NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. LIEPOS 10 D. NUTARIMO NR. 805 „DĖL CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO“ PAK

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. LIEPOS 10 D. NUTARIMO NR. 805 „DĖL CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2002 m. spalio 17 d. Nr. 1649 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 805 „Dėl Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 57-1689) ir išdėstyti jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1709) 11 straipsniu ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 64-2069; 2000, Nr. 42-1194) 25 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Patvirtinti Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutą (pridedama). 2. Nustatyti, kad civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų skaičius Krašto apsaugos ministerijoje, departamentuose ir tarnybose prie Krašto apsaugos ministerijos gali sudaryti iki 70 procentų visų šioms institucijoms patvirtintų etatų, o kariuomenėje – iki 10 procentų jai patvirtintų etatų“. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS LINAS LINKEVIČIUS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 805 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1649 redakcija) CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis statutas reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytos civilinės krašto apsaugos tarnybos sąlygas ir tvarką, taip pat šią tarnybą atliekančių asmenų statusą ir tarnybos santykius. 2. Šis statutas taikomas civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį sudariusiems valstybės tarnautojams. 3. Civilinė krašto apsaugos tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, kurios ypatumus nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas ir šis statutas. 4. Civilinė krašto apsaugos tarnyba atliekama Krašto apsaugos ministerijoje, kariuomenėje, civilinės saugos, operatyvinėse, objektų apsaugos ir kitose krašto apsaugos sistemos tarnybose, kai funkcijoms vykdyti ir darbui atlikti neprivalu būti profesinės karo tarnybos kariu, tačiau reikia specialių žinių ir (

1. ar)tarnybos krašto apsaugos sistemoje patirties ir būtini statutiniai santykiai. 5. Pagal funkcijų ir pareigų, kurioms reikia specialių žinių ir (
2. ar)tarnybos krašto apsaugos sistemoje patirties ir būtini statutiniai santykiai, specifiką civilinę karšto apsaugos tarnybą gali atlikti šių krašto apsaugos sistemos sričių valstybės tarnautojai: gynybos valdymo, operatyvinių tarnybų, civilinės saugos, karinės teisės, logistikos (kariuomenės aprūpinimo), karinės ir kitokios specialios paskirties įrangos eksploatavimo specialistai. Ji, be to, atliekama krašto apsaugos sistemos ir jos institucijoms saugoti priskirtų objektų apsaugos tarnybose, taip pat kitose tarnybose, kur dėl specifikos ar atliekamų funkcijų būtini statutiniai santykiai. 6. Krašto apsaugos sistemos civilinės krašto apsaugos tarnybos statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras. 7. Šis statutas nereglamentuoja civilinės krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarkos ir sąlygų operatyvinėse tarnybose. II. CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ATLIKIMO SĄLYGOS 8. Į civilinę krašto apsaugos tarnybą gali būti priimamas krašto apsaugos sistemoje tarnaujantis civilis asmuo, jeigu jis atitinka šiuos reikalavimus: 8.1. turi bent 2 metų tarnybos krašto apsaugos sistemoje patirtį; 8.2. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir karo prievolę atlikęs prievolininkas ir (
3. ar)į kariuomenės atsargos personalo įskaitą įrašytas karys. Asmenys, nuo karo prievolės atleisti arba esantys ne karo prievolininkai, gali būti priimami į civilinę krašto apsaugos tarnybą išėję krašto apsaugos ministro nustatytą specialų karinio parengimo kursą arba specialiai mokyti tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje; 8.3. turi įgijęs pakankamai specialių žinių ir patirties specifinėms gynybos specialisto funkcijoms ir pareigoms krašto apsaugos sistemoje vykdyti ir moka bent vieną iš Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau vadinama – NATO) valstybių kalbų. Vienos iš NATO valstybių kalbų mokėjimo reikalavimas netaikomas asmenims, vykdantiems apsaugos ir operatyvines funkcijas. Pretendento į civilinę krašto apsaugos tarnybą įgytų specialių gynybos specialisto žinių lygį ir