugina, skerdžia ir išpjausto toje pačioje įmonėje; 2.
- skerdžiant pagal sutartį ūkio subjektų ar privačių asmenų lėšomis supirktas gyvas kiaules. II. SĄVOKOS
- Šiame reglamente vartojamos sąvokos: Skerdena – paskerstas ir nukraujintas kiaulės kūnas su oda arba be odos, su galva arba be galvos, be vidurių, vidaus organų ir riebalų, galvos, uodegos, kojų, nupjautų per kulno ir riešo sąnarius, be lyties organų ir šerių, kai kiaulių skerdenos įvertinamos ir klasifikuojamos pagal masę ir lašinių storį arba Skerdena – paskerstas ir nukraujintas kiaulės kūnas su oda, galva, uodega, priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis, be vidurių, vidaus organų, vidaus riebalų, inkstų, diafragmos, lyties organų, šerių ir kanopų, kai kiaulių skerdenos įvertinamos ir klasifikuojamos pagal raumeningumą. Skerdenos pusė – per stuburo vidurį perpjauta skerdena. Skerdenos masė – apdorotos šiltos skerdenos masė, kai kiaulių skerdenos įvertinamos ir klasifikuojamos pagal masę ir lašinių storį arba Skerdenos masė – apdorotos atšaldytos skerdenos masė, kai kiaulių skerdenos įvertinamos ir klasifikuojamos pagal raumeningumą. Skerdenos raumeningumas – skerdenos raumenų masės santykis su skerdenos mase, išreikštas procentais. Raumeningumo klasė – skerdenos raumeningumas, išreikštas nustatytu procentų intervalu, priskiriamas skerdenų grupei bei žymimas viena iš šių raidžių: S, E, U, R, O, P. III. KLASIFIKAVIMAS
- Pagal apdorojimą skerdena skirstoma į: 4.
- šiltą, kai mėsos temperatūra ne žemesnė kaip 35°C; 4.
- atšaldytą, kai mėsos temperatūra ne aukštesnė kaip 7°C; 4.
- sušaldytą, kai mėsos temperatūra ne aukštesnė kaip minus 12°C; 4.
- giliai sušaldytą, kai mėsos temperatūra ne aukštesnė kaip minus 18°C.
- Šiltos kiaulių skerdenos negali būti parduodamos.
- Skerdenos gali būti: 6.
- su oda; 6.
- be odos.
- Kiaulių skerdenos, įvertinamos pagal masę ir lašinių storį, skirstomos į kategorijas: 7.
- su oda: Kategorija Žymuo Skerdenos masė, kg Lašinių storis, mm Aukščiausioji A 50–65 Iki 20 Pirmoji 1 45–70 15–35 Antroji 2 71–77 15–40 Trečioji 3 78–90 15–40 Ketvirtoji 4 91 ir daugiau 41 ir daugiau Šeštoji 6 arba 6K 45–60 Neribojamas Septintoji 7 9–44 5 ir daugiau Aštuntoji 8 4–12 Neribojamas Devintoji 9 Neribojama Neribojamas 7.
- be odos: Kategorija Žymuo Skerdenos masė, kg Lašinių storis, mm Pirmoji 1 40–62 15–35 Antroji 2 63–70 15–40 Trečioji 3 71–80 15–40 Ketvirtoji 4 81 ir daugiau 41 ir daugiau Penktoji 5 arba 5K Neribojama 15 ir daugiau Šeštoji 6 arba 6K 40–52 Neribojamas Septintoji 7 7–39 5 ir daugiau Devintoji 9 Neribojama Neribojamas 7.
- skerdenos, turinčios nemalonų „kuilio kvapą“, žymimos specialiu žymeniu „K“ ir realizuojamos pagal šalių susitarimą.
- Kiaulių skerdenos pagal raumeningumą vertinamos tik su oda ir skirstomos į šias raumeningumo klases: Raumeningumo klasė Raumeningumas, % S 60 ir daugiau E per 55, bet mažiau kaip 60 U per 50, bet mažiau kaip 55 R per 45, bet mažiau kaip 50 O per 40, bet mažiau kaip 45 P mažiau kaip 40 IV. TERŠALAI
- Teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos privalo neviršyti lygių, nurodytų higienos normoje HN 54 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“. V. HIGIENA
- Bakterinis užterštumas turi neviršyti lygių, nurodytų higienos normoje HN 26 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“. VI. ŽENKLINIMAS
- Ant abiejų skerdenų pusių, įvertinamų pagal masę ir lašinių storį, menčių ir kumpių dedamas kategorijos spaudas.
- Ant abiejų skerdenos pusių, įvertinamų pagal raumeningumą, išorinės kumpio dalies arba vidinės blauzdos dalies dedamas raumeningumo klasės spaudas. VII. TYRIMO METODAI
- Skerdenų, įvertinamų pagal masę ir lašinių storį, masė nustatoma sveriant valstybinės patikros spaudą turinčiomis svarstyklėmis, kurių leidžiama svėrimo paklaida yra ne didesnė kaip 0,1 proc.
- Skerdenų, įvertinamų pagal raumeningumą, masė nustatoma sveriant valstybinės patikros spaudą turinčiomis elektroninėmis svarstyklėmis, kurių duomenys fiksuojami (atspausdinami) automatiškai ir leidžiama svėrimo paklaida ne didesnė kaip 0,1 proc.
- Skerdenų raumeningumas apskaičiuojamas vertinant kiaulių skerdeną raumeningumo matuokliu „Fat-o-Meat’er“, lašinių storio matuokliu „Introscope“ arba analogiškais kito tipo matuokliais.
- Skerdenų temperatūra matuojama kumpio raumenyse 6 cm gylyje į metalinį įtaisą įtvirtintais stikliniais spiritiniais, puslaidininkiniais arba kitais negyvsidabriniais termometrais.
- Specifinis nemalonus „kuilio kvapas“ nustatomas pagal LST
- SUDERINTA Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas l. e. direktoriaus pareigas Darius Remeika 2002 m. liepos 19 d. ______________