← Lietuva

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS TEISMŲ SANTVARKOS IR TEISĖJŲ STATUSO Į S T A T Y M A S I skyrius BENDRIEJI NUOSTATAI 1 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas Sutinkamai su Lietuvos TSR Konstitucija teisingumą Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje vykdo tik teismas. 2 straipsnis. Lietuvos TSR teismų santvarkos ir teisėjų statuto įstatymai Lietuvos TSR teismų santvarką ir teisėjų statusą nustato Lietuvos TSR Konstitucija, šis įstatymas ir kiti Lietuvos TSR įstatymai. 3 straipsnis. Teismo uždaviniai

  1. Vykdydamas teisingumą, teismas gina piliečių socialines, ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, siekia, kad visi piliečiai tiksliai vykdytų Lietuvos TSR Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, būtų ištikimi Respublikai.
  2. Teismas savo kompetencijos ribose gina įmonių, įstaigų, organizacijų, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų teises ir teisėtus interesus. 4 straipsnis. Teisingumo vykdymas
  3. Teisingumas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje vykdomas tiksliai laikantis Lietuvos TSR įstatymų.
  4. Teisingumas vykdomas: 1) nagrinėjant ir išsprendžiant teismo posėdžiuose civilines bylas dėl ginčų, susijusių su piliečių, įmonių, įstaigų, organizacijų, kooperatinių, kitų visuomeninių organizacijų teisėmis; 2) nagrinėjant teismo posėdžiuose baudžiamąsias bylas ir skiriant bausmes asmenims, kurie teismo nuosprendžiu pripažįstami padarę nusikaltimus, arba išteisinant nepagrįstai kaltinamus asmenis. 5 straispnis. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas Rajonų (miestų) teismai, teisėjai, administracinio proceso teisėjai, laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, nagrinėja Lietuvos TSR įstatymų jų kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. 6 straipsnis. Piliečių lygybė prieš įstatymą ir teismą
  5. Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje visi piliečiai prieš įstatymą ir teismą lygūs.
  6. Teisingumas Lietuvos TSR vykdomas tiksliai laikantis piliečių lygybės prieš įstatymą ir teismą principo, nepriklausomai nuo socialinės ir turtinės padėties, pareigų, partiškumo, kilmės, rasės ir tautybės, kalbos, išsilavinimo, santykio su religija, užsiėmimo ir kitų aplinkybių. 7 straipsnis. Piliečių teisė į teisminę gynybą
  7. Lietuvos TSR piliečiai sutinkamai su įstatymu turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę it turtą, garbę ir orumą ir kitų Lietuvos TSR Konstitucijos jiems numatytų teisių ir laisvių apsaugą, taip pat gynybą nuo valstybės valdymo organų ir pareigūnų neteisėtų veiksmų.
  8. Kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės Lietuvos TSR teritorijoje naudojasi teise į teisminę gynybą lygiai su Lietuvos TSR piliečiais. 8 straipsnis. Teismų sudarymas Lietuvos TSR teismai sudaromi iš renkamų teisėjų ir teismo tarėjų. 9 straipsnis. Kolegialus civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas
  9. Civilines ir baudžiamąsias bylas visi teismai nagrinėja kolegialiai, išskyrus įstatymo numatytas išimtis.
  10. Pirmosios instancijos teismas civilines ir baudžiamąsias bylas nagrinėja dalyvaujant teisėjui ir dviem teismo tarėjams.
  11. Įstatymo numatytais atvejais Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas kaip pirmosios instancijos teismas civilines ir baudžiamąsias bylas nagrinėja dalyvaujant trims teisėjams.
  12. Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka baudžiamąsias bylas dėl padarytų nusikaltimų, už kuriuos įstatyme numatyta mirties bausmė, nagrinėja prisiekusiųjų teismas.
  13. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo kolegijose bylas kasacine ir priežiūros tvarka nagrinėja trys teisėjai.
  14. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo prezidiumas bylas nagrinėja dalyvaujant daugumai Prezidiumo narių.
  15. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumas bylas narginėja dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams jo sudėties. 10 straipsnis. Vienasmeniškas bylų nagrinėjimas
  16. Įstatymo nustatytais atvejais bylas teismuose gali nagrinėti teisėjas vienasmeniškai.
  17. Nagrinėdamas bylas vienasmeniškai, teisėjas veikia teismo vardu. 11 straipsnis. Teisminio proceso kalba Teisminis procesas Lietuvos TSR vyksta lietuvių kalba. Byloje dalyvaujantiems asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, užtikrinama teisė visapusiškai susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teisminiuose veiksmuose per vertėją ir teisė kalbėti teisme gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka. 12 straipsnis. Bylų nagrinėjimo viešumas
  18. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.
  19. Nagrinėti bylas uždarame teismo posėdyje leidžiama tik įstatymo nustatytais atvejais.
  20. Teismų sprendimai ir nuosprendžiai visada skelbiami viešai. 13 straipsnis. Nekaltumo prezumcija Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. 14 straipsnis. Teisės į gynybą užtikrinimas Įtariamasis, kaltinamasis ir teisiamasis turi teisę į gynybą. Gynėjas kviečiamas nuo sulaikymo, suėmimo ar kaltinimo pareiškimo momento. 15 straipsnis. Teisinė pagalba piliečiams ir organizacijoms
  21. Civilinių, baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese teisinę pagalbą piliečiams ir organizacijoms teikia advokatų kolegijos.
