LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL EKSPERTO KINOLOGO KVALIFIKACIJOS SUTEIKIMO TVARKOS IR EKSPERT

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL EKSPERTO KINOLOGO KVALIFIKACIJOS SUTEIKIMO TVARKOS IR EKSPERTŲ KINOLOGŲ MOKYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2002 m. rugsėjo 30 d. Nr. 509 Vilnius Siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634) 5 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą,

1. Tvirtinu Eksperto kinologo kvalifikacijos suteikimo tvarką ir Ekspertų kinologų mokymo programą (pridedama).
2. Nustatau, kad Ekspertų kinologų kvalifikacijos suteikimo tvarka ir Ekspertų kinologų mokymo programa įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.
3. Aplinkos ministerijos informacinėje kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „gyvūnija“. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 509 EKSPERTO KINOLOGO KVALIFIKACIJOS SUTEIKIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
4. Eksperto kinologo kvalifikacija suteikiama asmenims, išklausiusiems mokymo kursus pagal Ekspertų kinologų mokymo programą (toliau – Kursai) ir išlaikiusiems eksperto kinologo kvalifikacinį egzaminą (toliau – Egzaminas). II. EKSPERTŲ KINOLOGŲ MOKYMO KURSAI
5. Kinologų ekspertų mokymo kursus gali rengti biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos bei visuomeninės medžiotojų organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, šių juridinių asmenų vadovo sprendimu (toliau – Kursų rengėjas). Kursų vadovu gali būti skiriamas asmuo, turintis ne žemesnę nei nacionalinę eksperto kinologo kategoriją, o atskiras temas dėstyti leidžiama eksperto kinologo kategorijas turintiems asmenims, išskyrus atitinkamas ekspertų kinologų mokymo programos dalis apie šunų anatomiją, fiziologiją, ligas, kurias leidžiama dėstyti aukštąjį veterinarijos arba biologijos išsilavinimą turintiems specialistams.
6. Kursai privalo trukti ne trumpiau kaip 20 akademinių valandų. Asmeniui, išklausiusiam Kursus, turi būti išduodamas tai liudijantis pažymėjimas, kuriame nurodomas kursų rengėjas, kursų vieta ir data, kursų trukmė akademinėmis valandomis. III. EKSPERTO KINOLOGO KVALIFIKACINIS EGZAMINAS
7. Kursų rengėjas sudaro Egzamino komisiją iš asmenų, kurių kvalifikacija atitinka šios tvarkos 2 punkte nurodytus reikalavimus. Egzamino komisijos narių skaičius turi būti ne mažesnis kaip trys. Sudaromos Egzamino komisijos pirmininku gali būti skiriamas ne žemesnę nei nacionalinę eksperto kinologo kvalifikaciją turintis asmuo.
8. Egzaminą sudaro teorinis ir praktinis egzaminai. Egzamino komisija savo nuožiūra nustato atskirų Egzamino dalių eilės tvarką.
9. Teorinis egzaminas laikomas, atsakant raštu arba žodžiu į teorinio egzamino bilietų klausimus (1 priedas). Teorinis egzaminas yra išlaikytas, jeigu Egzamino komisija teigiamai įvertina ne mažiau kaip 8 atsakymus iš dešimties.
10. Praktinio egzamino metu egzaminuojamasis privalo teisingai nustatyti šunų veisles, eksterjero trūkumus, įvertinti šuns paklusnumą, darbines savybes. Praktinis egzaminas laikomas išlaikytu, jeigu Egzamino komisija teigiamai įvertina ne mažiau kaip dvi užduotis iš trijų pateiktų.
11. Asmenys, neišlaikę teorinio arba praktinio egzamino, gali jį perlaikyti kitą Egzamino komisijos paskirtą dieną. Bandymų išlaikyti atskiras Egzamino dalis skaičius negali viršyti trijų, įskaitant ir pirmąjį bandymą. IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
12. Egzamino rezultatai įforminami Egzamino protokolu (2 priedas), kurį pasirašo visi Egzamine dalyvavę komisijos nariai. Egzamino rezultatų protokolo kopijos turi būti pateikiamos medžiotojų arba kinologų visuomeninėms organizacijoms, kurių nariai yra egzaminą laikę asmenys, bei regioniniam medžiotojų sąvado tvarkytojui.
