LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VALSTYB

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VALSTYBINIO RADIOLOGINIO MONITORINGO ORGANIZAVIMO, VYKDYMO IR INFORMACIJOS TEIKIMO VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOMS, EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJAI BEI VISUOMENEI TVARKOS PATVIRTINIMO 2002 m. spalio 7 d. Nr. 528/490 Vilnius Įgyvendindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 25-910) patvirtinto Teisės derinimo priemonių 2002 metų plano 3.22 skyriaus „Aplinka“ 3.22.9 poskyryje „Branduolinė sauga ir apsauga nuo radiacijos“ nurodytą priemonę (kodas 3.22.9-T1),

1. Tvirtiname Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, Europos Bendrijų Komisijai bei visuomenei tvarką (pridedama).
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „valdymo sistema“, „radioaktyviosios medžiagos“, „monitoringas“. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 528/490 Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, Europos Bendrijų Komisijai bei visuomenei tvarka I. Tikslas ir taikymo tvarka
3. Ši Tvarka reglamentuoja valstybinio radiologinio monitoringo organizavimą, vykdymą ir informacijos pateikimą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, Europos Bendrijų Komisijai (toliau – Komisijai) bei visuomenei. Tvarka parengta atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų [D.1, D.2] nuostatas.
4. Tvarka yra privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, atsakingiems už valstybinio radiologinio monitoringo organizavimą, vykdymą ir informacijos pateikimą.
5. Ši Tvarka nereglamentuoja ūkio subjektų radiologinio monitoringo. II. Sąvokos
6. Šioje Tvarkoje naudojamos sąvokos: 4.
7. Valstybinis radiologinis monitoringas (toliau – Monitoringas) – sistemingas ir nuolatinis valstybinis apšvitos dozės ir aplinkos ar jos komponentų bei geriamojo vandens ir maisto produktų užterštumo radionuklidais stebėjimas, antropogeninio poveikio vertinimas ir prognozė. 4.
8. Monitoringo priemonės – Monitoringo programa, tiesioginių matavimų, ėminių ėmimo ir analitinė įranga, procedūros ar metodikos (įskaitant kokybės kontrolę, svarbių duomenų saugojimą ir ataskaitų rengimą) bei laboratorijos, vykdančios Monitoringą. 4.
9. Monitoringo tinklas – vietų, kuriose imami aplinkos komponentų ėminiai arba atliekami tiesioginiai matavimai, visuma. 4.
10. Tankusis Monitoringo tinklas – Monitoringo tinklas, apimantis visą šalies teritoriją ir skirtas įvertinti radioaktyvumo lygių vidutines vertes. 4.
11. Retasis Monitoringo tinklas – Monitoringo tinklas, kuriame atliekami didelio tikslumo matavimai, skirti įvertinti aplinkos radioaktyvumo momentinius lygius bei jų kaitos tendencijas. 4.
12. Monitoringo regionas – reprezentatyvi teritorija, kurios Monitoringo duomenys naudojami žmonių apšvitai įvertinti, atsižvelgiant į radioaktyviąją taršą bei gyventojų pasiskirstymą. III. Nuorodos
13. Ši Tvarka parengta, vadovaujantis šiais teisės aktais: 5.
14. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540); 5.
15. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824); 5.
16. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 11-239); 5.
17. Valstybine aplinkos monitoringo programa (pritarta LRV 1998 m. liepos 1 d. posėdžio protokolu Nr. 27); 5.
18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 160 „Dėl Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1514); 5.
19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 106 „Dėl Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 28-1008); 5.
20. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 36-2000 „Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – mėginių gama spektrinė analizė spektrometru, turinčiu puslaidininkinį detektorių“ (Žin., 2000, Nr. 101-3208); 5.
21. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 37-2000 „Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – vandenyje ištirpusio cezio radionuklidų koncentravimas sorbuojančiaisiais filtrais ir vandens tūrinio aktyvumo įvertinimas“ (Žin., 2000, Nr. 101-3208); 5.