  22. Teisinės pagalbos teikimo tvarką, dalyvaujančių procese asmenų teises ir pareigas nustato Lietuvos TSR įstatymai. 16 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas nagrinėjant bylas teismuose Lietuvos TSR prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, remdamiesi Lietuvos TSR įstatymais ir laikydamiesi jų nustatytos tvarkos, dalyvauja nagrinėjant bylas teismuose. 17 straipsnis. Organizacinis rajonų (miestų) teismų veiklos užtikrinimas
  23. Organizacinę rajonų (miestų) teismų veiklą užtikrina Lietuvos TSR teisingumo ministerija griežtai laikydamasi teisėjų nepriklausomumo ir jų klausymo tik įstatymo principo.
  24. Lietuvos TSR teisingumo ministerija: 1) rengia ir teikia Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus rajonų (miestų) teismų organizavimo, rajonų (miestų) teismų teisėjų rinkimų klausimais; 2) rengia ir teikia Liaudies deputatų taryboms pasiūlymus rajonų (miestų) teismų tarėjų rinkimų klausimais; 3) rengia kandidatus į rajonų (miestų) teismų teisėjus, organizuoja šių teismų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą; 4) organizuoja rajonų (miestų) teismų materialinį-techninį aprūpinimą ir sudaro jiems tinkamas sąlygas teisingumui vykdyti; 5) organizuoja teisminės statistikos tvarkymą ir teismų sprendimų vykdymą; 6) rengia ir įgyvendina priemones rajonų (miestų) teismų teisėjų nepriklausomumui stiprinti. II skyrius TEISMŲ SISTEMA Pirmasis skirsnis LIETUVOS TSR TEISMAI 18 straipsnis. Lietuvos TSR teismai
  25. Lietuvos TSR teismai yra Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas, rajonų (miestų) teismai.
  26. Teismų su ypatingais įgaliojimais Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje negali būti. Antrasis skirsnis RAJONŲ (MIESTŲ) TEISMAI 19 straipsnis. Rajono (miesto) teismo sudarymas
  27. Rajono (miesto) teismas sudaromas rajone, mieste (išskyrus rajono pavaldumo miestus), miesto rajone.
  28. Lietuvos TSR AUkščiausioji Taryba Lietuvos TSR teisingumo ministro teikimu gali sudaryti vieną rajono (miesto) teismą rajonui ir miestui arba rajonui ir miestams, esantiems šio rajono teritorijoje.
  29. Rajono (miesto) teisme gali būti sudaryta teismo sudėtis, nagrinėjanti bylas, kylančias iš šeimos santykių, nepilnamečių ir kitas bylas. 20 straipsnis. Rajono (miesto) teismo sudėtis
  30. Rajonų (miestų) teismai sudaromi iš teismo pirmininko, teisėjų, administracinio proceso teisėjų ir teismo tarėjų.
  31. Rajonų (miestų) teismų sudėtyje gali būti šių teismų pirmininkų pavaduotojai.
  32. Rajono (miesto) teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš teisėjų tarpo tvirtina Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba remdamasi Lietuvos TSR teisingumo ministro teikimu. 21 straipsnis. Rajonų (miestų) teismų teisėjų ir tarėjų skaičius Kiekvieno rajono (miesto) teismo teisėjų, administracinio proceso teisėjų ir teismo tarėjų skaičių nustato Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba Lietuvos TSR teisingumo ministro teikimu. 22 straipsnis. Rajono (miesto) teismo įgaliojimai
  33. Rajono (miesto) teismas nagrinėja visas civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, išskyrus bylas, kurias įstatymas priskiria Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo kompetencijai.
  34. Rajono (miesto) teismas analizuoja ir apibendrina teisminę praktiką, vykdo kitus įstatymų suteiktus įgaliojimus. 23 straipsnis. Administracinio proceso teisėjo įgaliojimai Administracinio proceso teisėjai nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas, rajono (miesto) teismo pirmininkui pavedus, organizuoja teismo vykdytojų darbą ir jį kontroliuoja, Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais nagrinėja klausimus, susijusius su teismų ir kitų organų sprendimų vykdymu. 24 straipsnis. Rajono (miesto) teismo pirmininkas
  35. Rajono (miesto) teismo pirmininkas: 1) paskirsto darbą teisėjams; 2) organizuoja teismo tarėjų mokymą; 3) priima piliečius, organizuoja piliečių priėmimą ir jų pasiūlymų, pareiškimų bei skundų svarstymą; 4) vadovauja teisminės praktikos apibendrinimui, teisminės statistikos tvarkymui, teikia valstybiniams organams, visuomeninėms organizacijoms ir pareigūnams bei jų priežastis ir sąlygas; 5) siūlo paskirti teismo vykdytojus, priima ir atledžia iš darbo kitus teismo aparato darbuotojus; 6) vadovauja teismo aparato darbui; 7) organizuoja teismo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, teisėjų profesinių žinių gilinimą.