patirtį patvirtina krašto apsaugos ministro paskirta specialistų kvalifikacinės atrankos komisija. Šios komisijos sudėtį ir jos darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras; 8.4. pateikė duomenis apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi, ir jeigu atlikus patikrinimą tokių aplinkybių nenustatyta; 8.5. pagal sveikatos būklę yra tinkamas civilinei krašto apsaugos tarnybai; 8.6. yra gavęs leidimą darbui su valstybės paslaptį sudarančia informacija (kai pagal jo pareigas tokį leidimą būtina turėti); 8.7. sutinka įsipareigoti įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus ir ne mažiau kaip 2 metus po paskutinio mokymosi ar kvalifikacijos kėlimo Krašto apsaugos ministerijos lėšomis ar siuntimu. 9. Stojantiesiems į civilinę krašto apsaugos tarnybą tam tikrose krašto apsaugos sistemos institucijose ar pareigybėse krašto apsaugos ministras gali nustatyti papildomų fizinės ištvermės ar kitų reikalavimų. 10. Siekiant užtikrinti valstybės ar tarnybos paslapčių apsaugą ar patikrinti į civilinę krašto apsaugos tarnybą įstojusio asmens pateiktą informaciją, gali būti naudojamas poligrafas, tačiau tik gavus rašytinį šio asmens sutikimą. Jeigu asmuo nesutinka būti tikrinamas poligrafu, jam neleidžiama eiti su valstybės ar tarnybos paslaptimis susijusių pareigų. 11. Krašto apsaugos sistemos ir jos apsaugai priskirtų objektų apsaugos tarnybų personalui šio statuto 8.1 punkte nustatytas ištarnauto laiko terminas gali būti sutrumpintas iki 3 mėnesių, o privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems liktiniams, kurie priimami į objektų apsaugos tarnybas praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo išleidimo į atsargą dienos, krašto apsaugos sistemoje ištarnauto laiko reikalavimas netaikomas. 12. Į civilinę krašto apsaugos tarnybą negali būti priimami asmenys: 12.1. teisti už tyčinius nusikaltimus; 12.2. kurių veiksnumas apribotas teismo; 12.3. atsisakę prisiekti Lietuvos Respublikai. 13. Civilinė krašto apsaugos tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir asmens rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima asmenį į civilinę krašto apsaugos tarnybą, o asmuo savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 14. Civilinės krašto apsaugos tarnybos pavyzdinę sutarties formą tvirtina krašto apsaugos ministras. 15. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis sudaro krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti pareigūnai. 16. Darbo sutartys su priimamais į civilinę krašto apsaugos tarnybą valstybės tarnautojais nesudaromos. 17. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojas yra statutinis valstybės tarnautojas. Jo tarnybos santykius reglamentuoja šis statutas. 18. Civilinės krašto apsaugos tarnyba grindžiama pavaldumo pagal pareigas principu. 19. Asmuo, stojantis į civilinę krašto apsaugos tarnybą, oficialios ceremonijos metu prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos priėmimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 20. Nustatomas šis civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojo priesaikos tekstas: „Aš, (vardas ir pavardė), prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti man patikėtas valstybės ir tarnybos paslaptis, sąžiningai atlikti man pavestas civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas. Tepadeda man Dievas!“. 21. Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio. 22. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojai turi valstybės tarnautojo teises, kurių neriboja šis statutas, ir privalo vykdyti valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 23. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojai privalo vykdyti tiesioginių ir aukštesnių vadų ir viršininkų įsakymus. 24. Atliekantiesiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tam tikrose krašto apsaugos sistemos institucijose ar pareigybėse krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti suteikta teisė turėti tarnybinį šaunamąjį ginklą ir (
