← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PAVOJINGŲ IR YPAČ PAVOJINGŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ ŽIDI

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PAVOJINGŲ IR YPAČ PAVOJINGŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ ŽIDINIŲ PRIVALOMOJO APLINKOS KENKSMINGUMO PAŠALINIMO (DEZINFEKCIJOS, DEZINSEKCIJOS, DERATIZACIJOS) TVARKOS PATVIRTINIMO 2002 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 394 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069) 14 straipsnio 5 dalimi:

  1. Tvirtinu Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarką (pridedama).
  2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 466 „Dėl privalomojo aplinkos nukenksminimo (dezinfekcijos) užkrečiamųjų ligų židiniuose tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 75-2162).
  3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 394 Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  4. Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga užkrečiamosiomis ligomis (toliau – ligonių), gyvenamojo būsto ir įstaigų baigiamąją dezinfekciją (dezinsekciją, deratizaciją), ligonių ir sukėlėjų nešiotojų butų nuolatinę dezinfekciją.
  5. Šios tvarkos prieduose pateikiami pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašai, kurių židiniuose privalomas aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija), objektai ir jų dezinfekcijos taisyklės. II. NUOLATINĖ DEZINFEKCIJA
  6. Bendrosios praktikos gydytojas, gydytojas infektologas ar kitas gydytojas (toliau – gydytojas), išaiškinęs ligonį, organizuoja nuolatinę dezinfekciją bute. Gydytojas apmoko ligonį ir jo šeimos narius naudoti asmens higienos, priešepidemines priemones ir įteikia rašytinę atmintinę apie nuolatinės dezinfekcijos priemones ir būdus.
  7. Nuolatinę dezinfekciją bute atlieka pats ligonis arba jį slaugantys šeimos nariai.
  8. Nuolatinė dezinfekcija atliekama kasdien gyvenamuosiuose būstuose (butuose): 5.
  9. ligonių, sergančių 1 priede išvardytomis pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis ir turinčių siuntimą gydymuisi stacionare – iki hospitalizavimo; 5.
  10. nehospitalizuotų ligonių, sergančių 1 priede išvardytomis pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis – iki pasveikimo; 5.
  11. vidurių šiltinės ir paratifų sukėlėjų nešiotojų.
  12. Nuolatinė dezinfekcija atliekama šiluminėmis (karštu vandeniu, lygintuvu), mechaninėmis (dulkinimas, vėdinimas, dulkių siurbimas) ir buitinėmis valymo (plovimo) priemonėmis (muilu, soda ir kt.). Rekomenduojami šie dezinfekcijos būdai: šluostymas, plovimas, mirkymas, šveitimas, virinimas, lyginimas. Cheminės dezinfekcijos preparatus naudoti pagal epidemiologines reikmes tik kūno skysčiams, sekretams, ekskretams nukenksminti.
  13. Nuolatinė dezinfekcija ikimokyklinio ugdymo įstaigose karantino grupėse, kai yra registruojamos oro lašelinės ir žarnyno infekcijos, atliekama pagal Lietuvos higienos normos HN 75:2002 „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ (Žin., 2002, Nr. 27-968) reikalavimus.
  14. Teritorinių visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų specialistai lanko visus vidurių šiltinės, paratifų, šigeliozės, difterijos, kvėpavimo organų tuberkuliozės, dermatofitijų (susna, mikrosporija, trichofitija) židinius ir vertina, ar dezinfekcija atliekama tinkamomis priemonėmis ir būdais, ar teisingai dozuojami cheminės dezinfekcijos preparatai. Nuolatinės dezinfekcijos kokybė kitų pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose tikrinama ir vertinama pagal epidemiologines reikmes. Vertinant nuolatinės dezinfekcijos kokybę, rekomenduojama ne mažiau kaip viename iš 100 lankytų butų atlikti plovinių mikrobiologinius tyrimus, o jei naudojami cheminės dezinfekcijos preparatai, vandenilio peroksido koncentrato ir chloro preparatų miltelių bei iš jų pagamintų tirpalų aktyviųjų medžiagų koncentracijos tyrimus. Tiriama ne mažiau kaip 10 plovinių ir po vieną dezinfekcijos preparato bandinį. Nuolatinė dezinfekcija atlikta tinkamai, jei parodomieji mikroorganizmai (žarninė lazdelė, stafilokokai, mielių, pelėsiniai grybeliai) randami ne daugiau kaip 3 proc. tirtų plovinių ir ne daugiau kaip 5 proc. tirtų dezinfekcijos tirpalų yra sumažėjusios koncentracijos.
