LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMAS I. BENDRIEJI NUOSTATAI 1 straipsnis. Lietuvos TSR piliečiai Lietuvos TSR piliečiai yra: 1) asmenys, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, jų vaikai ir vaikaičiai, taip pat kiti iki 1940 metų birželio 15 dienos buvusieji nuolatiniai dabartinės Lietuvos TSR teritorijos gyventojai, jų vaikai ir vaikaičiai, nuolat gyvenantys Lietuvos TSR teritorijoje; 2) asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos TSR, jeigu jie yra patys gimę ar įrodę, kad bent vienas iš tėvų ar seneliai yra gimę Lietuvos TSR teritorijoje ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai; 3) kiti asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nuolat gyveno Respublikos teritorijoje ir turi čia nuolatinę darbo vietę arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį. Šie asmenys per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo laisvai apsisprendžia dėl pilietybės; 4) asmenys, įgiję Lietuvos TSR pilietybę pagal šį įstatymą. 2 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybę patvirtinantis dokumentas Lietuvos TSR pilietybę patvirtinantis dokumentas yra Lietuvos TSR piliečio pasas. Lietuvos TSR piliečio paso išdavimo tvarką nustato Lietuvos TSR piliečio paso nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba. Asmenys, nurodyti šio įstatymo pirmojo straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose, norintys gauti gauti Lietuvos TSR piliečio pasą, pasirašo pasižadėjimą Respublikai laikytis Lietuvos TSR Konstitucijos ir įstatymų, gerbti jos valstybinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Pilnamečiai asmenys, kurie per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgijo Lietuvos TSR piliečio paso, laikomi nepriėmusiais Lietuvos TSR pilietybės. 3 straipsnis. Lietuvos TSR piliečių teisinė padėtis Lietuvos TSR piliečiai turi visas socialines- ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos TSR Konstitucija ir įstatymai. Teisę rinkti ir būti išrinkti įstatymų nustatyta tvarka į Respublikos Liaudies deputatų tarybas ir kitus renkamuosius valstybinius organus, paskirti į valstybinės valdžios ir valdymo organus, išrinkti Lietuvos TSR teismų teisėjais ir liaudies tarėjais, taip pat teisę dalyvauti referendumuose turi tik Lietuvos TSR piliečiai. Lietuvos TSR pilietis turi laikytis Lietuvos TSR Konstitucijos ir įstatymų, vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos TSR interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti ištikimas savo Respublikai. 4 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką Lietuvos TSR piliečio ar pilietės santuokos sudarymas su asmeniu, kuris yra kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokios santuokos nutraukimas nekeičia sutuoktinių pilietybės. 5 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės išsaugojimas Lietuvos TSR pilietis, gyvenantis kitose valstybėse, savaime nepraranda Lietuvos TSR pilietybės. 6 straipsnis. Lietuvos TSR piliečio išdavimo neleistinumas Lietuvos TSR pilietis negali būti išduotas kitai valstybei. 7 straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka Išimties tvarka kitos valstybės piliečiui Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas gali suteikti Lietuvos TSR pilietybę. 8 straipsnis. Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės Užsienio valstybių piliečiais Lietuvos TSR pripažįstami asmenys, kurie turi bet kurios užsienio valstybės pilietybę. Asmenys, kurie nėra Lietuvos TSR piliečiai ir neturi įrodymų, kad jie yra kitos valstybės piliečiai, laikomi asmenimis be pilietybės. 