13. Asmenims, kuriems buvo suteikta eksperto kinologo kvalifikacija, išduodamas atitinkamas pažymėjimas, kurį pasirašo Egzamino komisijos pirmininkas. ______________ Eksperto kinologo kvalifikacijos suteikimo tvarkos 1 priedas EKSPERTŲ KINOLOGŲ KVALIFIKACINIO EGZAMINO TEORINIO EGZAMINO BILIETAI 1 BILIETAS
14. Šuns kilmė.
15. Britų vižlai. Veislės ir jų standartų ypatumai. Panaudojimas medžioklėje.
16. Šunų skeletas.
17. Eksterjeras, jo reikšmė ir įvertinimo metodai.
18. Inventorius, reikalingas šunų priežiūrai, šėrimui ir dresavimui.
19. Bendros žinios apie šunų ligas.
20. Veislininkystė ir jos uždaviniai.
21. Bendras dresavimo supratimas.
22. Laikų rengimas medžioklei.
23. Medžioklinių šunų darbinių savybių bandymai. 2 BILIETAS
24. Kinologija. Medžioklinė šunininkystė.
25. Kontinento vižlai. Veislės ir jų standartų ypatumai. Panaudojimas medžioklėje.
26. Šunų oda.
27. Šuns kūno dalys ir jų apibūdinimas.
28. Šuns higiena.
29. Sveiko ir sergančio šuns požymiai.
30. Atranka ir parinkimas – šunų selekcijos pagrindas.
31. Besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai.
32. Skalikų rengimas medžioklei.
33. Medžioklinių šunų varžybos. 3 BILIETAS
34. Spanieliai ir retriveriai. Veislės ir jų standartų ypatumai. Panaudojimas medžioklėje.
35. Šunų virškinimo sistema.
36. Šuns galvos eksterjeras.
37. Šuns šėrimas.
38. Ausų ir akių ligos.
39. Veisimo metodai.
40. Sąlyginių refleksų susidarymas.
41. Pėdsekių rengimas medžioklei.
42. Bandymai ir varžybos dirbtinėmis ir natūraliomis sąlygomis.
43. Šunų apžiūros ir parodos, jų rengimo tikslas.
44. BILIETAS
45. Pėdsekiai. Veislės ir jų standartų ypatumai. Panaudojimas medžioklėje.
46. Šunų kvėpavimo sistema.
47. Šuns liemens eksterjeras.
48. Pašaro ruošimas.
49. Odos parazitai ir kova su jais.
50. Veisimas linijomis ir šeimomis.
51. Skatinimas ir slopinimas, jų reikšmė dresavimui.
52. Retriverių rengimas medžioklei.
53. Dirbtiniai bandymų ir varžybų įrenginiai.
54. Šunų apžiūros ir parodos, jų rengimo tvarka. 5 BILIETAS
55. Retriveriai. Veislės ir jų standartų ypatumai. Panaudojimas medžioklėje.
56. Šunų kraujotakos ir limfinės sistemos.
57. Galūnių eksterjeras.
58. Šėrimo normos ir šėrimas.
59. Sužeidimai.
60. Lytinis šunų subrendimas, ruja, kergimas.
61. Besąlyginiai ir sąlyginiai dirgikliai, jų naudojimas dresuojant.
62. Taksų ir terjerų rengimas medžioklei.
63. Darbinių savybių vertinimo sistemos.
64. Teisėjavimo metodai. 6 BILIETAS
65. Taksai ir terjerai. Veislės ir jų standartų ypatumai. Panaudojimas medžioklėje.
66. Šunų dauginimosi sistema.
67. Šuns kailis ir ypatybės.
68. Šuniukų šėrimo ypatumai.
69. Neužkrečiamos ir užkrečiamos ligos.
70. Sukergtos kalės priežiūra.
71. Aukštosios nervinės veiklos tipai.
72. Kontinento vižlų rengimas medžioklei.
73. Darbinių savybių bandymų ir varžybų titulai.
74. Asistento vaidmuo ir funkcijos. 7 BILIETAS
75. Skalikai. Veislės ir jų standartų ypatumai. Panaudojimas medžioklėje.
76. Šunų nervų sistemos: centrinė ir periferinė.
77. Šuns konstitucija ir kondicija.