  15. Nuolatinės dezinfekcijos vizualinės ir laboratorinės kontrolės rezultatai registruojami sveikatos statistikos apskaitos formose Nr. 355/a „Einamosios dezinfekcijos atlikimo židinyje kortelė“, Nr. 359/a „Dezinfekavimo laboratorinės kontrolės žurnalas“. III. Baigiamosios dezinfekcijos (dezinsekcijos, deratizacijos) atlikimo tvarka
  16. Baigiamąją dezinfekciją (dezinsekciją, deratizaciją), šios tvarkos 2 priede išvardytų pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, organizuoja teritorinių visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų specialistai.
  17. Baigiamoji dezinfekcija (dezinsekcija, deratizacija) atliekama gyvenamuosiuose būstuose (butuose, viešbučiuose, bendrabučiuose), vaikų ugdymo, vaikų ir senelių globos įstaigose. Objektų, kurie dezinfekuojami pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, sąrašas pateikiamas 4 priede.
  18. Esant vidurių šiltinės, paratifų, šigeliozės, ekstraintestininės jersiniozės, kitų bakterinių žarnyno infekcijų, ūminių hepatitų A arba E, enterovirusinių infekcijų, virusinių ir kitų patikslintų žarnyno infekcijų, dermatofitijų protrūkiams, atliekama baigiamoji dezinfekcija (dezinsekcija, deratizacija) gyvenamuosiuose būstuose (viešbučiuose, bendrabučiuose), vaikų ugdymo, vaikų ir senelių globos įstaigose. Kitų šios tvarkos 2 priede išvardytų pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dezinfekcija (dezinsekcija, deratizacija) atliekama gyvenamuosiuose būstuose (butuose, viešbučiuose, bendrabučiuose), vaikų ugdymo, vaikų ir senelių globos įstaigose.
  19. Dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija atliekama maro židiniuose, dezinfekcija ir deratizacija – ekstraintestininės jersiniozės, enteritų, sukeltų enterokolitinės jersinijos, hemoraginių karštligių su inkstų sindromu židiniuose. Choleros, vidurių šiltinės, virusinių hemoraginių karštligių, Ku karštligės židiniuose atliekama dezinfekcija ir dezinsekcija, epideminės ir dėmėtosios šiltinės, pedikuliozės židiniuose – dezinsekcija, tuliaremijos ir leptospirozės židiniuose – deratizacija.
  20. Dezinfekciją atlieka visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų dezinfekuotojai arba kiti šių įstaigų darbuotojai, turintys dezinfekuotojo kvalifikacijos pažymėjimą. Dezinsekciją ir deratizaciją atlieka nustatyta tvarka licenzijuoti šiai veiklai juridiniai asmenys.
  21. Drabužių, patalynės (čiužinių, antklodžių, pagalvių) ir kitų minkštų daiktų kamerinę dezinfekciją (dezinsekciją) atlieka visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų dezinfekuotojai arba kiti šių įstaigų darbuotojai, turintys dezinfekuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba pagal jų nurodymus vaikų įstaigų, kuriose yra įrengtos dezinfekcijos kameros, personalas. Kamerinė drabužių, patalynės ir kitų minkštų daiktų dezinfekcija (dezinsekcija) žarnyno užkrečiamųjų ligų židiniuose, dermatofitijų, niežų, pedikuliozės židiniuose atliekama teritorinio visuomenės sveikatos centro epidemiologo nurodymu.
  22. Sanitarinį transportą, kuriuo pervežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ligoniai arba asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, dezinfekuoja asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią asmuo atvežtas.
  23. Baigiamąją dezinfekciją (dezinsekciją, deratizaciją) privaloma atlikti per 24 valandas nuo ligonio hospitalizavimo arba izoliavimo.
