LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR FILIPINŲ RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUTARTIS DĖL PREKYBINIO IR EKONOMINIO BENDRADARBIAV

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR FILIPINŲ RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUTARTIS DĖL PREKYBINIO IR EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO Preambulė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Filipinų Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „Susitariančiosiomis Šalimis“; pripažindamos prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo tarp Susitariančiųjų Šalių svarbą abipusiam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi; siekdamos sukurti palankias sąlygas įvairiam ir harmoningam ekonomikos vystymui; prekybiniuose ir ekonominiuose santykiuose vadovaudamosi lygiateisiškumo, abipusės naudos ir tarptautinės teisės principais; siekdamos vystyti prekybą pagal Pasaulinės Prekybos Organizacijos (WTO) nuostatas; susitarė: 1 straipsnis (Bendra nuostata) Susitariančiosios Šalys pagal galiojančius įstatymus ir tvarką abipusės naudos pagrindu skatina abiejų šalių prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą. 2 straipsnis (Didžiausio palankumo statusas) Susitariančiosios Šalys suteikia viena kitai didžiausio palankumo statusą visais klausimais, susijusiais su: – muito ir bet kuriais kitais mokesčiais už importą ar eksportą; – muitų ir mokesčių rinkimo būdais; – importo ir eksporto taisyklėmis bei formalumais, įskaitant muitų dokumentų įforminimą, tranzitą, sandėliavimą ir perkrovimą; – mokesčiais ir kitokia tiesiogiai ar netiesiogiai importo gaminiams pagal vidaus tvarką uždėta rinkliava; – apmokėjimo būdais ir tokių apmokėjimų pervedimais; – prekių pardavimo, pirkimo, pervežimo, paskirstymo ir naudojimo vidaus rinkoje tvarka. 3 straipsnis (Išimtys iš didžiausio palankumo statuso) Didžiausio palankumo statusas netaikomas:

1. a)privilegijoms ir lengvatoms, kurias viena iš Susitariančiųjų Šalių teikia kaimyninėms šalims palengvinti pasienio prekybą ir pasienio pervežimus,
2. b)privilegijoms ir lengvatoms, kurias viena iš Susitariančiųjų Šalių teikia trečiosioms šalims dėl esamo ar būsimo dalyvavimo muitų sąjungoje ar laisvos prekybos zonoje arba kitose regioninio ekonominio bendradarbiavimo formose,
3. c)lengvatoms, suteikiamoms pagal preferencijų sistemas besivystančioms šalims. 4 straipsnis (Apsaugos priemonės) Šios Sutarties nuostatos nėra aiškinamos tokiu būdu, kad užkirstų kelią kitai Susitariančiajai Šaliai priimti ar vykdyti priemones:
4. a)būtinas apsaugoti jos mokėjimo balansą;
5. b)būtinas sveikatos apsaugai, moralei, tvarkai ar saugumui apginti;
6. c)būtinas užkirsti kelią ar pašalinti žalą vietinei pramonei ar grėsmę jai, įskaitant žalą, padarytą nesąžininga prekybine veikla;
7. d)būtinas apginti žmogaus, gyvūnų ar augalų gyvybę ar sveikatą bei aplinką ar grėsmę jai;
8. e)susijusias su ginklų, amunicijos, karo reikmenų judėjimu ar kitų priemonių judėjimu, tiesiogiai ar netiesiogiai vykdomu tam, kad būtų aprūpintos karinės formuotės;
9. f)susijusias su branduolinėmis medžiagomis, jų šaltiniais ar radioaktyviaisiais šalutiniais produktais, išskyrus tas, kurios gali būti reikalingos medicinos tikslais. Šios apsaugos priemonės yra taikomos nediskriminaciniu būdu ir pagal WTO nuostatas ir ypač, bet ne išimtinai, pagal Sutartį dėl Rinkos apsaugos priemonių. 5 straipsnis (Susitarimai dėl mokėjimų) 1. Visi prekybos mokėjimai tarp dviejų šalių yra atliekami laisvai konvertuojamąja valiuta pagal užsienio valiutos keitimo taisykles ir kitus atitinkamus įstatymus, taisykles ir tvarką, veikiančius vienoje ar kitoje šalyje. 2. Mokėjimai tarp dviejų šalių taip pat gali būti atliekami kitokiais susitarimais dėl mokėjimų, sudarytais Susitariančiosios Šalies fizinių asmenų ar ūkinių subjektų arba trečiosios valstybės finansinių įmonių, turinčių teisę užsiimti finansinėmis operacijomis ar paslaugomis, pagal abiejose šalyse galiojančius įstatymus ir tvarką. 6 straipsnis (Pasikeitimas komercijos atstovais/dalyvavimas prekybos mugėse) 1. Siekdamos toliau vystyti prekybą tarp dviejų šalių, Susitariančiosios Šalys skatina ir sudaro sąlygas vienos Susitariančiosios Šalies komercinių atstovų, grupių ir delegacijų vizitams kitoje Susitariančiojoje Šalyje bei vienos iš šalių dalyvavimą prekybos mugėse ir prezentacijose bei vienos šalies parodų organizavimui kitos šalies teritorijoje pagal sąlygas, sutartas tarp jų kompetentingų institucijų. 