← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTERIJA IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTERIJA IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA Į S A K Y M A S 1995 m. balandžio 4 d. Nr. 6/18 Vilnius

  1. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 29 d. posėdžio sprendimą (protokolo Nr. 16 XVI klausimas), tvirtiname Savivaldybės tarybos pavyzdinį statutą (pridedamas).
  2. Rekomenduojame savivaldybių taryboms, rengiant savivaldybių tarybų statutus, atsižvelgti į patvirtinto Savivaldybės tarybos pavyzdinio statuto nuostatas. VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTRAS MINDAUGAS STANKEVIČIUS TEISINGUMO MINISTRAS JONAS PRAPIESTIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir Teisingumo ministerijos 1995 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 6/18 SAVIVALDYBĖS TARYBOS PAVYZDINIS STATUTAS I SKYRIUS. TARYBOS KOMPETENCIJA IR VEIKLOS TVARKA I. Bendrosios nuostatos
  3. Savivaldybės tarybos (toliau vadinama – taryba) ir jos suformuotų institucijų kompetenciją bei veiklos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir šis pavyzdinis statutas.
  4. Statutas tvirtinamas ir gali būti keičiamas tik tarybos posėdyje. Sprendimas dėl statuto priėmimo, pakeitimo ir papildymo priimamas nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
  5. Tarybos narys naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos savivaldybės tarybos nario statuso įstatyme (Žin., 1995, Nr. 18-403). II. Tarybos savarankiškoji kompetencija
  6. Taryba savarankiškai: 4.
  7. renka bei atleidžia iš pareigų merą ir mero pavaduotoją; 4.
  8. sudaro komitetus, administracinę bei kitas komisijas, keičia jų sudėtį, tvirtina mero pasiūlytas komitetų ir komisijų pirmininkų kandidatūras, o nutarusi sudaro valdybą; 4.
  9. nustato administracijos struktūrą, etatų skaičių, darbo užmokesčio fondą; 4.
  10. skiria savivaldybės kontrolierių (toliau vadinama- kontrolierius) bei jo pavaduotoją; 4.
  11. priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos suskirstymo į seniūnijas ir nustato jų ribas; 4.
  12. tvirtina tarybos statutą, parengtą šio pavyzdinio statuto pagrindu; 4.
  13. tvirtina mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) bei kontrolieriaus veiklos nuostatus; 4.
  14. nutraukia tarybos narių įgaliojimus prieš terminą Lietuvos Respublikos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo nustatytais atvejais, priėmus šiuo klausimu atitinkamą sprendimą; 4.
  15. tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą; 4.
  16. tvirtina nebiudžetinių fondų ir lėšų sudarymo bei naudojimo tvarką, jų panaudojimo apyskaitą; 4.
  17. skirsto arba įgalioja merą (valdybą, jeigu ji sudaroma) skirstyti papildomas savivaldybės biudžeto lėšas; 4.
  18. tvirtina kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas; 4.
  19. tvirtina iš savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų bendrą asignavimų sumą ir darbo užmokesčio fondą; 4.
  20. įstatymų numatyta tvarka nustato vietines rinkliavas; 4.
  21. priima sprendimus įsteigti, reorganizuoti ar likviduoti veikiančias pagal Įmonių įstatymą savivaldybės įmones ir organizacijas; 4.
  22. priima sprendimus dėl iš savivaldybės biudžeto lėšų išlaikomų įstaigų, įmonių, organizacijų steigimo, reorganizavimo bei likvidavimo; 4.
  23. nustato mokėjimų arba kompensacijų už išperkamus žemės sklypus, naudojimąsi savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtos ištekliais dydį; 4.
  24. tvirtina savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinį planą ir jo pakeitimus, miestų ir miestelių plėtojimo bei kūrimo generalines schemas; 4.
  25. įstatymų nustatyta tvarka steigia ir tvarko savivaldybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus; 4.
  26. nustato savivaldybės sutarčių bei susitarimų su savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, užsienio įmonėmis tvirtinimo tvarką; 4.
  27. gali teikti finansines lengvatas savo sąskaita įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus būtiniausius gyventojų poreikius; 4.
  28. naudojasi bankų kreditais, ima ir teikia paskolas įstatymų nustatyta tvarka, nustato savivaldos vykdomųjų institucijų naudojimosi bankų kreditais bei paskolų ėmimo ir teikimo sąlygas; 4.
  29. nagrinėja tarybos narių keliamus klausimus, priima dėl jų sprendimus; 4.
  30. išklauso mero (valdybos, jei ji sudaroma) bei kitų tarybos suformuotų institucijų ataskaitas, tarybos narių paklausimus administracijos pareigūnams, savivaldybės įmonių, organizacijų vadovams bei priima dėl jų sprendimus; 4.
  31. savo iniciatyva, Vyriausybės atstovo arba kitų institucijų siūlymu ar reikalavimu panaikina ar atšaukia įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar tarybos sprendimams prieštaraujančius tarybos, mero (valdybos, jei ji sudaroma) bei kitų savivaldos institucijų sprendimus ir potvarkius; 4.
  32. tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir miestelių tvarkymo ir švaros, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles, už kurių pažeidimą įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė; 4.
  33. priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas ir dėl prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų; 4.
  34. tvirtina savivaldybės simbolius, teikia siūlymus patvirtinti savivaldybės herbą; 4.
  35. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo; 4.
  36. vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas funkcijas. III. Valstybės deleguotoji tarybos kompetencija
  37. Taryba, vykdydama valstybės deleguotą kompetenciją: 5.
  38. paveda savivaldos institucijoms atlikti civilinės metrikacijos funkcijas, tvarkyti savivaldybės ir valstybinių bei privataus kapitalo įmonių, visuomeninių organizacijų registrą, valdyti valstybinius (nacionalinius ir regioninius) parkus; 5.
  39. kartu su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis organizuoja savivaldybių policiją, civilinę ir priešgaisrinę saugą, įgyvendina kitas įstatymų deleguotas funkcijas.
  40. Savivaldos institucijos, įgyvendindamos deleguotas valstybės funkcijas, vadovaujasi įstatymais, vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. IV. Bendrieji tarybos posėdžių organizavimo klausimai
  41. Posėdis yra pagrindinė tarybos veiklos forma. Posėdis trunka 1 dieną.
  42. Posėdžius, išskyrus pirmąjį, šaukia meras, o jeigu jo nėra – mero pavaduotojas savo iniciatyva arba komiteto, valdybos siūlymu, taip pat kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto skaičiaus tarybos narių, nurodydami svarstytinus klausimus. Meras, mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį ir teikti svarstyti pasiūlymus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką posėdis nesušaukiamas, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių, apie tai registruotu laišku pranešę kitiems tarybos nariams ir paskelbę gyventojams. Jei meras ir jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo vienas iš tarybos narių, išrinktas šio tarybos posėdžio pirmininku.
  43. Apie posėdžio sušaukimą bei parengtus svarstyti klausimus meras, jo pavaduotojas arba 1/3 tarybos narių įgaliotas tarybos narys praneša visiems tarybos nariams ir paskelbia gyventojams ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio pradžios vietinėse masinės informacijos priemonėse.
  44. Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.
  45. Jeigu tarybos narys negali atvykti į posėdį, apie tai jis raštu praneša merui ar jo pavaduotojui, nurodydamas priežastį.
