← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINI

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKŲ PATVIRTINIMO 2002 m. liepos 12 d. Nr. 268 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo (Žin., 2001, Nr. 102-3623) 8 straipsniu ir siekdamas užtikrinti tikslų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais tyrimų vykdymą, tvirtinu pridedamas:

  1. Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
  2. Ankštinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
  3. Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 268 JAVŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodiniais nurodymais AGR/CA/S

(2000)8, Danijos Augalų direktorato 1992 metais išleistais metodiniais nurodymais IN/18/11/92/MKB, Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos norminiais dokumentais TG/3/8, TG/20/7, TG/19/7 bei Europos Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyva Nr. 66/402/EEB „Dėl javų sėklos pardavimo“. I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  1. Metodikos tikslas – nustatyti sėklos siuntos veislės tapatumą, veislinį grynumą ir kitas savybes, lyginant su standartine veisle.
  2. Metodika taikoma šių rūšių augalams: belukštėms avižoms – Avena nuda L.; kvietrugiams – x Triticosecale Wittm.; paprastiesiems miežiams – Hordeum vulgare L.; paprastiesiems kviečiams – Triticum aestivum L.; sėjamosioms avižoms – Avena sativa L.; sėjamiesiems rugiams – Secale cereale L. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
  3. Šioje metodikoje naudojamos sąvokos: Antrinis požymis – požymis, kuris tik kartu su dar vienu antriniu požymiu sudaro pagrindą identifikuoti augalą kaip netipingą. Jis gali būti naudojamas tik remiantis apribojimais, nurodytais Metodikos prieduose ir pastabose. Kitų pasėlio savybių nustatymas– tai tyrimas, kuriuo nustatomas tiriamo plotelio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos. Pirminis požymis – tai Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti nustatomi netipingi augalai. Pirminis požymis gali būti naudojamas tiktai Metodikos prieduose nurodytais atvejais. Pirminis požymis gali būti naudojamas ir kaip antrinis požymis tuo atveju, kai požymių skirtumai rasti augaluose yra mažesni nei nurodyta Metodikos 1, 2, 3, 4 priedų pastabose. Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš siuntos ir skirtas vegetaciniams bandymams atlikti. Specialus požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti veislėje įvykus genetiniams pakitimams. Jis gali būti priimamas kaip pirminis arba antrinis požymis. Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio sėklų išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus Žemės ūkio ministerijos įgaliotoje institucijoje, atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimus.* Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus. Veislinio grynumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų kiekio tiriamame plotelyje. III. VEGETACINIŲ BANDYMŲ APIMTIS 1 lentelė Javų vegetacinių bandymų apimtis Augalų rūšys Kategorijos Selekcinė Superelitinė Elitinė Sertifikuota Sertifikuota 1-osios reprodukcijos 2-osios reprodukcijos Paprastieji kviečiai, paprastieji miežiai, sėjamosios avižos Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 10 proc. siuntų Sėjamieji rugiai Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 10 proc. siuntų - Kvietrugiai Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 10 proc. siuntų IV. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS
  4. Įrengiant vegetacinius bandymus reikia kontroliuoti priešsėlius ir planuoti sėjomainą, kad laukas nebūtų užterštas tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais. V. SĖJOMAINA
  5. Javų vegetaciniuose bandymuose taikoma 5 metų sėjomaina: 5.
  6. vasariniai javai; 5.
  7. dobilai ir daugiametės varpinės žolės (sėjos metai); 5.
  8. dobilai ir daugiametės varpinės žolės (pirmi naudojimo metai); 5.
  9. žieminiai kviečiai; 5.
  10. sėjamieji žirniai, pupos ar šakniavaisiai. VI. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMO DETALĖS
  11. Prieš sėją dirva giliai suariama ir nukultivuojama. Vegetaciniai bandymai sėjami selekcine tikslaus išsėjimo sėjamąja trimis pakartojimais. Laukelis – 7 m ilgio ir 1,05 m pločio. Sėklos kiekis, reikalingas tyrimams pasėti trimis pakartojimais: kviečiams – 400 g, rugiams –
(2n)300 g,
(4n)– 400 g, miežiams – 330 g, avižoms – 330 g, kvietrugiams – 360 g. Vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą sėklos kiekį, kadangi reikia pasilikti tiriamos sėklos nenumatytiems atvejams arba bandymui pakartoti. Vegetaciniai bandymai tręšiami pagal LŽI Agrochemijos skyriaus rekomendacijas.
  1. Vegetacinių bandymų plotelių priežiūra paprastai yra tokia pat kaip ir gamybinių pasėlių, išskyrus tai, kad šiuose tyrimuose reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.
  2. Vegetacinių bandymų ploteliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėkla apsėjamos dvi apsauginės eilutės, po to sėjamas standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų pristatomieji sėklos siuntų pavyzdžiai – superelitinių, elitinių ir baigiant – sertifikuotos sėklos pavyzdžiai. Taip pasėjus galima lengviau nustatyti egzistuojančius skirtumus tarp siuntų. VII. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS
  3. Atliekant vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti augalams pasiekus atitinkamus augimo tarpsnius. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio, tai gali būti atliekama per visą vegetaciją, plaukėjimo metu arba pilnai subrendus. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislių tapatumas, nurodyti Metodikos 1, 2, 3 ir 4 prieduose. Augalai, kurie skiriasi savo išvaizda nuo daugumos kitų augalų, turi būti tiriami detaliau. Šiuos, besiskiriančius savo išvaizda, augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis, kad jie nebūtų skaičiuojami vėlesnių vizitų į laukelius metu. Laukelius, kur netipingų augalų kiekis yra artimas arba viršija leistiną netipingų augalų kiekį, reikia žymiai atidžiau ištirti.