78. Sukergtos ir kalingos kalės šėrimo ypatumai.
79. Pirmoji veterinarinė pagalba šuniui susirgus.
80. Žindančios kalės priežiūra.
81. Šunų dresavimo metodai.
82. Britų vižlų rengimas medžioklei.
83. Kompleksiniai darbinių savybių bandymai.
84. Parodų ir apžiūrų titulai. ______________ Eksperto kinologo kvalifikacijos suteikimo tvarkos 2 priedas _________________________________________________________________ (kinologo eksperto kvalifikaciją suteikiančio juridinio asmens pavadinimas) EKSPERTO KINOLOGO KVALIFIKACINIO EGZAMINO PROTOKOLAS 200_m.__________d. Nr. _________________ (vieta) Kvalifikacinio egzamino komisijos pirmininkas __________________________________________ Nariai ___________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Medžiotojo selekcininko kvalifikacinio egzamino rezultatai: Eil. Nr. Egzaminuojamojo vardas, pavardė Medžiotojų klubas ar būrelis* Medžiotojo bilietas* Teorinio egzamino Praktinio egzamino įvertinimas Kvalifikacinio egzamino įvertinimas (išlaikė/ neišlaikė) pavadinimas registracijos vieta Nr. išdavimo data išdavimo vieta bilieto Nr. įvertinimas Pastaba: * pažymėtos lentelės dalys nepildomos, jei egzaminuojamasis nėra medžiotojas. Medžiotojo selekcininko** kvalifikacinį egzaminą išlaikė ___ asmenų, neišlaikė ___ asmenų. Neišlaikę egzamino asmenys pakartotinai egzaminuojami 200__m. __________d. Komisijos pirmininkas ______________________________________________________________ (parašas) (vardas, pavardė) Nariai ___________________________________________________________________________ (parašas) (vardas, pavardė) ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 509 EKSPERTŲ KINOLOGŲ MOKYMO PROGRAMA
85. Šuns kilmė. Kinologija. Medžioklinė šunininkystė.
86. Medžioklinių šunų veislės ir veislių grupės: 2.
87. britų vižlai: 2.1.
88. veislės ir jų standartų ypatumai; 2.1.
89. panaudojimas medžioklėje; 2.1.
90. darbinių savybių ypatumai; 2.
91. kontinento vižlai: 2.2.
92. veislės ir jų standartų ypatumai; 2.2.
93. panaudojimas medžioklėje; 2.2.
94. darbinių savybių ypatumai; 2.
95. terjerai: 2.3.
96. veislės ir jų standartų ypatumai; 2.3.
97. panaudojimas medžioklėje; 2.3.
98. darbinių savybių ypatumai; 2.
99. spanieliai: 2.4.
100. veislės ir jų standartų ypatumai; 2.4.
101. panaudojimas medžioklėje; 2.4.
102. darbinių savybių ypatumai; 2.
103. retriveriai: 2.5.
104. veislės ir jų standartų ypatumai; 2.5.
105. panaudojimas medžioklėje; 2.5.
106. darbinių savybių ypatumai; 2.
107. taksai: 2.6.
108. veislės ir jų standartų ypatumai; 2.6.
109. panaudojimas medžioklėje; 2.6.
110. darbinių savybių ypatumai; 2.
111. pėdsekiai: 2.7.
112. veislės ir jų standartų ypatumai; 2.7.
113. panaudojimas medžioklėje; 2.7.
114. darbinių savybių ypatumai; 2.
115. skalikai: 2.8.
116. veislės ir jų standartų ypatumai; 2.8.
117. panaudojimas medžioklėje; 2.8.
118. darbinių savybių ypatumai; 2.
119. laikos: 2.9.
120. veislės ir jų standartų ypatumai; 2.9.
121. panaudojimas medžioklėje; 2.9.
122. darbinių savybių ypatumai; 2.
123. kurtai: 2.10.
124. veislės ir jų standartų ypatumai; 2.10.
125. panaudojimas medžioklėje; 2.10.
126. darbinių savybių ypatumai; 2.
127. medžioklinių šunų veislių klasifikacija į grupes pagal FCI.
128. Šuns anatomija ir fiziologija: 3.
129. šuns skeletas; 3.
130. šuns oda; 3.
131. šuns virškinimo sistema; 3.
132. šuns kvėpavimo sistema; 3.