  46. Tarybos posėdžiai paprastai yra vieši. Juose turi teisę dalyvauti ir pasisakyti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, apskrities valdytojas, Vyriausybės atstovas (apskrityje) ir savivaldybės kontrolierius. Be kviestųjų asmenų posėdžiuose taip pat gali dalyvauti įmonių, įstaigų, organizacijų ir gyventojų atstovai, apie tai raštu pranešę merui ne vėliau kaip likus trims dienoms iki posėdžio. Tarybos sprendimu gali būti surengtas uždaras posėdis, kuriame dalyvauja tik tarybos nariai ir posėdį aptarnaujantys administracijos darbuotojai. V. Pirmasis tarybos posėdis
  47. Pirmąjį naujai išrinktos tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Vietos savivaldos įstatyme nustatytais terminais.
  48. Posėdį pradeda ir jam iki mero išrinkimo pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Jeigu rinkimų komisijos pirmininkas posėdžio nešaukia, tarybos nariai renkasi patys Vietos savivaldos įstatyme nustatytais terminais.
  49. Pirmajame tarybos posėdyje atsistatydina meras, valdyba ir kontrolierius, o taryba gali pavesti jiems eiti pareigas, iki bus suformuotos savivaldos vykdomosios institucijos, perimti dokumentai ir priskirtos materialinės vertybės. Po savivaldos vykdomųjų institucijų suformavimo darbo sutartys su minėtais pareigūnais negali tęstis ilgiau kaip vieną mėnesį. VI. Tarybos posėdžiui pateikiamų svarstyti klausimų rengimas
  50. Klausimus svarstyti tarybai pateikia meras, mero pavaduotojas, komitetai, frakcijos ir tarybos nariai. Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, kuriame numato pranešėjus ir papildomus pranešėjus bei laiką klausimams svarstyti, sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu komitetui, frakcijai, kontrolieriui ar Vyriausybės atstovui (apskrityje) pasiūlius. Posėdžio darbotvarkę tvirtina ir papildomus klausimus į darbotvarkę įtraukia taryba posėdžio pradžioje. Papildomi klausimai, reikalaujantys neatidėliotino svarstymo, įtraukiami į darbotvarkę tarybos sprendimu, jei autorius pateikia sprendimo projektą.
  51. Svarstytinų klausimų sprendimų projektai su komitetų išvadomis pateikiami merui likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki posėdžio.
  52. Sprendimų projektai turi būti suderinti su atitinkamais tarybos komitetais bei administracijos padaliniais. Sprendimų projektuose turi būti nurodytos priemonės ir pavedimai, vykdytojai ir įvykdymo terminai bei lėšų poreikis, reikalingas sprendimo įgyvendinimui. Komitetams ir administracijos padaliniams atsisakius derinti sprendimo projektą, turi būti raštu nurodomi motyvai. Taryba nusprendžia, ar įtraukti šį klausimą į darbotvarkę.
  53. Sprendimų projektai gali būti skelbiami spaudoje svarstyti visuomenei. Skelbiant projektą turi būti nurodomi jo rengėjai ir iniciatoriai. Atiduodamą skelbti sprendimo projektą vizuoja meras.
  54. Taryba privalo atidėti komiteto kompetencijos klausimo svarstymą, jei jis nebuvo svarstytas komiteto posėdyje.
  55. Jeigu gaunami keli alternatyvūs to paties sprendimo projektai, jie nagrinėjami kartu ir pasirenkamas vienas iš jų. VII. Tarybos posėdžio darbo tvarka
  56. Kiekvieno posėdžio pradžioje registruojami tarybos nariai ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.
  57. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma (yra kvorumas).
  58. Posėdyje svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių šio statuto nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai.
  59. Posėdžiui pirmininkauja meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas. Tarybos pavedimu pirmininkauti gali padėti bet kuris tarybos narys. Posėdžio pirmininkas: 25.
  60. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką; 25.
  61. tikrina, ar posėdyje yra kvorumas; 25.
  62. stebi, kad būtų laikomasi tarybos statuto; 25.
  63. suteikia žodį tarybos nariams ir, jeigu taryba neprieštarauja, kitiems asmenims, vadovauja svarstymo eigai; 25.
  64. kontroliuoja pasisakymų trukmę ir jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali nutraukti kalbėtoją; 25.
  65. jeigu klausimas svarbus ir taryba neprieštarauja, gali pratęsti pasisakymo laiką; 25.
  66. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės; 25.
  67. pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis statutu nustato balsavimo tvarką ir pagal balsų skaičiavimo komisijos pateiktus duomenis skelbia atviro balsavimo rezultatus; 25.
  68. pasiūlo tarybos nariams pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius ar kitus asmenis, jeigu jie trukdo posėdžiui; 25.
  69. daro tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko statuto, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja tarybą, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui, o esant reikalui, perduoda juos svarstyti etikos klausimus nagrinėjančiai komisijai.
  70. Posėdžio trukmę nustato taryba, tvirtindama darbotvarkę. Posėdžio eigoje darbotvarkės pakeitimai galimi, jei už tai balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių tarybos narių.
  71. Pranešėjų bei papildomų pranešėjų kalbos laiką pasiūlo meras ir tvirtina taryba. Po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į tarybos narių klausimus. Klausinėjimo laiką nustato taryba. Tarybos narys gali pateikti pranešėjui du klausimus.
  72. Tarybos narių pasisakymams skiriamos 5 minutės. Svarstomu klausimu tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Jam papildomai gali būti suteiktos 2 minutės. Tik posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbantįjį. Norintys kalbėti iš anksto registruojami posėdžio sekretoriate. Pirmiausia kalba užsiregistravę tarybos nariai ir tokia eile, kaip užsiregistravo. Posėdžio pirmininkas gali leisti pasisakyti iš anksto neužsiregistravusiems tarybos nariams po to, kai kalbėjo visi užsiregistravę. Jeigu tarybos narys be įspėjimo išėjo iš posėdžių salės ir jo nėra, kai pirmininkaujantis suteikia jam žodį, jis laikomas atsisakiusiu pasisakyti.
  73. Diskusijos baigiamos, kai pasibaigia klausimui svarstyti skirtas laikas arba to pageidauja tarybos nariai ir nusprendžia taryba. Posėdžio pirmininkas informuoja, kiek žmonių buvo užsirašę ir kiek kalbėjo. Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis dėl laiko stokos, pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais pateikia raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo arba pateikiami tarybos sudarytai redakcinei komisijai.
  74. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjai ir papildomi pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos.
  75. Posėdyje svarstomų klausimų sprendimų projektai ir, esant reikalui, papildoma medžiaga tarybos nariams pateikiami ne vėliau kaip trys dienos iki posėdžio. Išimties atveju jis gali būti pateiktas prieš to klausimo įtraukimą į dienotvarkę.
  76. Tarybos sprendimo projekto pataisas tarybos nariai pateikia posėdžio pirmininkui raštu. Tarybos nariui suteikiamas žodis pataisai pagrįsti. Komitetui prašant, jam perduodamos svarstyti tarybos sprendimų projektų pataisos. Už kiekvieną pateiktą pataisą balsuojama atskirai.
  77. Galutiniam sprendimo projektui rengti gali būti sudaroma redakcinė komisija, kuri išsirenka pirmininką. Jis praneša tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato tarybai sprendimo projektą.