9 straipsnis. Užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės teisinė padėtis Užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės Lietuvos TSR teritorijoje privalo gerbti Lietuvos TSR Koonstituciją ir įstatymus ir jų laikytis. Respublikos teritorijoje jiems taikomas užsieniečių teisinis režimas, garantuojamos įstatymo nustatytos teisės ir laisvės, įskaitant teisę kreiptis į teismą ir kitus valstybinius organus dėl priklausančių teisių gynimo. Užsienio valstybių piliečiams, esantiems Lietuvos TSR teritorijoje, garantuojama teisė kreiptis dėl gynybos į savo šalies diplomatines ir konsulines įstaigas. II. LIETUVOS TSR PILIETYBĖS ĮGIJIMAS 10 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės įgijimo būdai Lietuvos TSR pilietybė įgyjama: 1) pagal gimimą; 2) suteikus Lietuvos TSR pilietybę (natūralizacija); 3) optacijos būdu ir kitais Lietuvos TSR tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais; 4) kitokiais šio įstatymo numatytais pagrindais. 11 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos TSR piliečiai, pilietybė Vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos TSR piliečiai, yra Lietuvos TSR pilietis nepriklausomai nuo to, ar jis gimė Lietuvos TSR teritorijoje, ar už jos ribų. 12 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos TSR pilietis, pilietybė Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas jų buvo Lietuvos TSR pilietis, vaikas yra Lietuvos TSR pilietis: 1) jeigu jis gimė Lietuvos TSR teritorijoje; 2) jeigu jis gimė už Lietuvos TSR ribų, bet tėvų arba vieno iš jų nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu buvo Lietuvos TSR teritorijoje. Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas jų buvo Lietuvos TSR pilietis ir jeigu tuo metu abiejų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Lietuvos TSR ribų, vaiko, gimusio už Lietuvos TSR ribų, pilietybė nustatoma tėvų susitarimu. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos TSR pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos TSR pilietis nepriklausomai nuo gimimo vietos. 13 straipsnis. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos TSR pilietybės įgijimas Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos TSR teritorijoje, įgyja Lietuvos TSR pilietybę. 14 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė Lietuvos TSR teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas joje gimusiu ir yra Lietuvos TSR pilietis. 15 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės suteikimo sąlygos Lietuvos TSR pilietybė gali būti suteikiama asmeniui jo prašymu, jeigu jis sutinka duoti Priesaiką Respublikai ir atitinka šias sąlygas: 1) moka lietuvių kalbą; 2) turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos TSR teritorijoje pastaruosius dešimt metų; 3) turi nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos TSR teritorijoje; 4) žino Lietuvos TSR Konstitucijos pagrindus. Lietuvos TSR pilietybė nesuteikiama asmenims, kurie: 1) padarė nusikaltimų žmogiškumui ar vykdė genocidą; 2) bausti laisvės atėmimo bausme už sunkų tyčinį nusikaltimą; 3) yra chroniški alkoholikai ar narkomanai. 16 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos TSR piliečiu Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos TSR piliečiu ir gyvenančiam šioje santuokoje pastaruosius vienerius metus su juo Lietuvoje, Lietuvos TSR pilietybė suteikiama, jei jis atitinka šio įstatymo 15 straipsnio (išskyrus pirmosios dalies 2 ir 3 punktus) nustatytas sąlygas. 17 straipsnis. Priesaika Respublikai Asmenys, kuriems suteikiama Lietuvos TSR pilietybė, duoda tokią priesaiką: "Aš (vardas, pavardė), prisiekiu laikytis Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, gerbti Lietuvos TSR valstybinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą, jos valstybinę kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas, prisidėti prie demokratinės Lietuvos valstybės suklestėjimo ir jos interesų gynimo". Priesaika Respublikai duodama viešai ir iškilmingai Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume, o jo pavedimu - Lietuvos TSR rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybose. Pilietybę įgyjantis asmuo lietuviškai pagarsina priesaikos tekstą, po to jį pasirašo. III. LIETUVOS TSR PILIETYBĖS NETEIKIMAS, JOS GRĄŽINIMAS IR IŠSAUGOJIMAS 18 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės netekimas Lietuvos TSR pilietybės netenkama: 1) atsisakius Lietuvos TSR pilietybės; 2) atėmus Lietuvos TSR pilietybę; 3) Lietuvos TSR tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais. 19 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės atsisakymas Lietuvos TSR pilietis turi teisę atsisakyti Lietuvos TSR pilietybės. Atsisakyti Lietuvos TSR pilietybės neleidžiama, jeigu to prašantis asmuo patrauktas atsakomybėn kaltinamuoju arba jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis, arba jeigu asmens atsisakymas Lietuvos TSR pilietybės prieštarauja Lietuvos TSR saugumo interesams. 20 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės atėmimas Lietuvos TSR pilietybė iš asmenųgali būti atimta Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimu. Pilietybė atimama, jeigu: 1) Respublikos pilietybė buvo įgyta suklastojus dokumentus arba kitokios apgaulės būdu; 2) padaryta itin sunkių nusikaltimų Respublikai; 3) stota kitos valstybės tarnybon be kompetentingų Lietuvos TSR valstybės organų žinios ir leidimo; 4) padaryta tarptautinėje numatytu nusikaltimų žmogiškumui ar vykdytas genocidas. 21 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės grąžinimas Asmeniui, netekusiam Lietuvos TSR pilietybės šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, jo prašymu gali būti grąžinta Lietuvos TSR pilietybė, jei prašymo pateikimo metu jis gyvena Lietuvos TSR teritorijoje ar nori joje apsigyventi ir atitinka šio įstatymo 15 straipsnio (išskyrus pirmosios dalies 2 ir 3 punktus) nustatytas sąlygas. 22 straipsnis. Teisės į Lietuvos TSR pilietybę išsaugojimas Teisė į Lietuvos TSR pilietybę išsaugoma asmenims, iškeldintiems ar pasitraukusiems iš Lietuvos TSR teritorijos nuo 1940 metų, taip pat jų vaikams ir vaikaičiams. Kitiems lietuviams Respublikos pilietybė pripažįstama, kai jie persikelia gyventi į Lietuvą ir duoda Priesaiką Respublikai. IV. VAIKŲ PILIETYBĖ, PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI 23 straipsnis. Vaikų pilietybės pasikeitimas, pasikeitus abiejų tėvų pilietybei Jeigu abu tėvai įgyja Lietuvos TSR pilietybę arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesukakus 14 metų amžiaus, pilietybė. 24 straipsnis. Vaikų Lietuvos TSR pilietybės įgijimas, kai Lietuvos TSR pilietybę įgijo vienas iš tėvų Jeigu Lietuvos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antras lieka kitos valstybės piliečiu, vaikas gali įgyti Lietuvos TSR pilietybę, jei to prašo abu vaiko tėvai. Jeigu Lietuvos TSR piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, vaikas, gyvenantis Lietuvos TSR teritorijoje, įgyja Lietuvos TSR pilietybę. Jeigu Lietuvos TSR piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, vaikas, gyvenantis už Lietuvos TSR ribų, gali įgyti Lietuvos TSR pilietybę, jeigu to prašo įgijęs Lietuvos TSR pilietybę vienas iš tėvų. 25 straipsnis. Vaikų Lietuvos TSR pilietybės išsaugojimas, vienas iš tėvų netekus Lietuvos TSR pilietybės Jeigu Lietuvos TSR pilietybės netenka vienas iš tėvų, o kitas yra Lietuvos TSR pilietis, jų vaikas, nesukakęs 14 metų amžiaus, lieka Lietuvos TSR pilietis. 26 straipsnis. Vaikų sutikimo būtinumas, pakeičiant jų pilietybę 14-18 metų amžiaus vaikų pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti pakeista tik raštišku vaikų sutikimu. V. LIETUVOS TSR PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA 27 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos TSR pilie- tybės klausimais padavimas Lietuvos TSR pilietybės suteikimo, atsisakymo ir grąžinimo klausimas svarstomas suinteresuoto asmens raštišku prašymu. Prie prašymo dėl pilietybės suteikimo turi būti pridėtas gimimo liudijimo nuorašas, pažymos apie nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą). Neturinčių 18 metų amžiaus asmenų prašymus suteikti Lietuvos TSR pilietybę, atsisakyti Lietuvos TSR pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų teisėti atstovai. Prašymai suteikti Lietuvos TSR pilietybę, atsisakyti Lietuvos TSR pilietybės ar ją grąžinti, taip pat teikimai atimti Lietuvos TSR pilietybę paduodami Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui per rajono, miesto Liaudies deputatų tarybą. Asmenys, gyvenantys kitoje valstybėje ir turintys teisę šio įstatymo numatytais atvejais įgyti Lietuvos TSR pilietybę, prašymus paduoda per Lietuvos TSR atstovybę arba tiesiog pasiunčia Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. 