LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL BIBLIOTEKŲ RENOVACIJOS IR MODERNIZAVIMO 2003–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. 1454 Vilnius Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), IV skyriaus „Kultūra“ 109 punktą ir siekdama plėtoti informacinę visuomenę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Patvirtinti Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programą (pridedama).
- Nustatyti, kad lėšos Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programai įgyvendinti numatomos pagal šalies finansines galimybes kiekvienais metais rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Kultūros ministrė Roma Dovydėnienė ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1454 BIBLIOTEKŲ RENOVACIJOS IR MODERNIZAVIMO 2003–2013 METŲ PROGRAMAI. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Ši programa padės racionaliai naudoti kultūrai skirtas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, bus siekiama užtikrinti valstybės paramą bibliotekų fondams nuolat papildyti, regionų kultūrinės veiklos laisvę ir savarankiškumą, sudaryti sąlygas investuoti į kultūros objektus.
- Lietuvos kultūros politikos nuostatose, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542 (Žin., 2001, Nr. 42-1454), pažymėta, kad vienas svarbiausių strateginių šalies kultūros politikos tikslų – informacinės visuomenės plėtra, o bibliotekos – pagrindinės kultūros įstaigos, kurių tiesioginė pareiga – skleisti informaciją apie pasaulį ir užtikrinti prieigą prie informacijos visiems gyventojų sluoksniams. Lietuvos nacionalinėje informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 229 (Žin., 2001, Nr. 20-652), ir Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71-2534), nustatyta, kad bibliotekos turi prisidėti prie informacinės visuomenės plėtros. Daug dėmesio skiriama kaimo kultūrai. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 (Žin., 2000, Nr. 50-1435), numatyta užtikrinti tolygią kaimo ekonominę ir socialinę plėtrą, atitinkančią regionų ypatumus, teikti valstybės paramą kaimui atnaujinti ir infrastruktūrai plėtoti. II. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
- Viešosios bibliotekos labai priklauso nuo visuomeninės, politinės ir ekonominės aplinkos, socialinių poreikių, reaguoja į kintantį pasaulį. Kad būtų įgyvendinta svarbiausia viešosios bibliotekos paskirtis visuomenėje – saugoti, tvarkyti, skleisti mintis, idėjas, žinias, informaciją ir patirtį, užfiksuotas dokumentuose, būtinas valstybės dėmesys.
- Šiuo metu svarbiausieji bibliotekų renovacijos ir modernizavimo tikslai yra šie: 4.
- užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių ir kvalifikaciją, kurios leistų prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose; 4.
- panaikinti miesto ir provincijos ryšių informacinės infrastruktūros netolygumus ir suteikti visiems gyventojams vienodas galimybes naudotis informacinėmis technologijomis socialinėms ir visuomeninėms reikmėms; 4.
- sudaryti bibliotekose tinkamas sąlygas kaupti, saugoti ir pateikti visuomenei nacionalinio kultūros ir mokslo paveldo objektus, užtikrinti bibliotekų fondų prieinamumą.
- Kad nurodytieji tikslai būtų pasiekti, reikia: 5.
- sudaryti sąlygas viešųjų bibliotekų vartotojams naudotis bibliotekų fondais, kuriuose sukaupti ir tradiciniai informacijos šaltiniai (knygos, periodiniai leidiniai), ir nauji – garsiniai ir garsiniai regimieji, taip pat kompiuterizuotomis Lietuvos ir užsienio bibliotekų paslaugomis ir informacijos priemonėmis; 5.
- sukurti kompiuterinio duomenų kaupimo, apdorojimo ir teikimo naudotojams priemones miestų ir periferijos gyventojams, ugdyti jų informacinius įgūdžius; 5.
- įdiegti Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą (LIBIS); 5.
- gerinti bibliotekų veiklą, šiuo tikslu renovuoti senus bibliotekų pastatus ir statyti naujus, atitinkančius bibliotekų specifiką. III. PROGRAMOS CHARAKTERISTIKA
- Lietuvoje veikia 3677 bibliotekos. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 5 valstybinės reikšmės bibliotekos (Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos aklųjų, Lietuvos technikos, Lietuvos medicinos), Lietuvos žemės ūkio, 5 apskričių viešosios bibliotekos (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) ir 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų (įgyvendinus administracinių vienetų reformą, šių bibliotekų bus 93) su 1367 filialais kaimuose, miesteliuose ir miestų mikrorajonuose. Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai priklauso ir 15 muziejų, 1 kultūros ir mokslo įstaigų biblioteka. Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi 2141 biblioteka – 15 aukštųjų mokyklų, 7 kolegijų ir 2119 kitų švietimo ir mokymo įstaigų bibliotekų. Lietuvoje nemaža medicinos bibliotekų (47 sveikatos priežiūros įstaigų bibliotekos), veikia 7 žemės ūkio, 27 techninės bibliotekos, 3 valstybinių mokslinių institutų bibliotekos. Visų Lietuvos bibliotekų dokumentų fondas 2001 metais padidėjo 1183,9 tūkstančio, lankytojų – 3764,3 tūkstančio, o dokumentų išduota – nuo 46497,4 iki 48583,5 tūkstančio vienetų.
- Pasikeitus Lietuvos informacijos ir kultūros politikai, vykstant politiniams ir ekonominiams pokyčiams, bibliotekos pradėjo naują savo raidos etapą. Atviroje demokratinėje visuomenėje, kurioje valstybės reikalai tvarkomi decentralizuotai, plėtojantis rinkos ekonomikai būtina laisva prieiga prie informacijos, taigi bibliotekos sprendžia naujus sudėtingus uždavinius, atsiranda kiti prioritetai, naujos bendradarbiavimo ir darbo koordinavimo kryptys.