  24. Baigiamajai dezinfekcijai (dezinsekcijai) reikalinga ši įranga ir priemonės: tirpalų purkštuvas arba aerozolio generatorius, indai tirpalams gaminti ir gabenti, maišai daiktams kamerinei dezinfekcijai sudėti, maišeliai švarioms, nešvarioms šluostėms, šepečiai minkštiems daiktams dezinfekuoti, dezinfekcijos (dezinsekcijos) preparatai.
  25. Baigiamosios dezinfekcijos darbus (drėgną dezinfekciją ir minkštų daiktų kamerinę dezinfekciją) registruoti sveikatos statistikos apskaitos formose Nr. 350/a „Baigiamosios dezinfekcijos užduotis“, Nr. 353/a „Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas“, Nr. 354/a „Židiniuose atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnalas“.
  26. Baigiamosios dezinfekcijos pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose taisyklės: 20.
  27. Ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dezinfekciją pradėti nuo įėjimo į pastatą laiptinės ir purkšti laiptus, duris, koridorių (grindis) iki patalpos, kur buvo ligonis. Kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dezinfekciją pradėti nuo buto, įstaigos durų dezinfekcijos ir purkšti duris, grindis, iki patalpos, kur buvo ligonis. 20.
  28. Objektus, išvardytus šios tvarkos 4 priede, dezinfekuoti virinimo, šluostymo, mirkymo, purškimo ir kitais būdais. Pirmiausia, dezinfekuoti objektus, turinčius didžiausią pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų perdavimo riziką. 20.
  29. Valgymo indus, baltinius, maisto likučius, žaislus, atsparius 1000 C karščiui, indų plovimo, stalų ir kitų paviršių valymo šluostes 15 min. virinti arba mirkyti dezinfekcijos tirpaluose. 20.
  30. Išskyrų indus (basonus, šlapimo surinkimo ir kt.) mirkyti dezinfekcijos tirpale arba dezinfekuoti, apipurškiant indą ir į indą pripilant dezinfekcijos tirpalo. 20.
  31. Patalpas, sanitarinį transportą, sanitarinius techninius įrenginius (vonias, unitazus, plautuves) ir kitus paviršius dezinfekuoti šluostant arba purškiant dezinfekcijos tirpalu. 20.
  32. Patalpų, indų, baltinių dezinfekciją atlikti, laikantis tirpalų sunaudojimo normų (vidutinių rekomenduojamų tirpalų kiekių) 1 kvadratiniam metrui dezinfekuojamo paviršiaus. Paviršių šluostymui, sunaudoti 50–100 ml, o purškimui – 300–500 ml dezinfekuojančio tirpalo. 20.
  33. Vienam indų komplektui (lėkštutė, puodelis, didelė lėkštė, maža lėkštė, stalo įrankiai) mirkymui sunaudoti ne mažiau kaip 2000 ml tirpalo, o 1 kg skalbinių – ne mažiau kaip 4000 ml litrų dezinfekuojančio tirpalo. Jei išskyroms surinkimo induose, dezinfekuoti naudojami chloro preparatų (chlorkalkių, kalio hipochlorito) milteliai, išskyras užpilti santykiu 5:1 (5 dalims išskyrų ir 1 dalis miltelių). Izocianūratų granules skysčiams dezinfekuoti naudoti pagal gamintojų rekomendacijas. 20.
  34. Drabužius, patalynę, avalynę, žaislus ir kitus minkštus daiktus surinkti, surūšiuoti, sudėti į maišus dezinfekcijai (dezinsekcija) garinėse ir kombinuotose kamerose. Vandens garais dezinfekuoti medvilninius, vilnonius drabužius, patalynę, žaislus ir kitus minkštus daiktus iš šių audinių. Vandens garų-oro mišiniu – medvilninius, vilnonius, natūralaus ir sintetinio šilko daiktus, o vandens garų-oro – formalino mišiniu – kailinius, odinius, guminius, sintetinius (triacetato, acetato, viskozės ir kt.) daiktus. Drabužius, patalynę, žaislus ir kitus minkštus daiktus kamerose dezinfekuoti šios tvarkos 5 priede išvardytais būdais, režimais. 20.
  35. Dezinfekuojant daiktus dezinfekcijos kameroje, laikytis kameros gamintojo rekomenduojamos daiktų sudėjimo tvarkos, formalino ir amoniako, kuris naudojamas formalinui neutralizuoti, apdorojant garo-oro formalino būdu, normų.