22. Lietuvos higienos norma HN 24-1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926); 5.
23. Lietuvos higienos norma HN 28-2001 „Natūralus mineralinis vanduo, šaltinio vanduo ir mineralizuotas geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 5-198); 5.
24. Lietuvos higienos norma HN 48-2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 104-3719); 5.
25. Lietuvos higienos norma HN 85-1998 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ (Žin., 1998, Nr. 3-73); 5.
26. Lietuvos higienos norma HN 84-1998 „Didžiausi leidžiami maisto žaliavų ir maisto produktų, pašarų radioaktyviojo užterštumo lygiai po branduolinės ar radiacinės avarijos“ (Žin., 1998, Nr. 110-3048); 5.
27. Lietuvos higienos norma HN 72-1997 „Maisto produktų, pašarų, dirvožemio ir vandens bandinių atrinkimo metodai radionuklidų savitajam ir tūriniam aktyvumui nustatyti“ (patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 657); 5.
28. LST ISO 9696:1997 Bendrojo tūrinio alfa aktyvumo matavimai mažos mineralizacijos vandenyje – storo sluoksnio metodas; 5.
29. LST ISO 9697:2001 Vandens kokybė. Bendrojo tūrinio beta aktyvumo matavimai mažos mineralizacijos vandenyje; 5.
30. LST ISO 9698:2001 Vandens kokybė. Tričio tūrinio aktyvumo nustatymas skysto scintiliatoriaus metodu. IV. Monitoringo organizavimas
31. Monitoringas vykdomas visoje šalies teritorijoje ir yra apibrėžtas tankiuoju bei retuoju Monitoringo tinklais. Nuolatinio Monitoringo vykdymo būdai: 6.
32. nuolatinis ėminių ėmimas ir matavimai, 6.
33. nuolatinis ėminių ėmimas ir periodiniai matavimai, 6.
34. periodinis ėminių ėmimas ir periodiniai matavimai, 6.
35. nuolatiniai tiesioginiai matavimai.
36. Lietuvos Respublikos teritorija laikoma vienu Monitoringo regionu. Retasis ir tankusis Monitoringo tinklai pateikti A priede (pridedama).
37. Monitoringą organizuoja ir vykdo šios institucijos: 8.
38. Aplinkos apsaugos agentūra – aplinkos gama dozės galios, aerozolių ir paviršinio vandens (ši Monitoringo dalis yra Valstybinio aplinkos monitoringo dalis); 8.
39. Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centras (toliau – Radiacinės saugos centras) – geriamojo vandens, pieno, „maisto krepšelio“.
40. Radiacinės saugos centras papildomai teikia radionuklidų kiekių krituliuose matavimų ir aplinkos dozės ekvivalento gyventojams Ignalinos ir Kupiškio rajonuose duomenis, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – gyvūninių žaliavų radiologinės kontrolės duomenis. V. Ėminiai, matavimai ir periodiškumas
41. Aplinkos komponentų ėminių tipai, paėmimo ypatumai ir matuojamieji parametrai nurodyti B priede (pridedama). Matavimai retajame Monitoringo tinkle atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, tankiajame – bent kartą per ketvirtį, išskyrus atvejus, kai šioje Tvarkoje nurodyta kitaip (žr. A priedą).
42. Retajame Monitoringo tinkle naudojamos matavimo įrangos detektavimo riba ir metodų jautrumas turi būti pakankami, kad būtų galima išmatuoti aplinkoje esančių radionuklidų aktyvumus.
43. Tankiajame Monitoringo tinkle naudojamos matavimo įrangos detektavimo riba turi būti mažesnė už aktyvumo vertes (pranešimo lygius), nurodytas B priede (pridedama).