  4. Veislinio grynumo tyrimas vegetaciniuose bandymuose galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra pakankamai didelė, o netipingi augalai suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų skaičiaus.
  5. Atliekant vegetacinius tyrimus, turi būti ignoruojami maži įvairavimai, o galutinai suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipingi augalai, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl siuntos pripažinimo arba nepripažinimo. Sprendimai privalo būti priimami naudojantis veislės aprašymu ir nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetinis pakitimas ar normalus variavimas tarp augalų, iššauktas aplinkos sąlygų.
  6. Tiriant hibridinius komponentus (vyriškojo sterilumo atvejis), greta veislinio grynumo nustatymo, visi augalai plotelyje papildomai turi būti detaliai ištiriami, ar kuris iš jų neturi gyvybingų žiedadulkių.
  7. Pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal vieningą (0–3) balų sistemą: 13.
  8. ligos pažeistų augalų nėra – 0; 13.
  9. ligos pažeistų augalų nedaug – 1; 13.
  10. ligos pažeistų augalų vidutiniškai – 2; 13.
  11. ligos pažeistų augalų gausu –
  13. Didžiausias leidžiamas kitų javų rūšių augalų arba šluotelių kiekis superelitine, elitine sėkla apsėtuose vegetaciniuose bandymuose – 3 vnt., sertifikuotos kategorijos C1 ir C2 reprodukcija – 5 vnt. Iš jų sunkiai išvalomų augalų varpų arba šluotelių superelitine ir elitine sėkla apsėtuose laukeliuose – 1 vnt., sertifikuotos kategorijos C1 ir C2 reprodukcijų sėkla – 3 vnt. VIII. NETIPINGŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS
  14. Skaičiuojant netipingus augalus yra nustatomas santykis tarp netipingų augalų skaičiaus laukelyje ir visų augalų skaičiaus tos rūšies veislių ir formų tame laukelyje. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tai veislei, jei netipingų augalų kiekis nėra didesnis nei nurodyta 2 lentelėje. 2 lentelė Leistinas netipingų augalų skaičius vegetaciniuose bandymuose (P – 0.05) Rūšys Kategorijos Veislinio grynumo reikalavimai Augalų skaičius plotelyje Bendras augalų skaičius Maksimalus netipingų augalų skaičius Plotelio dydis, m2 Paprastieji kviečiai, paprastieji miežiai, sėjamosios avižos Selekcinė 99,9 1200 3600 4 7,35 Superelitinė 99,9 1200 3600 4 7,35 Elitinė 99,9 1200 3600 4 7,35 Sertifikuotos 99,7 1200 3600 11 7,35 kategorijos 1-osios reprodukcijos Sertifikuotos 99,0 1200 3600 36 7,35 kategorijos 2-osios reprodukcijos Selekcinė 99,7 1200 3600 11 7,35 Kvietrugiai Superelitinė 99,7 1200 3600 11 7,35 Elitinė 99,7 1200 3600 11 7,35 Sertifikuotos kategorijos 1-osios reprodukcijos 99,0 1200 3600 36 7,35 Sertifikuotos 98,0 1200 3600 43 7,35 kategorijos 2-osios reprodukcijos Selekcinė 1/30 m2 1200 3600 2 7,35 Sėjamieji rugiai Superelitinė 1/30 m2 1200 3600 2 7,35 Elitinė 1/30 m2 1200 3600 2 7,35 Sertifikuota** 1/10 m2 1200 3600 4 7,35 IX. LABORATORINĖS ANALIZĖS