- Keičiantis bibliotekų vaidmeniui visuomenėje, atsiranda naujas požiūris į jas, joms keliami nauji reikalavimai. Tam bibliotekos nebuvo reikiamai pasirengusios. Jų veikla priklauso ne tik nuo pačių bibliotekų struktūros tobulinimo ar darbuotojų profesionalumo, bet ir nuo veiksnių, kurie šiuolaikinėmis sąlygomis nuolat keičiasi: leidybos ir leidinių platinimo sistemos, informacinių technologijų plėtros, pašto, transporto ir kitų paslaugų. Naujus bibliotekų paslaugų teikimo reikalavimus kelia šių paslaugų vartotojų gyvenimo lygio ir užimtumo struktūros pokyčiai, naujų socialinių grupių, turinčių visiškai naujus kultūrinius, švietimo ir informacinius poreikius, atsiradimas.
- Dabar labai svarbus vaidmuo tenka viešosioms bibliotekoms. Paskutinį dešimtmetį Europos Tarybos globojamuose seminaruose ir darbo grupėse daugiausia dėmesio buvo skiriama viešųjų bibliotekų veiklos klausimams, jų vietai nacionalinėse bibliotekų sistemose. Šių bibliotekų paskirtis – aprūpinti vietos bendruomenę reikiama informacija, kaupti universalų spaudinių ir kitų dokumentų fondą, tenkinantį visas vartotojų grupes, taigi būti demokratiškiausia visuomenės institucija. Viešoji biblioteka užtikrina ir įtvirtina išraiškos ir intelektualiąją laisvę, yra bendruomenės kultūros centras, rinkos sąlygomis sudarantis galimybę nemokamai naudotis sukauptomis žiniomis, bendrauti, lankyti kultūros renginius. Tokį vaidmenį viešosioms bibliotekoms skiria ir UNESCO viešųjų bibliotekų manifestas, kuriame teigiama, kad svarbiausioji viešųjų bibliotekų funkcija – informacinė. Tarptautinė bibliotekų asociacijų federacija (toliau vadinama – IFLA), kurios veiklą globoja UNESCO, taip pat daugiausia dėmesio skiria viešosioms bibliotekoms. Šios bibliotekos 2001 metais aptarnavo 52 procentus visų Lietuvos bibliotekų vartotojų. Lietuvos savivaldybių ir apskričių viešosios bibliotekos, kaip ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos aklųjų biblioteka, priklauso Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai. Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos 1449 bibliotekos 2001 metais turėjo: 31085604 fizinių vienetų fondą, 871499 vartotojus, 12150334 lankytojus ir išdavė 26829571 dokumentą. IV. BIBLIOTEKŲ FONDŲ KOMPLEKTAVIMAS
- Šiuo metu bibliotekos nepajėgia tinkamai atlikti savo funkcijų, nes nepakankamai aprūpinamos spaudiniais ir kitais dokumentais. Tarptautinės bibliotekų statistikos programos LIBECON, kurioje pateikta 31 Europos valstybės bibliotekų statistika, duomenimis, vienam gyventojui dokumentams komplektuoti viešosiose bibliotekose tenka: Lietuvoje – 0,89 lito, Latvijoje – 1,14 lito, Estijoje – 6,45 lito, Danijoje – 31,45 lito, Suomijoje – 22,59 lito, Europos Sąjungos valstybėse vidutiniškai – 6,54 lito. Dokumentų bibliotekose vienam gyventojui tenka: Lietuvoje – 6,5, o Europos Sąjungos valstybėse –
- Šie duomenys rodo, kad Lietuvos viešosiose bibliotekose skiriama mažiausia lėšų dokumentų fondams papildyti, o dokumentų vienam gyventojui daugiau nei Europos Sąjungos valstybių vidurkis. Būtina pažymėti, kad daugiau kaip 60 procentų bibliotekų fonduose esančių dokumentų yra 10 metų ir senesni leidiniai, kurie nebeatitinka vartotojų poreikių (Vakarų Europos valstybių viešosiose bibliotekose 10–15 metų senumo leidiniai sudaro tik iki 10 procentų šių bibliotekų fondų). Lietuvos gyventojai viešosiose bibliotekose apsilanko vidutiniškai 1,9 karto per metus (Latvijoje – 2,1, Estijoje – 3,3, Suomijoje – 12,8, Europos Sąjungos valstybėse – 5,3 karto). Šie duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų netenkina viešųjų bibliotekų fondai ir bibliotekų teikiamos paslaugos.
- Lėšos viešųjų bibliotekų fondams komplektuoti skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (knygoms pirkti) ir savivaldybių biudžetų (periodiniams leidiniams komplektuoti). Bibliotekos nemokamai gauna leidinių iš įvairių paramos fondų ir privačių asmenų, tačiau šis šaltinis ne nuolatinis, iš jo gaunama tik 5–7 procentai visų gaunamų dokumentų, be to, dažnai tai būna praradę vertę leidiniai.