4. ar)specialiąsias priemones. 25. Krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatuose nustatyta tvarka civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojai gali būti paskirti budėti arba būti tarnybinės parengties. 26. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų teisės ir pareigos smulkiau nurodomos krašto apsaugos sistemos institucijų (struktūrinių padalinių) nuostatuose ir tarnautojų pareiginėse instrukcijose. 27. Su civiline krašto apsaugos tarnyba nesuderinamos veiklos atvejus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnis ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 73 straipsnis. 28. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir patirtį žymi 14 kvalifikacinių kategorijų. 29. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojo kvalifikacinė kategorija suteikiama atsižvelgiant į jo, kaip gynybos specialisto, įgytų specialių žinių lygį ir sukauptą patirtį vykdant specifines krašto apsaugos funkcijas ar atliekant specifines gynybos specialisto pareigas. 30. Reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato, taip pat kategorijas suteikia krašto apsaugos ministras. Rekomendacijas dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo, kėlimo ar pažeminimo krašto apsaugos ministrui teikia specialistų kvalifikacinės atrankos komisija. 31. Krašto apsaugos ministras nustato civilinės krašto apsaugos tarnybos specialistų ir vadovų pareigybes, kurias turintiems valstybės tarnautojams suteikiamos kvalifikacinės kategorijos, taip pat susijusias su apsaugos ir aptarnavimo funkcijomis pareigybes, kurias turintiems valstybės tarnautojams kvalifikacinės kategorijos nesuteikiamos. 32. Suteikta kvalifikacinė kategorija galioja tol, kol valstybės tarnautojas tarnauja civilinėje krašto apsaugos tarnyboje pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį. 33. Jeigu paaiškėja, kad civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojas neturi suteiktą kvalifikacinę kategoriją atitinkančios kvalifikacijos ar aplaidžiai atlieka tarnybą, ar pažeidžia tarnybos drausmę, krašto apsaugos ministras kvalifikacinę kategoriją gali pažeminti. 34. Kvalifikacinės kategorijos valstybės tarnautojų pavaldumo nežymi. 35. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojai atestuojami ne rečiau kaip kas 2 metai, taip pat tais atvejais, kai teikiamas pasiūlymas suteikti valstybės tarnautojui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją arba sprendžiamas jo tinkamumo civilinei krašto apsaugos tarnybai klausimas. 36. Valstybės tarnautojo kvalifikaciją liudijantį dokumentą (toliau vadinama – valstybės tarnautojo atestatas) rašo tiesioginis viršininkas, o tvirtina aukštesnysis viršininkas. Valstybės tarnautojo atestatas turi konkrečiai apibūdinti atestuojamojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas. Valstybės tarnautojo atestate pateikiamos išvados, ar valstybės tarnautojas tinka civilinei krašto apsaugos tarnybai, ir atitinkamos rekomendacijos. 37. Su valstybės tarnautojo atestatu turi teisę susipažinti tik tas asmuo, kuriam to reikia vykdant tiesiogines tarnybos pareigas. 38. Valstybės tarnautojo tinkamumą civilinei krašto apsaugos tarnybai svarsto tarnybos vertinimo komisija, kuri priima išvadą dėl tolesnės atestuojamojo tarnybos. Tarnybos vertinimo komisijos nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras. 39. Valstybės tarnautojas supažindinamas su atestacijos išvada ir turi teisę ją apskųsti. Skundas nagrinėjamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. III. ATLEIDIMAS IŠ CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS, NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ IR PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS 40. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš civilinės karšto apsaugos tarnybos, kai: 40.1. jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę; 40.2. jis tyčiniais veiksmais atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis; 40.3. įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo valstybės tarnautojas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo valstybės tarnautojui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos; 40.4. jis tyčine neteisėta veika padaro turtinę žalą krašto apsaugos sistemai; 40.5. jis pažeidžia šio statuto 27 punkte nustatytus apribojimus; 40.6. atsistatydina savo noru, jeigu yra pasibaigęs civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartyje įsipareigotas tarnauti laikas; 40.7. nuslėptos aplinkybės, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir šio statuto draudžiamosioms nuostatoms, ir tų aplinkybių negalima pašalinti; 40.8. jis negali tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje dėl invalidumo, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, nuodingųjų ar psichotropinių medžiagų; 40.9. atestuojant paaiškėja, kad valstybės tarnautojas netinka civilinei krašto apsaugos tarnybai. 