  15. Netipingų augalų identifikavimui gali būti naudojamos laboratorinės analizės.
  16. Pagal sėklų formą, dydį galima nustatyti skirtingas varpinių javų rūšis.
  17. Citologinės analizės metodas leidžia nustatyti veislės ploidiškumą.
  18. Sudaigintose sėklose pagal koleoptilių pigmentaciją (skirtingas antociano kiekis) galima atskirti sėjamųjų rugių sėklas. PASTABOS. * Standartinio pavyzdžio sėklos yra saugomos Žemės ūkio ministerijos įgaliotoje institucijoje, atlikusioje veislės IVS tyrimus. ** Iki 2004 m. sausio 1 d. šie reikalavimai taikomi sėjamųjų rugių sertifikuotos kategorijos C1 ir C2 reprodukcijai. ______________ Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 1 priedas Paprastųjų miežių (Hordeum vulgare L. sensu lato) požymiai veislės tapatumo nustatymui vegetaciniais bandymais Požymio Nr. * Požymis Požymio tipas Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5
  19. Augalas: augimo habitus A 1 status 3 pusiau status 5 vidutiniškai status 7 pusiau pasiskleidęs 9 pasiskleidęs Negali būti taikomas atpažinti atskirus augalus, bet gali būti naudojamas bendram pasėlio įvertinimui
  20. Žemutiniai lapai: lapamakščio plaukuotumas A 1 yra 2 nėra Paprastai netaikomas vegetaciniuose bandymuose
  21. Viršutinis lapas: lapamakščio nusidažymas antociano spalva P 1 nenusidažęs 9 nusidažęs Galima nustatyti tik skirtumą – nusidažęs ar ne
  22. Augalas: augalų su nulinkusiais lapais skaičius A 1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutiniškai mažas 7 didelis 9 labai didelis Negali būti taikomas vertinant pavienius augalus, o naudojamas tik bendram veislės įvertinimui
  23. Viršutinis lapas: lapamakščio vaškuotumas A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Taikomas tuo atveju, kai skirtumai yra mažiausiai per 5 vertės padalas
  24. Varpa: išplaukėjimo laikas (pirmos varputės matosi ant 50 proc. augalų) P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutiniškai ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Taikomas kaip pirminis požymis tuo atveju, kai skirtumai yra per 4 vertės padalas. 1 2 3 4 5 Esant skirtumui tik per 2 ar 3 vertės padalas, gali būti naudojamas kaip antrinis požymis
  25. Akuotai: viršūnėlių nusidažymas antociano spalva A 1 labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Jei požymis taikomas, galima nustatyti tik skirtumą tarp „labai silpno“ ir „labai stipraus“
  26. Varpa: vaškuotumas A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra per 3 vertės padalas
  27. Varpa: padėtis A 1 stati 3 pusiau stati 5 horizontali 7 pusiau nulinkusi atgal 9 nulinkusi atgal Taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra per 4 vertės padalas
  28. Augalo aukštis: stiebas, varpa ir akuotai P 1 labai žemas 3 žemas 5 vidutiniškai žemas 7 aukštas 9 labai aukštas Kaip vienas pirminis požymis gali būti taikomas, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas
  29. Varpa: eilučių skaičius P 1 dvi 2 daugiau kaip dvi
  30. Varpa: forma A 1 siaurėjanti į viršų 2 linijinė 3 verpstės formos Nustatant šį požymį, galima išskirti formas: siaurėjančias į viršų ar verpstės forma
  31. Varpa: tankumas A 1 labai netanki 3 netanki 5 vidutiniškai netanki Taikoma, kai skirtumas yra ne mažiau kaip per 4 vertės padalas 7 tanki 9 labai tanki
  32. Varpa: ilgis A 1 labai trumpa 3 trumpa 5 vidutiniškai trumpa 7 ilga 9 labai ilga Taikoma, kai skirtumas yra ne mažiau kaip per 4 vertės padalas
  33. Varpa: sterilių varpų padėtis (viduriniame A 1 lygiagrečios 2 lygiagrečios iki Taikoma, jei skirtumai yra ne varpos trečdalyje) silpnai nulinkusių 3 nulinkusios mažiau kaip per 2 vertės padalas
  34. Varpa: vidurinio varpažvynio ir jo akuoto ilgis, lyginant su varpa A 1 trumpesnis 2 lygus 3 ilgesnis Taikoma, jei skirtumas yra per 2 vertės padalas
  35. Grūdas: ašies plaukuotumo tipas A 1 trumpi 2 ilgi
  36. Grūdas: apatinio žiedažvynio gyslų nusidažymas antociano spalva A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Taikoma, jei skirtumas yra ne mažiau kaip per 3 vertės padalas
  37. Grūdas: vidinių šoninių gyslų spygliuotumas A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Jei taikomas, įmanoma atskirti tik „labai silpną“ ir „labai stiprų“
  38. Grūdas: centrinės ašies plaukuotumas A 1 nėra 9 yra Šis požymis gali būti nustatomas, jei iškyla abejonės Elektroforezė A Taikoma veislės tapatumo nustatymui, jei kyla abejonės PASTABOS. * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. A – antrinis požymis. P – pirminis požymis. Norint identifikuoti netipingą augalą, antriniai požymiai 1, 2, 5 ir 6 negali būti jungiami su kuriuo nors kitu antriniu požymiu. Požymiai 3, 9 ir 24, aprašantys nusispalvinimą antociano spalva, negali būti taikomi jungiant juos tarpusavyje, norint identifikuoti augalą kaip netipingą. Požymiai 20, 21, 22, 25 ir 26 negali būti taikomi, jungiant juos tarpusavyje, norint identifikuoti augalą kaip netipingą. Minimaliai vienas pirminis požymis ar kitas antrinis požymis turi būti surasti tam, kad būtų galima augalą įvardinti kaip netipingą. Nustatant požymius 10 ir 20, abi varpos pusės turi būti apžiūrimos. Nustatant 25 požymį, abi šoninės (vidinės) gyslos turi būti apžiūrėtos. ______________ Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 2 priedas Paprastųjų kviečių (Triticum aestivum L.) požymiai veislės tapatumo nustatymui vegetaciniais bandymais Požymio Nr. * Požymis Požymio tipas Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 2 Augalas: augimo habitus A 1 status 3 pusiau status 5 vidutiniškai status 7 pusiau pasiskleidęs 9 pasiskleidęs Netaikomas pavienių augalų vertinimui, o taikomas tik bendram veislės identiškumo nustatymui laukelyje 3 Viršutinis lapas: lapamakščio nusidažymas antociano spalva A 1 nėra/labai silpnas 3 mažas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Taikant šį požymį, galima nustatyti skirtumą tik tarp „labai silpno“ ir „labai stipraus“ 4 Augalas: augalų su nulinkusiais lapais pasėlyje skaičius A 1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutiniškai mažas 7 