- Valstybės lėšų, skiriamų knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti, nepakanka. 2001 metais savivaldybių viešosioms bibliotekoms spaudiniams įsigyti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skirta 2340 tūkst. litų – vidutiniškai 0,65 lito vienam gyventojui (Šiaurės valstybėse – 20–40 litų, Estijoje – 6 litai). Spaudiniai nuolat brangsta (vidutinė knygos kaina – 17–20 litų, užsienyje išleistos – apie 50–60 eurų), didėja periodikos prenumeratos kaina, taigi skiriamų lėšų nepakanka net minimaliems poreikiams patenkinti. Be to, lėšų skiriama tik knygoms pirkti ir periodiniams leidiniams prenumeruoti, o moderni biblioteka privalo teikti lankytojams ir kitokius – garsinius, garsinius regimuosius ir elektroninius – dokumentus.
- Pagal IFLA rekomendacijas kasmet bibliotekų knygų fondas turi būti papildomas laikantis šios proporcijos: 250 knygų 1000 gyventojų, o mažiausiuose administraciniuose vienetuose – 300 knygų 1000 gyventojų. Be to, viešojoje bibliotekoje turi būti fondas, skirtas etninėms ir kalbinėms mažumoms. Biblioteka taip pat privalo aprūpinti gyventojus informaciniais leidiniais. Lėšų poreikio bibliotekų fondams komplektuoti suvestinė (pagal 1 priedą) pateikiama remiantis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centro duomenimis.
- Apie šiuolaikinę biblioteką sprendžiama ne vien iš fondų dydžio, bet ir iš prenumeruojamų duomenų bazių skaičiaus. Brangias elektronines duomenų bazes užsienio bibliotekos prenumeruoja susijungusios į susivienijimus. 2001 metais įsteigta Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (LMBA), kuri ėmėsi prenumeruoti elektronines duomenų bazes asociacijos nariams ir kitoms bibliotekoms. Lietuvos bibliotekos jau irgi bendrai prenumeruoja elektronines duomenų bazes. 1999 metų pabaigoje bendrovė „EBSCO Publishing“ ir Atviros visuomenės institutas pradėjo įgyvendinti vieną didžiausių pasaulyje „EIFL Direct“ projektą (elektroninė informacija bibliotekoms). Pagal šį projektą sujungtos 39 valstybių bibliotekos, joms suteikta galimybė naudotis duomenų bazės „EBSCO Publishing“ pilnateksčiais leidiniais ir bibliografine-referacine informacija. Lietuva, kaip ir kitos Centrinės ir Rytų Europos, taip pat Pietų Afrikos valstybės, prisijungė prie šio projekto. Jį įgyvendinant nutarė dalyvauti 11 organizacijų ir 22 bibliotekos (tarp jų 6 viešosios). Kelerius metus tai buvo vienintelė pasaulinė duomenų bazė, kuria galėjo naudotis ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Tauragės – skaitytojai. Vartotojui suteikiamas slaptažodis, kuris leidžia naudotis duomenų baze ne tik bibliotekos lankytojui, bet ir visiems Lietuvos gyventojams, turintiems interneto ryšį. Šia duomenų baze Lietuvos viešosiose bibliotekose naudojamasi vis dažniau.
- Elektroninių dokumentų paklausa didėja, jų pateikiama vis įvairesnių, todėl planuojant duomenų bazių prenumeratą 2003–2013 metais reikia į tai atsižvelgti. Bibliotekose turėtų būti prieiga prie šių duomenų bazių: Lietuvos periodinės spaudos bibliografinės straipsnių bazės, LITLEX duomenų bazės, EBSCO duomenų bazės, „Penkių kontinentų“ virtualaus spaudos kiosko. Lėšų poreikis elektroniniams dokumentams prenumeruoti pateikiamas 2 priede. Elektroniniams dokumentams prenumeruoti bibliotekose reikėtų 4905,8 tūkst. litų per dešimt metų.
- Iš viso pagal pateiktus duomenis 2003–2013 metais Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų bibliotekų fondams komplektuoti reikėtų 104780 tūkst. litų (iš jų ir elektroniniams dokumentams prenumeruoti). Per metus reikėtų 10478 tūkst. litų. Vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui tektų po 3 litus. V. BIBLIOTEKŲ KOMPIUTERIZAVIMAS
- Būtina šiuolaikinės visuomenės raidos sąlyga – informacinės visuomenės sukūrimas. Šiuo tikslu būtina visų pirma sukurti modernią kompiuterinę ir informacinę infrastruktūrą, leisiančią greitai ir tinkamai valdyti ir naudoti informaciją.
- Keičiasi socialinis bibliotekų vaidmuo: tradicinėmis laikomos bibliotekų funkcijos (kultūra ir švietimas, spausdinto palikimo kaupimas, saugojimas, naudojimo organizavimas) jau netenkina visuomenės poreikių. Visuomenė reikalauja iš bibliotekų užtikrinti prieigą ne tik prie turimų šaltinių, bet ir prie nacionalinių ir pasaulio informacijos tinklų, duomenų bazių. Keičiasi įprasta bibliotekų darbo technologija, bibliotekinis informacinis vartotojų aptarnavimas, santykiai su valdžia, visuomenės grupėmis. Šiandien informaciją skleisti neįmanoma be naujos komunikacijos įrangos ir laikmenų. Nuo 1996 metų kuriama Lietuvos integruota bibliotekų informacijos sistema (LIBIS).
- Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginį prioritetą – plėtoti informacinę visuomenę, Kultūros ministerija pradėjo vykdyti programą „Visuomenės informacinis aprūpinimas“. Šios programos tikslas – sukurti informacinę visuomenę ir išplėsti gyventojų prieigos prie interneto galimybes. Reikia sudaryti tinkamas sąlygas vykdyti šią programą – aprūpinti apskričių, savivaldybių viešąsias bibliotekas kompiuterine technika ir interneto įranga, mokyti darbuotojus. Šiai programai vykdyti 2001 metų Kultūros ministerijos biudžete buvo numatyta lėšų. Ją įgyvendindama Kultūros ministerija atviro konkurso būdu nupirko 275 kompiuterius, 87 spausdintuvus ir 30 bibliotekų interneto įrangą, kurie perduoti savivaldybėms ir apskričių viešosioms bibliotekoms.
- Šiai ilgalaikei programai įgyvendinti 2002 metais lėšų neskirta. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemones, siekiant plėtoti informacinę visuomenę ir užtikrinti informacijos prieinamumą, programą reikia vykdyti toliau. Būtina ne tik plėsti interneto skaityklas, bet pamažu kompiuterizuoti kaimo filialus ir taip panaikinti miesto ir provincijos ryšių informacinės infrastruktūros netolygumus. Aprūpinant bibliotekas kompiuterine įranga (kompiuteriais, spausdintuvais, skeneriais), nedera pamiršti, kad ši technika labai greitai technologiškai sensta ir fiziškai susidėvi, todėl per 10 metų turėtų būti nupirkta 6700 kompiuterių (vidutiniškai per metus 10 vienai bibliotekai), bibliotekoms kompiuterizuoti reikėtų 39706 tūkst. litų (per 10 metų). Lėšų poreikis bibliotekų techninei bazei plėsti ir palaikyti pateiktas 3 priede. VI. BIBLIOTEKŲ PASTATŲ IR PATALPŲ BŪKLĖ
- Lietuvos bibliotekų pastatai ir patalpos neatitinka šiuolaikinės bibliotekos reikalavimų. Daugelis jų įsikūrusios nepritaikytuose pastatuose ar patalpose: darželiuose, butuose, mokymo įstaigų klasėse ir panašiai. Kai kurios jų iki šiol yra privačiose patalpose. Daug kur labai ankšta. Dalis bibliotekų įsikūrusios architektūros paminkluose: Lietuvos technikos biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Vilniaus ir Klaipėdos apskričių viešosios bibliotekos, Alytaus savivaldybės viešoji biblioteka, Jurbarko savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius, Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Vėžaičių kaimo filialas, Marijampolės savivaldybės viešosios bibliotekos Mockų kaimo filialas, Mažeikių savivaldybės viešosios bibliotekos Renavo filialas, Plungės savivaldybės viešoji biblioteka, Prienų savivaldybės viešosios bibliotekos Veiverių filialas, Šalčininkų savivaldybės viešosios bibliotekos Gornostajiškių filialas, Šiaulių savivaldybės viešosios bibliotekos Kurtuvėnų filialas, Švenčionių savivaldybės viešosios bibliotekos Stanislavavo filialas, Tauragės savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius, Telšių savivaldybės viešosios bibliotekos Biržuvėnų filialas, Vilkaviškio savivaldybės viešoji biblioteka, Vilniaus savivaldybės viešosios bibliotekos Pikeliškių ir Glitiškių filialai ir kitos. Šiems pastatams reikia skirti ypač daug dėmesio. Daugelis jų remontuotini, o bibliotekos dėl lėšų stokos negali to padaryti.
- Pastarąjį dešimtmetį bibliotekų pastatams ir patalpoms statyti, rekonstruoti ir kapitaliai remontuoti buvo skiriama labai mažai lėšų. Dažniausiai apsiribojama einamąja pastato priežiūra. Pastaraisiais metais statyta ir rekonstruota: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos priestatas (statyba nebaigta), Lietuvos aklųjų biblioteka (vienas aukštas dar neįrengtas), Vilniaus Gedimino technikos universiteto biblioteka (rekonstruota), Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka (statyti pradėta 1998 metais), Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka (pastatai rekonstruoti pradėti 1998 metais).
- Estijoje viešųjų bibliotekų įstatyme numatyta, kad vietos valdžia privalo aprūpinti bibliotekas patalpomis ir reikiamais įrengimais, tačiau pagal Kultūros ministerijos rekomendacijas iš valstybės biudžeto gali būti finansuojamos nacionalinės programos. Viena iš tokių nacionalinių programų – viešųjų bibliotekų patalpų statyba ir renovacija – šiuo metu įgyvendinama. Čekijos bibliotekų įstatyme numatyta, kad bibliotekos iš valstybės biudžeto gali gauti paramą patalpoms statyti, atnaujinti, jų apsaugai (ir priešgaisrinei) organizuoti.
- 1998 m. lapkričio 23–25 d. Strasbūre vykusioje konferencijoje „Bibliotekos ir demokratija“ pristatyta 28 Europos valstybių bibliotekų įstatymų analizė, iš kurios matyti, kad valstybė nustato bibliotekų tikslus, paslaugų standartus ir skiria lėšų toms savivaldybėms, kurios šiuos standartus įgyvendina geriausiai. Gali būti skiriama parama bibliotekoms statyti, patalpoms atnaujinti, naujoms technologijoms diegti, suteikiamas aukštesnis statusas kai kurioms viešosioms bibliotekoms, pavedant joms vykdyti regioninių ar centrinių viešųjų bibliotekų funkcijas (valstybė jas iš dalies finansuoja).
- Kultūros ministerija kartu su savivaldybių institucijomis, statybos, architektūros ir bibliotekų specialistais susipažino su joms priklausančių bibliotekų pastatų fizine būkle ir pateikė pasiūlymus dėl konkrečių bibliotekų pastatų sutvarkymo.