2. Susitariančiosios Šalys pagal šalies, kurioje vyksta mugės ir parodos, įstatymus ir tvarką įsipareigoja suteikti reikalingą pagalbą, atleidžiant nuo muitų mokesčių ir kitų analogiškų rinkliavų prekybinėms mugėms ir parodoms skirtus gaminius ir daiktus, tokius kaip: 1. pavyzdžius ir reklaminę medžiagą, neturinčius komercinės vertės; 2. įrankius ir priemones, įvežamas surinkimo ar remonto tikslais, su sąlyga, kad tie įrankiai ar priemonės bus grąžinamos; 3. prekes, skirtas mugėms ir parodoms, su sąlyga, kad jos nebus parduodamos; 4. tarptautinėje prekyboje naudojamus specialius konteinerius, kurie bus grąžinami. 7 straipsnis (Pasikeitimas prekybine informacija) Tam, kad būtų palengvintas pasikeitimas prekėmis, paslaugomis ir mokėjimais tarp dviejų šalių, pagal abiejose šalyse galiojančius įstatymus ir tvarką viena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies prašymu per atašė komercijai ir kitus atstovus pateikia visą informaciją, susijusią su prekybinių ir ekonominių ryšių tarp dviejų šalių vystymu, t. y. įstatymus, taisykles, sprendimus, administracinę praktiką ar procedūras ar politiką, susijusią su šioje Sutartyje aptartais prekybiniais ir ekonominiais ryšiais. 8 straipsnis (Ekonominis bendradarbiavimas) Susitariančiosios Šalys skatina abipusiai naudingą bendradarbiavimą ir susitaria pagal savo įstatymus vystyti veiklą šiose srityse: žemės ūkyje, lengvojoje pramonėje, energetikoje, susisiekime, ryšių ir informatikos bei kitose abi šalis dominančiose srityse. Pagal Susitariančiosiose Šalyse galiojančius įstatymus ir tvarką jos sudaro palankias sąlygas investicijoms, bendrų įmonių steigimui, įmonių, firmų, bankų, prekybos ir fondų biržų, kooperatyvų, bendrovių, įmonių filialų, užsienio komercinių atstovybių atidarymui jų teritorijose. 9 straipsnis (Verslo palengvinimo paslaugos prekybos reikaluose) 1. Bet kurios šalies fiziniams asmenims ir ūkiniams subjektams yra suteikiama galimybė kreiptis į visus kitos šalies teismus pagal tos kitos šalies įstatymus ir tvarką. Jie nereiškia pretenzijų ar nesinaudoja imunitetu nuo teisminės jurisdikcijos ar teismo sprendimo vykdymo ar kitos atsakomybės dėl komercinių ar finansinių sandorių. Jie taip pat nereiškia pretenzijų ar nesinaudoja atleidimu nuo apmokestinimo dėl komercinių ar finansinių sandorių. 2. Bet kurios šalies fiziniams asmenims yra leidžiama kitos šalies teritorijoje tiesiogiai sudaryti sandorius su pirkėjais ir jų produkcijos vartotojais pardavimo plėtimo ir jų produkcijos aptarnavimo tikslais pagal kiekvienoje šalyje taikomus įstatymus ir tvarką. 3. Kiekviena Susitariančioji Šalis sutinka padėti sprendžiant verslo palengvinimo problemas ir padeda kiekvienai šaliai prieiti prie atitinkamų valstybinių įstaigų ar pareigūnų. 10 straipsnis (Ginčų tarp Susitariančiųjų Šalių sprendimas arbitraže) 1. Bet kuris ginčas tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo sprendžiamas draugiškai diplomatiniais kanalais. Jeigu ginčas taip negali būti išspręstas, tai jis yra perduodamas tarptautiniam organui, turinčiam arbitražo teises, arba tam tikslui sudarytam ad hoc arbitražo teismui, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra laikomas labiau veiksmingas, efektyvus ir Susitariančiosioms Šalims priimtinas. 2. Arbitražo teismas sudaromas kiekvienam konkrečiam atvejui. Kiekviena Susitariančioji Šalis paskiria po vieną arbitražo narį. Šie du arbitražo nariai išrenka trečiąjį arbitražo narį, kuris yra trečiosios valstybės pilietis ir, pritarus abiem Susitariančiosioms Šalims, tampa arbitražo teismo Pirmininku. 3. Arbitražas, vadovaudamasis šios Sutarties nuostatomis ir tarptautinės teisės normomis, pats nustato savo darbo tvarką. Arbitražas sprendimus priima balsų dauguma. Arbitražo sprendimai yra galutiniai ir privalomi abiem Susitariančiosioms Šalims. 4. Kiekviena Susitariančioji Šalis apmoka savo teismo nario ir jos atstovavimo arbitražo procese išlaidas; arbitražo Pirmininko ir kitas išlaidas abi Susitariančiosios Šalys dengia po lygiai. 11 straipsnis (Jungtinės komisijos įkūrimas) 1. Susitariančiosios Šalys sutinka sudaryti Jungtinę komisiją, kuri prižiūri šios Sutarties įgyvendinimą ir siūlo prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo tarp Susitariančiųjų Šalių spartinimo priemones bei nagrinėja priemones dėl problemų ar ginčų, kurie gali iškilti šios Sutarties įgyvendinimo procese, sprendimo. 2. Jungtinės komisijos įkūrimas neatima abiem šalims teisės, bet kuriai iš šalių paprašius, konsultuotis vienai su kita dėl visų abi šalis dominančių klausimų, taip pat dėl būtinų priemonių abipusiam bendradarbiavimui ir prekybinių ryšių plėtojimui įgyvendinant šią Sutartį. 3. Bet kuriai šaliai paprašius, susirinkimas vyksta sutartoje vietoje ne vėliau kaip šešiasdešimt