didelis 9 labai didelis Netaikomas vertinant pavienius augalus, o taikomas tik bendram veislės identiškumo nustatymui 5 Išplaukėjimo laikas P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutiniškai ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas, požymis laikomas pirminiu. Kai skirtumas yra per 2 vertės padalas, požymis laikomas antriniu 6 Viršutinis lapas: lapamakščio vaškuotumas A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Taikoma, kai skirtumas yra per 5 vertės padalas 7 Varpa: vaškuotumas P 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas, požymis laikomas pirminiu. Kai skirtumas yra per 3– 4 vertės padalas – antriniu 8 Šiaudas: kakliuko vaškuotumas A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Taikomas esant skirtumui per 5 vertės padalas 1 2 3 4 5 9 Augalas: aukštis P 1 labai žemas 3 žemas 5 vidutiniškai žemas 7 aukštas 9 labai aukštas Taikomas esant skirtumui per 5 vertės padalas 11 Varpa: forma A 1 verpstės formos 2 siaurėjanti į viršų 3 lygiagreti 4 pusiau platėjanti į viršų 5 platėjanti į viršų Nustatant šį požymį, galima išskirti varpos, turinčios „verpstės“ arba „lygiagrečią“ formas, nuo varpų, turinčių „platėjančią į viršų“ formas 12 Varpa: tankumas P 1 labai reta 3 reta 5 vidutiniškai reta 7 tanki 9 labai tanki Kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas, požymis laikomas pirminiu. Kai skirtumas yra per 2–3 vertės padalas, požymis laikomas antriniu 13 Varpa: ilgis (atmetus akuotus ir žvynelius) A 1 labai trumpa 3 trumpa 5 vidutiniškai trumpa 7 ilga 9 labai ilga Taikomas esant skirtumui per 5 vertės padalas 14 Varpa: su akuotais arba su žvyneliais P 1 nėra nei akuotų, nei žvynelių 2 yra žvyneliai 3 yra akuotai Taikomas kaip pirminis požymis tuo atveju, kai „yra žvyneliai“ ir „yra akuotai“ 15 Varpa: akuotų arba žvynelių, esančių varpos viršūnėlėje, ilgis A 1 labai trumpi 3 trumpi 5 vidutiniškai trumpi 7 ilgi 9 labai ilgi Taikomas tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas 18 Apatinis varpažvynis: peties plotis A 1 labai siauras 3 siauras 5 vidutinio siaurumo 7 platus 9 labai platus Taikomas tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas 19 Apatinis varpažvynis: peties forma A 1 besileidžianti 2 nežymiai besileidžianti 3 tiesi Taikomas tik tuo atveju, kai skirtumas yra per 2 vertės padalas 4 iškelta 5 stipriai iškelta 20 Apatinis varpažvynis: snapelio ilgis A 1 labai trumpas 3 trumpas 5 vidutiniškai trumpas 7 ilgas 9 labai ilgas Taikomas tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas 1 2 3 4 5 21 Apatinis varpažvynis: snapelio forma A 1 tiesi 2 silpnai užlinkusi 3 vidutiniškai užlinkusi 4 stipriai užlinkusi 5 alkūninė Taikomas tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas 22 Apatinis varpažvynis: išorinių plaukelių išsitempimas P 1 labai silpnas 3 sipnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Taikomas kaip pirminis požymis tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas Elektroforezė A Taikoma veislės tapatumo nustatymui, jeigu kyla abejonės PASTABOS. * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. Antriniai požymiai 2, 3, 4, 5 ir 19, 20, 21 negali būti jungiami tik su dar vienu antriniu požymiu, norint identifikuoti netipingą augalą. Požymiai 6, 7, 8, susiję su vaškuotumu, negali būti taikomi jungiant juos tarpusavyje, norint identifikuoti netipingą augalą. Požymiai 18, 19, 20, 21, susiję su apatinio varpažvynio peties ir snapelio forma, negali būti taikomi jungiant juos tarpusavyje, norint identifikuoti netipingą augalą. ______________ Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 3 priedas Sėjamųjų avižų (Avena sativa L) požymiai veislės tapatumo nustatymui vegetaciniais bandymais Požymio Nr. * Požymis Požymio tipas Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 1 Augalas: augimo habitus A 1 status 3 pusiau status 5 vidutiniškai status 7 pusiau pasiskleidęs 9 pasiskleidęs Netaikomas pavienių augalų vertinimui, o taikomas tik bendram veislės identiškumo nustatymui laukelyje 3 Lapas: lapo, esančio žemiau viršutinio lapo, kraštelių plaukuotumas A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Taikant šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „labai silpno“ ir „labai stipraus“ 4 Augalas: augalų su nulinkusiais atgal lapais pasėlyje skaičius A 1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutiniškai mažas 7 didelis 9 labai didelis Netaikomas vertinant pavienius augalus, o taikomas tik bendram veislės identiškumui nustatyti 5 Išplaukėjimo laikas P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutiniškai ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Kaip pirminis požymis gali būti taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui tik per 2–3 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis 6 Stiebas: aukščiausio bamblio plaukuotumas A 1 nėra 9 yra Taikomas esant skirtumui per 5 vertės padalas 8 Šluotelė: šakelių orientacija P 1 vienašalė 2 dvišalė 1 2 3 4 5 9 Šluotelė: šakelių išsidėstymo tvarka A 1 stačios 3 pusiau stačios 5 horizontalios 7 nulinkusios 9 labai nulinkusios Taikomas esant skirtumui per 5 vertės padalas 11 Varpažvynis: vaškuotumas A 1 labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Taikomas esant skirtumui per 5 vertės padalas 13 Grūdas: apatinio žiedažvynio vaškuotumas A 1 yra 9 nėra 15 Augalas: aukštis (stiebas ir šluotelė) P 1 labai žemas 3 žemas 5 vidutiniškai žemas 7 aukštas 9 labai aukštas Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra ne mažiau kaip per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis 17 Grūdas: lukštas P 1 yra 9 nėra 18 Pirminis grūdas: akuotumas A 1 nėra/ labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Taikomas esant skirtumui per 5 vertės padalas 20 Grūdas: žiedažvynio spalva P 1 balta 3 geltona 5 ruda 7 pilka 9 juoda Taikomas tik tuo atveju, kai yra „juodas“ arba „baltas“ Elekroforezė A Taikoma veislės tapatumo nustatymui, esant abejonėms PASTABOS. * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. ______________ Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 