  36. Teismuose, kuriuose yra vienas teisėjas, jis yra ir šio teismo pirmininkas. 25 straipsnis. Rajono (miesto) teismo pirmininko pavaduotojas Rajono (miesto) teismo pirmininko pavaduotojas: 1) pagal darbo pasiskirstymą vykdo jam pavestas funkcijas; 2) rajono (miesto) teismo pirmininkui laikinai nesant, eina teismo pirmininko pareigas. 26 straipsnis. Rajono (miesto) teismo pirmininko pavadavimas
  37. Rajono (miesto) teismuose, kuriuose nėra teismo pirmininko pavaduotojo, teismo pirmininkui laikinai nesant, Lietuvos TSR teisingumo ministras eiti teismo pirmininko pareigas paveda vienam iš šio teismo teisėjų.
  38. Teisėjui laikinai nesant, taip pat jį atšaukus ar atleidus prieš terminą, Lietuvos TSR teisingumo ministro teikimu Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas eiti teisėjo pareigas paveda vienam iš šio teismo tarėjų, o kai kuriais atvejais ir kito rajono (miesto) teismo teisėjui. Trečiasis skirsnis LIETUVOS TRS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS 27 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas - aukščiausioji teisminė valdžia
  39. Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas yra aukščiausioji teisminė valdžia Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, kuri Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka vykdo teisingumą ir prižiūri Lietuvos TSR teismų teisminę veiklą.
  40. Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas susideda iš pirmininko, pirmininko pavaduotojų, teisėjų ir teismo tarėjų. 28 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo įgaliojimai
  41. Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas: 1) savo įgaliojimų ribose bylas nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismas, kasacine tvarka, priežiūros tvarka ar paaiškėjus naujomis aplinkybėmis; 2) analizuoja ir apibendrina teisminę praktiką, teisminę statistiką ir duoda vadovaujamuosius išaiškinimus teismams Lietuvos TSR įstatymų taikymo klausimais, iškylančiais nagrinėjant teismines bylas. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumo vadovaujamieji išaiškinimai yra privalomi teismams, kitiems organams ir pareigūnams, taikantiems įstatymą; 3) savo įgaliojimų ribose sprendžia klausimus, kylančius iš Lietuvos TSR tarptautinių sutarčių; 4) vykdo kitus įstatymo jam suteiktus įgaliojimus.
  42. Sutinkamai su Lietuvos TSR Konstitucija Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje. 29 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo sudėtis Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas veikia šios sudėties: 1) Aukščiausiojo teismo plenumas; 2) Aukščiausiojo teismo prezidiumas; 3) Civilinių bylų kolegija; 4) Baudžiamųjų bylų kolegija. 30 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumas
  43. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumas veikia šios sudėties: Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisėjai.
  44. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumo posėdžiuose dalyvauja Lietuvos TSR prokuroras ir Lietuvos TSR teisingumo ministras. Lietuvos TSR prokuroro dalyvavimas plenumo darbe yra būtinas.
  45. Nagrinėjant plenumo posėdžiuose bylas priežiūros tvarka ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja advokatai.
  46. Plenumo posėdžiuose Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko kvietimu gali dalyvauti rajonų (miestų) teismų pirmininkas ir teisėjai, Mokslinės konsultacinės tarybos prie Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo nariai, ministerijų, valstybinių komitetų, žinybų, mokslo įstaigų ir kitų valstybinių bei visuomeninių organizacijų atstovai. 31 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumo įgaliojimai Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumas: 1) savo įgaliojimų ribose nagrinėja bylas priežiūros tvarka ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms; 2) nagrinėja teisminės praktikos ir teisminės statistikos apibendrinimo medžiagą, taip pat Lietuvos TSR prokuroro ir Lietuvos TSR teisingumo ministro teikimus ir duoda vadovaujamuosius išaiškinimus teismams Lietuvos TSR įstastymų taikymo klausimais; išklauso rajonų (miestų) teismų arba teisėjų pranešimus apie teisminę įstatymų taikymo praktiką; 3) Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko teikimu sudaro Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo kolegijas ir iš Aukščiausiojo teismo teisėjų renka plenumo sekretorių; 4) Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko teikimu sudaro Mokslinę konsultacinę tarybą prie Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo; 5) įgyvendindamas įstatymų leidybos iniciatyvą, nagrinėja ir sprendžia klausimus dėl teikimų Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai priimti naujus, pakeisti ar panaikinti galiojančius įstatymus kreipiasi į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą dėl Lietuvos TSR įstatymų aiškinimo; 6) išklauso informacijas apie Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo prezidiumo darbą ir Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo kolegijų pirmininkų ataskaitas apie kolegijų veiklą; 7) nagrinėja Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko teikimus dėl to, kad Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumo vadovaujamieji išaiškinimai nebeatitinka Lietuvos TSR įstatymų; 8) renka Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisėjų kvalifikacinę kolegiją. 32 straipsnis. Klausimų, nesusijusių su teisminių bylų nagrinėjimu, svarstymas plenume
  47. Klausimai, nesusiję su teisminių bylų nagrinėjimu, kuriuos sutinkamai su šiuo įstatymu plenumui svarstyti pateikė Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkas, Lietuvos TSR prokuroras ar Lietuvos TSR teisingumo ministras, svarstomi pagal jų arba jų įgaliotų asmenų pranešimus.