- Paaiškėjo, kad daugelis pastatų labai apleisti: 27.
- susidėvėjusios stogų konstrukcijos ir danga, surūdiję, kiauri lietvamzdžiai, todėl krituliai patenka į leidinių saugyklas, skaityklas, gadina pastatus; medinės pastatų dalys pūva, o tinkas byra ir krinta, sukeldamas pavojų skaitytojams ir bibliotekų darbuotojams; 27.
- susidėvėję vidaus elektros tinklai, todėl bet kada gali kilti gaisras; 27.
- nešiltintos sienos ir stogai, nesandarios durys, langai, pasenusios šildymo sistemos, todėl labai maža pastatų šiluminė varža, didelės šildymo išlaidos, o temperatūra patalpose neatitinka nustatytųjų normatyvų; 27.
- vidaus vandentiekio ir nuotekų vamzdynai surūdiję, dėl to dažnai būna avarijos – užpilamos patalpos, kurioms sutvarkyti reikia daug lėšų; 27.
- vidaus sanitariniai mazgai neatitinka Visuomenės sveikatos centro nustatytų higienos ir sanitarinių reikalavimų; 27.
- apsauginės ir priešgaisrinės sistemos dažniausiai susidėvėjusios, nebeveikia arba iš viso neįrengtos. Bibliotekos įsigyja brangios kompiuterinės technikos, vaizdo ir garso aparatūros, kuri dėl prastų sąlygų visai neapsaugota; 27.
- daugelyje bibliotekų nėra skaityklų, patalpų kultūros ir švietimo renginiams, trūksta darbo kabinetų; 27.
- būtinos papildomos patalpos interneto skaitykloms įrengti.
- Kadangi esant sunkiai šalies ekonominei būklei neskiriama pakankamai lėšų pastatams remontuoti ir sutvarkyti, dauguma pastatų merdi, jų būklė sparčiai prastėja. Šaltose, nesuremontuotose patalpose skaitytojams ir bibliotekų personalui nesudaromos elementariausios darbo sąlygos. 27 procentai savivaldybių viešųjų bibliotekų ir jų filialų pastatų šildomi tik buitiniais elektros prietaisais, 57 procentai neturi telefonų.
- Siekiant tinkamai ir taupiai naudoti biudžeto lėšas, naujas bibliotekas statyti numatyta tik ten, kur būtiniausia – Kretingos, Plungės ir Trakų rajonuose. Naujiems 4 pastatams statyti reikėtų apie 11,5 mln. litų. Kituose miestuose ir rajonuose siūloma esamus pastatus rekonstruoti, statyti priestatus arba pastatus kapitaliai suremontuoti. Naujos statybos ir rekonstrukcijos sąmatinė vertė apskaičiuota vadovaujantis aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. 19 „Dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamųjų ekonominių rodiklių“ (Žin., 2001, Nr. 12-363) rekomenduojamomis kainomis socialinės paskirties pastatams. Pastatų, kuriems parengtas statinio statybos pagrindimas, sąmatinė vertė nustatoma pagal šias kainas, jeigu bendro ploto 1 kv. metro kaina nedaug skiriasi nuo Aplinkos ministerijos rekomenduotų kainų. Atliktinų darbų pobūdis ir skirtinos lėšos nurodyti 4, 5 ir 6 prieduose, o pagal Valstybės investicijų 2002 metų programą įgyvendinami investicijų projektai – 7 priede. VII. FINANSAVIMAS
- Įgyvendinus šią programą, viešosios bibliotekos galėtų aprūpinti vietos bendruomenę reikiama informacija, kaupti universalų spaudinių ir kitų dokumentų fondą. Siekiama atgaivinti bibliotekas, sukurti atvirus visuomenei prieigos taškus, ypač provincijoje, kad gyventojai, neturintys kompiuterių, galėtų mokytis, įgyti kvalifikaciją, kaupti informacinių technologijų naudojimo patirtį, naudotis Lietuvos ir užsienio informacinių tinklų teikiamomis galimybėmis. Lėšų poreikis šiai programai įgyvendinti nurodytas 8 priede.
- Ši programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, taip pat numatoma ieškoti papildomų lėšų iš įvairių programų ir fondų. Bibliotekos bus skatinamos aktyviau ieškoti rėmėjų, dalyvauti įvairių paramos fondų programose ir projektuose. Lėšos šiai programai įgyvendinti numatomos rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą. Kultūros ministerijos ir nepriklausomi ekspertai lėšas programai įgyvendinti skirstys pagal iš anksto aptartus ir patvirtintus kriterijus (fondams komplektuoti – pagal gyventojų skaičių, kompiuterizavimui – pagal pasirengimą panaudoti lėšas, patalpų tinkamumą, jau turimas priemones ir darbuotojų pasirengimą dirbti naujomis sąlygomis, statyboms – pagal savivaldybių skiriamas lėšas ir parengtą dokumentaciją), nustatys programos priemonių vykdymo eiliškumą. VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
- Siekiant vartotojus geriau aprūpinti literatūra ir informacija, bibliotekoms reikėtų skirti daugiau lėšų spaudiniams ir kitiems dokumentams įsigyti (viešosioms bibliotekoms vidutiniškai vienam gyventojui 3 litus).
- Būtina kompiuterizuoti bibliotekas, aprūpinti jas kompiuterine technika, programine įranga (pagal 3 priedą).