4 priedas Kvietrugių (x Triticosecale Wittm.) požymiai veislės tapatumo nustatymui vegetaciniais bandymais Požymio Nr. * Požymis Požymio tipas Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 3 Augalas: augimo habitus A 1 status 3 pusiau status 5 vidutiniškai status 7 pusiau pasiskleidęs 9 pasiskleidęs Netaikomas pavienių augalų vertinimui, o taikomas tik bendram veislės tapatumo laukelyje nustatymui 6 Išplaukėjimo laikas (pirmos varputės matomos ant 50 proc. augalų) P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutiniškai ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis 7 Viršutinis lapas: lapamakščio nusidažymas antociano spalva A 1 nėra/labai silpnas 3 mažas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Taikant šį požymį, galima nustatyti skirtumą tik tarp „labai silpno“ ir „labai stipraus“ 13 Šiaudas: plaukelių, esančių apie kakliuką, tankumas A 1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutiniškai mažas 7 didelis 9 labai didelis Netaikomas vertinant pavienius augalus, o taikomas tik veislės tapatumui bendrai nustatyti 14 Augalas: aukštis (šiaudas, varpa ir akuotai) P 1 labai žemas 3 žemas 5 vidutiniškai žemas 7 aukštas 9 labai aukštas Taikomas kaip pirminis požymis tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui tik per 2- 3 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis 1 2 3 4 5 15 Varpa: akuotų pasiskirstymas A 1 varpos viršūnėlė su akuotais 2 varpa pusiau akuota 3 varpa pilnai akuota 16 Varpa: akuotų, esančių varpos viršūnėje, ilgis A 1 labai trumpi 3 trumpi 5 vidutiniškai trumpi 7 ilgi 9 labai ilgi 17 Apatinis varpažvynis: pirmo snapelio ilgis (varputė viduriniame trečdalyje varpos) A 1 labai trumpas 3 trumpas 5 vidutiniškai trumpas 7 ilgas 9 labai ilgas 19 Apatinis varpažvynis: išorinio paviršiaus plaukuotumas A 1 keletas plaukelių prie pagrindo 2 didelis kiekis plaukelių matomų ant dalies pagrindo 3 didelis kiekis plaukelių per visą pagrindo plotą Elekroforezė A Taikoma veislės tapatumo nustatymui, esant abejonėms PASTABOS. * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. Rugių vegetaciniams bandymams taikomi tie patys požymiai kaip ir kviečiams, tačiau dėl rugių augimo habituso (augalo bendra išvaizda augimo fazėje) nevienodumo, atliekamas tik bendras pasėlio būklės įvertinimas. Siunta yra nepripažįstama, kai augalai yra gerokai aukštesni arba žemesni, labiau pagulę arba statesni ir t. t., lyginant su standartine veisle. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 268 ANKŠTINIŲ ŽOLIŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA Ankštinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodiniais nurodymais AGR/CA/S
(2000)8 bei Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos norminiais dokumentais TG/5/4, TG/38/6, TG/6/4 bei Europos Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyva Nr. 66/401/EEB „Dėl pašarinių augalų sėklos pardavimo“. I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  1. Metodikos tikslas – nustatyti sėklos siuntos veislės tapatumą, veislinį grynumą ir kitas savybes, lyginant ją su standartine veisle.
  2. Metodika taikoma šių rūšių augalams: Apyninėms liucernoms – Medicago lupulina L. Baltažiedžiams barkūnams –Melilotus albus L. Baltiesiems dobilams – Trifolium repens L. Margosioms liucernoms – Medicago varia L. Mėlynžiedėms liucernoms – Medicago sativa L. Paprastiesiems gargždeniams – Lotus corniculatus L. Raudoniesiems dobilams – Trifolium pratense L. Rausviesiems dobilams – Trifolium hybridum L. Sėjamiesiems esparcetams – Onobrychis viciifolia Scop. Sėjamosioms seradėlėms – Ornitopus sativus Brot. Valgomiesiems lęšiams – Lens culinaris L. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
  3. Šioje metodikoje naudojamos sąvokos: Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas tiriamo plotelio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos. Požymis – tai Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti nustatomi netipingi augalai. Pristatomasis bandinys – bandinys, paimtas iš sėklos siuntos ir skirtas vegetaciniams bandymams atlikti. Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus Žemės ūkio ministerijos įgaliotoje institucijoje atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (IVS) tyrimus.* Specialus požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti veislėje, įvykus genetiniams pakitimams. Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus. Veislinio grynumo nustatymas– tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų kiekio tiriamame plotelyje. III. VEGETACINIŲ BANDYMŲ APIMTIS 1 lentelė Ankštinių žolių vegetacinių tyrimų apimtis Eil. Nr. Augalų rūšys Kategorijos Selekcinė Superelitinė Elitinė Sertifikuota 1 Apyninės liucernos Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 25 proc. 2 Baltažiedžiai barkūnai Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 25 proc. 3 Baltieji dobilai Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 25 proc. 4 Margosios liucernos Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 25 proc. 5 Mėlynžiedės liucernos Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 25 proc. 6 Paprastieji gargždeniai Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 25 proc. 7 Raudonieji dobilai Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 25 proc. 8 Rausvieji dobilai Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 25 proc. 9 Sėjamieji esparcetai Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 25 proc. 10 Sėjamosios seradėlės Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 25 proc. 11 Valgomieji lęšiai Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 25 proc. IV. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS
  4. Įrengiant vegetacinius bandymus, reikia kontroliuoti priešsėlius ir planuoti sėjomainą, kad laukas nebūtų užterštas tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais. V. SĖJOMAINA
  5. Daugiamečių žolių vegetaciniuose bandymuose taikoma sėjomaina: 5.
  6. vasariniai javai; 5.