  36. Cheminės dezinfekcijos (dezinsekcijos) priemones pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose parinkti pagal įtariamos pavojingos ir ypač pavojingos užkrečiamosios ligos sukėlėjo arba pernešėjų (nariuotakojų) atsparumą dezinfekcijos (dezinsekcijos) preparato aktyviosioms medžiagoms.
  37. Cheminės dezinfekcijos (dezinsekcijos) preparatai ir prietaisai (purkštuvai, aerozolių generatoriai) turi būti įteisinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir tinkami objektų baigiamajai dezinfekcijai (dezinsekcijai) užkrečiamųjų ligų židiniuose.
  38. Cheminės dezinfekcijos (dezinsekcijos) preparatus naudoti pagal gamintojų rekomendacijas, pateiktas vartotojo instrukcijose (aprašymuose) lietuvių kalba.
  39. Cheminės dezinfekcijos preparato vartotojo instrukcijoje būtina ši informacija: preparato sudėtis, aktyviųjų medžiagų pavadinimai, antimikrobinės ir kitos savybės, paskirtis, naudojimo aprašymas (apdorojimo būdai, dozavimas, dezinfekcijos trukmė), darbuotojų saugos reikalavimai (asmeninės apsauginės priemonės ir kt.).
  40. Baigiamosios dezinfekcijos kokybei įvertinti rekomenduojama vizualiai ir laboratoriniais tyrimais patikrinti ne mažiau kaip 1 proc. baigiamųjų dezinfekcijų, atliktų butuose, ir ne mažiau kaip 10 proc. – vaikų įstaigose. Atliekant židinio baigiamosios dezinfekcijos kokybės laboratorinius tyrimus, reikia ištirti ne mažiau kaip 10 plovinių nuo dezinfekuotų daiktų ir dezinfekcijos medžiagų (vandenilio peroksido koncentrato ir chloro preparatų miltelių ir iš jų pagamintų tirpalų) bandinių.
  41. Baigiamosios dezinfekcijos pakartotinai atlikti nereikia, jei parodomieji mikroorganizmai (žarninė lazdelė, stafilokokai, mielių ir pelėsiniai grybeliai) randami ne daugiau kaip 0,5 proc. tirtų plovinių, o dezinfekcijos medžiagų bei tirpalų koncentracija atitinka reikalaujamą.
  42. Baigiamosios dezinfekcijos kontrolės rezultatus įrašyti į sveikatos statistikos apskaitos formas Nr. 356/a. „Dezinfekcinių medžiagų tyrimo protokolas“, Nr. 205-1/a „Siuntimas sanitariškai bakteriologiškai tirti. Tiriamoji medžiaga-nuoplovos“, Nr. 359/a „Dezinfekavimo laboratorinės kontrolės žurnalas“. ______________ Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos 1 priedas PAVOJINGŲ IR YPAČ PAVOJINGŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ, KURIŲ ŽIDINIUOSE ATLIEKAMA NUOLATINĖ DEZINFEKCIJA, SĄRAŠAS Ligų pavadinimai Ligų kodai pagal TLK-10
  43. Maras A20
  44. Cholera A00
  45. Beždžionių raupai B04
  46. Epideminė šiltinė A75
  47. Dėmėtoji šiltinė A77
  48. Grįžtamoji karštligė (erkių platinama riketsiozė) A68
  49. Ku – karštligė (plaučių forma) A78
  50. Juodligė A22
  51. Ebola virusinė liga A98.4
  52. Lassa karštligė A96.2
  53. Marburgo virusinė liga A98.3
  54. Krymo-Kongo hemoraginė karštligė A98.0
  55. Hemoraginė karštligė su inkstiniu sindromu A98.5
  56. Vidurių šiltinė ir paratifai A01
  57. Kitos salmoneliozės A02
  58. Šigeliozės A03
  59. Ekstraintestininė jersiniozė A28.2
  60. Kitos bakterinės žarnyno infekcijos A04
  61. Ūminis hepatitas A B15
  62. Ūminis hepatitas E B17.2
  63. Enterovirusinė infekcija, nepatikslinta B34.1