44. Privalo būti laiduojama matavimų kokybė, tarp jų dalyvaujant palyginamuosiuose matavimuose ir įgudimo bandymuose. Gama dozės galios, atmosferos oro (aerozolių) ir paviršinio vandens matavimų duomenų kokybę užtikrina Aplinkos apsaugos agentūra pagal [5.5.] nustatytus reikalavimus. Geriamojo vandens, pieno bei „maisto krepšelio“ matavimų duomenų kokybę užtikrina Radiacinės saugos centras. VI. Monitoringo ataskaita
45. Monitoringo ataskaita rengiama kiekvienais metais. Ją sudaro: 14.
46. Monitoringo tinklų (tankiojo ir retojo) aprašai ir schemos; 14.
47. matavimų, numatytų šioje Tvarkoje, duomenys, nurodant detektavimo ribas ir paklaidas; 14.
48. papildomų matavimų duomenys (jei atliekami); 14.
49. matavimų duomenų analizė.
50. Aplinkos apsaugos agentūra rengia gama dozės galios, atmosferos oro bei paviršinio vandens Monitoringo ataskaitos dalį, Radiacinės saugos centras – geriamojo vandens, pieno ir „maisto krepšelio“ Monitoringo ataskaitos dalį. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Radiacinės saugos centrui pateikia gyvūninių žaliavų radiologinės kontrolės duomenis. Aplinkos apsaugos agentūra ir Radiacinės saugos centras elektronine forma pateikia ataskaitos dalis Aplinkos ministerijai iki kitų metų balandžio 1 d. VII. Monitoringo duomenų teikimas valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms bei visuomenei
51. Monitoringo duomenys bei ataskaita teikiama valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms bei visuomenei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
52. Monitoringo ataskaita pateikiama Monitoringą vykdančių institucijų interneto tinklapiuose. VIII. Monitoringo duomenų teikimo Komisijai procedūra
53. Metinė Monitoringo ataskaita ir Monitoringo duomenys iki kitų metų liepos 30 d. pateikiami Europos Bendrijų Komisijai. Už duomenų bei ataskaitos pateikimą Komisijai atsakinga Aplinkos ministerija.
54. Monitoringo duomenys pateikiami pagal reikalavimus, nurodytus C priede (pridedama). Duomenys teikiami Komisijos nustatytu formatu ir naudojant Komisijos pateiktą specialią programinę įrangą. Komisijos atstovai turi teisę verifikuoti (tikrinti) Monitoringo priemones.
55. Teikiami visų atliktų matavimų rezultatai. Tiesioginių nepertraukiamų matavimų atveju teikiami jų mėnesiniai vidurkiai.
56. Papildomai teikiami duomenys, kiti (papildomi) savanoriškai teikiami duomenys bei duomenys, potencialiai svarbūs ekstremalių situacijų atvejais, reguliariai teikiami Komisijai pagal šios Tvarkos reikalavimus tokiais pat būdais. IX. Tvarkos įsigaliojimas
57. Tvarka įsigalioja nuo 2003 m sausio 1 d., išskyrus VIII dalį, kuri įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos. ______________ Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, Europos Bendrijų Komisijai bei visuomenei tvarkos A priedas Monitoringo tinklai A.
58. Tankusis tinklas Gama dozės galios monitoringas[1] Atmosferos oro (aerozolių) monitoringas Paviršinio vandens monitoringas1 Geriamo vandens monitoringas Pieno monitoringas „Maisto krepšelio“ monitoringas Stotys:
59. Alytus
60. Turmantas
61. Rimšė
62. Mačionys
63. Biržai
64. Dotnuva
65. Kybartai
66. Lazdijai
67. Panevėžys
68. Raseiniai
69. Šilutė
70. Ukmergė
71. Utena
72. Tilžė -
73. Upės: 1) Nemunas a. Druskininkų (4 k./met.) 2) Nemunas a. Rusnės (4 k./met.) 3) Neris ties Buivydžiais (4 k./met.)
74. Ežerai: 1) Drūkšiai (4 k./met) 2) Dusia (2 k./met.) 3) Plateliai (2 k./met.) 4) Rubikiai (2 k./met)
75. Kuršių marios (1 stotis)
76. Baltijos jūra (1 stotis) Ėminių ėmimo taškai:
77. Kauno apskr.
78. Klaipėdos apskr.
79. Šiaulių apskr.