  7. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai); 5.
  8. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai); 5.
  9. žieminiai kviečiai; 5.
  10. sėjamieji žirniai, pupos ar šakniavaisiai.
  11. Žoles sėjant pakartotinai į tą patį lauką, varpinių ir ankštinių žolių auginimo vietos sukeičiamos. Ten, kur augo varpinės žolės, sėjamos ankštinės ir atvirkščiai. Tokiu būdu varpinės ar ankštinės žolės į tą pačią vietą vėl sėjamos po 10 metų. VI. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMO DETALĖS
  12. Iš rudens giliai suarta dirva akėjama ir kultivuojama. Ankštinės žolės vegetaciniams bandymams sėjamos tankiai žolių sėjamąja arba ranka dviejose eilutėse, dviem pakartojimais. Eilutės ilgis – 6m. Tarpas tarp eilučių – 0,5m.
  13. Reikalingas minimalus sėklos kiekis vegetaciniams bandymams: baltųjų dobilų, rausvųjų dobilų, sėjamųjų seradelių – 20 g, paprastųjų gargždenių – 25 g, margųjų liucernų, mėlynžiedžių liucernų, apyninių liucernų, raudonųjų dobilų, sėjamųjų esparcetų, baltažiedžių barkūnų – 30 g, valgomųjų lęšių – 50 g. Tačiau sėklos vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą kiekį, nes būtina pasilikti tiriamos sėklos nenumatytiems atvejams arba bandymui pakartoti.
  14. Vegetacinių bandymų ploteliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies sėkla apsėjamos dvi apsauginės eilutės, po to sėjamas veislės standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų sėklos siuntų bandiniai – selekcinių, superelitinių ir baigiant sertifikuotos sėklos bandiniais. Taip pasėjus, galima lengviau nustatyti egzistuojančius skirtumus tarp skirtingų siuntų. Norint gauti papildomų rezultatų, vegetacinius bandymus galima pasėti kitoje lauko vietoje.
  15. Vegetacinių bandymų plotelių priežiūra paprastai yra tokia pat kaip ir gamybinių pasėlių, išskyrus tai, kad šiuose tyrimuose reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai. Vegetaciniai bandymai tręšiami atsižvelgiant į dirvos apsirūpinimą maisto medžiagomis ir remiantis LŽI Agrochemijos skyriaus paruoštomis rekomendacijomis. VII. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS
  16. Ankštinių žolių vegetaciniuose bandymuose duomenų registravimas pradedamas jau rudenį (rugsėjo–spalio mėn.), įvertinant augalo bendrą išvaizdą, tam tikroje vystymosi fazėje (toliau – habitus). Vertinimas pratęsiamas augalams peržiemojus ir pasiekus augimo tarpsnius, kada gali būti nustatomi veislės požymiai. Priklausomai nuo vertinamo požymio ir augalų rūšies požymiai nustatomi per visą vegetaciją, augalams žydint arba sėklai subrendus.
  17. Požymiai, pagal kuriuos tikrinamas veislių tapatumas, nurodyti Metodikos 1 priede.
  18. Tikrinant veislinį tapatumą, nustatomi augalai, besiskiriantys savo išvaizda. Augalai, kurie skiriasi išvaizda nuo daugumos kitų augalų, turi būti ištiriami detaliau. Šiuos, besiskiriančius savo išvaizda augalus, reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis, kad jie nebūtų skaičiuojami vėlesnių vizitų į laukelius metu. Plotelius, kur netipingų augalų kiekis yra artimas arba viršija leistiną netipingų augalų skaičių, reikia žymiai atidžiau ištirti.
  19. Veislinio grynumo tyrimas vegetaciniuose bandymuose galimas tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra pakankamai didelė ir netipingi augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų skaičiaus.
  20. Sprendimai privalo būti priimami naudojantis veislės aprašu ir nusprendžiant, ar konkretus netipingas augalas yra genetinis pakitimas, ar normalus variavimas tarp augalų, iššauktas aplinkos sąlygų. Specialistas turi ignoruoti mažus variavimus, o galutinai suskaičiuoti tik aiškiai matomus netipingus augalus, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl siuntos pripažinimo arba nepripažinimo.
  21. Pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal vieningą (0–3) balų sistemą: 16.
  22. ligos pažeistų augalų nėra – 0; 16.
  23. ligos pažeistų augalų nedaug – 1; 16.
  24. ligos pažeistų augalų vidutiniškai – 2; 16.
  25. ligos pažeistų augalų gausu –
  27. Sunkiai išvalomų kitų rūšių daugiamečių žolių priemaišų vegetacinių bandymų ploteliuose negali būti. VIII. LABORATORINĖS ANALIZĖS
  28. Netipingų augalų identifikavimui gali būti naudojamos laboratorinės analizės.
  29. Pagal sėklos spalvą galima atskirti baltuosius dobilus nuo rausvųjų dobilų.
  30. Baltųjų dobilų sėklos spalva nuo geltonos iki tamsiai geltonos ar rudos spalvos, rausvųjų dobilų – nuo žalių iki juodų.