  78. Tarybos sprendimai priimami atviru, slaptu ar vardiniu balsavimu. Balsuoti gali tik posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai. Atvirai balsuojama rankos pakėlimu arba naudojama atviro balsavimo elektroninė sistema. Pastaruoju atveju balsavusių tarybos narių pavardės ir balsavimo rezultatai gali būti parodomi ekrane, jei to pageidauja ne mažiau kaip 5 tarybos nariai. Slaptai balsuojama šiame statute numatytais atvejais, o taip pat nusprendus tarybai, kai pageidauja ne mažiau kaip 5 tarybos nariai. Šiuo būdu paprastai balsuojama pertraukos metu naudojant specialios formos balsavimo biuletenius arba slapto balsavimo elektroninę sistemą. Balsavimo biuletenius tvirtina taryba, o tarybos nariams juos išduoda balsų skaičiavimo komisija. Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose paliktų pavardžių skaičius viršija renkamų pareigūnų skaičių arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkimui duotas teiginys. Papildomai įrašytos pavardės ir teiginiai neskaičiuojami. Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti rašomos pavardės kandidatų tik į vienas pareigas. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama. Slapto balsavimo rezultatus skelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Balsavimas gali būti vardinis, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. Šiuo atveju kiekvienas tarybos narys turi užpildyti balsavimo biuletenį, jį pasirašyti ir įteikti balsų skaičiavimo komisijai. Posėdžio pirmininkas skelbia, kaip balsavo kiekvienas tarybos narys, o šis atsistojęs tai patvirtina. Balsuojant rankos pakėlimu ar biuleteniais, balsus skaičiuoja tarybos paskirta balsų skaičiavimo komisija. Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti nagrinėjamas tik kitame tarybos posėdyje. Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Antruoju atveju balsuojama „už vieną teiginį“, kitus išbraukiant. Alternatyvūs teiginiai paprastai pateikiami balsavimui pagal pateikimo svarstyti eilę. Esant reikalui, posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo tvarką, jei sutinka pasiūlymo autorius ar autoriai.
  79. Tarybos sprendimai, išskyrus atvejus, numatytus šiame pavyzdiniame statute, priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi meras. Tarybos narys neturi balsavimo teisės, kai sprendžiami su juo susiję turtiniai ir finansiniai klausimai. VIII. Tarybos narių paklausimai
  80. Paklausimu laikomas toks savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio tarybos narys ar jų grupė tarybos posėdžio metu kreipėsi į savivaldybės pareigūną, savivaldybės ir kitų įmonių ir organizacijų vadovus. Paklausimu gali būti laikomas ir toks klausimas, kurio reikšmingumą balsuodama pripažįsta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Su paklausimu tarybos narys arba jų grupė gali žodžiu arba raštu kreiptis į merą, tarybos renkamus ar skiriamus pareigūnus, savivaldybės ir kitų įmonių bei organizacijų vadovus.
  81. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų pareigūną, į kurį jis kreipiasi ir kokio atsakymo – žodžiu ar raštu – laukia. Paklausimus raštu registruoja savivaldybės meras. Atsakymo į paklausimą terminas negali viršyti 10 dienų. Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą terminą, bet ne ilgesnį kaip vieno mėnesio nuo paklausimo gavimo. Ar paklausimo svarstymą įtraukti į tarybos posėdžio darbotvarkę, sprendžia taryba. Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo pateikėjas (pateikėjai) arba bent vienas iš pateikėjų. Kai paklausimo pateikėjas (pateikėjai) posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) negali pirmininkauti tarybos posėdžiui, kai nagrinėjamas jo paklausimas.
  82. Apsvarsčiusi vadovo, kuriam adresuotas tarybos nario (narių) paklausimas, atsakymą, taryba priima dėl jo sprendimą. Sprendimo projektą pateikia paklausimo (autorius) autoriai. Administratorius reguliariai informuoja tarybą, kaip vykdomi sprendimai dėl tarybos narių paklausimų. IX. Mero, mero pavaduotojo, valdybos narių rinkimas, kontrolieriaus ir jo pavaduotojo skyrimas ir atleidimas iš pareigų
  83. Naujai išrinktos tarybos mero pavaduotojas ir valdybos nariai (jeigu sudaroma valdyba) renkami tarybos posėdyje tarybos įgaliojimų laikui. Merui, mero pavaduotojui ir valdybos nariams atsistatydinus, mirus arba tarybai juos atšaukus, naujas meras, mero pavaduotojas ir valdybos nariai renkami artimiausiame tarybos posėdyje. Meras, mero pavaduotojas ir valdybos nariai renkami iš tarybos narių slaptu balsavimu.
  84. Kandidatus į mero pareigas gali siūlyti visi tarybos nariai, taip pat frakcijos. Pasiūlymui turi pritarti bent vienas tarybos narys. Tarybos narys gali siūlyti tik vieną ir pritarti tik vienam kandidatui.
  85. Baigus siūlyti kandidatus, posėdžio pirmininkas perskaito visų kandidatų pavardes ir paprašo jų sutikimo balotiruotis.
  86. Pasiūlyti kandidatai, jų pavardžių abėcėlės tvarka, paskelbia savo būsimos veiklos programas, atsako į tarybos narių klausimus. Tarybos nariai apsvarsto kandidatų pateiktas programas. Po programų svarstymo kandidatams suteikiamas baigiamasis žodis. Veiklos programoms paskelbti skiriama iki 15 minučių, klausimams-20, baigiamajam žodžiui – 5 minutės.
  87. Rinkimų biuletenio pavyzdį tvirtina taryba. Į rinkimų biuletenį abėcėlės tvarka įrašomos visų sutikusiųjų balotiruotis kandidatų vardai ir pavardės.
  88. Už balsavimo organizavimą atsakinga tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Ji antspauduoja balsavimo biuletenius ir išduoda juos tarybos nariams. Gavę balsavimo biuletenį, tarybos nariai pasirašo rinkimų biuletenių išdavimo sąraše.
  89. Balsuojantysis rinkimų biuletenyje palieka tik vieną kandidato, už kurį jis balsuoja, pavardę ir išbraukia kitų kandidatų pavardes. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio balsavimo biuleteniai, taip pat biuleteniai, kuriuose palikta daugiau kaip vienas kandidatas. Papildomai įrašytos pavardės neskaičiuojamos.
  90. Kandidatas yra laikomas išrinktu, jei už jį balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma. Jeigu buvo pasiūlyti tik du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, kandidatai kitame tarybos posėdyje siūlomi pakartotinai. Jeigu buvo pasiūlyti daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, balsavimas kartojamas ir į biuletenį įrašomos dviejų daugiausia balsų gavusių kandidatų pavardės. Jeigu daugiau kaip du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, balsavimas kartojamas ir į biuletenį įrašomos visų kandidatų pavardės. Jeigu balsavimas nesumažina kandidatų skaičiaus, kitame tarybos posėdyje kandidatai siūlomi iš naujo.
  91. Prieš kiekvieną balsavimą kandidatas gali atšaukti savo sutikimą balotiruotis.
  92. Slapto balsavimo rezultatus tvirtina taryba.
  93. Mero pavaduotojo kandidatūrą siūlo meras. Tame pačiame tarybos posėdyje paprastai siūlomas vienas kandidatas. Tą patį kandidatą pakartotinai galima siūlyti tik vieną kartą. Kandidatūrų į mero pavaduotojus svarstymas ir rinkimai vyksta tokia pačia tvarka, kaip ir renkant merą.