  48. Svarstant klausimus, kuriuos plenumui pateikia Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkas ar Lietuvos TSR teisingumo ministras, Lietuvos TSR prokuroras pateikia išvada.
  49. Nutarimo, kuriame yra vadovaujamųjų išaiškinimų, projektui parengti plenumas gali sudaryti redakcinę komisiją iš plenumo narių. 33 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumo darbo tvarka
  50. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumas šaukiamas nerečiau kaip du kartus per metus. Plenumo data ir pateikiami svarstyti klausimai pranešami plenumo nariams, Lietuvos TSR prokurorui, Lietuvos TSR teisingumo ministrui ne vėliau kaip trisdešimt dienų iki posėdžio.
  51. Plenumo nutarimų projektai, protestų arba išvadų dėl teisminių bylų nuorašai siunčiami plenumo nariams, Lietuvos TSR prokurorui ir Lietuvos TSR teisingumo ministrui ne vėliau kaip dešimt dienų iki posėdžio.
  52. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jo narių. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumo nutarimai priimami balsuojant atvirai. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma plenumo narių.
  53. Plenumo nutarimus pasirašo plenumo pirmininkas ir plenumo sekretorius.
  54. Lietuvios TSR aukščiausiojo teismo plenumo sekretorius organizuoja plenumo posėdžius, užtikrina, kad būtų surašomas plenumo posėdžio protokolas. 34 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo prezidiumas
  55. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba sudaro Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo prezidiumą šios sidėties: Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisėjai. Prezidiumo narių skaičių nustato Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.
  56. Lietuvos TSR prokuroro dalyvavimas Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo prezidiumo posėdžiuose, kuriuose nagrinėjamos teisminės bylos, būtinas. Įstatymo nustatyta tvarka posėdžiuose taip pat dalyvauja advokatai.
  57. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo prezidiumo posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
  58. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo prezidiumo posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja prezidiumo narių dauguma.
  59. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo prezidiumo nutarimai priimami, jei už juos balsavo posėdyje dalyvavusių prezidiumo narių dauguma. Nutarimus pasirašo prezidiumo pirmininkas. 35 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo prezidiumo įgaliojimai Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo prezidiumas: 1) savo įgaliojimų ribose nagrinėja bylas priežiūros tvarka ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms; 2) nagrinėja teisminės praktikos apibendrinimo medžiagą, analizuoja teisminę statistiką; 3) nagrinėja Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo kolegijų ir tesimo aparato darbo organizavimo problemas. 36 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo kolegijos Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo Civilinių bylų kolegiją ir baudžiamųjų bylų kolegiją tvirtina Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumas iš Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisėjų. 37 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo kolegijų įgaliojimai Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo Civilinių bylų kolegija ir Baudžiamųjų bylų kolegija savo įgaliojimų ribose bylas nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismas, kasacine, priežiūros tvarka ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms. 38 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkas Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkas: 1) savo įgaliojimų ribose ir įstatymo nustatyta tvarka paduoda protestus dėl teisminėse bylose priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų; 2) įstatymo nustatytais atvejais ir laikydamasis jų nustatytos tvarkos turi teisę sustabdyti teisminėse bylose priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų vykdymą; 3) organizuoja teisminės praktikos ir teisminės statistikos analitinį darbą, teikia valstybiniams organams, visuomeninėms organizacijoms teikimus, kad būtų pašalinti įstatymo pažeidimai ir jų priežastys; 4) šaukia Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumą ir pirmininkauja jo posėdžiams; 5) šaukia Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo prezidiumą ir pateikia jam svarstyti klausimus, pirmininkauja prezidiumo posėdžiams, gali pirmininkauti Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo kolegijų teismo posėdžiams nagrinėjant bet kokią bylą; 6) pateikia Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai ataskaitas apie Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo veiklą ir teikimus dėl Lietuvos TSR įstatymų išaiškinimo; 7) pateikia Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumui teikimus dėl Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumo nutarimų pateikimo, jei jų nuostatos nebeatitinka įstatymo; 8) paskirsto pareigas Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotojams; 9) priima piliečius ir organizuoja teisme piliečių priėmimą, pasiūlymų, pareiškimų ir skundų svarstymą. 39 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotojai
  60. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotojai: 1) gali pirmininkauti Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo kolegijų teisminiams posėdžiams; 2) įstatymo nustatytuose ribose ir laikydamiesi jo nustatytos tvarklos paduoda protestus dėl teisminėse bylose priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų; 3) įstatymo nustatytais atvejais ir laikydamiesi jo nustatytos tvarkos turi teisę sustabdyti teisminėse bylose priimtų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymą; 4) pagal pasiskirstymą pareigomis vadovauja Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo kolegijų ir teismo aparato padalinių darbui; 5) sudaro teismo sudėtis byloms nagrinėti kolegijų posėdžiuose; 6) pateikia Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumo kolegijų veiklos ataskaitas; 7) organizuoja atitinkamos kolegijos teisėjų kvalifikacijos kėlimą.