- Svarbu modernizuoti bibliotekų pastatus ir patalpas, pritaikyti juos bibliotekų reikmėms: pastatyti 4 naujus pastatus, nurodytus 4 priede, rekonstruoti, suremontuoti pastatus ir patalpas, nurodytus 5 ir 6 prieduose. ______________ Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos 1 priedas LĖŠŲ POREIKIO BIBLIOTEKŲ FONDAMS KOMPLEKTUOTI SUVESTINĖ (TŪKST. LITŲ) 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 metai 2011 metai 2012 metai 2013 metai Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 1050 1150 1250 1350 1450 1550 1650 1750 1850 1950 2050 Apskričių viešosios bibliotekos 1600 1800 2000 2200 2400 2600 2800 3000 3200 3400 3800 Savivaldybių viešosios bibliotekos 3300 3700 4070 4440 4810 5180 5550 5920 6290 6660 7030 Lietuvos aklųjų biblioteka 130 140 150 160 170 180 190 200 210 220 230 Iš viso 6080 6790 7470 8150 8830 9510 10190 10870 11550 12230 13110 ______________ Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos 2 priedas LĖŠŲ POREIKIS ELEKTRONINIAMS DOKUMENTAMS PRENUMERUOTI (TŪKST. LITŲ) Bazės pavadinimas Bibliotekų skaičius Vienai bibliotekai per metus Iš viso per metus Iš viso per 10 metų Lietuvos periodinės spaudos bibliografinės straipsnių bazės prenumerata metams 67 0,5 33,5 335 LITLEX duomenų bazės prenumerata metams 67 0,4 26,8 268 EBSCO duomenų bazės prenumerata metams 67 - 240 2400 „Penkių kontinentų“ virtualus spaudos kioskas 67 0,84 56,28 562,8 Kompaktinių plokštelių biblioteka (įvairios enciklopedijos, kalbų mokymosi programos ir kita), po 10 vnt. 67 2 134 1340 Iš viso 3,74 490,58 4905,8 ______________ Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos 3 priedas LĖŠŲ POREIKIS BIBLIOTEKŲ TECHNINEI BAZEI PLĖSTI IR PALAIKYTI (TŪKST. LITŲ) Priemonė Bibliotekų skaičius Vienai bibliotekai per metus Iš viso per metus Iš viso per 10 metų Kompiuterinė įranga (kompiuteriai, spausdintuvai, kompiuteriniai projektoriai ir kita) 67 40 2680 26800 Interneto ryšio įranga 30 15 450 4500 Mokestis už interneto paslaugas (metams) 67 0,8 53,6 536 Mokestis už LIBIS aptarnavimą (metams) 67 6 402 4020 Nenumatytos išlaidos (įvairūs programos įgyvendinimo, instaliavimo darbai ir kita) 385 3850,2 Iš viso 3970,6 39706 ______________ Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos 4 priedas BIBLIOTEKŲ NAUJŲ PASTATŲ STATYBA Rajonų viešosios bibliotekos Dokumentų fondas, tūkst. vnt. Bendras naudingas plotas, kv. metrais Sąmatinė vertė, tūkst. litų Užsakovo rezervas (10 procentų) 1 kv. metro bendro naudingo ploto kaina Pastabos Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka 60 1909 4218,9 421,9 2210 Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka (administracinis pastatas Plungėje, Laisvės al. 19) 198,2 1500 3315 331,5 2210 Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka 252,8 1000 2210 221 2210 Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Lentvario miesto filialas 40 800 1768 176,8 2210 Lėšų poreikis 11511,9 1151,2 ______________ Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos 5 priedas BIBLIOTEKŲ PASTATŲ REKONSTRAVIMAS Miestų ir rajonų viešosios bibliotekos Dokumentų fondas, tūkst. vnt. Bendras naudingas plotas, kv. metrais Sąmatinė vertė, tūkst. litų Užsakovo rezervas (10 procentų) 1 kv. metro bendro naudingo ploto kaina, litais Pastabos I. MIESTŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS Alytaus miesto savivaldybės viešoji biblioteka 131,9 2000 1000 100 500 Birštono miesto savivaldybės viešoji biblioteka 86,6 989 1869,2 186,9 1890 Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka 136,2 900 1557 155,7 1730 Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka 161,9 1600 3563 356,3 2210 Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Vievio miesto filialas 170 321,3 32,1 1890 Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Beižonių kaimo filialas 80 151,2 15,1 1890 Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka 771 Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos filialas Kaune, Taikos pr. 113b 424,7 849,4 84,9 2000 Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos filialas Kaune, Mapų g. 18 303,9 560,5 56,1 1844,4 Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos filialas Kaune, P. Lukšio g. 58/60 207,6 430,1 43 2071,6 Kazlų Rūdos savivaldybės viešoji biblioteka 29,3 1039 2207,8 220,8 2125 parengtas statybos pagrindimas Vilniaus miesto centrinė biblioteka 899,7 Vilniaus miesto centrinės bibliotekos filialas, Žirmūnų g. 6 899,6 600 840 84 1400 Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka 607,5 3088 7398,8 739,8 2396 parengtas statybos pagrindimas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos centrinių rūmų kapitalinis remontas 7050,3 10165,85 22466,5 2246,7 2210 Iš viso pagal I skyrių 43214,8 4321,5 II. RAJONŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka 197,5 500 600 60 1200 parengtas statybos pagrindimas Anykščių rajono savivaldybės viešoji biblioteka 349,8 2060 1266,9 126,7 615 Anykščių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Troškūnų filialas 300 199,8 19,9 666 Kaišiadorių rajono savivaldybės viešoji biblioteka 323,5 330 566,9 56,7 1718 Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka 324,9 1200,65 1016,9 101,7 847 Pasvalio savivaldybės Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Saločių filialas 68,65 151,3 15,1 2204 Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka 100 1825 2255,7 225,6 1236 parengtas statybos pagrindimas Raseinių rajono savivaldybės viešoji biblioteka 379,7 Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ariogalos miesto filialas 379,6 700 1547 154,7 2210 Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka 311,7 360 795,6 79,6 2210 Šilutės rajono savivaldybės Frydricho Bajoraičio viešoji biblioteka 315,7 993,3 2195,2 219,5 2210 parengtas statybos pagrindimas Širvintų rajono savivaldybės viešoji biblioteka 205,8 503 1111,6 111,2 2210 Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Gelvonų filialas 70 154,7 15,5 2210 Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Musninkų filialas 43 95 9,5 2210 