  94. Kontrolierių skiria taryba slaptu balsavimu savo įgaliojimų laikui. Kontrolieriumi gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Kontrolierius ir jo teikimu – kontrolieriaus pavaduotojas skiriami šio statuto 39-50 straipsniuose nustatyta tvarka.
  95. Meras, mero pavaduotojas, valdybos nariai (jei taryba nusprendžia išrinktus valdybos narius nuolatinai įdarbinti), kontrolierius, jo pavaduotojas, po jų išrinkimo į šias pareigas, turi atsisakyti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat darbo kitose valstybinėse ar privačiose įmonėse.
  96. Mero, mero pavaduotojo, valdybos narių (jei valdyba renkama), kontrolieriaus, jo pavaduotojo atleidimas iš pareigų prieš terminą svarstomas tarybos posėdyje, jeigu to pageidauja jie patys arba reikalauja ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių. Toks reikalavimas turi būti raštu pateikiamas merui, kuris šį klausimą įtraukia į artimiausio tarybos posėdžio darbotvarkę.
  97. Sprendimas dėl mero, mero pavaduotojo, valdybos narių, kontrolieriaus, jo pavaduotojo atleidimo priimamas slaptu balsavimu. Pareigūnas laikomas atleistu, jei už tai balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
  98. Jei sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją, valdybos narį, kontrolierių ir jo pavaduotoją nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų, išskyrus tuos atvejus, kai įsigalioja teismo nuosprendis dėl jų padarytų nusikaltimų, jie neatsisako kito darbo ar pareigų ir kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas. X. Valdybos sudarymas
  99. Taryba gali nuspręsti ir savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių sudaryti kolegialią vykdomąją instituciją – valdybą, nustatydama ir jos narių skaičių.
  100. Jeigu valdyba sudaroma, į ją pagal pareigas įeina meras ir mero pavaduotojas. Valdybos narių kandidatūras tarybai tvirtinti teikia meras.
  101. Už kiekvieną valdybos narį balsuojama atskirai slaptu balsavimu. XI. Tarybos komitetų, frakcijų, komisijų sudarymas
  102. Tarybos komitetai – tai tarybos organai, sudaromi klausimams preliminariai nagrinėti, rengti ir teikti tarybai, merui, valdybai bei kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi tarybos, mero, valdybos sprendimai. Taryba mero siūlymu renka komitetų pirmininkus.
  103. Savo politiniams tikslams įgyvendinti tarybos nariai gali jungtis į frakcijas. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 tarybos nariai. Kiekvienas tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos nariu. Frakcijos gali jungtis į koalicijas ir veikti kaip viena frakcija. Frakcijos pačios nustato darbo tvarką, išsirenka vadovą.
  104. Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją, teikia merui pareiškimą. Apie frakcijos įkūrimą meras turi paskelbti artimiausiame tarybos posėdyje.
  105. Pasikeitus frakcijos pavadinimui, sudėčiai ar vadovui, frakcijai iširus ar nutraukus veiklą, taip pat susidarius koalicijai, turi būti raštu pranešta merui, kuris tai paskelbia artimiausiame tarybos posėdyje.
  106. Taryba gali sudaryti komisijas bet kuriam klausimui ištirti, parengti ar kitiems tarybos pavedimams atlikti. Sudarant tokią komisiją, apibrėžiamas jos veiklos tikslas, nustatomas narių skaičius, mero teikimu išrenkamas pirmininkas. XII. Tarybos posėdyje priimtų dokumentų įforminimas ir skelbimas
  107. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Protokolą ir tarybos sprendimus pasirašo meras. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo rinkimų komisijos ar posėdžio pirmininkas.
  108. Posėdžio protokole nurodoma: tarybos pavadinimas, posėdžio vieta ir laikas, posėdžio eilės numeris, tarybos narių skaičius, kiek jų dalyvavo posėdyje, kiek nedalyvavo, kiek dalyvavo svečių ir kviestųjų asmenų, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė ir pareigos, diskusijose dalyvavusių asmenų vardai ir pavardės, pareigos, taip pat pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams ir papildomiems pranešėjams vardai ir pavardės, trumpas šių kalbų ir paklausimų išdėstymas, priimtų sprendimų sąrašas ir balsavimo rezultatai. Prie posėdžio protokolo pridedama: tarybos priimti sprendimai, posėdyje nedalyvavusių tarybos narių sąrašas, posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašas, pranešimai ir papildomi pranešimai, posėdžio pirmininkui raštu perduoti siūlymai ir pastabos tų tarybos narių, kurie buvo užsirašę kalbėti, tačiau negavo žodžio dėl to, kad diskusijos buvo nutrauktos. Už priimtų dokumentų įforminimą ir protokolo sutvarkymą atsako administratorius.
  109. Posėdis stenografuojamas arba daromas jo magnetofoninis įrašas. Stenogramos ir įrašai saugomi tarybos nustatytą laiką.
  110. Priimti tarybos sprendimai, prieš perduodant pasirašyti merui, pateikiami vizuoti projektą rengusio komiteto ar komisijos pirmininkui, tarybos nariui.
  111. Tarybos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu taryba nenusprendžia kitaip. Tarybos sprendimą meras turi pasirašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po tarybos posėdžio.
  112. Taryba privalo sudaryti savivaldybės gyventojams sąlygas susipažinti su tarybos sprendimais.
  113. Posėdžio protokolas kartu su priedais sutvarkomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per dvi savaites po įvykusio posėdžio.
  114. Tarybos nariai ir savivaldybės teritorijos gyventojai gali susipažinti su posėdžių protokolais ir jų priedais tarybos nustatyta tvarka. Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo artimiausiame tarybos posėdyje. Jei yra ginčytinų klausimų, po praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo taryba priima atitinkamą sprendimą.
  115. Tarybos posėdžio protokolo išrašas tarybos nariui daromas jo prašymu, kitais atvejais – tik mero sprendimu.
  116. Tarybos sprendimai gali būti skelbiami spaudoje, per radiją, televiziją.
  117. Tarybos sprendimus atitinkamoms valstybinėms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei pareigūnams administratorius perduoda ne vėliau kaip per savaitę po posėdžio.
  118. Oficialius mero pasirašytus pranešimus apie tarybos posėdžius rengia ir skelbia administracija. XIII. Tarybos darbo planavimas
  119. Taryba savo darbą planuoja pusmečiui. Tarybos darbo plano projektą rengia meras, gavęs tarybos komitetų, frakcijų, komisijų, valdybos ir tarybos narių pasiūlymus.
  120. Planas sudaromas tokia tvarka: tarybos komitetai, komisijos, frakcijos, valdyba bei tarybos nariai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kito pusmečio pradžios pateikia merui savo pasiūlymus dėl tarybos posėdžiuose svarstytinų klausimų bei kitų renginių; meras apibendrina pasiūlymus, parengia pusmečio darbo plano projektą ir per dvi savaites pateikia svarstyti komitetams. Pusmečio darbo planas tvirtinamas tarybos posėdyje. Darbo plane nurodoma: tarybos posėdžių laikas, numatomi svarstyti klausimai bei atsakingi už jų parengimą; komitetų posėdžiai ir numatomi svarstyti klausimai; susitikimai su gyventojais; priimtų tarybos sprendimų įgyvendinimo kontrolė; kiti renginiai.
