← Lietuva

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS TARNYBA S P R E N D I M A S DĖL ASMENS KODO NAUDOJIMO VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONĖSE

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS TARNYBA S P R E N D I M A S DĖL ASMENS KODO NAUDOJIMO VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONĖSE 2002 m. spalio 18 d. Nr. 19 Vilnius Esama atvejų, kai viešosios informacijos rengėjai, platintojai ar žurnalistai ignoruoja privataus pobūdžio informaciją apie asmenį paskelbdami jo asmens kodą. Pastebima, kad privataus turinio informacijos skelbimą reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo, bet ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Pastarojo teisės akto 7 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad asmens kodas – unikali skaitmenų seka, kuri asmeniui suteikiama Gyventojų registro įstatyme nustatyta tvarka. Toje pačioje straipsnio dalyje pažymima, kad asmens kodo naudojimui taikomos tik šio straipsnio nuostatos. Praktikoje ši nuostata paisoma ne visada, jos ne visada linkę laikytis ir viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai. Asmens kodas – tai privataus turinio informacija apie konkretų asmenį, išreikšta sistemingai parinktų skaičių seka, skirta identifikuoti asmeniui, duomenims apie jį kaupti, valstybės registrų ir informacinių sistemų sąveikai užtikrinti. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios ribojamas asmens kodo naudojimas, yra ta, kad, žinant šią skaitmenų seką, atsiranda galimybė susipažinti su asmens duomenimis, esančiais įvairiose informacinėse sistemose, bylose, kitose duomenų rinkmenose, kurie gali būti renkami panaudojant asmens kodą. Viešai paskelbus asmens kodą, padidėja rizika, kad pasinaudojant juo, informacija apie asmenį bus renkama neteisėtai. Atkreiptinas dėmesys, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti naudojamas asmens kodas. 2002 m. rugpjūčio 26 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba gavo suinteresuoto asmens G. Sindaravičiaus pareiškimą, kuriame kreiptasi į Žurnalistų etikos inspektorių dėl publikacijoje „Lietuva kagėbizmo voratinklyje, arba trečiojo asmens išpažintis teismams“ („Lietuvos aidas“, 2002 05 30, Nr. 123/8703) paskelbtos privataus pobūdžio informacijos – asmens kodo. Minėtoje publikacijoje, neapdairiai atspausdinus Gintaro Sindaravičiaus asmens kodą, buvo viešai paskelbta privataus turinio informacija, pažeistas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas. Atkreipdamas dėmesį į aukščiau minėtą privačios informacijos paskelbimo visuomenės informavimo priemonėje – dienraštyje „Lietuvos aidas“ faktą, įvertinęs tai, kad ši informacija paskelbta be G. Sindaravičiaus sutikimo, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens G. Sindaravičiaus 2002 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą (registracijos Nr. 01-72), remdamasis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorės O. Jakštaitės motyvuotu atsakymu, išdėstytu 2002 m. rugsėjo 26 d. rašte Žurnalistų etikos inspektoriui (Nr. 02-01-2401), atsižvelgdamas į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 ir 8 straipsnius, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, nusprendžiu: 1. 2002 m. gegužės 30 d. dienraščio „Lietuvos aidas“ (Nr. 123/ 8703) publikacijoje „Lietuva kagėbizmo voratinklyje, arba trečiojo asmens išpažintis teismams“ redakcija, paskelbusi privataus turinio informaciją apie šį asmenį, t. y. asmens kodą, nesant G. Sindaravičiaus sutikimo, pažeidė šio asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. 2. Redakcija nesiėmė priemonių užtikrinti, kad „Lietuvos aide“ skelbiami G. Sindaravičiaus asmens duomenys būtų tokios apimties, kuri būtina jiems viešai skelbti. Konkrečiu atveju asmens kodas kaip privati informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso. 3. Atkreipti visų viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei žurnalistų dėmesį į tai, kad, skelbiant asmens duomenis visuomenės informavimo tikslais ir priemonėse, turi būti užtikrinta, jog nebūtų skelbiami pertekliniai asmens duomenys. Įvertinant duomenų apimtį, turėtų būti atsižvelgta į visuomenės informavimo priemonėje pateikiamos informacijos turinį bei įvertinta, kiek konkrečiu atveju būtina paskelbti asmens duomenų, kad būtų pateikta teisinga, objektyvi informacija ir nepažeista žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. INSPEKTORIUS ROMAS GUDAITIS ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.