  31. Pagal sėklos formą galima atskirti liucernų sėklas nuo dobilų sėklų. Liucernos sėklos inksto formos, o dobilų sėklos turi gemalinę šaknelę. IX. NETIPINGŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS
  32. Skaičiuojant netipingus augalus yra nustatomas santykis tarp netipingų augalų skaičiaus tiriamame laukelyje ir visų augalų skaičiaus tos rūšies veislių ir formų tame laukelyje.
  33. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tai veislei, jei netipingų augalų kiekis tiriamame plotelyje nėra didesnis nei nurodyta 2 lentelėje. 2 lentelė Leistinas netipingų augalų skaičius ankštinių žolių vegetaciniuose bandymuose (P – 0.05) Rūšys Kategorijos Veislinio grynumo reikalavimai, m2 Maksimalus netipingų augalų skaičius Tiriamo plotelio dydis, m2 Visos ankštinių žolių rūšys Selekcinė 1/30 2 5 Superelitinė 1/30 2 5 Elitinė 1/30 4 5 Sertifikuota 1/10 4 5 PASTABA. * Standartinio pavyzdžio sėklos yra saugomos Žemės ūkio ministerijos įgaliotoje institucijoje, atlikusioje veislės IVS tyrimus. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 268 VARPINIŲ ŽOLIŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodiniais nurodymais AGR/CA/S
(2000)8 bei Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos norminiais dokumentais TG/34/6, TG/31/6, TG/39/6, TG/4/7, TG/67/4, TG/33/6 bei Europos Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyva Nr. 66/401/EEB „Dėl pašarinių augalų sėklos pardavimo“. I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  1. Metodikos tikslas – nustatyti sėklos siuntos veislės tapatumą, veislinį grynumą ir kitas savybes, lyginant ją su standartine veisle.
  2. Metodika taikoma šių rūšių augalams: Aviniams eraičinams – Festuca ovina L. Baltosioms smilgoms – Agrostis stolonifera L. Daugiametėms svidrėms – Lolium perenne L. Didžiosioms smilgoms – Agrostis gigantea Roth. Gausiažiedėms svidrėms – Lolium multiflorum Lam. Nendriniams eraičinams – Festuca arundinacea Schreber. Nendriniams dryžučiams – Phalaris arundinacea L. Paprastosioms šunažolėms – Dactylis glomerata L. Pašariniams motiejukams – Phleum pratense L. Pievinėms miglėms – Poa pratensis L. Pelkinėms miglėms – Poa palustris L. Pieviniams pašiaušėliams – Alopecurus pratensis L. Raudoniesiems eraičinams – Festuca rubra L. Tikriesiems eraičinams – Festuca pratensis L. Tarpgentiniams hibridams – Festulolium Vienametėms miglėms – Poa annua L. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
  3. Šiose metodikose naudojamos sąvokos: Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas tiriamo plotelio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos. Požymis – tai Tarptautinės naujų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti nustatomi netipingi augalai. Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, tapatus sėklos siuntai ir skirtas vegetaciniams bandymams atlikti. Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus Žemės ūkio ministerijos įgaliotoje institucijoje atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (IVS) tyrimus.* Specialus požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti veislėje įvykus genetiniams pakitimams. Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus. Veislinio grynumo nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų kiekio tiriamame plotelyje. III. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS
  4. Įrengiant vegetacinius bandymus, reikia kontroliuoti priešsėlius ir planuoti sėjomainą, kad laukas nebūtų užterštas tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais. IV. SĖJOMAINA
  5. Daugiamečių žolių vegetaciniuose bandymuose taikoma sėjomaina: 5.
  6. vasariniai javai; 5.
  7. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai); 5.
  8. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai); 5.
  9. žieminiai kviečiai; 5.
  10. sėjamieji žirniai, pupos ar šakniavaisiai. PASTABA. Žoles sėjant vėl į tą patį lauką, varpinių ir ankštinių žolių auginimo vietos sukeičiamos. Ten, kur augo varpinės žolės, sėjamos ankštinės ir atvirkščiai. Tokiu būdu varpinės ar ankštinės žolės į tą pačią vietą vėl sėjamos po 10 metų. VI. VEGETACINIŲ BANDYMŲ APIMTIS 1 lentelė Vegetacinių bandymų apimtis Augalų rūšys Kategorijos Selekcinė Superelitinė Elitinė Sertifikuota Aviniai eraičinai Visos siuntos Visos siuntos Visos siuntos 25 % Baltosios smilgos ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Daugiametės svidrės ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Didžiosios smilgos ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Gausiažiedės svidrės ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Nendriniai eraičinai ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Nendriniai dryžučiai ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Paprastosios šunažolės ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Pašariniai motiejukai ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Pievinės miglės ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Pelkinės miglės ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Pieviniai pašiaušėliai ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Raudonieji eraičinai ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Tikrieji eraičinai ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Tarpgentiniai hibridai ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— Vienametės svidrės ——//——— ——//——— ——//——— ——//——— VII. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMO DETALĖS
  11. Iš rudens dirva giliai suariama ir kultivuojama. Varpinės žolės vegetaciniams bandymams sėjamos tankiai žolių sėjamąja arba rankomis dviejose eilutėse dviem pakartojimais. Eilutės ilgis – 6 m, tarpas tarp eilučių – 0,5 m.