  121. Darbo planas siunčiamas tarybos komitetams, frakcijoms, valdybai, administracijai ir skelbiamas vietos spaudoje. XIV. Tarybos sprendimų įgyvendinimas ir kontrolė
  122. Savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą organizuoja meras.
  123. Už sprendimų ir juose esančių pavedimų vykdymo kontrolės organizavimą atsako meras, o už praktišką įgyvendinimą – jo įgalioti pareigūnai.
  124. Visi gaunami sprendimai registruojami atitinkamame administracijos skyriuje tam skirtuose žurnaluose raštvedybos instrukcijos nustatyta tvarka. Sprendimai su mero rezoliucija ir kontrolės atžyma perduodami atsakingam administracijos darbuotojui, kuris užpildo kontrolės korteles, parengia kontrolinę bylą, kurioje be kontroliuojamo dokumento segamos atžymos ar kita medžiaga. Byla perduodama vykdytojui, kontrolės kortelė lieka atitinkamame administracijos skyriuje.
  125. Sprendimo užduotis yra įvykdyta tada, kai yra išspręsti visi jame pateikti klausimai ir duotas išsamus atsakymas tarybai.
  126. Įvykdžius sprendimo užduotį, jis kartu su papildoma medžiaga grąžinamas į atitinkamą administracijos skyrių ir ten saugomas nustatyta tvarka.
  127. Ne rečiau kaip kartą per pusmetį tarybos posėdyje meras pateikia informaciją apie tarybos sprendimų vykdymą.
  128. Taryba ne rečiau kaip kartą per metus turi informuoti gyventojus apie savo ir jos suformuotų institucijų veiklą.
  129. Meras (valdyba) rengia gyventojų susirinkimus, kuriuose ne rečiau kaip kartą per metus pateikia informaciją apie savivaldybės reikalus, taip pat kartą per metus ir pagal reikalavimą atsiskaito už savo veiklą tarybai. XV. Gyventojų priėmimo organizavimas, jų pasiūlymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimas
  130. Savivaldybės meras, jo pavaduotojas, kontrolierius, kiti pareigūnai privalo asmeniškai priimti gyventojus tarybos nustatyta tvarka ir periodiškumu.
  131. Už gyventojų priėmimo organizavimą, jų pareiškimų, skundų ir pasiūlymų (toliau – pareiškimų) nagrinėjimą atsako meras. Jis nustato gyventojų priėmimo tvarką ir skelbia apie tai vietos spaudoje.
  132. Raštvedybą, susijusią su gyventojų pareiškimais, tvarko atitinkamas administracijos skyrius.
  133. Pareiškimai turi būti išnagrinėti per mėnesį nuo jų gavimo dienos, o papildomo tyrimo bei patikrinimo nereikalaujantys pareiškimai – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. Kai pareiškimui išnagrinėti reikia patikrinimo, papildomos medžiagos, jų nagrinėjimo terminą gali pratęsti meras, bet ne ilgiau kaip mėnesį. Apie tai pranešama pareiškimą pateikusiam asmeniui.
  134. Apie pareiškimo nagrinėjimo rezultatus raštu pranešama jį pateikusiam gyventojui. Jei pareiškimas atmetamas, būtinai nurodomi atmetimo motyvai.
  135. Tarybos nariai jų adresu gautus rinkėjų pareiškimus nagrinėja patys arba siunčia juos svarstyti atitinkamai institucijai. Apie nagrinėjimo rezultatus pareiškėją informuoja pats tarybos narys.
  136. Tarybos ar tarybos nario vardu gauti pareiškimai gali būti nagrinėjami tarybos komitetuose. Pareiškimai, kurie jau buvo nagrinėti mero ar administracijos, tačiau rezultatai pareiškėjų netenkina, komiteto siūlymu gali būti svarstomi taryboje.
  137. Gyventojų pareiškimų vykdymą kontroliuoja atitinkamas administracijos skyrius ta pačia tvarka, kaip ir dėl kitų dokumentų užduočių vykdymo. XVI. Savivaldybės raštvedyba
  138. Raštvedyba savivaldybėje tvarkoma valstybine kalba, vadovaujantis raštvedybos standartu LST-92 pagal norminių ir metodinių dokumentų reikalavimus.
  139. Atitinkamas administracijos padalinys: 95.
  140. peržiūri gautą korespondenciją, atlieka pirminį jos tvarkymą, registruoja, pateikia pagal paskirtį ir su administratoriaus arba mero rezoliucija atiduoda ją vykdytojams; 95.
  141. tvarko siunčiamąją korespondenciją, registruoja ją ir išsiunčia. Siunčiamus dokumentus pasirašo meras ar jo pavaduotojas, atskirais atvejais – administratorius ar vykdytojai. Seimui, Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei siunčiamus dokumentus pasirašo meras, o jam nesant – mero pavaduotojas; 95.
  142. atsako už dokumentų saugojimą iki jų perdavimo į archyvą, už jo žinioje esančių antspaudų, spaudų saugumą ir jų naudojimą pagal paskirtį. II SKYRIUS. MERO, VALDYBOS KOMPETENCIJA, VEIKLOS TVARKA I. Mero kompetencija
  143. Meras: 96.
  144. numato tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukia tarybos (ir valdybos) posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo tarybos sprendimus ir posėdžių protokolus. Meras organizuoja tarybos sprendimų įgyvendinimą. 96.
  145. jei sudaroma kolegiali vykdomoji institucija – valdyba, meras jai vadovauja ir pirmininkauja jos posėdžiams, pasirašo sprendimus savarankiškosios kompetencijos klausimais ir turi teisę nepasirašyti valdybos sprendimų valstybės deleguotosios kompetencijos klausimais, jeigu šie, jo nuomone, prieštarauja įstatymams ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams; 96.
  146. atstovauja arba įgalioja kitus asmenis atstovauti tarybai ir valdybai teisme, santykiuose su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio valstybių bei savivaldos institucijomis, savivaldybės gyventojais; 96.
  147. siūlo mero pavaduotojo, komitetų, komisijų pirmininkų, kitų tarybos sudaromų organų vadovų kandidatūras; 96.
  148. skiria ir atleidžia administratorių ir seniūnus; tvirtina seniūno veiklos nuostatus; 96.
  149. sudaro ir teikia tarybai tvirtinti sutartis ir susitarimus su savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ir užsienio įmonėmis bei kitomis savivaldybėmis, fiziniais asmenimis; 96.
  150. organizuoja vaikų ir jaunimo bendrąjį lavinimą ir papildomą ugdymą, suaugusiųjų bendrąjį ugdymą, rūpinasi gyventojų kultūros ugdymu, bendrosios ir etnokultūros puoselėjimu, organizuoja gyventojų pirminę sveikatos apsaugą ir sergamumo prevenciją, ligonių, invalidų ir senelių slaugą, rūpinasi teritorijos sanitarija ir kad būtų laikomasi higienos bei gamtos apsaugos reikalavimų, plėtoja gyventojų poilsio ir turizmo industriją; 96.
  151. organizuoja invalidų, vienišų nusenusių asmenų rūpybą, priežiūrą ir aptarnavimą, labdaros renginius, tarybos nustatyta tvarka skirsto surinktas lėšas ir aukas; 96.