41. Valstybės tarnautojas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto pareigūno gali būti atleidžiamas iš civilinės karšto apsaugos tarnybos, kai: 41.1. valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama; 41.2. jis pažeidžia tarnybos drausmę ar neatlieka savo pareigų; 41.3. paaiškėja ir nustatoma, kad jis negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės; 41.4. nustatoma, kad jis tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, nuodingųjų ar psichotropinių medžiagų; 41.5. jis dėl savo kaltės netenka pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu; 41.6. jis netenka pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti leidimo (siūlo panaikinti leidimą) valstybės tarnautojui naudotis informacija, kuri yra valstybės ir tarnybos paslaptis, jeigu šia informacija reikia naudotis pagal valstybės tarnautojui pavestas pareigas ir nėra kitų su šios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias jį būtų galima perkelti; 41.7. jis dėl neatsargumo atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis; 41.8. jis serga (yra laikinai nedarbingas) ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų paeiliui arba 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu liga nesusijusi su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tiesiogines tarnybos pareigas; 41.9. tiesioginio viršininko teikimu ir Krašto apsaugos generalinės inspekcijos arba krašto apsaugos ministro paskirtos komisijos atlikto tarnybinio tyrimo pagrindu padaroma išvada, kad jį atleisti būtina tarnybos interesais; 41.10. tikrinant valstybės tarnautojo pateiktus duomenis paaiškėja, kad jis nuslėpė ar sąmoningai pateikė klaidingus duomenis apie save. 42. Valstybės tarnautojas, sudaręs civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą tarnauti terminą, jeigu negali tęsti tarnybos dėl ligos ar invalidumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių, taip pat krašto apsaugos ministrui arba jo įgaliotam pareigūnui sutikus. 43. Teisę nutraukti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį šiame statute numatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas pareigūnas. 44. Ginčus dėl atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos teisėtumo sprendžia teismas. 45. Krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto pareigūno valia, jeigu nėra valstybės tarnautojo kaltės (šio statuto 41.1, 41.3 ir 41.8 punktai), galima nutraukti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį ir valstybės tarnautoją atleisti jį įspėjus ne mažiau kaip prieš 2 mėnesius arba ir neįspėjus, tačiau išmokant tarnautojui šio statuto 51 punkte nustatytą papildomą kompensaciją. 46. Šio statuto 41.1 ir 41.3 punktuose nustatytais atvejais civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties negalima nutraukti ir valstybės tarnautojo atleisti jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu, jeigu sergama ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų. 47. Jeigu valstybės tarnautojas suserga ir pareigūnas, turintis teisę nutraukti su valstybės tarnautoju civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį, yra priėmęs sprendimą nutraukti sutartį šio statuto 40.4, 40.5, 40.9, 41.2, 41.3, 41.5, 41.6, 41.7 ir 41.10 punktuose numatytais atvejais, o valstybės tarnautojas suserga iki numatytos atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos dienos, iš civilinės krašto apsaugos tarnybos jis gali būti atleistas ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų. 48. Draudžiama nutraukti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis su nėščiosiomis. 49. Kai valstybės tarnautojas atleidžiamas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos vadovybės valia ne dėl valstybės tarnautojo kaltės šio statuto 41.1 punkte nurodytu pagrindu, o atleidžiamas valstybės tarnautojas neturi teisės į valstybinę socialinio draudimo pensiją, jam išmokama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio išeitinė kompensacija. 