  64. Ūminis poliomielitas A80
  65. Virusinės ir kitos patikslintos žarnyno infekcijos A08
  66. Diarėja (viduriavimas) ir gastroenteritas, kurie gali būti infekcinės kilmės A09
  67. Difterija A36
  68. Kvėpavimo organų tuberkuliozė A15, A16
  69. Raupsai A30
  70. Ornitozė, psitakozė A70
  71. Dermatofitijos (susna, mikrosporija, trichofitija, pėdos grybelis) B35
  72. Niežai B86
  73. Gripas, ūminis nazofaringitas (ūminis infekcinis rinitas) J10, J11, J00
  74. Skarlatina A38 ______________ Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos 2 priedas PAVOJINGŲ IR YPAČ PAVOJINGŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ, KURIŲ ŽIDINIUOSE ATLIEKAMA BAIGIAMOJI DEZINFEKCIJA (DEZINSEKCIJA, DERATIZACIJA), SĄRAŠAS Ligų pavadinimai Ligų kodai pagal TLK-10
  75. Maras A20
  76. Cholera A00
  77. Beždžionių raupai B04
  78. Epideminė šiltinė A75
  79. Dėmėtoji šiltinė (erkių platinama riketsiozė) A77
  80. Grįžtamosios karštligės A68
  81. Ku – karštligė (plaučių forma) A78
  82. Juodligė A22
  83. Ebola virusinė liga A98.4
  84. Lassa karštligė A96.2
  85. Marburgo virusinė liga A98.3
  86. Krymo-Kongo hemoraginė karštligė A98.0
  87. Hemoraginė karštligė su inkstiniu sindromu A98.5
  88. Vidurių šiltinė ir paratifai A01
  89. Kitos salmoneliozės A02
  90. Šigeliozės A03
  91. Ekstraintestininė jersiniozė A28.2
  92. Kitos bakterinės žarnyno infekcijos A04
  93. Ūminis hepatitas A B15
  94. Ūminis hepatitas E B17.2
  95. Enterovirusinė infekcija, nepatikslinta B34.1
  96. Ūminis poliomielitas A80
  97. Virusinės ir kitos patikslintos žarnyno infekcijos A08
  98. Diarėja (viduriavimas) ir gastroenteritas, kurie gali būti infekcinės kilmės A09
  99. Difterija A36
  100. Kvėpavimo organų tuberkuliozė A15, A16
  101. Raupsai A30
  102. Ornitozė, psitakozė A70
  103. Dermatofitijos (susna, mikrosporija, trichofitija, pėdos grybelis) B35
  104. Niežai B86
  105. Pedikuliozė B85
  106. Tuliaremija A21
  107. Leptospirozė A27 ______________ Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos 3 priedas PAVOJINGŲ IR YPAČ PAVOJINGŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ, KURIŲ ŽIDINIUOSE ATLIEKAMA KAMERINĖ DEZINFEKCIJA (DEZINSEKCIJA), SĄRAŠAS Ligų pavadinimai Ligų kodai pagal TLK-10
  108. Maras A20
  109. Cholera A00
  110. Beždžionių raupai B04
  111. Epideminė šiltinė A75
  112. Dėmėtoji šiltinė (erkių platinama riketsiozė) A77
  113. Ku – karštligė (plaučių forma) A78
  114. Juodligė A22
  115. Ebola virusinė liga A98.4
  116. Lassa karštligė A96.2
  117. Marburgo virusinė liga A98.3
  118. Krymo-Kongo hemoraginė karštligė A98.0
  119. Hemoraginė karštligė su inkstiniu sindromu A98.5
  120. Difterija A36
  121. Kvėpavimo organų tuberkuliozė A15, A16
  122. Raupsai A30
  123. Dermatofitijos (susna, mikrosporija, trichofitija, pėdos grybelis) B35
  124. Niežai B86
  125. Pedikuliozė B85 ______________ Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos 4 priedas OBJEKTŲ, KURIE DEZINFEKUOJAMI UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ ŽIDINIUOSE, SĄRAŠAS Ligų pavadinimai/Objektų pavadinimai Žarnyno infekcijos,ornitozė,psitakozė Maras Virusinės hemoraginės karštligės Difterija,beždžionių raupai Kvėpavimo organų tuberkuliozė,raupsai Dermatofitijos Juodligė Epideminė ir dėmėtoji šiltinės,grįžtamoji karštligė 1 2 3 4 5 6 7 8 9