  152. vykdydamas šiuos ir kitus įstatymų numatytus įgaliojimus priima potvarkius. II. Valdybos kompetencija
  153. Jeigu taryba sudaro valdybą, tai ši, vykdydama savo įgaliojimus: 97.
  154. tarybai pavedus, nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas; 97.
  155. tarybai įgaliojus, skirsto papildomas savivaldybės biudžeto lėšas bei kitus išteklius; 97.
  156. atlieka teritorijos raidos analizę, organizuoja bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių ūkinių, investicinių, demografinių, ekologinių ir kitų programų projektų rengimą; 97.
  157. organizuoja tarybos patvirtintų programų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje; 97.
  158. organizuoja teritorijos generalinio plano, jo pakeitimų projektų bei detalių planų rengimą; 97.
  159. kontroliuoja, kaip laikomasi visų objektų statybos, plėtimo ir rekonstrukcijos, pastatų ir teritorijos statybų, kraštovaizdžio, architektūros bei kultūros paminklų apsaugos reikalavimų; 97.
  160. teikia tarybai spręsti arba pati sprendžia socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos klausimus, prižiūri, kad būtų nustatyta jų eksploatavimo tvarka, o prireikus – atliekamos užsakovo funkcijos; 97.
  161. sudaro ir teikia tarybai tvirtinti biudžeto projektą, biudžeto įvykdymo apyskaitą; 97.
  162. pagal tarybos patvirtintus nuostatus sudaro nebiudžetinius fondus; 97.
  163. kontroliuoja, ar tikslingai ir teisėtai naudojami savivaldybės įsteigti fondai; 97.
  164. kontroliuoja, kaip laikomasi tarybos nustatytų taisyklių, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė; 97.
  165. įstatymų nustatyta tvarka organizuoja gyvenamųjų patalpų statybą, eksploataciją, sudaro ir tvarko piliečių eiles valstybės paramai gauti, nuomoja ir parduoda savivaldybių fondo gyvenamąsias patalpas; 97.
  166. tiria ir analizuoja migracijos procesus, kartu su teritorinėmis darbo biržomis organizuoja racionalų gyventojų užimtumą, gyventojų kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą bei viešuosius darbus; 97.
  167. kartu su kitomis valstybės institucijomis rengia ir įgyvendina prevencines priemones, gyventojų gelbėjimą nuo katastrofų, stichinių nelaimių, epidemijų, užkrečiamų ligų, likviduoja jų padarinius; 97.
  168. rengia tarybai pasiūlymus steigti, reorganizuoti ir likviduoti iš savivaldybės biudžeto lėšų išlaikomas įstaigas, įmones ir organizacijas; 97.
  169. valdo, naudoja ir saugo savivaldybės turtą; 97.
  170. teikia teritorinei darbo biržai siūlymus dėl savivaldybės teritorijos gyventojų užimtumo gerinimo bei užimtumo priemonių finansavimo; 97.
  171. rengia gyventojų susirinkimus, kuriuose ne rečiau kaip kartą per metus pateikia informaciją apie savivaldybės reikalus, taip pat kartą per metus ir pagal reikalavimą atsiskaito už savo veiklą tarybai; 97.
  172. nustato seniūnų atlyginimą pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus.
  173. Valdybos kompetenciją reguliuoja tarybos patvirtinti nuostatai.
  174. Jeigu valdyba nesudaroma, tai visus valdybai priskirtus įgaliojimus vykdo meras. III. Mero, mero pavaduotojo veiklos tvarka
  175. Meras: 100.
  176. tvirtina administracijos etatus bei administracijos darbuotojų atlyginimus (teikia pasiūlymus valdybai) *; 100.
  177. derina administratoriaus pasiūlytus administracijos padalinių vadovus, jų pavaduotojus; 100.
  178. nustato seniūnų atlyginimus (teikia pasiūlymus valdybai dėl seniūnų atlyginimų)*; 100.
  179. jei reikia, organizuoja periodiškus ir vienkartinius pasitarimus su pavaldžių institucijų darbuotojais; 100.
  180. nustatytu laiku priima gyventojus; 100.
  181. savo kompetencijos ribose priima potvarkius (taryba gali panaikinti mero ar valdybos potvarkius visų tarybos narių balsų dauguma, o jeigu potvarkiai prieštarauja įstatymams ar Vyriausybės nutarimams – posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma).
  182. Mero pavaduotojas vykdo mero deleguotus jam įgaliojimus, o taip pat atlieka mero pareigas, kai mero nėra. Mero pavaduotojas pirmininkauja tarybos (ir valdybos) posėdžiui, kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai. IV. Valdybos veiklos tvarka
  183. Jeigu valdyba sudaroma, į ją pagal pareigas įeina meras, mero pavaduotojas. Valdybos narių kandidatūras tarybai tvirtinti teikia meras. Valdybos nariu gali būti tik tarybos narys.
  184. Valdybos veiklos forma yra posėdžiai.
  185. Valdybos posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro meras. Valdybos nariai, kontrolierius ir Vyriausybės atstovas gali pateikti pasiūlymus darbotvarkei papildyti ar pakeisti. Sprendimą dėl darbotvarkės priima valdyba.
  186. Posėdžiai teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai valdybos narių.
  187. Posėdžiai protokoluojami.
  188. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsavimo būdą nustato valdyba. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia mero balsas.
  189. Meras turi teisę kreiptis į tarybą, jeigu mano, kad valdyba priėmė sprendimą, kuris yra nepalankus ar nebūtinas savivaldybės juridiniams ar fiziniams asmenims. Tokiu atveju taryba artimiausiame posėdyje privalo ginčą išspręsti.
  190. Valdybos sprendimus pasirašo meras, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai meras gali nepasirašyti šio dokumento.
  191. Jeigu taryba pareiškia nepasitikėjimą valdyba arba atskiru jos nariu, valdyba arba atskiras jos narys, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, privalo iš karto iš pareigų atsistatydinti. III SKYRIUS. KONTROLIERIAUS KOMPETENCIJA, VEIKLOS TVARKA I. Kontrolieriaus kompetencija
  192. Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
  193. Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarybos sprendimų nustatytų įgaliojimų, prižiūri, kaip naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir efektyviai eksploatuojama savivaldybės nuosavybė, taip pat savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
  194. Kontrolierius: 113.
  195. leidžia įsakymus; 113.
  196. vadovauja kontrolieriaus tarnybai, priima į darbą ir atleidžia tarnybos darbuotojus (neviršydamas biudžeto asignavimų ir nustatyto mokos fondo); 113.
  197. teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės biudžeto vykdymo, dėl nebiudžetinių lėšų ir fondų naudojimo; 113.
  198. tarybos, jos komitetų, mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) siūlymu arba savo iniciatyva organizuoja patikrinimus bei revizijas administracijoje, savivaldybės įmonėse, įstaigose, organizacijose; 113.
  199. teikia savivaldybės institucijoms išvadas ir pasiūlymus dėl patikrinimų ir revizijų rezultatų; 113.
  200. atlieka kitus veiksmus, užtikrinančius nustatytų pažeidimų pašalinimą. II. Kontrolieriaus ir jo tarnybos darbuotojų veiklos tvarka
  201. Patikrinimams ir revizijoms kontrolierius, suderinęs su atitinkamų institucijų vadovais, gali pasitelkti administracijos darbuotojus, kitų savivaldybės įmonių bei įstaigų specialistus.