50. Kai valstybės tarnautojas atleidžiamas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos vadovybės iniciatyva šio statuto 41.3 ir 41.8 punktuose nurodytais pagrindais, o atleidžiamas valstybės tarnautojas neturi teisės į valstybinę socialinio draudimo pensiją, jam išmokama išeitinė kompensacija. Išeitinės kompensacijos dydis priklauso nuo tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo: 50.1. turinčiam iki 5 metų stažą – 1 mėnesio pareiginės algos dydžio; 50.2. turinčiam didesnį kaip 5 metų stažą – 2 mėnesių pareiginės algos dydžio; 50.3. turinčiam didesnį kaip 10 metų stažą – 3 mėnesių pareiginės algos dydžio; 50.4. turinčiam didesnį kaip 15 metų stažą – 4 mėnesių pareiginės algos dydžio. 51. Visiems atleidžiamiems ne dėl jų kaltės civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams šio statuto 41.1, 41.3 ir 41.8 punktų pagrindu ir jeigu jie iš anksto neįspėjami, išmokama 1 mėnesio pareiginės algos dydžio papildoma kompensacija, o valstybės tarnautojui, auginančiam vieną ar daugiau vaikų iki 14 metų, – 2 mėnesių pareiginės algos dydžio papildoma kompensacija. 52. Jeigu atsiranda šio statuto 41.1, 41.3 ir 41.8 punktuose nurodyti atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos pagrindai, valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos ir perkeltas (jo sutikimu) į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu tokios pareigos jam randamos ir valstybės tarnautojas joms tinka. Tokiais atvejais perkeliamam valstybės tarnautojui išeitinė kompensacija nemokama. 53. Netekę pasitikėjimo civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojai (patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tyčinius nusikaltimus, atskleidę valstybės ar tarnybos paslaptį ar įvykdę kitokią veiką, dėl kurios jiems negalima leisti vykdyti tarnybinių pareigų, nevykdantys ar blogai vykdantys tarnybines pareigas, nustatyti tarnybos metu apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, nuodingųjų ar psichotropinių medžiagų) krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto pareigūno įsakymu gali būti nušalinti nuo pareigų. 54. Nušalinimo įsakymą pasirašiusio pareigūno pavedimu atliekamas tarnybinis tyrimas dėl nušalinto nuo pareigų valstybės tarnautojo. Nušalintas valstybės tarnautojas grąžina savo viršininkui tarnybinį pažymėjimą, visas materialines vertybes ir dokumentus, kuriuos jis turėjo eidamas tarnybines pareigas. 55. Nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis nemokamas, tačiau už kiekvieną nušalinimo mėnesį valstybės tarnautojui mokama vieno minimalios mėnesinės algos dydžio išmoka. 56. Jeigu priežastys, dėl kurių valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, tarnybinio tyrimo metu pasitvirtina, sprendžiamas klausimas dėl valstybės tarnautojo atleidimo ar perkėlimo į kitas pareigas. Jeigu tarnybinio tyrimo metu paaiškėja, kad nėra pagrindo nušalintąjį atleisti iš pareigų ar perkelti į kitas pareigas, valstybės tarnautojui išmokama nušalinimo metu gautos išmokos ir darbo užmokesčio skirtumo suma. Jeigu pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo kaltas, nušalinimo metu gautos išmokos išieškomos iš jo įstatymų nustatyta tvarka. 57. Esant tarnybiniam būtinumui, į kvalifikacinę kategoriją atitinkančias tos pačios kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje krašto apsaugos sistemos institucijoje arba kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje, kuri yra toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto pareigūno valia. Tokiam perkėlimui valstybės tarnautojo sutikimas nebūtinas. 58. Į aukštesnes civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas valstybės tarnautojus perkelia krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas pareigūnas specialistų kvalifikacinės atrankos komisijai rekomendavus. 59. Kai pareigybių mažinimo ar struktūrinio padalinio pertvarkymo atveju atitinkamos kategorijos laisvų pareigų nelieka, į žemesnės kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas valstybės tarnautojai gali būti perkeliami laikinai. Perkėlimo į žemesnes pareigas terminas negali būti ilgesnis kaip 1 metai. Tokiam perkėlimui būtinas valstybės tarnautojo rašytinis sutikimas (išskyrus atvejį, kai į žemesnes pareigas perkeliama už padarytą tarnybinį nusižengimą). IV. CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATSAKOMYBĖ IR SKATINIMAS 60. Atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą (toliau vadinama – nusižengimas) ir (