  61. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkui nesant, Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko pareigas jo pavedimu eina Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotojas. Eidamas pirmininko pareigas, jis turi visas pirmininko teises.
  62. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko teikimu iš Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotojų tvirtina Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo kolegijų pirmininkus. 40 straipsnis. Procesiniai Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko ir jo pavaduotojų apribojimai Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkas ir jo pavaduotojai, jeigu jie paduoda protestą Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo kolegijai, prezidiumui arba plenumui konkrečiojoje byloje, negali balsuoti sprendžiant šią bylą. III skyrius TEISĖJŲ STATUSAS Pirmasis skirsnis BENDRIEJI NUOSTATAI 41 straipsnis. Teisėjai ir teismo tarėjai
  63. Teisėjai ir teismo tarėjai yra Lietuvos TSR piliečiai, įstatymo nustatyta tvarka išrinkti į Lietuvos TSR aukščiausiąjį teismą, rajonų (miestų) teismus.
  64. Teisėjai ir teismo tarėjai atsakingi juos išrinkusiems valstybės valdžios organams.
  65. Teismo tarėjai, vykdydami teisingumą, turi visas teisėjo teises. Antrasis skirsnis PAGRINDINĖS TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ NEPRIKLAUSMUMO GARANTIJOS 42 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų nepriklausomumas
  66. Teisėjai ir teismo tarėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.
  67. Teisėjų ir teismo tarėjų nepriklausomumą užtikrina įstatymo nystatyta jų išrinkimo ir atleidimo tvarka, jų neliečiamumas, griežtai reglamentuota teisingumo vykdymo procedūra, teisėjų pasitarimo slaptumas priimant teismo sprendimus ir draudimas reikalauti atskleisti pasitarimo paslaptį, atsakomybė už teismo negerbimą ir kišimąsi į konkrečių bylų nagrinėjimą, reikiamų organizacinių ir techninių sąlygų teismų veiklai sudarymas, taip pat teisėjų materialinis ir socialinis aprūpinimas.
  68. Teisėjai negali būti jokios politinės partijos nariu, visuomeninio politinio judėjimo dalyviu. 43 straipsnis. Atsakomybė už teismo negerbimą Dalyvaujančių byloje asmenų arba esančių teismo posėdyje piliečių parodyta nepagarba teismui, taip pat veiksmai, liudijantys aiškų teismo niekinimą, nepaisant kas juos padarė, užtraukia atsakomybę sutinkamai su Lietuvos TSR įstatymais. 44 straipsnis. Draudimas kištis į teisminių bylų sprendimą
  69. Valstybės valdžios ir valdymo organų, politinių partijų, visuomeninių organizacijų, visuomeninių judėjimų, pareigūnų ir kitų piliečių kišimasis į teisėjų ir teismo tarėjų veiklą, vykdant teisingumą, draudžiamas.
  70. Bet koks poveikis teisėjams arba teismo tarėjams turint tikslą kliudyti teisingai išnagrinėti konkrečią bylą arba pasiekti, kad būtų priimtas neteisėtas teismo sprendimas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
  71. Masinės informacijos priemonės neturi teisės savo pranešimuose iš anksto skelbti žinių, darančių poveikį teisminio nagrinėjimo rezultatams ar pažeidančių nekaltumo prezumpciją. 45 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų neliečiamumas
  72. Teisėjui negali būti iškelta baudžiamoji byla, jis negali būti suimtas be Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos, o tarp jos sesijų - be Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sutikimo. Teismo tarėjams šios garantijos galioja, kai jie eina tarėjo pareigas teisme.
  73. Neleidžiama teisėjo sulaikyti, atvesdinti ar taikyti jam administracines nuobaudas teismine tvarka. Teismo tarėjams šios garantijos galioja, kai jie eina tarėjo pareigas teisme.
  74. Baudžiamąją bylą teisėjams arba teismo tarėjams gali iškelti tik Lietuvos TSR prokuroras. Tuo pat metu sprendžiamas teisėjo įgaliojimų sustabdymo klausimas. Bylos tyrimo priežiūrą vykdo Lietuvos TSR prokuroras.
  75. Teisėjų ir teismo tarėjų baudžiamosios bylos teismingos Lietuvos TSR aukščiausiajam teismui. 46 straipsnis. Teismo tarėjų darbo teisių garantijos Administracijos iniciatyva atleisti iš darbo teismo tarėją jo įgaliojimų laikotarpių arba drausminės nuobaudos tvarka ir perkelti į mažiau apmokamą darbą leidžiama laikantis bendros atleidimo tvarkos, tik sutikus jį išrinkusiai Liaudies deputatų tarybai. Trečiasis skirsnis TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ RINKIMAI 47 straipsnis. Reikalavimai, keliami kandidatams į teisėjus ir teismo tarėjus
  76. Rajono (miesto) teisėju gali būti išrinktas Lietuvos TSR pilietis, kuriam rinkimų dieną yra ne mažiau kaip 25 metai, turintis aukštąjį juridinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip dvejų metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs kvalifikacinį egzaminą.