  202. Kontrolierius nustato revizijų ir patikrinimų mastą, formą ir terminus. Kaip taisyklė, kontrolierius tikrina savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose finansinę-ūkinę veiklą, keičiantis įmonės vadovui ar vyriausiam finansininkui.
  203. Kontrolieriaus tarnybos darbuotojai, vykdydami funkcijas, savo kompetencijos ribose, turi teisę: 116.
  204. reikalauti pateikti visus reikalingus finansinius, techninius ir kitus dokumentus; 116.
  205. netrukdomai įeiti į visus pastatus, patalpas ir objektus, apžiūrėti visas materialines vertybes; 116.
  206. tikrinti grynus pinigus ir vertybinius popierius; 116.
  207. gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų ir kitų darbuotojų žodinius ir raštiškus jų paaiškinimus, pažymas, dokumentų kopijas; 116.
  208. išimti dokumentus ir pridėti prie revizijos akto, užantspauduoti pinigų ir kitų materialinių vertybių saugojimo vietas; 116.
  209. reikalauti, kad būtų padaryti kontroliniai matavimai ir kiti reikalingi tyrimai; 116.
  210. įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais gauti iš bankų, įstaigų, įmonių ir organizacijų reikiamus duomenis ir pažymas, dokumentų kopijas, susijusias su tikrinamuoju objektu.
  211. Atlikus reviziją ar tikrinimą, surašomas aktas. Už akto turinį atsako jį pasirašęs kontrolieriaus tarnybos darbuotojas.
  212. Apie tikrinimo rezultatus kontrolierius raštu informuoja įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus, esant reikalui – ir aukštesnių institucijų vadovus.
  213. Patikrinimo metu aptikus nusikaltimo požymių, kontrolierius perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms.
  214. Kontrolierius turi teisę: 120.
  215. nurodyti tikrinamų institucijų vadovams ir valdininkams jų veiklos trūkumus, juos perspėti, įpareigoti pašalinti nurodytus trūkumus; 120.
  216. siūlyti panaikinti savivaldos institucijų neteisėtus sprendimus (įsakymus, potvarkius ir kt.); 120.
  217. reikalauti, kad ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tikrinimo akto įteikimo tikrintos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas raštu praneštų kontrolieriui apie patikrinimo akto išvadose nurodytų priemonių įgyvendinimą. IV SKYRIUS. KOMITETŲ KOMPETENCIJA, KOMITETŲ IR KOMISIJŲ VEIKLOS TVARKA
  218. Tarybos komitetų skaičių, jų pavadinimus, veiklos sritis ir komitetų narių skaičių nustato taryba.
  219. Komiteto bendroji kompetencija: 122.
  220. savo iniciatyva arba tarybos pavedimu rengti tarybos sprendimų projektus savo kompetencijos srityse; 122.
  221. svarstyti tarybai pateiktų sprendimų projektus, teikti pasiūlymus ir išvadas dėl jų; 122.
  222. svarstyti kandidatūras, siūlomas į tarybos sudaromų institucijų vadovų pareigas; 122.
  223. svarstyti savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto vykdymo apyskaitą; 122.
  224. dalyvauti organizaciniame darbe praktiškai įgyvendinant tarybos sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus; 122.
  225. nagrinėti piliečių bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus ir skundus savo veiklos srityse ir, jei reikia, su atitinkamomis rekomendacijomis juos perduoti merui, administratoriui arba tarybai.
  226. Komitetas gali turėti tarybos patvirtintus nuostatus, kuriuose taryba turi nustatyti jo specialiąją kompetenciją. Komiteto nariai iš savo tarpo išsirenka pirmininką ir pavaduotoją, siūlydami merui šias kandidatūras teikti tarybai patvirtinti.
  227. Komiteto veiklos forma yra posėdžiai. Komiteto veiklos organizacinį, informacinį ir techninį aptarnavimą atlieka administracija.
  228. Komiteto posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro komiteto pirmininkas. Posėdį taip pat gali sušaukti bent du komiteto nariai, raštišku pareiškimu pateikę darbotvarkės klausimą. Posėdis būtinai šaukiamas prieš paskelbtą tarybos posėdį. Šiame komiteto posėdyje svarstomi tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai ir priimami pasiūlymai, išvados.
  229. Posėdžiai teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komiteto narių.
  230. Posėdžiai protokoluojami.
  231. Komiteto sprendimai, pasiūlymai ir išvados priimami visų komiteto narių balsų dauguma. Balsavimo būdą nustato komitetas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas.
  232. Komiteto sprendimus, pasiūlymus, išvadas ir posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas, o jam nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas, pirmininkavęs posėdžiui.
  233. Komitetas turi teisę pasiūlyti tarybai papildyti arba pakeisti tarybos posėdžio darbotvarkę.
  234. Keli komitetai savo iniciatyva jų pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrus posėdžius. Bendram posėdžiui vadovauja vieno iš komitetų pirmininkas. Sprendimai priimami visų komitetų narių balsų dauguma. Posėdžio sprendimą ir protokolą pasirašo visų komitetų pirmininkai. Komitetai, svarstydami savo kompetencijos klausimus, turi lygias teises.
  235. Komitetų atstovai gali tarybos posėdžiuose daryti pranešimus komiteto kompetencijos klausimais ir papildomus pranešimus visais svarstomais klausimais. Savo pateiktiems tarybai klausimams arba perduotiems komisijai preliminariai arba papildomai svarstyti klausimams komitetai skiria pranešėjus arba papildomus pranešėjus. Komitetai bendrai paruoštais klausimais gali daryti bendrus pranešimus arba atskirai pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
  236. Komitetai turi teisę pateikti tarybai pasiūlymus, kad tarybos sprendimų projektai bei kiti savivaldybės teritorijoje esantiems juridiniams ir fiziniams asmenims svarbūs klausimai būtų perduoti svarstyti visuomenei.
  237. Komitetai svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie turi rekomendacinį pobūdį administracijos skyriams bei kitiems padaliniams, taip pat savivaldybės teritorijoje esančioms valstybinėms įstaigoms ir įmonėms. Siųsdami rekomendacijas, komitetai jas suderina su meru (valdyba). Komiteto rekomendacijas gavėjai privalo per 2 savaites apsvarstyti ir pranešti komitetui apie svarstymo rezultatus.
  238. Komitetas jo kompetencijos klausimais turi teisę išklausyti savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės teritorijoje esančių valstybinių įstaigų ir įmonių vadovus ar atstovus. Apie tai šiems pareigūnams turi būti pranešta iš anksto. Komitetui prašant, pareigūnai privalo atvykti į komiteto posėdį ir duoti paaiškinimus svarstomais klausimais.
  239. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę reikalauti iš savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės įmonių, įstaigų pareigūnų ataskaitinių duomenų ar kitokios klausimui nagrinėti reikalingos medžiagos, o šių įstaigų pareigūnai privalo reikalaujamus duomenis pateikti.
  240. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę tikrinti, kaip vykdomi tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į rekomendacijas ir pasiūlymus.
  241. Komitetai savo kompetencijos ribose turi teisę teikti paklausimus visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms ir pareigūnams.