Širvintų rajono viešosios bibliotekos Lapelių filialas 88 194,5 19,5 2210 Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka 330,8 691 1382 138,2 2000 Ukmergės rajono savivaldybės viešoji biblioteka 386,9 1406,1 352,9 35,3 251 Utenos rajono savivaldybės Antano ir Motiejaus Miškinių viešoji biblioteka 470,8 1830 4044,3 404,4 2210 Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka 330,4 1784,5 2889,1 288,9 1619 parengtas statybos pagrindimas Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Dusetų filialas 183 345,9 34,6 1890 Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Antalieptės filialas 202 381,8 38,2 1890 Iš viso pagal II skyrių 21547,1 2154,7 Iš viso 64761,9 6476,2 ______________ Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos 6 priedas BIBLIOTEKŲ PASTATŲ REMONTAS Miestų ir rajonų viešosios bibliotekos Dokumentų fondas, tūkst. vnt. Bendras naudingas plotas, kv. metrais Sąmatinė vertė, tūkst. litų Užsakovo rezervas (10 procentų) 1 kv. metro bendro naudingo ploto kaina, litais Pastabos I. MIESTŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka 108 558 132,1 13,2 236,7 Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos Aistiškių filialas 113,5 54,1 5,4 476,9 Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos Akmenynų filialas 50 10,1 1 202,4 Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos Brukų filialas 62 18,7 1,9 301 Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka 375 Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Pempininkų filialas 401,9 888,1 88,8 2209,7 Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialas (įkurdinimas buvusiose Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos patalpose) 218 385,9 38,6 1770,2 Marijampolės savivaldybės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka 162,3 2664,1 540,8 54,1 203 Marijampolės savivaldybės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos filialas 289,71 52,4 5,2 181 Marijampolės savivaldybės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Igliškėlių filialas 68 122,1 12,2 1796 Marijampolės savivaldybės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Meškučių filialas 66 79,3 7,9 1201 Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka 183 243 72,9 7,3 300 Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka (Kniaudiškių g. 34) 213,6 244 109,5 10,9 448,8 Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialas (Kniaudiškių g. 38) 121,8 77,2 7,7 633,7 Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialas (Vasario 16-osios g. 10) 88,7 21,9 2,2 247 Rietavo savivaldybės viešoji biblioteka 78,6 360 289 29 805 Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografijos skyrius (Aido g. 27) Vaikų literatūros skyrius (Gvazdikų takas 8) 324,6 633,6 699,5 69,9 1104 Iš viso pagal I skyrių 3553,6 355,4 II. RAJONŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka 438 349 351,31 35,1 1006 Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Butrimonių filialas 355 218,9 21,9 616,9 Biržų rajono savivaldybės viešoji biblioteka 100,2 1812 1122,6 112,3 619 Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka 258 780 499,9 50 641 Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka 262,3 Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Rimkų filialas 95 8,1 0,8 84,9 Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ruklos filialas 262,3 68,8 130,03 13 1890 Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Užusalių filialas 96 19,9 1,9 208,33 Joniškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka 265,2 679 753,7 75,4 1110 darbai pradėti, panaudota 102,5 tūkst. litų Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka 319,3 360 324 32,4 900 Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius 160 144 14,4 900 Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Klausučių filialas 60 54 5,4 900 Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka (Garliava) 379,5 938 994 99,4 1059,7 parengtas statybos pagrindimas (be finansinės dalies) Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kulautuvos biblioteka 115 122 12,2 1060 Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vilkijos miesto biblioteka 186 197,2 19,7 1060 Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ežerėlio filialas 157,3 10,6 1,6 67,4 parengtas statybos pagrindimas (nėra finansinės dalies) Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka 336,5 667 260,8 26,1 391 Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos Kolainių filialas 40 8,8 0,9 220 Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos Pagryžuvio filialas 65 14,4 1,4 221 Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos Mockaičių filialas 64 14,1 1,4 220 Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka 497,9 3137,9 125,5 12,6 40 Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Liepų filialas 160 42,4 4,2 265 Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Šėtos filialas 204 110,4 11 541,1 Kėdainių rajono Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Josvainių filialas 203 144,6 14,5 712,5 Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka 379,6 2651,7 528,8 52,9 199,4 parengtas statybos pagrindimas Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji vaikų biblioteka (Gargždai, Žemaitės g. 15) 349,1 261,5 26,2 749 parengtas statybos pagrindimas Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka 263 Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filialas 127 93,9 9,4 740 Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Vydmantų filialas 120 78 7,8 650 Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Kartenos filialas 108 90,7 9,1 840 Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka 282,2 1287 514,8 51,5 400 Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Subačiaus filialas 645 258 25,8 400 Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka 276,5 204,9 189,7 18,9 926 Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Abarauskų filialas 228,5 55,9 5,6 245 Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seirijų