PAŽYMA APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D A 2002 m. spalio mėn. 28 d. Vilnius DĖL PAPILDOMŲ PASTABŲ SEIMO NUTARIMO "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO" PROJEKTUI NR.1794
- Komiteto posėdyje dalyvavo: Alfonsas Macaitis (komiteto pirmininkas), Henrikas Žukauskas (komiteto pirmininko pavaduotojas), Vydas Baravykas (komiteto narys), Antanas Baura (komiteto narys), Vytautas Einoris (komiteto narys), Aleksander Poplavski (komiteto narys), Kęstutis Skamarakas (komiteto narys).
- Papildomos pastabos, pasiūlymai: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę E.Skarbalius (Seimo narys) 2002-10-28 Siūlau šiuos pakeitimus ir papildymus nutarimo projekto priedėliui :
- Įvado I dalies “Bendrojo plano rengimas ir naudojimas” išbraukti žodį apskričių ir šią įvado dalį išdėstyti taip: “dokumentas, nustatantis regioninio (apskričių) lygmens bendrųjų ir specialiųjų planų pagrindines planavimo sąlygas”; Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- Įvado II dalies”Šalies teritorijos tvarkymo probleminės situacijos ir arealai”, punkte “Svarbiausi plėtrą stabdantys požymiai buvo nustatyti” papildyti nauju papunkčiu: · “Regioninės politikos nebuvimas”. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- Įvado IV dalies “Teritorijos raidos strateginių tikslų sistema”, Generalinis bendrojo plano principas yra šalies teritorijos subalansuotos raidos užtikrinimas, sudarant šias strategines visuomenės ir ūkio vystymosi prielaidas: papildyti nauju papunkčiu: · “atkurti etnografiškai-istoriškai susiformavusius regionus”. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- Įvado IV dalies “Teritorijos raidos strateginių tikslų sistema”, Generalinio strateginio principo realizavimui būtinos šios strateginės šalies raidos kryptys, papildyti nauju papunkčiu: 4) “Etninio identiteto išsaugojimas”. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- I dalies “Bendrųjų teritorijų struktūrų formavimas” skyriuje “Urbanistinės sistemos optimizavimas” 2 punkto dalį išdėstyti taip: Numatoma šalies urbanistinėje sistemoje išskirti atraminį gyvenamųjų vietovių tinklą, kurį sudarytų šių hierarchijos lygmenų centrai (žiūr. brėž. Urbanistinis karkasas): I lygmuo – valstybinio ir tarpvalstybinio (europinio) masto centrai. Tai daugiafunkciniai didieji miestai. atitinkantys aglomeruotų metropolinių centrų reikalavimus. Europinio tarpvalstybinio masto centras formuotinas šalies sostinės Vilniaus pagrindu, sujungiant Vilniaus ir kauno potencialus; II lygmuo – regioniniai centrai. Tai dabartinių apskričių regionų centrai ir kiti stambesni miestai – dabartinių savivaldybių administraciniai centrai, kuriems, optimizuojant šalies regioninę diferencijaciją, rekomenduojama atlikti naujų regioninių aptarnavimo centrų funkcijas; III lygmuo – lokaliniai centrai. Tai esamų rajonų savivaldybių centrai ir rekomeduojami nauji vietinio lygmens aptarnavimo centrai. Pastarieji administracinės reformos atveju galėtų būti įvertinti dėl jų galimybės tapti naujų rajoninių savivaldybių centrais. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- I dalies “Bendrųjų teritorijų struktūrų formavimas” skyriuje “Urbanistinės sistemos optimizavimas” 2 punkto dalį išbraukti ir išdėstyti taip: Numatoma šalies urbanistinėje sistemoje išskirti atraminį gyvenamųjų vietovių tinklą,kurį sudarytų šių hierarchijos lygmenų centrai (žiūr. brėž. Urbanistinis karkasas): II lygmuo – regioniniai centrai. Tai dabartinių apskričių regionų centrai ir kiti stambesni miestai – dabartinių savivaldybių administraciniai centrai, kuriems, optimizuojant šalies regioninę diferenciaciją, rekomenduojama atlikti naujų regioninių aptarnavimo centrų funkcijas; Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- I dalies “Bendrųjų teritorijų struktūrų formavimas” skyriuje “Urbanistinės sistemos optimizavimas” 3 punkto dalį išbraukti taip: Dėl mažų demografinių išteklių visų urbanistinio karkaso centrų vystymas daugiau būtų kokybinis, o ne kiekybinis ar teritorinis. Šalies erdvinė sąranga turėtų būti tobulinama kryptingai ir atskiri jos elementai vystomi valstybės teisinėmis, finansinėmis bei organizacinėmis priemonėmis, tarp pastarųjų išskiriant ir teritorijų planavimo darbų intensyvinimą regionų (apskričių) lygmeniu. Teritoriniai kiekybiniai ir kokybiniai prieštaravimai tarp esamų raidos tendencijų ir priimtų urbanistinio karkaso subalansuoto vystymo tikslų priskirtini urbanistinės plėtros problemoms, kurių sprendimas neįmanomas be aktyvaus valstybės vaidmens. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- I dalies “Bendrųjų teritorijų struktūrų formavimas” skyriuje “Urbanistinės sistemos optimizavimas” 5 punkto dalį išdėstyti taip: T kategorijos metropoliniais centrais kvalifikuojami vilnius ir Kaunas, kurie turi pakankamą potencialą tačiau atskirai paėmus kiekvienam trūksta ir trūks ateityje potencialo (ypač demografinio), kad būtų pripažinti europinio masto (Euro City) centrais. Tokio centro buvimas svarbus šaliai integruojantis į ES. Bendrasis planas numato formuoti europinio lygmens centrą kaip Vilniaus–Kauno urbanistinį dinapolį, sujungiant dabar esamus šių metropolinių centrų potencialus. Tai sudarytų pagrindą atsirasti europinių institucijų ir kitų darinių šioje apie milijoną gyventojų turinčioje zonoje bei tiesioginiam prisijungimui prie plėtojamo Europos urbanistinio karkaso. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- I dalies “Bendrųjų teritorijų struktūrų formavimas” skyriuje “Urbanistinės sistemos optimizavimas” 6 punkto dalį išdėstyti taip: V kategorijos metropoliniu centru metropoliniais centrais kvalifikuojami Klaipėda.ir Šiauliai. Klaipėda, kaip metropolinis centras šis miestas dar nėra galutinai susiformavęs, todėl reikėtų taikyti specialias palaikomąsias priemones. Tai pirmiausia susiję su šio miesto plėtrą lemiančio konkurentiško europinio masto uosto palaikymu bei pajūrio ūkinės–rekreacinės aglomeracijos plėtojimu, LEZ veikla, šalies jūrinės orientacijos instituciniu realizavimu, turimo mokslo ir mokymo potencialo stiprinimu, iš dalies ir su kai kurių valdymo institucijų dekoncentravimu. Šiauliai. Šis miestas dabar metropolinio lygmens centro kriterijų neatitinka ir yra silpniausia grandis šiame lygmenyje, tačiau yra realios galimybės plėtoti Šiaulius iki metropolinio lygmens centro – geresnė vakarų Lietuvos demografinė padėtis, universitetas, lauktinas Via Hanseatica (IA koridoriaus) svarbos didėjimas. Šiauliai turi sparčiai plėstis kaip regioninis mokslo ir mokymo centras, būtinas moderniųjų technologijų lokalizavimas, į savo ekonominio baseino išteklius orientuotas tyrimo–plėtojimo potencialo ugdymas bei ryžtingas darbo vietų kūrimas. Būtina panaudoti įvairias makroregioną jungiančių tinklų formavimo priemones: valdymo ir organizacines (pvz., regioninių plėtros tarybų bendradarbiavimas, pramonės ir verslo plėtros bendrų tarybų steigimas), technologines ir technines (pvz., transporto ryšių tobulinimas), erdvinio planavimo (pvz., bendrų plėtros programų, projektų rengimas bei derinimas) ir kt. Jungiančiųjų tinklų formavimas turėtų skatinti viso ekonominio baseino gamybinio potencialo augimą. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- I dalies “Bendrųjų teritorijų struktūrų formavimas” skyriuje “Urbanistinės sistemos optimizavimas” 7 punkto dalį išdėstyti taip: R kategorijos metropoliniu centru metropoliniais centrais kvalifikuojami Telšiai, Panevėžys, Marijampolė, Alytus. Šiauliai. Šis miestas dabar metropolinio lygmens centro kriterijų neatitinka ir yra silpniausia grandis šiame lygmenyje, tačiau yra realios galimybės plėtoti Šiaulius iki metropolinio lygmens centro – geresnė vakarų Lietuvos demografinė padėtis, universitetas, galimybė intensyviai sąveikauti su gretimų regionų (Telšių, Panevėžio, Jelgavos) bei miestų potencialais, lauktinas Via Hanseatica (IA koridoriaus) svarbos didėjimas. Šiauliai turi sparčiai plėstis kaip regioninis mokslo ir mokymo centras, būtinas moderniųjų technologijų lokalizavimas, į savo ekonominio baseino išteklius orientuotas tyrimo–plėtojimo potencialo ugdymas bei ryžtingas darbo vietų kūrimas. Būtina panaudoti įvairias makroregioną jungiančių tinklų formavimo priemones: valdymo ir organizacines (pvz., regioninių plėtros tarybų bendradarbiavimas, pramonės ir verslo plėtros bendrų tarybų steigimas), technologines ir technines (pvz., transporto ryšių tobulinimas), erdvinio planavimo (pvz., bendrų plėtros programų, projektų rengimas bei derinimas) ir kt. Jungiančiųjų tinklų formavimas turėtų skatinti viso ekonominio baseino gamybinio potencialo augimą. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- I dalies “Bendrųjų teritorijų struktūrų formavimas” skyriuje “Urbanistinės sistemos optimizavimas” 27 punkto dalį išdėstyti taip: Pirmojo lygmens (metropolinių) centrų ir IA lygmens metropolinės urbanistinės integracijos ašies plėtojimo prioritetai būtų šie: · Klaipėdos ir Šiaulių miesto plėtra; · Vilniaus ir Kauno potencialų sujungimui reikalingų infrastruktūros tinklų suformavimas; · IA lygmens metropolinės urbanistinės integracijos ašies atkarpų pagal IXb tarptautinio · transporto geležinkelio koridoriaus pradinius techninius parametrus suformavimas; · metropolinės ašies vakarinės ir rytinės atkarpų specialių plėtros planų sudarymas. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- I dalies “Bendrųjų teritorijų struktūrų formavimas” skyriuje “Urbanistinės sistemos optimizavimas” 29 punkto dalį išbraukti ir išdėstyti taip: Trečiojo lygmens centrų plėtojimas pagal prioritetinius administracinės reformos etapus (jos vykdymo metu), apims sukūrimą naujų savivaldybių, reikalingų norint teoriškai optimizuoti šalies regionavimą bei transformuoti dvigubus savivaldos centras. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- III dalies “Rekriacinės teritorijos” 3 punkto dalį papildyti ir išdėstyti taip: Rekreacijos aptarnavimo centrai, užimantys svarbią vietą rekreacijos plėtros teritorinėje sistemoje, skirstomi pagal reikšmę (nacionalinės ir regioninės svarbos) bei pagal specializaciją (bendrojo turizmo, pažintinio turizmo, poilsio gamtoje, kurortinio gydymo). Dauguma šalyje numatytų vystyti rekreacinio aptarnavimo centrų yra polifunkcinio pobūdžio ir jungia 2-3 rekreacinės specializacijos kryptis (žiūr. brėž. Rekreacinės teritorijos). Gydomosios (sanatorinės) rekreacijos vystymo tikslu yra numatoma išplėsti kurortinių vietovių tinklą, įtraukiant į jį vietoves, turinčias šiam tikslui didelį gamtinių kurortologinių išteklių potencialą: Anykščiai, Aukštadvaris, Juodkrantė, Salantai, Smalininkai, Zarasai. Didžiausią rekreacijos vystymo potencialą turi miestai-kurortai – Druskininkai, Birštonas, Neringa, Palanga, Likėnai. Pritarti iš dalies III dalies “Rekreacinės teritorijos” 3 punkto dalį papildyti ir išdėstyti taip: Rekreacijos aptarnavimo centrai, užimantys svarbią vietą rekreacijos plėtros teritorinėje sistemoje, skirstomi pagal reikšmę (nacionalinės ir regioninės svarbos) bei pagal specializaciją (bendrojo turizmo, pažintinio turizmo, poilsio gamtoje, kurortinio gydymo). Dauguma šalyje numatytų vystyti rekreacinio aptarnavimo centrų yra polifunkcinio pobūdžio ir jungia 2-3 rekreacinės specializacijos kryptis (žiūr. brėž. Rekreacinės teritorijos). Gydomosios (sanatorinės) rekreacijos vystymo tikslu yra numatoma išplėsti kurortinių vietovių tinklą, įtraukiant į jį vietoves, turinčias šiam tikslui didelį gamtinių kurortologinių išteklių potencialą: Anykščiai, Aukštadvaris, Juodkrantė, Salantai, Smalininkai, Zarasai, Likėnai. Didžiausią rekreacijos vystymo potencialą turi miestai-kurortai – Druskininkai, Birštonas, Neringa, Palanga.