  126. Išskyros (vėmalai, fekalijos, šlapimas, skrepliai, pūliai) + + + + + +
  127. Išskyrų indai (basonai, šlapimo surinkimo ir kt.), jų valymo šepečiai + + + + + +
  128. Valgymo indai + + + + +
  129. Šluostės, kempinės indams plauti, stalams šluostyti + + + + +
  130. Maisto atliekos + + + + +
  131. Patalpos + + + + + + + +
  132. Slaugos priemonės (šildytuvai, ledo pūslės, klijuotės ir kt.) + + + + + +
  133. Sanitarinis transportas + + + + + + +
  134. Baltiniai (ligonio baltiniai, lovos skalbiniai, kojinės, nosinės ir kt.) + + + + + + +
  135. Žaislai + + + + + +
  136. Patalynė (čiužiniai, pagalvės, antklodės) + + + + + + + +
  137. Ligonio drabužiai ir kiti minkšti daiktai, pirštinės, avalynė + + + + + + +
  138. Sanitarinė-techninė įranga (vonios, plautuvės, unitazai) + + + + + +
  139. Nuotėkos (vanduo, išplovus valgymo indus, po ligonio prausimo + + + + +
  140. Lauko išvietės, šiukšliadėžės ir kt. + + + + +
  141. Valymo inventorius (šluostės ir kt.) + + + + + + + ______________ Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos 5 priedas MINKŠTŲ DAIKTŲ KAMERINĖS DEZINFEKCIJOS (DEZINSEKCIJOS) BŪDAI, REŽIMAI I. DEZINFEKCIJA (DEZINSEKCIJA) VANDENS GARAIS Ligos pavadinimas/Objekto pavadinimas Cholera, maras, difterija Tuberkuliozė, raupsai Virusinės hemoraginės karštligės Dermatofitijos Juodligė Epideminė ir dėmėtoji šiltinės, niežai, pedikuliozė Drabužiai 100°C, 10 min. 100°C, 10 min. 100°C, 10 min. 100°C, 30 min. 100°C, 30 min. 100°C, 5 min. Patalynė 100°C, 60 min. arba 100°C, 60 min. arba 100°C, 60 min. arba 100°C, 60 min. arba 100°C, 30 min. arba 104-111°C, slėgis 0,2-0,5 barai, 40 min. 104-111°C, slėgis 0,2-0,5 barai, 40 min. 104-111°C, slėgis 0,2-0,5 barai, 40 min. 104-111°C, slėgis 0,2-0,5 barai, 40 min. 104-111°C, slėgis 0,2-0,5 barai, 60 min. 104-111°C, slėgis 0,2-0,5 barai, 10 min. II. DEZINFEKCIJA (DEZINSEKCIJA) VANDENS GARŲ IR ORO MIŠINIŲ Medvilniniai, vilnoniai drabužiai, 80-90°C, 10 min. 80-90°C, 45 min. 97-98°C, 40 min. Medvilniniai, vilnoniai drabužiai, patalynė 80-85°C, 5 min. Patalynė, daiktai iš natūralus šilko, cheminių audinių (sintetikos) 80-90°C, 20 min. 80-90°C, 45 min. Drabužiai, patalynė, daiktai iš cheminių medžiagų (sintetikos) 80-90°C, 30 min. 80-90°C, 40 min. arba 97-98°C, 15 min. 97-98°C, 30 min. Drabužiai ir patalynė (kartu) 80-90°C, 20 min. Odiniai, kailiniai daiktai, avalynė 80-85°C, 5 min. Knygos 70-75°C, 180 min. 70-75°C, 180 min. 70-75°C, 180 min. III. DEZINFEKCIJA (DEZINSEKCIJA) VANDENS GARŲ-ORO-FORMALINO GARŲ MIŠINIU Sintetiniai, odiniai, kailiniai, guminiai daiktai ir avalynė 57-59°C, 45 min. arba 49-51°C, 90 min. arba 40-42°C, 180 min. 57-59°C, 60 min. arba 49-51°C, 240 min. 57-59°C, 45 min. arba 49-51° C, 90 min. arba 40-42° C, 180 min. 55-57° C, 90 min. arba 49-51° C, 300 min. 57-59°C, 165 min. arba 55-57°C, 90 min. arba 49-51°C, 240 min. 57-59°C, 165 min. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.