80. Panevėžio apskr.
81. Utenos r.
82. Ignalinos r.
83. Zarasų r. Ėminių ėmimo taškai:
84. Kauno apskr.
85. Klaipėdos apskr.
86. Šiaulių apskr.
87. Panevėžio apskr.
88. Utenos r.
89. Ignalinos r.
90. Zarasų r. Ėminių ėmimo taškai:
91. Kauno apskr.
92. Klaipėdos apskr.
93. Šiaulių apskr.
94. Panevėžio apskr.
95. Utenos r.
96. Ignalinos r.
97. Zarasų r. (atskiri ingredientai 2 k./met.) A.
98. Retasis tinklas Gama dozės galios monitoringas1 Atmosferos oro (aerozolių) monitoringas1 Paviršinio vandens monitoringas1 Geriamo vandens monitoringas Pieno monitoringas „Maisto krepšelio“ monitoringas (paros tyrimai) Stotys:
99. Vilnius
100. Kaunas
101. Klaipėda
102. Šiauliai
103. Visaginas Aerozolių siurbimo stotys:
104. Utena Upės:
105. Nemunas a. Kauno (6 k./met.) Ėminių ėmimo taškai:
106. Vilniaus apskr. (1 vietovė) Ėminių ėmimo taškai:
107. Vilniaus apskr. (1 vietovė) Ėminių ėmimo taškai:
108. Vilniaus apskr. (1 vietovė) ______________ Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, Europos Bendrijų Komisijai bei visuomenei tvarkos B priedas Ėminių paėmimo ir matavimų atlikimo strategija B.
109. Aerozoliai1 B.1.
110. Ėminiai imami tankiai apgyvendintose teritorijose. Parenkama bent viena ėminio paėmimo vieta Monitoringo regione. B.1.
111. Ėminiai imami nuolatos. B.1.
112. Gama spinduliuotę skleidžiančių radionuklidų kiekių (aktyvumų) matavimai vykdomi reguliariai. Vidurkinami mėnesiniai matavimų rezultatai. B.1.
113. 7Be matavimų duomenys teikiami kaip kokybinis naudojamų metodų patikrinimas. B.1.
114. Detalūs reikalavimai aerozolių monitoringui pateikti [5.4], o matavimo metodas [5.7]. B.
115. Gama dozės galia1 B.2.
116. Išorinės gama dozės galia matuojama nepertraukiamai. Vidurkinami mėnesiniai matavimų rezultatai. B.2.
117. Detalūs reikalavimai gama dozės galios monitoringui pateikti [5.4]. B.
118. Paviršinis vanduo1 B.3.
119. Vandens ėminiai imami iš svarbiausių šalyje vandens telkinių bei priekrantės zonos. B.3.
120. Upių vandens ėminiai imami vietose, kur matuojamas debitas. Vidutinis debitas ėminių paėmimo laikotarpiu pateikiamas kartu su radioaktyvumo matavimų rezultatais. B.3.
121. Matuojami gama spinduliuotę skleidžiančių radionuklidų kiekiai (aktyvumai). Jei registruojamas nuosėdų beta aktyvumas, taip pat pateikiamas ir suminis beta aktyvumas, atmetus 40K. B.3.
122. Detalūs reikalavimai paviršinio vandens monitoringui pateikti [5.4]. B.
123. Geriamasis vanduo B.4.
124. Radionuklidų kiekių (aktyvumų) geriamajame vandenyje monitoringas turi tenkinti reikalavimus, išdėstytus [5.9, 5.10, 5.11, 5.12, 5.13]. B.4.
125. Nuolat kontroliuoti 3H kiekių (aktyvumų) vandenyje bei jo sąlygojamų metinių efektinių dozių įvertinti nereikia, jeigu, remiantis turimais rezultatais, įsitikinta, jog 3H tūrinis aktyvumas yra artimas foniniams (gamtiniams) lygiams. Tokiu atveju Komisijai pranešama apie sprendimo motyvus, perduodant turimus matavimų rezultatus. B.4.
126. Teikiami duomenys apie radionuklidų kiekius (aktyvumus) šulinių bei vandens paskirstymo tinklų vandenyje. Kartu teikiami per metus sunaudojamo ar paskirstyto (pagaminto) vandens kiekiai. B.