  77. Rajono (miesto) teismo adminisracinio proceso teisėju gali būti išrinktas Lietuvos TSR pilietis, kuriam rinkimų dieną yra ne mažiau kaip 23 metai, turintis aukštąjį juridinį išsilavinimą ir išlaikęs kvalifikacinį egzaminą.
  78. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisėju, Aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotoju ar Aukščiausoijo teismo pirmininku gali būti išrinktas Lietuvos TSR pilietis, turintis aukštąjį juridinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo, prokuroro arba advokato darbo stažą.
  79. Teismo tarėju gali būti išrinktas Lietuvos TSR pilietis, kuriam rinkimų dieną yra ne mažiau kaip 25 metai. 48 straipsnis. Kandidatų į teisėjus parinkimas
  80. Kandidatus į rajonų (miestų) teismų tarėjus, administracinio proceso teisėjus parenka Lietuvos TSR teisingumo ministerija, remdamasi kolektyvų, kuriuose jie dirba, nuomone ir teisėjų kvalifikacinės kolegijos išvada.
  81. Kandidatus į Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisėjus, laikantis šio įstatymo reikalavimų, parenka Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumas, remdamasis teisėjų kvalifikacinės kolegijos išvada.
  82. Asmenys, pirmą kartą rekomenduojami kandidatais į teisėjus, atlieka profesinį pasirengimą Lietuvos TSR teisingumo ministerijos ir Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo nustatomais atvejais ir tvarka.
  83. Kandidatus į rajonų (miestų) teismų teisėjus, administracinio proceso teisėjus Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai pristato kartu Lietuvos TSR tesingumo ministras ir Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkas.
  84. Kandidatus į Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisėjus Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai pristato Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. 49 straipsnis. Kandidatų į teismo tarėjus iškėlimas
  85. Kandidatus į teismo tarėjus kelia visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvai, gyvenamosios vietos piliečių susirinkimai.
  86. Kandidatų į rajonų (miestų) teismų tarėjus kėlimą organizuoja rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų prezidiumai, o kandidatų į Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo tarėjus - Lietuos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas sutinkamai su šio įstatymo reikalavimais.
  87. Kandidatus į rajonų (miestų) teismų tarėjus rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybai pristato šios tarybos prezidiumas.
  88. Kandidatus į Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo tarėjus Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai pristato Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidumas. 50 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų rinkimo tvarka bei įgaliojimų laikas
  89. Rajonų (miestų) teismų teisėjus, administracinio proceso teisėjus ir Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisėjus renka Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.
  90. Rajonų (miestų) teismų tarėjus renka Liaudies deputatų tarybos, o Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo tarėjus - Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.
  91. Teismų teisėjai renkami dešimčiai metų, o teismų tarėjai - penkeriems metams.
  92. Jeigu teisėjų ir teismo tarėjų įgaliojimų laikas baigiasi tuo metu, kai jie nagrinėja teisminę bylą, jų įgaliojimai išlieka, kol bus baigta nagrinėti ši byla.
  93. Eiti savo pareigų teismuose tarėjai šaukiami iš eilės ne daugiau kaip dviem savaitėms per metus, išskyrus atvejus, kai šį laiką būtina prailginti teisminės bylos nagrinėjimui, pradėtam jiems dalyvaujant, užbaigti. 51 straipsnis. Teisėjo ir teismo tarėjo priesaika
  94. Teisėjai ir teismo tarėjai duoda priesaiką.
  95. Teisėjo ir teismo tarėjo priesaikos tekstą, taip pat jos davimo tvarką nustato Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Ketvirtasis skirsnis TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS 52 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų teisės
  96. Teisėjai ir teismo tarėjai turi valdingus įgaliojimus, reikalingus teisingumui vykdyti. Šiuos įgaliojimus nustato Lietuvos TSR įstatymai.
  97. Teisėjai, be to, turi teisę: 1) reikalauti, kad pareigūnai ir piliečiai vykdytų jo nurodymus, susijusius su įstatymo jam pavestų pareigų vykdymu; 2) teikti valstybiniams organams, visuomeninėms organizacijoms ir pareigūnams teikimus dėl įstatymų pažeidimų, jų priežasčių ir sąlygų pašalinimo; 3) išreikalauti žinias iš valstybinių ir visuomeninių organų, mokslo įstaigų ir informacijos centrų.
  98. Valstybiniai organai, visuomeninės organizacijos ir pareigūnai privalo vykdyti teisėjų reikalavimus ir nurodymus, susijusius su teismine veikla, laiku atsakyti į jų teikimus ir paklausimus.
  99. Teisėjas gali pateikti teisėjų konferencijai, Lietuvos TSR aukščiausiajam teismui svarstyti pasiūlymus dėl vadovaujamųjų išaiškinimų įstatymų taikymo klausimais.
  100. Teismo tarėjas, turintis aukštąjį juridinį išsilavinimą, gali pavaduoti rajono (miesto) teismo teisėją jam laikinai nesant, taip pat jį atšaukus arba atleidus prieš terminą. 53 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų pareigos
  101. Teisėjai ir teismo tarėjai, nagrinėdami civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, privalo tiksliai vykdyti įstatymo reikalavimus, užtikrinti piliečių teisių ir laisvių, jų garbės ir orumo, visuomenės interesų gynybą, aukštą teisminės veiklos kultūrą, būti teisingi ir humaniški.