133. šuns kraujotakos ir limfinė sistemos; 3.
134. šuns dauginimosi sistema; 3.
135. šuns nervų sistemos: centrinė ir periferinė.
136. Šuns eksterjeras, konstitucija ir kondicija: 4.
137. šuns eksterjeras, jo reikšmė ir įvertinimo metodai; 4.
138. šuns kūno dalys ir jų apibūdinimas: 4.2.
139. šuns galvos eksterjeras; 4.2.
140. šuns liemens eksterjeras; 4.2.
141. šuns galūnių eksterjeras; 4.
142. šuns kailis ir jo ypatybės; 4.
143. šuns konstitucija ir kondicija.
144. Šuns priežiūra ir šėrimas: 5.
145. inventorius, reikalingas šuns priežiūrai, šėrimui ir dresavimui; 5.
146. šuns higiena; 5.
147. šuns šėrimas: 5.3.
148. pašaro ruošimas; 5.3.
149. šėrimo normos ir šėrimas; 5.3.
150. skirtingų amžiaus grupių ir ypatingos fiziologinės būklės šunų šėrimo ypatumai.
151. Šunų ligos ir pirmoji veterinarinė pagalba: 6.
152. bendros žinios apie šunų ligas: 6.1.
153. sveiko ir sergančio šuns požymiai; 6.1.
154. ausų ir akių ligos; 6.1.
155. odos parazitai ir kova su jais; 6.1.
156. sužeidimai, užgavimai ir kaulų lūžiai; 6.1.
157. neužkrečiamos ligos; 6.1.
158. užkrečiamos ligos; 6.
159. pirmoji veterinarinė pagalba šuniui susirgus.
160. Šunų veisimo pagrindai: 7.
161. veislininkystė ir jos uždaviniai; 7.
162. atranka ir parinkimas – šunų selekcijos pagrindas; 7.
163. veisimo metodai, linijos ir šeimos; 7.
164. lytinis šunų subrendimas, ruja, kergimas; 7.
165. sukergtos bei žindančios kalės priežiūra.
166. Šunų mokymo ir dresavimo pagrindai: 8.
167. bendras dresavimo supratimas: 8.1.
168. besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai; 8.1.
169. sąlyginių refleksų susidarymas; 8.1.
170. skatinimas ir slopinimas, jų reikšmė dresavimui; 8.1.
171. besąlyginiai ir sąlyginiai dirgikliai, jų naudojimas dresuojant; 8.
172. šuns elgsenos vyraujančios reakcijos nustatymas: 8.2.
173. aukštosios nervinės veiklos tipai; 8.2.
174. elgsenos ir dresavimo priklausomybė nuo aukštosios nervinės veiklos tipo; 8.2.
175. šunų dresavimo metodai.
176. Šuns paklusnumo pagrindai: 9.
177. paklusnumo reikšmė; 9.
178. šuns pratinimas paklusti; 9.
179. šuns pratinimas prie vardo, prie antkaklio, prie pavadėlio, eiti greta dresuotojo, sėdėti, gultis, aportuoti, ramiai reaguoti į šūvį, loti, plaukti.
180. Dresavimo medžioklei pagrindai: britų vižlų, kontinento vižlų, terjerų, spanielių, retriverių, taksų, pėdsekių, skalikų, laikų, kurtų rengimas medžioklei.
181. Medžioklinių šunų darbinių savybių bandymai, varžybos: 11.
182. darbinių savybių bandymai; 11.
183. varžybos; 11.
184. bandymai ir varžybos dirbtinėmis ir natūraliomis sąlygomis; 11.
185. dirbtiniai bandymų ir varžybų įrenginiai; 11.
186. vertinimo sistemos; 11.
187. darbinių savybių bandymų ir varžybų titulai; 11.
188. britų vižlų, kontinento vižlų, terjerų, spanielių, retriverių, taksų, skalikų, pėdsekių, laikų, kurtų darbinių savybių ir kompleksiniai bandymai.
189. Medžioklinių šunų apžiūros ir parodos: 12.
190. šunų apžiūros ir parodos, jų rengimo tikslas ir tvarka; 12.
191. teisėjo vaidmuo ir funkcijos; 12.
192. teisėjavimo metodai; 12.
193. asistento vaidmuo ir funkcijos; 12.
194. parodų ir apžiūrų titulai. ______________