PAŽYMA

(2)1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Alfonsas Macaitis (komiteto pirmininkas), Vydas Baravykas (komiteto narys), Antanas Baura (komiteto narys), Vytautas Einoris (komiteto narys), Aleksander Poplavski (komiteto narys), Kęstutis Skamarakas (komiteto narys). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas 1. Teikiamą įstatymo projektą reikėtų papildyti 1 straipsnyje nurodytu priedu. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 2 dalis nustato, jog šio įstatymo paskirtis – įtvirtinti pagrindinius higienos reikalavimus, kurių turi laikytis fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkydami gyvūninės kilmės atliekas. Apie reikalavimus higienai kalbama ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 90/667/EEB. Tačiau teikiamo projekto nuostatose nėra nurodyta, nei kokia institucija turėtų higienos reikalavimus nustatyti, nei kiti teisiniai santykiai, susiję su higiena. Pritarti 14 straipsnio 7 dalyje po žodžio „saugos“ įrašyti žodžius „ir higienos“. 3. Pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 90/667/ EEB gyvūninės kilmės atliekomis yra laikomos ir atitinkamos žuvų atliekos. Tuo tarpu teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra apibrėžiama gyvūninės kilmės atliekų sąvoka, žuvų atliekos nėra minimos. Todėl lieka neaišku, kurio įstatymo reguliavimo sričiai (teikiamo įstatymo, Atliekų tvarkymo ar kurio kito) priklauso žuvų atliekų tvarkymas. Nepritarti "netinkami vartoti produktai, gauti ar pagaminti iš gyvūnų" apima ir žuvų atliekas. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir kt. nuostatose yra vartojamas terminas “licencijuota gyvūninės kilmės atliekas tvarkanti įmonė”, siūlytume suredaguoti minėtas nuostatas, atsižvelgiant į Įmonių įstatymo 13 straipsnio bei Civilinio kodekso 2.77 straipsnio nuostatas, kurios numato ne pačio juridinio asmens (įmonės) licencijavimą, o juridinio asmens veiklos (šiuo atveju – gyvūninės kilmės atliekų tvarkymas) licencijavimą. Pritarti Projekto 2 straipsnio 3 dalį formuluoti taip: „Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonė – gyvūninės kilmės atliekas tvarkanti įmonė, turinti šiai veiklai nustatyta tvarka išduotą licenciją.“. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį „licencijuotose“. 5. Teikiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių “šiame įstatyme” reikėtų nurodyti “šio straipsnio 2 dalyje”, nes išimtys, kai gyvūninės kilmės atliekos gali būti perdirbamos ir (

1. ar)šalinamos ne licencijuotose gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėse yra nurodomos tik 5 straipsnio 2 dalyje. Pritarti 6. Teikiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tiek 1, tiek ir 2 punktuose užkrečiama liga įvardijama kaip priežastis, dėl kurios gyvūninės kilmės atliekų turėtojams gali būti leidžiama atliekas šalinti jų atsiradimo vietoje. Pažymėtina, kad ES Tarybos direktyvos 90/667/EEB 3 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje analogiškus santykius, vienu atveju nurodoma epizootinė liga, o kitu – rimta liga. Svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktus. Be to manytume, kad reikėtų papildyti 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prieš žodžius “gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonę” įrašant “artimiausią”. Nepritarti Nepritarti Perkeliant direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, netikslinga daryti vertimą pažodžiui. Dokumentuose, reglamentuojančiuose veterinarijos sritį, nėra naudojami tokie terminai kaip „epizootinė“ ar „rimta“ liga, kadangi tokie apibūdinimai yra neinformatyvūs ir neturi jokių objektyvių kriterijų, pagal kuriuos ligą galima būtų priskirti atitinkamai kategorijai. Bus vykdoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytomis sąlygomis. 7. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio “gyvulių” siūlytume įrašyti žodį “gyvūnų”. Pritarti 8. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 90/667/ EEB 7 straipsnį gyvūninės kilmės atliekos gali būti leidžiamos naudoti tik išimtiniais – direktyvoje nurodytais atvejais, tačiau su išlyga, jog tokie gyvūnai nebuvo paskersti, jiems susirgus arba įtarus, jog jie susirgo liga, apie kurią būtina informuoti atitinkamas institucijas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, manytume, jog būtina patikslinti teikiamo įstatymo 6 straipsnio 2 punktą. Nepritarti Tokios išlygos bus nurodytos poįstatyminiame akte, kadangi numatyta, kad gyvūninės kilmės atliekos bus naudojamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytomis sąlygomis. 9. Siūlytume projekto 6 straipsnio 2 punkte žodžius “Valstybinės maisto ir veterinarijos nurodytais atvejais” išbraukti kaip perteklinius, kadangi projekto 6 straipsnyje nurodyta, kad gyvūninės kilmės atliekos gali būti naudojamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytomis sąlygomis, kuriose, manytume, galėtų būti ir nurodyti atvejai, kai minėtos atliekos gali būti naudojamos šerti gyvūnams, laikomiems kitose nelaisvės vietose. Nepritarti 6 straipsnyje nurodytos sąlygos, o 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai. 10. Nors teikiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nurodoma, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priskiria gyvūninės kilmės atliekas pagal jų pavojingumą tam tikrai kategorijai, tačiau įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog visos gyvūninės kilmės atliekos turi būti perdirbamos ir (
2. ar)šalinamos tik licencijuotose gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėse, neatsižvelgiant, kaip tai daroma direktyvoje 90/667/EEB, ar tai pavojingos atliekos, ar ne (angl. “high risk material”, “low risk material”). Tai reiškia, kad šioms įmonėms turėtų būti keliami visi direktyvos 90/667/EEB nurodyti reikalavimai pavojingų atliekų perdirbimo gamykloms. Atsižvelgiant į tai, siūlytume į teikiamo įstatymo 14 straipsnį išsamiai perkelti direktyvos 90/667/EEB 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, įskaitant, pvz.: reikalavimus, keliamus produktams po perdirbimo. Nepritarti Direktyvoje nurodoma, kad tiek pavojingas , tiek nepavojingas medžiagas perdirbančios įmonės turi atitikti tam tikrus reikalavimus (4 ir 5 direktyvos straipsniai). Direktyvos 4 straipsnio 2 dalies nuostatos į projektą negali būti perkeltos, nes minėtame straipsnyje kalbama tik apie pavojingas medžiagas perdirbančias įmones, o įstatymo projekte gyvūninės kilmės atliekos į pavojingas ar nepavojingas skirstomos nėra (tai bus daroma poįstatyminiame akte). Reikalavimus, keliamus produktams po perdirbimo, nustatys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (projekto 7 straipsnio 5 punktas). 11. Projekto 7 straipsnio 5 punkte, 14 straipsnio 2 dalyje po žodžių “gyvūninės kilmės” reikėtų įrašyti žodį “atliekų”. Pritarti 12. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsnio pavadinimas bei šio straipsnio 3 dalis savo turiniu nedera tarpusavyje. Pritarti Perkelti 10 straipsnio 3 dalį į 14 straipsnį. 13. Projekto 19 straipsnio 2 punktas nustato, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri ir kontroliuoja kaip šalinamos gyvūninės kilmės atliekos negyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėse šiame įstatyme nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos tokių atvejų nenustato. Pritarti Ištaisyti redakcinio pobūdžio klaidą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri ir kontroliuoja kaip šalinamos gyvūninės kilmės atliekos negyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėse šiame įstatyme nustatytais atvejais. Komiteto pirmininkas Alfonsas Macaitis