127. Pienas B.5.
128. Pieno ėminiai imami iš pieninių. Pieninių, iš kurių imami ėminiai, tankis turi būti pakankamas duomenų reprezentatyvumui užtikrinti. B.5.
129. Matuojami gama spinduliuotę skleidžiančių radionuklidų bei 90Sr kiekiai (aktyvumai). 40K vertės pateikiamos kaip kokybinis naudotų metodų patikrinimas. B.5.
130. Su matavimų rezultatais pateikiami ir statistiniai duomenys apie pieno gamybos apimtis. B.5.
131. Reikalavimus (metodiką) pieno monitoringui nustato Sveikatos apsaugos ministerija. B.
132. „Maisto krepšelis“ B.6.
133. Dėl tarptautinės prekybos „maisto krepšelis“ nereprezentuoja regiono ar šalies aplinkos užterštumo, tačiau jis yra gyventojų apšvitos indikatorius. B.6.
134. Rekomenduojama maisto produktus tirti kaip atskirus ingredientus. Tais atvejais Komisijai teikiami sudedamųjų dalių (ingredientų) aktyvumo matavimų rezultatai bei „maisto krepšelio“ sudėtis. B.6.
135. Ėminių paėmimo programoje turi būti atsižvelgta į regioninę „maisto krepšelio“ kaitą. Atskiri maisto produktai (ingredientai) imami iš prekybos vietų ar vietinių paskirstymo centrų, tiekiančių maisto produktus gyventojams. B.6.
136. Įvertinamas ir produktų iš natūralių ar pusiau natūralių ekosistemų, kurios vis dar gali būti paveiktos Černobylio avarijos iškritų, užterštumas. B.6.
137. Papildomai tiriami paruošti patiekalai, siekiant įvertinti vidutinius radionuklidų kiekius (aktyvumus) „maisto krepšelyje“. Paruoštų patiekalų ėminiai imami viešosiose maitinimo įstaigose. B.6.
138. Matuojami gama spinduliuotę skleidžiančių radionuklidų ir 90Sr kiekiai (aktyvumai) priklausomai nuo Monitoringo tinklo. Jei atliekami 14C matavimai, šie rezultatai taip pat pateikiami. B.6.
139. Reikalavimus (metodiką) „maisto krepšelio“ monitoringui nustato Sveikatos apsaugos ministerija. B.
140. Ėminių tipai ir matavimai, pranešimo lygiai Objektas Tankusis tinklas Retasis tinklas Pranešimo lygis (tankiajam tinklui) Aerozoliai 137Cs 137Cs 0,03 Bq/m3 - 7Be - Oras Išorinė gama dozės galia Išorinė gama dozės galia - Paviršinis vanduo 137Cs 137Cs 1 Bq/l Bendras beta aktyvumas2 - 0,6 Bq/l Geriamasis vanduo 3H 3H 100 Bq/l 90Sr 90Sr 0,06 Bq/l 137Cs 137Cs 0,1 Bq/l Gamtiniai radionuklidai3 Gamtiniai radionuklidai3 Pienas 137Cs 137Cs 0,5 Bq/l 137Cs 90Sr 0,2 Bq/l - 40K - „Maisto krepšelis“ 137Cs 137Cs s 0,2 Bq/žm. p.4 90Sr 90Sr 0,1 Bq/žm. p. - 14C5 - ______________ Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, Europos Bendrijų Komisijai bei visuomenei tvarkos C priedas Minimalių reikalavimų duomenų registravimui sąrašas C.
141. Ėminio aprašas C.1.
142. Ėminių charakteristikos Ėminio tipas; Ėminio apdorojimas (pvz., cheminis apdorojimas, išlaikymas tam tikrą laiką iki matavimo ir t. t.). C.1.
143. Data ir laikas Ėminio ėmimo data; Datos tipas (pvz., ėmimo pradžios data, ėmimo pabaigos data ir t. t.); Ėminio ėmimo laikas