  102. Teisėjai privalo ugdyti savo profesines žinias, analizuoti ir apibendrinti teisminę praktiką.
  103. Teisėjai ir teismo tarėjai, eidami savo pareigas teisme, taip pat ir netarnybiniuose santykiuose, turi vengti poelgių, kurie galėtų menkinti teisingumo autoritetą, teisėjo orumą arba kelti abejonę dėl jo objektyvumo.
  104. Teismo tarėjai privalo gilinti teisės žinias, rengtis kiekvienos bylos teisminiam nagrinėjimui.
  105. Teisėjai turi iš anksto supažindinti teismo tarėjus su nagrinėtinomis bylomis, įstatymais ir jų taikymo praktika, teikti kitą pagalbą, susijusią su tarėjo įgaliojimų vykdymu.
  106. Teisėjai ir teismo tarėjai neturi teisės atskleisti teisėjų pasitarimo paslapties ir žinių, gautų uždaruose posėdžiuose.
  107. Teismo tarėjai privalo laiku atvykti į teismą vykdyti teisingumą. Teismo tarėjo iškvietimas į teismą yra privalomas įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai. Penktasis skirsnis TEISĖJŲ KONFERENCIJOS, TEISĖJŲ KVALIFIKACINĖS KOLEGIJOS 54 straipsnis. Teisėjų konferencijos
  108. Lietuvos TSR teismų teisėjai kasmet šaukiami į konferencijas.
  109. Teisėjų konferencijas šaukia Lietuvos TSR teisingumo ministerija ir Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas.
  110. Teisėjų konferencijos svarsto teisminėje praktikoje iškilusius įstatymo taikymo klausimus, kreipiasi į Lietuvos TSR aukščiausiąjį teismą dėl vadovaujamųjų išaiškinimų davimo.
  111. Teisėjų konferencijų šaukimo ir jų darbo tvarką nustato Lietuvos TSR teisingumo ministerija ir Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas. 55 straipsnis. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos
  112. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos sudaromos siekiant, kad į teisminį darbą būtų iškelti tinkami kandidatai ir būtų užtikrinamas teisėjų nepriklausomumas.
  113. Rajonų (miestų) teismų teisėjų kvalifikacinę kolegiją renka teisėjų konferencija iš šių teismų teisėjų.
  114. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisėjų kvalifikacinę kolegiją renka Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumas iš Aukščiausiojo teismo teisėjų.
  115. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos narių skaičius nustatomas ją renkant. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkas ir jo pavaduotojai į teisėjų kvalifikacinės kolegijos sudėtį neįeina.
  116. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos renkamos penkeriems metams. Jos atsiskaito atitinkamai teisėjų konferencijai, Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumui.
  117. Teisėjų kvalifikacinių kolegijų rinkimų ir jų veiklos tvarką nustato Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo tvirtinami nuostatai. 56 straipsnis. Teisėjų kvalifikacinių kolegijų įgaliojimai
  118. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos: 1) įvertina kiekvieno kandidato, pirmą kartą keliamo į teisėjus, tinkamumą teisėjo darbui ir rengia kandidatų į teisėjus kvalifikacinį egzaminą; 2) pateikia išvadą, ar asmuo tinka dirbti teisėjo darbą; 3) rengia teisėjų kvalifikacinį atestavimą; 4) pateikia išvadą dėl teisėjo atšaukimo; 5) nagrinėja teisėjų drausminės atsakomybės bylas.
  119. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisėjų kvalifikacinė kolegija nagrinėja skundus dėl rajonų (miestų) teismų teisėjų kvalifikacinės kolegijos sprendimų teisėjų atšaukimo ir drausminės atsakomybės klausimais. Šeštasis skirsnis TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ ATŠAUKIMAS IR JŲ ATLEIDIMAS PRIEŠ TERMINĄ. TEISĖJŲ DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ 57 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų atšaukimas ir atleidimas prieš terminą
  120. Teisėjas ir teismo tarėjas gali būti prieš terminą atšaukti už tyčinį šiurkštų įstatymo pažeidimą, jų vardą žeminantį poelgį, taip pat kai jų atžvilgiu įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.
  121. Teisėjas ir teismo tarėjas prieš terminą gali būti atleistas iš pareigų: 1) dėl sveikatos būklės, kliudančios dirbti; 2) išrinkus į kitas pareigas arba perkėlus jo sutikimu į kitą darbą; 3) savo noru.
  122. Teisėjų ir teismo tarėjų atšaukimo ir atleidimo prieš terminą tvarką nustato šis įstatymas ir kiti Lietuvos TSR įstatymai.
  123. Teisėjų atšaukimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į teisėjų kvalifikacinės kolegijos išvadas. 58 straipsnis. Teisėjų atsakomybė
  124. Teisėjas gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn: 1) už tyčinį šiurkštų įstatymo pažeidimą nagrinėjant teismines bylas; 2) už kitokį tarnybinį nusižengimą; 3) už teisėjo vardą žeminantį poelgį.