filialas 95 23,3 2,3 245 Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Avižienių filialas 134 31,2 3,1 233 Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka 409,9 591,4 243,2 24,3 411,3 Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Inturkės filialas 101,5 30,5 3 301 Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Linkuvos filialas 238,2 250 60 6 240 Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Klovainių filialas 40 49,9 4,9 1247 Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Rozalimo filialas 68 26,5 2,6 389 Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka 389,3 626 131,9 13,2 210,8 Pasvalio rajono savivaldybės Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka 317,7 1266,6 2006,3 200,6 1584 parengtas statybos pagrindimas Pasvalio rajono savivaldybės Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Joniškėlio miesto filialas 340 69,7 7 205 Pasvalio rajono savivaldybės Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Švobiškio filialas 84,49 56,6 5,7 670 Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka 198,2 150 265,7 26,6 1771,5 Prienų rajono savivaldybės viešoji biblioteka 287,9 570,64 555,2 55,5 973 Raseinių rajono savivaldybės viešoji biblioteka 379,7 1822 1237,1 123,9 679 Rokiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka 444,7 652,4 1233 143,5 1890 Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Griškabūdžio filialas 8,8 50 12 1,2 240 Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Lekėčių filialas 7,8 78 23,5 2,3 301 Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Lukšių filialas 10,1 80 16,2 1,6 202 Šalčininkų rajono savivaldybės viešoji biblioteka 369,1 650 208 20,9 320 Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Eišiškių miesto filialas 164 85,1 8,5 518,6 Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Eišiškių vaikų biblioteka 113 79,7 7,9 705 Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltosios Vokės filialas 100 18,4 1,8 184,4 Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kuršėnų filialas 52,8 701 761,3 76,1 1086 Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka 234,9 690,84 523 52,4 757,1 parengtas statybos pagrindimas Šilutės rajono savivaldybės Frydricho Bajoraičio viešoji biblioteka 315,7 Šilutės rajono savivaldybės Frydricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Šilutės miesto filialas 68,3 21,5 2,2 315 Šilutės rajono savivaldybės Frydricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filialas 132 38,9 3,9 295 Šilutės rajono savivaldybės Frydricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Švėkšnos filialas 46 24,9 2,5 543 Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka 279,8 800 218 21,8 272,5 Tauragės rajono savivaldybės viešoji biblioteka 338,6 708 250,6 25,1 354 Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Aukštadvario kaimo filialas 14,6 118 223 22,3 1890 Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Paluknio miestelio filialas 11,4 60 113,4 11,3 1890 Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Senųjų Trakų miestelio filialas 8,8 82,6 156,1 15,6 1890 Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka 300,6 Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Matuizų filialas 142 268,4 26,8 1890 Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Valkininkų filialas 86 162,5 16,3 1890 Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Dubičių filialas 120 226,8 22,7 1890 Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka 359,2 600 528 52,8 880 Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kybartų filialas 560 358,4 35,8 640 Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Virbalio filialas 95 21,8 2,2 229 Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Gižų filialas 80 28,9 2,9 362,4 Vilniaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka 472,9 337,3 252,9 25,3 750 Vilniaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Nemenčinės filialas 90,8 8,1 6,8 750 Vilniaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Nemenčinės vaikų filialas 135,7 101,8 10,2 750 Vilniaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Mostiškių kaimo filialas 108 81 8,1 750 Lietuvos aklųjų viešoji biblioteka 437,1 500 700 70 1400 Kauno apskrities viešoji biblioteka 2191,4 10943 1174,2 117,4 107,3 Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka 1024,6 Pastato Klaipėdoje (H. Manto g. 45) pritaikymas regiono bibliotekininkystės kvalifikacijos kėlimo centrui 550 279,3 27,9 507,9 Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka 691,6 4494 3082,1 308,2 685,82 Iš viso pagal II skyrių 23870,44 2387 Iš viso 27423,6 2742,4 ______________ Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos 7 priedas PAGAL VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2002 METŲ PROGRAMĄ ĮGYVENDINAMI INVESTICIJŲ PROJEKTAI Investicijų projektas Panaudota lėšų 2002 m. sausio 1 d. duomenimis Lėšų poreikis 2002 m. sausio 1 d. duomenimis Valstybės investicijų 2002 metų programoje skirta lėšų Lėšų poreikis 2003 m. sausio 1 d. duomenimis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos centrinių rūmų kapitalinis remontas 28563 18029 8000 10029 Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos statyba 5521 25621 1706 23915 Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos „C“ korpuso rekonstravimas 1716 756 756 _ Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rekonstravimas 581 20607 300 20307 Varėnos savivaldybės viešosios bibliotekos patalpų rekonstravimas - 1022 465 557 Iš viso 36381 66035 11227 54808 ______________ Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos 8 priedas LĖŠŲ POREIKIS BIBLIOTEKŲ RENOVACIJOS IR MODERNIZAVIMO 2003–2013 METŲ PROGRAMAI ĮGYVENDINTI (TŪKST. LITŲ) Priemonės pavadinimas Lėšos Fondams komplektuoti 104780 Bibliotekoms kompiuterizuoti 39706 Investicijų projektams 54808 Naujoms bibliotekoms statyti 11511,9 Bibliotekų pastatams rekonstruoti 64761,9 Bibliotekų pastatams remontuoti 27423,6 Užsakovo rezervas (10 procentų) 10369,7 Iš viso 313361,1 ______________