5. ar)jo sukeltų neigiamų padarinių sunkumą, civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams už tarnybinius nusižengimus skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 60.1. atleidimas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos; 60.2. perkėlimas į žemesnes pareigas atitinkamai sumažinant pareiginę algą; 60.3. pareiginės algos sumažinimas 20 procentų nuo 6 mėnesių iki 1 metų laikotarpiui; 60.4. kvalifikacinės kategorijos pažeminimas; 60.5. papeikimas. 61. Nusižengimo ir (
6. ar)jo sukeltų neigiamų padarinių sunkumą nustato, taip pat tarnybinę nuobaudą parenka ir skiria krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti pareigūnai. 62. Parenkant ir skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į nusižengimo priežastis, aplinkybes ir jo sukeltus neigiamus padarinius. 63. Už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda. 64. Už tyčinius nusižengimus taikomos griežtesnės nuobaudos negu už nusižengimus dėl neatsargumo ar aplaidumo. 65. Už tą patį nusižengimą pareigūnui taikoma griežtesnė tarnybinė nuobauda negu valstybės tarnautojui, neturinčiam pagal pareigas administracinių įgaliojimų kitiems asmenims. 66. Valstybės tarnautojams už padarytus nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos neatsižvelgiant į administracinės atsakomybės taikymą. 67. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama tiesioginiam tarnautojo tarnybos vadovui gavus rašytinę informaciją apie valstybės tarnautojo nusižengimą. Tarnybinė nuobauda skiriama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą. 68. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus 6 mėnesiams nuo nusižengimo. 69. Paaiškėjus, kad nusižengimas turi baudžiamosios veikos požymių, nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir patikrinimo medžiaga perduodama kvotos organui. Atsisakius iškelti baudžiamąją bylą ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį, jeigu po parengtinio tyrimo ir (
7. ar)teisminio nagrinėjimo nepraėjo daugiau kaip 1 metai. Praėjus daugiau kaip 1 metams, nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama. 70. Duomenys apie paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į valstybės tarnautojo asmens bylą ir pateikiami Valstybės tarnautojų registrui. 71. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojas laikomas neturėjęs tarnybinės nuobaudos, jeigu po nuobaudos už nusižengimą (išskyrus nuobaudą – atleidimą iš civilinės krašto apsaugos tarnybos) skyrimo praėjo 1 metai. 72. Esant galiojančiai tarnybinei nuobaudai, valstybės tarnautojo asmens byloje ir Valstybės tarnautojų registre būna galiojančios žymos apie valstybės tarnautojo padarytą nusižengimą ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Šiuo laikotarpiu valstybės tarnautojas neturi teisės į premiją už labai gerą tarnybą ir į kitokį paskatinimą. Į galiojančią nuobaudą gali būti atsižvelgiama valstybės tarnautojui siekiant aukštesnių pareigų. 73. Praėjus šio statuto 71 punkte nurodytam laikui, žymos apie valstybės tarnautojo padarytą nusižengimą ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojo asmens byloje ir Valstybės tarnautojų registre panaikinamos. 74. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojai teisės aktų nustatyta tvarka skatinami: 74.1. padėka; 74.2. vardine dovana; 74.3. apdovanojant krašto apsaugos sistemos medaliu. 75. Skatinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. V. DARBO UŽMOKESTIS IR TARNYBOS DIENOS TRUKMĖ, SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS 76. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 76.1. pareiginė alga; 76.2. priedas už suteiktą kvalifikacinę kategoriją; 76.3. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 76.4. priemokos. 77. Pareiginės algos dydžiai nustatomi bendra valstybės tarnautojams galiojančia tvarka. 78. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams nustatomi šie priedai už kvalifikacinę kategoriją: Kvalifikacinė kategorija Pareiginės algos procentai 1 15 2 18 3 21 4 24 5 27 6 30 7 34 8 36 9 42 10 46 11 50 12 52 13 54 14 55 79. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos priemokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, taip pat už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar viršijant nustatytą tarnybos trukmę atliktas papildomas užduotis. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti paskirtos rašytiniu pavedimu. Priemokų už šiame punkte nurodytas sąlygas suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. 80. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu pateikiami atitinkami tai patvirtinantys dokumentai ir yra šio tarnautojo rašytinis prašymas, gali būti skiriama iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų. 81. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams nustatoma normali darbo dienos trukmė. Esant tarnybiniam būtinumui, gali būti nustatoma ilgesnė tarnybos dienos trukmė, tačiau garantuojama įstatymų nustatyta minimali paros ir minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. 82. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų darbo saugą ir profesinę sveikatą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. 83. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų atostogų rūšis, laiką ir jų suteikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos atostogų įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. 84. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo, pensijų, žalos atlyginimo įvykus nelaimingam atsitikimui tarnyboje ar susirgus profesine liga ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, kiti įstatymai. 85. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojai, pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą pareigų sąrašą, sudarytą atsižvelgiant į tarnybos sąlygas, turintys dėvėti tarnybines uniformas, jomis aprūpinami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 86. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnybinių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras. 87. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojai privalo saugoti uniformą ir tvarkingai ją dėvėti. Draudžiama dėvėti tarnybinę uniformą kartu su civiliais drabužiais arba kitokio pavyzdžio uniforminiais drabužiais, avalyne, skiriamaisiais ženklais. VI. STAŽUOTĖ IR MOKYMAS 88. Krašto apsaugos ministerija siunčia civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojus mokytis užsienio karinėse ir kitose mokymo įstaigose. Kandidatai parenkami konkurso būdu. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų atrankos stažuotis ar mokytis užsienyje, taip pat konkurso sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 89. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų, pasiųstų stažuotis ar mokytis užsienyje, tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi užsienyje laikotarpiu sąlygas nustato krašto apsaugos ministras. 90. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų mokymas taip pat gali būti vykdomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. 91. Nutraukdamas civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį nesuėjus įsipareigotam tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje terminui, valstybės tarnautojas privalo atlyginti perskaičiuotas proporcingai ištarnautam laikui išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu (įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose ar kursuose išlaidas, kurias kaip pagalbą krašto apsaugos sistemai padengė užsienio valstybės). Jeigu valstybės tarnautojas nevykdo šios pareigos, išlaidos iš jo išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Išlaidos neišieškomos, jeigu civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama dėl svarbių ir nuo valstybės tarnautojo nepriklausančių, nepašalinamų priežasčių. VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 92. Jeigu krašto apsaugos sistemoje dirbančio valstybės tarnautojo pareigos priskirtos civilinei krašto apsaugos tarnybai, o valstybės tarnautojas neatitinka šio statuto 8 punkte nustatytų reikalavimų arba nesutinka stoti į civilinę krašto apsaugos tarnybą, jam gali būti pasiūlytos kitos laisvos jo kvalifikaciją atitinkančios pareigos, nepriskirtos civilinei krašto apsaugos tarnybai. Jeigu tokių laisvų pareigų nėra, jis atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 93. Jeigu krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojas, atitinkantis šio statuto 8 punkte nustatytus reikalavimus ir sutinkantis stoti į civilinę krašto apsaugos tarnybą, eina civilinei krašto apsaugos tarnybai priskirtas pareigas neištarnavęs šioje sistemoje 2 metų, jam išlieka pirmenybė eiti turimas pareigas nebūnant statutiniu valstybės tarnautoju, iki sukaks jo tarnybos krašto apsaugos sistemoje 2 metai ir jis galės stoti į civilinę krašto apsaugos tarnybą pagal šį statutą. ______________