  242. Komitetai turi teisę savo darbui kviesti į posėdžius kitus tarybos narius, valstybinių organų, visuomeninių organizacijų atstovus, taip pat specialistus bei kitus asmenis.
  243. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais, taip pat turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos ruošiant, teikti pasiūlymus dėl savivaldybės institucijų ir kitų organizacijų patikrinimo. Komiteto narys, kurio pasiūlymams komitetas nepritarė, gali raštu arba žodžiu juos pateikti svarstyti, jeigu tam pritaria dar bent vienas tarybos narys.
  244. Komiteto pirmininkas: 141.
  245. šaukia komiteto posėdžius ir organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą; 141.
  246. duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla; 141.
  247. kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis; 141.
  248. pirmininkauja komiteto posėdžiams; 141.
  249. organizuoja komiteto sprendimų vykdymą; 141.
  250. informuoja komiteto narius apie komiteto sprendimų ir rekomendacijų vykdymą.
  251. Komiteto pirmininkui negalint eiti pareigų, jas vykdo pavaduotojas.
  252. Visus komitetų sprendimų projektus, kurių įgyvendinimui reikalingos lėšos, prieš pateikiant spręsti tarybai, privalo išnagrinėti ir pateikti savo išvadas atitinkamas administracijos padalinys.
  253. Visi komitetai, siūlydami tarybai sprendimų projektus, turi turėti raštiškai pateiktas atitinkamo administracijos padalinio išvadas apie sprendimo įgyvendinimo galimybes ir galimus rezultatus.
  254. Sudėtingiems, skubiems, svarbiems ar kitiems klausimams spręsti ar pasiūlymams, išvadoms parengti taryba iš savo narių gali sudaryti komisijas. Taryba nustato komisijos darbo trukmę ir skiria jai užduotį. Komisija savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir šia savivaldybių statuto dalimi.
  255. Komiteto ar komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per tris dienas nuo dokumento gavimo pateikia rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus, išvadas merui ir toms institucijoms, kurioms šie dokumentai skirti. V SKYRIUS. SENIŪNAS, JO KOMPETENCIJA IR VEIKLOS TVARKA
  256. Seniūnas yra administracijos pareigūnas seniūnijoje. Jį skiria ir iš darbo (pareigų) atleidžia meras pagal įstatymus. Seniūnas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis. Jis paprastai turi būti seniūnijos gyventojas.
  257. Seniūno įgaliojimai tęsiasi ir po naujų tarybos narių rinkimų – iki reikalų perdavimo naujai paskirtam seniūnui.
  258. Seniūno atlyginimą pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus nustato meras (valdyba, jeigu ji sudaroma).
  259. Seniūnas turi spaudą su įrašu: Lietuvos Respublika................... savivaldybė.................. seniūnas. Spaudo centre yra seniūnijos centro (arba savivaldybės) herbas.
  260. Seniūnas gali turėti subsąskaitą banke.
  261. Seniūnijos darbuotojų skaičių nustato taryba. Darbuotojų skaičius priklauso nuo seniūnijos teritorijos dydžio, gyventojų skaičiaus, vykdomų darbų apimties, jų specifikos, kitų ypatumų. Seniūnijos darbuotojus į darbą priima ir atleidžia iš užimamų pareigų administratorius seniūno teikimu.
  262. Pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu seniūnas neskiriamas naujam terminui ir jo negalima grąžinti į ankstesnį darbą, jam įstatymų nustatyta tvarka išmokama išeitinė pašalpa.
  263. Seniūnas: 154.
  264. mero pavedimu rengia ir teikia mero potvarkių (valdybos sprendimų) projektus seniūnijos klausimais; 154.
  265. teikia merui pasiūlymus dėl savivaldybės saugomų teritorijų, kraštovaizdžio objektų priežiūros; 154.
  266. teikia merui rekomendacijas dėl socialinės globos; 154.
  267. renka jo kompetencijai priskirtus statistikos duomenis; 154.
  268. išduoda pažymas seniūnijos gyventojams dėl jų socialinės padėties; 154.
  269. šaukia seniūnijos gyventojų sueigas; 154.
  270. organizuoja kapinių priežiūrą; 154.
  271. renka žinias apie žemės nuomos poreikius; 154.
  272. organizuoja rinkliavas ir vietinių mokesčių rinkimą; 154.
  273. tvarko ūkines knygas; 154.
  274. kontroliuoja ir teikia savivaldybei informaciją apie tarybos (valdybos) sprendimų, mero potvarkių įgyvendinimą seniūnijos teritorijoje; 154.
  275. kaimo vietovėse registruoja gimimus bei mirtis, išduoda leidimus laidoti, įstatymų nustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus; 154.
  276. vykdo kitas mero potvarkiu (valdybos sprendimu) deleguotas funkcijas;
  277. Seniūnas savo kompetencijos ribose leidžia vykdomuosius raštus, o merui (valdybai) delegavus atitinkamus įgaliojimus – įsakymus. VI SKYRIUS. ADMINISTRACIJOS VEIKLOS TVARKA
  278. Tarybos, mero, valdybos sprendimus įgyvendina bei tarybą, merą, valdybą techniškai aptarnauja administracija.
  279. Administracijai vadovauja administratorius.
  280. Administratorių skiria ir atleidžia meras. Jeigu sudaroma valdyba, ji skiria ir atleidžia administratorių mero teikimu.
  281. Administratorius: 159.
  282. atskaitingas merui, vykdo jo potvarkius ir nurodymus; 159.
  283. organizuoja tarybos ir valdybos posėdžių parengimą ir dokumentų įforminimą; 159.
  284. atsako už administracijos vidaus darbo tvarką; 159.
  285. pagal kompetenciją leidžia įsakymus.
  286. Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos tarybos posėdžio sušaukimo dienos taryba, mero teikimu, turi patvirtinti administracijos struktūrą, jos nuostatus.
  287. Administraciją paprastai sudaro skyriai ir tarnybos: bendrasis (raštinė), finansų, ekonomikos, vietinio ūkio, architektūros ir urbanistikos, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir sporto, informatikos ir juridinis, civilinių paslaugų (metrikacijos), civilinės saugos, rejestro, personalo, savivaldybės turto, buhalterija. Taryba gali sudaryti ir kitus skyrius ar tarnybas, juos sujungti ar išskaidyti.
  288. Administracijos padaliniai dirba pagal nuostatus, kuriuos tvirtina meras (valdyba, jeigu ji sudaroma).
  289. Administracija ir jos padaliniai pagal jiems nustatytas funkcijas gali turėti antspaudą ir einamąją sąskaitą banke.
  290. Administracijos darbo užmokesčio fondą nustato taryba.
  291. Administracijos etatus, darbuotojų atlyginimus ir priemokas, administratoriaus teikimu, nustato meras (valdyba, jeigu ji sudaroma), vadovaudamasis įstatymų arba Vyriausybės nutarimų patvirtintais normatyvais ir neviršydamas nustatyto mokos fondo.
  292. Administracijos padalinių vadovus, jų pavaduotojus, merui pritarus, skiria ir atleidžia administratorius. Kitus administracijos tarnautojus priima į darbą ir atleidžia administratorius. * Pastaba. 1 ir 3 papunkčiuose skliausteliuose nurodomos mero funkcijos, kai sudaroma valdyba. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.