28 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pilietybės komisija Lietuvos TSR pilietybės klausimams preliminariai svarstyti sudaroma Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pilietybės komisija. Pilietybės komisijos personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio atžvilgiu sprendžiamas pilietybės klausimas, pavesti valstybiniams ir visuomeniniams organams bei organizacijoms, kad jie per komisijos nurodytą laiką pareikštų savo nuomonę ir pateiktų reikiamą medžiagą dėl komisijos nagrinėjimo prašymo ar teikimo. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Komisijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Dėl kiekvieno prašymo ar teikimo komisija pateikia Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui svarstyti konkretų pasiūlymą. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi komisijos posėdyje dalyvavę jos nariai. 29 straipsnis. Prašymų ir teikimų Respublikos piliety- bės klausimais sprendimas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume Lietuvos TSR pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, grąžinimo ar atėmimo atvejais Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas leidžia įsakus, o atmetus prašymus ar teikimus, priima nutarimus. Įsakas dėl Lietuvos TSR pilietybės suteikimo priimamas asmeniui davus Priesaiką Respublikai. 30 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės aktų skelbimas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakai dėl Lietuvos TSR pilietybės suteikimo, grąžinimo ar atėmimo skelbiami "Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose". 31 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos TSR pilietybės klausimais svarstymas Pakartotiniai asmenų prašymai suteikti Lietuvos TSR pilietybę, atsisakyti Lietuvos TSR pilietybės ar ją grąžinti, tai pat teikimai atimti Lietuvos TSR pilietybę priimami ne anksčiau, kaip po vienerių metų nuo ankstesnio sprendimo priėmimo. 32 straipsnis. Lietuvcos TSR pilietybės dokumentų rengimas Lietuvos TSR pilietybės dokumentus rengia ir tvarko Respublikos vidaus reikalų tarnybos. 33 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos TSR piliety- bės klausimais svarstymo tvarka Prašymų ir teikimų Lietuvos TSR pilietybės klausimais svarstymo ir priimtų sprendimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba. VI. TARPTAUTINĖS SUTARTYS 34 straipsnis. Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais taikymas Jeigu tarptautine sutartimi, kurioje dalyvauja Lietuvos TSR, nustatytos kitokios taisyklės negu išdėstytos šiame įstatyme, tai taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. VII. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI 35 straipsnis. Baigiamieji nuostatai Šio įstatymo pirmajame straipsnyje nurodyti asmenys, kol jie laisvai apsisprendžia dėl pilietybės, gali naudotis Lietuvos TSR piliečio teisėmis dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Laikotarpiu, kol Lietuva dar nėra atgavusi visiško valstybinio suvereniteto, Lietuvos TSR piliečiai naudojasi ir TSRS piliečio pasais. Jokia šio įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip Lietuvos TSR piliečio įsipareigojimas kuriai nors kitai valstybei ar jos nustatytai pilietybei. Lietuvos TSR pilietybės įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos, o jam visiškai įgyvendinti nustatomas dviejų metų terminas nuo jo įsigaliojimo. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas V. ASTRAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius L. SABUTIS Vilnius, 1989 m. lapkričio 3 d. Nr. XI-3329