  125. Teismo sprendimo panaikinimas arba pakeitimas savaime neužtraukia teisėjo, dalyvavusio priimant šį sprendimą, drausminės atsakomybės jeigu jis sąmoningai nepažeidė įstatymo arba nenusikalto nesąžiningumu, kuris sukėlė esminių pasekmių.
  126. Teisėjų patraukimo drausminėn atsakomybėn tvarką nustato Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Septintasis skirsnis KITOKIE TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ STATUSO KLAUSIMAI 59 straipsnis. Kvalifikacinis teisėjų atestavimas Teisėjai Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nustatoma tvarka yra atestuojami ir pagal atestacijos rezultatus jiems, atsižvelgus į kvalifikaciją ir darbo patirtį, suteikiamos kvalifikacinės klasės. 60 straipsnis. Teisėjų materialinis ir socialinis aprūpinimas Teisėjų darbo užmokiestį, tarnybinių atlyginimų priemokų už kvalifikaciją skyrimo tvarką ir dydžius, atostogų trukmę, pensinį ir kitokį materialinį bei socialinį aprūpinimą nustato Lietuvos TSR įstatymai. 61 straipsnis. Teisėjų antraeilis darbas Teisėjams dirbti antraeilį darbą neleidžiama, išskyrus pedagoginę ir mokslinio tyrimo veiklą. 62 straipsnis. Darbo užmokesčio, kitokių išmokų ir lengvatų palikimas teismo tarėjams už laiką, kai jie eina pareigas teisme
  127. Teismo tarėjams už laiką, kai jie eina pareigas teisme, nuolatinėje darbovietėje paliekamas vidutinis uždarbis.
  128. Sprendžiant kitokių išmokų ir lengvatų klausimą, laikas, kurį teismo tarėjas ėjo pareigas teisme, prilyginamas pagrindinio darbo atlikimo laikui.
  129. Materialinio skatinimo ir išlaidų, susijusių su teismo tarėjų pareigų ėjimu teisme, atlyginimo tvarką ir dydį nustato Lietuvos TSR įstatymai. 63 straipsnis. Teismo valdžios simbolis. Teisėjo ir teismo tarėjo pažymėjimai
  130. Teismo valdžios simbolis Lietuvos TSR teismuose yra teisėjo mantija su Lietuvos TSR valstybinio herbo atvaizdu.
  131. Lietuvos TSR teismų teisėjams ir tarėjams išduodami pažymėjimai, kurių pavyzdžius nustato Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. IV skyrius TEISMO VYKDYTOJAI 64 straipsnis. Teismo vykdytojų skyrimas
  132. Teismo vykdytojai yra prie rajonų (miestų) teismų. Juos skiria Lietuvos TSR teisingumo ministras.
  133. Teismuose, kuriuose yra du ar daugiau teismo vykdytojų, vienas jų skiriamas vyresniuoju teismo vykdytoju.
  134. Teismuose, kuriuose yra vienas teismo vykdytojas, jis yra šio teismo vyresnysis teismo vykdytojas. 65 straipsnis. Teismo vykdytojų įgaliojimai Teismo vykdytojai vykdo: 1) sprendimus, nutartis ir nutarimus cilivinėse bylose; 2) nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų dalis, numatančias turtines išieškas baudžiamosiose bylose; 3) kitus sprendimus ir nutarimus įstatymo numatytais atvejais. 66 straipsnis. Teismo vykdytojų reikalavimų privalomumas Teismo vykdytojų reikalavimai dėl teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų, kitų vykdytinų sprendimų ir nutarimų vykdymo yra privalomi visoms įmonėms, įstaigoms ir organiacijoms, pareigūnams ir piliečiams. V skyrius KITOKIE LIETUVOS TSR TEISMŲ ORGANIZAVIMO KLAUSIMAI 67 straipsnis. Lietuvos TSR teismų aparatų struktūra ir etatų skaičius
  135. Užtikrinti teismų darbą vykdant teisingumą, teisminei praktikai apibendrinti ir kitokiai veiklai Lietuvos TSR teismuose yra teismų aparatas.
  136. Rajono (miesto) teismo aparato struktūrą ir etatų skaičių nustato Lietuvos TSR teisingumo ministras patvirtintų etatų skaičiaus ir metinio darbo apmokėjimo fondo ribose.
  137. Teisminei praktikai analizuoti ir apibendrinti, teisminei statistikai analizuoti, įstatymams sisteminti ir kitoms funkcijoms, susijusioms su Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo veikla, vykdyti Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo aparate sudaromi skyriai ir kiti padaliniai.
  138. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo aparato struktūrą, jo etatų skaičių ir metinį darbo apmokėjimo fondą tvirtina Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko teikimu.
  139. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo etatų sąrašą ir kitų padalinių nuostatus tvirtina Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkas. 68 straipsnis. Lietuvos TSR teismų antspaudas Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas, rajonų (miestų) teismai turi antspaudą su Lietuvos TSR valstybinio herbo atvaizdu ir savo pavadinimu. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas A.BRAZAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius L.SABUTIS Vilnius, 1990 m. vasario 13 d. Nr. XI-3684

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.