  12. Reikalingas minimalus sėklos kiekis vegetaciniams bandymams: paprastųjų šunažolių, raudonųjų eraičinų, avinių eraičinų, pašarinių motiejukų, baltųjų smilgų, nendrinių dryžučių, pievinių miglių, pelkinių miglių, pievinių pašiaušėlių– 15 g, daugiamečių svidrių
(2n), tikrųjų eraičinų, didžiųjų smilgų, nendrinių eraičinų – 20 g, daugiamečių svidrių
(4n)– 25 g, gausiažiedžių svidrių – 30 g, tarpgentinių hibridų, vienamečių svidrių – 35 g. Tačiau sėklos vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą kiekį, nes reikia pasilikti tiriamos sėklos nenumatytiems atvejams arba bandymui pakartoti. Vegetaciniai bandymai tręšiami pagal LŽI Agrochemijos skyriaus paruoštas rekomendacijas.
  1. Vegetacinių bandymų plotelių priežiūra paprastai yra tokia pat kaip ir gamybinių pasėlių, išskyrus tai, kad atliekant šiuos tyrimus reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.
  2. Vegetacinių bandymų ploteliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėkla apsėjamos dvi apsauginės eilutės, po to sėjamas veislės standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų sėklos siuntų bandiniai – selekcinių, superelitinių ir baigiant sertifikuotos sėklos bandiniais. Taip pasėjus, galima lengviau nustatyti egzistuojančius skirtumus tarp siuntų. VII. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS
  3. Varpinių žolių vegetaciniuose bandymuose augalų požymiai pradedami stebėti augalams peržiemojus ir pasiekus atitinkamus augimo tarpsnius, prie kurių jie gali būti nustatomi. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio, tai gali būti atliekama per visą vegetaciją, plaukėjimo metu arba sėklai subrendus. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislių tapatumas, nurodyti Metodikos 1 priede.
  4. Tikrinant veislių tapatumą, nustatomi augalai, besiskiriantys savo išvaizda. Augalai, kurie skiriasi savo išvaizda nuo daugumos kitų augalų, turi būti tiriami detaliau. Šiuos, besiskiriančius savo išvaizda, augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis, kad jie nebūtų skaičiuojami vėlesnių vizitų į laukelius metu. Laukelius, kur priemaišų kiekis yra artimas arba viršija leistiną netipingų augalų skaičių, reikia žymiai atidžiau ištirti.
  5. Veislinio grynumo tyrimas vegetaciniuose bandymuose galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra pakankamai didelė ir netipingi augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų skaičiaus.
  6. Specialistas, atliekantis vegetacinius tyrimus, turi ignoruoti mažus įvairavimus, o galutinai suskaičiuoti tik aiškiai matomus netipingus augalus, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl siuntos pripažinimo arba nepripažinimo. Sprendimai privalo būti priimami naudojantis veislės aprašu ir nusprendžiant, ar konkretus augalas yra netipingas dėl genetinių pakitimų ar tai yra normalus įvairavimas, nulemtas aplinkos sąlygų.
  7. Pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal vieningą (0-3) balų sistemą: 14.
  8. ligos pažeistų augalų nėra – 0; 14.
  9. ligos pažeistų augalų nedaug – 1; 14.
  10. ligos pažeistų augalų vidutiniškai – 2; 14.
  11. ligos pažeistų augalų gausu –
  13. Kitų rūšių sunkiai išvalomų daugiamečių žolių priemaišų superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklos bandiniuose negali būti. VIII. NETIPINGŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS
  14. Skaičiuojant netipingus augalus, yra nustatomas santykis tarp netipingų augalų skaičiaus tiriamame laukelyje ir visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų skaičiaus tame laukelyje.
  15. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tai veislei, jei netipingų augalų skaičius tiriamame plotelyje nėra didesnis nei nurodyta 2 lentelėje. 2 lentelė Leistinas netipingų augalų skaičius vegetaciniuose bandymuose (P- 0.05) Rūšys Kategorijos Veislinio grynumo reikalavimai, m2 Maksimalus ne tipingų augalų skaičius Tiriamo plotelio dydis, m2 Visos varpinių žolių rūšys, Selekcinė 1/30 2 5 išskyrus migles Superelitinė 1/30 2 5 Elitinė 1/30 4 5 Sertifikuota 1/10 4 5 Apomiktinės miglės Selekcinė 1/20 2 5 Superelitinė 1/20 2 5 Elitinė 1/20 14 5 Sertifikuota 6/10 14 5 IX. LABORATORINĖS ANALIZĖS
  16. Netipingų augalų identifikavimui naudojamos laboratorinės analizės.
  17. Pagal sėklų formą, dydį galima nustatyti skirtingas varpinių žolių rūšis.
  18. Citologinės analizės metodas leidžia atskirti diploidinius augalus nuo tetraploidinių. Pvz., diploidinių svidrių veisles nuo tetraploidinių. PASTABA. * Standartinio pavyzdžio sėklos yra saugomos Žemės ūkio ministerijos įgaliotoje institucijoje, atlikusioje veislės IVS tyrimus. ______________ Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos priedas Daugiamečių varpinių žolių požymiai veislės tapatumo tikrinimui vegetaciniais bandymais Eil. Nr. Požymiai Lyginant su standartiniu pavyzdžiu
  19. Išplaukėjimo laikas Ankstyvesni/vėlyvesni
  20. Augalų aukštis Aukštesni/žemesni
  21. Lapų spalva Tamsesni/šviesesni
  22. Lapų forma Siauresni/platesni
  23. Augimo habitus Labiau statesni/labiau pasiskleidę
  24. Rizomos (raudoniesiems eraičinams) Yra/nėra ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.