- II dalies “Specializuotų teritorinių struktūrų formavimas” skyriuje“Kitos funkcinės teritorinės struktūros” 20 punkto dalį papildyti ir išdėstyti taip: Švietimo ir mokslo infrastruktūros vystymo srityje LR teritorijos bendrajame plane numatomi šie ilgalaikės perspektyvos prioritetai: · pabaigti bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo reformą; · tolygiau paskirstyti profesines mokyklas šalyje, susiejant tai su šalies ūkio poreikiais; · sukurti švietimo ir mokslo infrastruktūrą, suteikiančią galimybes visiems Lietuvos gyventojams siekti išsilavinimo. · etninių mokyklų steigimas. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- III dalies “Šalies teritorijos raidos erdvinis integravimas” skyriuje “Integruotos raidos strategija” 2 punkto dalį išdėstyti taip: Remiantis nustatytu šalies urbanistinio karkaso modeliu, išskirtas esminis teritorijos erdvinės funkcinės struktūros komponentas – aktyvios bei santykinai aktyvios raidos arealai, formuojantys savotišką funkcinį šalies stuburą, kaip kraštotvarkinę zoną, palaikančią visos šalies socioekonominį gyvybingumą. Šalies teritorijos funkcinį stuburą sudaro svarbiausioji socialinių, ekonominių bei urbanistinių funkcijų aktyvumo zona, juosianti metropolinės integracijos ašis. Ji apima Vilniaus–Kauno dinapolį Vilnių ir Kauną, ūkiškai ypač aktyvią centrinę šalies dalį tarp Kauno ir Šiaulių, taip pat Panevėžio, Klaipėdos bei Marijampolės išorinės (tarpvalstybinės) integracijos mazgus, magistralinius Žemaitijos (Plungė–Telšiai) bei Žiemgalos (Šiauliai–Joniškis) koridorius. Šioje zonoje dėl urbanistinio ir gamtinio karkaso ašių sankirtos išsiskiria probleminis pozonis, kuriame persidengia ir turi būti derinami abiejų šių erdvinių struktūrų interesai. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- III dalies “Šalies teritorijos raidos erdvinis integravimas” skyriuje “Regioninė politika LR teritorijos bendrojo plano kontekste” 1 punkto dalį papildyti ir išdėstyti taip: Priimtos bendrosios šalies subalansuoto (palaikomojo, tausojančio, tvaraus) vystymo idėjos įgyvendinimui įvairiuose teritoriniuose vienetuose arba regionuose reikalingos skirtingos priemonės, kitokio pobūdžio programos, planai ir projektai, t.y. diferencijuota teritorinės raidos politika. Šiuolaikinė regioninė politika – tai teritoriškai ir hierarchiškai diferencijuotas šalies socialinės, ekonominės ir ekologinės raidos ir krašto tvarkymo reguliavimas siekiant vispusiškai išnaudoti vietos sąlygųypatumus, išsaugoti etnografiškai-istoriškai susiformavusių regionų savastį bei sušvelninti gyvenimo kokybės regionines disproporcijas. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- III dalies “Šalies teritorijos raidos erdvinis integravimas” skyriuje “Regioninė politika LR teritorijos bendrojo plano kontekste” 10 punkto dalį papildyti ir išdėstyti taip: Šalies regioninės politikos formavimui ypač svarbi yra teikiama nuostata, kad regioninė politika turi būti įgyvendinama planavimo priemonėmis per: · Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą; · valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir bendrąjį programavimo dokumentą; · atskirų ūkio šakų strategijas ir programas, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo; · nustatytų regionų etnografinių-istorinių (apskričių) plėtros ir administracinių vienetų · teritorijų bendruosius planus, savivaldybių plėtros programas; · tikslines integruotas valstybines regioninės plėtros programas aštrioms regioninėms · problemos spręsti; · regionines ir vietines plėtros iniciatyvas. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- III dalies “Šalies teritorijos raidos erdvinis integravimas” skyriuje “Regioninė politika LR teritorijos bendrojo plano kontekste” 14 punkto dalį išdėstyti taip: regioninėms programoms organizuoti turi būti sudaroma speciali kriterijų sistema. Būtų naudinga naudoti panašią į tarptautinę kriterijų sistemą, ją papildant šaliai reikalingų aspektų kriterijais. Regionai privalo turėti galimybę pretenduoti į paramos programas. Dabartinės apskritys Etnografiniai-istoriniai regionai ir savivaldybės turėtų sudaryti savo struktūrines programas vietinės svarbos projektams rengti ir jų įgyvendinimui paremti. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- III dalies “Šalies teritorijos raidos erdvinis integravimas” skyriuje “Regioninė politika LR teritorijos bendrojo plano kontekste”, 20 punkto dalį išdėstyti taip: LR teritorijos bendrajame plane nustatytos teritorijos naudojimo ir apsaugos strategijos kontekste regionų (apskričių) bendrieji planai turi:neprieštarauti šalies teritorijos bendrajame plane priimtiems šalies raidos tikslams, principams bei jų įgyvendinimo prioritetams ir padėti jame iškeltų uždavinių sprendimui savo regionų ribose;konkretizuoti ir struktūrizuoti regionų tvarkymo problemines situacijas bei arealus; įvertinti šalies teritorijos raidos strateginių tikslų sistemą ir nustatyti detalizuotus regionų perspektyvinio vystymo tikslų kompleksus;konkretizuoti ir detalizuoti nustatytos integruotos erdvinės koncepcijos lokalizavimą,ypač skirtingo vystymo tipo arealų ribas;peržiūrėti ir patikslinti atskiriems funkciniams rajonams, pakliūnantiems į planuojamų teritorijų ribas, numatytus teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų kompleksus bei konkretizuoti rekomenduotos veiklos įgyvendinimo galimybes; remiantis šalies teritorijos bendrajame plane teikiamais teritorijos naudojimo funkciniais prioritetais ir atsižvelgiant į rekomenduotą regioninių reglamentų sistemą, nustatyti jų konkretizavimą žemesniam, savivaldybių lygmeniui ir juos teritoriškai lokalizuoti; konkretizuoti erdvinės regioninės politikos organizavimo mechanizmus planuojamų regionų (apskričių) teritorijose. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- III dalies “Šalies teritorijos raidos erdvinis integravimas” skyriuje “Regioninė politika LR teritorijos bendrojo plano kontekste”, 21 punkto dalį išdėstyti taip: Pagrindinę teritoriškai lokalizuotą informaciją, reikalingą apskričių etnografinių-istorinių regionų planavimo dokumentų bazinėms strateginėms pozicijoms formuoti bei konkretizuoti teikia šiame dokumente pristatomi šalies teritorijos raidos erdvinio integravimo dalies brėžiniai. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai.
- III dalies “Šalies teritorijos raidos erdvinis integravimas” skyriuje “Regioninė politika LR teritorijos bendrojo plano kontekste”, 22 punkto dalį išdėstyti taip: Apskričių Etnografinių-istorinių regionų teritorijų bendrieji planai taip pat privalo perimti šio planavimo dokumento nustatytus svarbiausių bendrųjų bei specializuotų teritorinių struktūrų formavimo sprendinius ir, remdamiesi atitinkamuose sektorinės raidos brėžiniuose teikiama informacija, juos konkretizuodami lokalizuoti planuojamoje teritorijoje. Nepritarti Prieštarauja bendrai Seimo nutarimo koncepcijai ir esamai teisinei situacijai. D.Mikutienė (Seimo narė) 2002-10-28 Siūlau tokius pakeitimus projekto priedėliui :
- 6 dalies “Kitos funkcinės teritorinės struktūros” skyriuje “Socialinės –kultūrinės infratsruktūros raida” 10 punkto antrą ir trečią sakinius išbraukti ir šį punktą išdėstyti : “
- Stacionariose sveikatos priežiūros įstaigose lovų skaičių, tenkantį 10000 gyventojų, numatoma priartinti prie ES šalių vidurkio.”. Nepritarti Komitetas 2002-10-21 d. posėdyje nepritarė 6 dalies 10 punkto pakeitimui.
- 6 dalies skyriaus “Socialinės –kultūrinės infrastruktūros raida” 11 punktą išbraukti. Nepritarti Komitetas 2002-10-21 d.posėdyje nepritarė 6 dalies 11 punkto išbraukimui.
- Komiteto sprendimas: pritarti komiteto išvadoms dėl papildomų pasiūlymų Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano" projektui Nr.
- Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už; - prieš; - susilaikė.
- Komiteto paskirtas pranešėjas: H.Žukauskas.
- Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Alfonsas Macaitis