LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTAS Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui p. A.Paulauskui IŠVADA DĖL Į

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTAS Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui p. A.Paulauskui IŠVADA DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO IXP -1849 Valstybės saugumo departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės pateiktą Seimui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių "Būtingės nafta", "Mažeikių nafta" ir "Naftotiekis" reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą IXP-1849 nacionalinio saugumo požiūriu. Manome, kad, svarstant minėto įstatymo projektą ir jį vertinant nacionalinio saugumo požiūriu, turėtų būti atsižvelgta į sekančias Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo bei Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas: * Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 11 dalies "Rizikos veiksniai ir pavojai Lietuvos saugumui. Saugumo užtikrinimo priemonės" 9 skyriuje "Rizikos veiksniai ir pavojai Lietuvos saugumui" kaip vienas iš ekonominių rizikos veiksnių nacionalinio saugumo požiūriu nurodoma "visos ūkio sakos priklausomybė nuo kurios nors vienos šalies ar šalių grupės"; * Nacionalinio saugumo strategijos dalies "Ekonominis saugumas": "užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą strateginiuose ūkio sektoriuose, nustatoma, kurie strateginiai objektai privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriuose leidžiama dalyvauti privačiam Lietuvos Respublikos bei užsienio kapitalui, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Taip pat neleidžiama vienam Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės investuotojui dominuoti viename ar keliuose strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose bei užkertamas kelias neaiškios kilmės kapitalo skverbimuisi į šalies ūkio objektus." Atsižvelgdami į šių dienų realijas bei naftos sektoriaus įtaką visam šalies energetikos kompleksui, manome, kad Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatytų ekonominių rizikos veiksnių ir pavojų poveikį apriboja šie faktoriai: * siekdama užsitikrinti naftos produktų poreikius, Lietuva turi galimybę importuoti naftos produktus geležinkelio ir automobilių transportu iš Vakarų Europos šalių; * Lietuva turi galimybę importuoti naftą ir naftos produktus per AB "Klaipėdos nafta" importo ir eksporto terminalą. Klaipėdos terminalo pajėgumai tris kartus virši realius Lietuvos poreikius; * 2002-06-25 priimtas Lietuvos Respublikos naftos produktų atsargų sudarymo ir valdymo įstatymas, reglamentuojantis privalomųjų naftos produktų/naftos atsargų sudarymo, papildymo, laikymo, saugojimo, panaudojimo tvarką, naftos įmonių bei valstybės institucijų teises ir pareigas, atsargų finansavimo bei kontrolės tvarką, informacijos teikimą. Šio įstatymo pagrindu kaupiamas 90 dienų naftos produktų atsargas galima bus naudoti ekstremalių situacijų energetikoje atveju; * Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnis, suteikiantis teisę Vyriausybei ekstremalių situacijų energetikoje atvejais "nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai paskirti savo atstovus". Ekstremali energetikos padėtis įvedama Vyriausybės nutarimu. Todėl naftos sektoriaus priklausomybė nuo kurios nors vienos šalies ar šalių grupės nedaro lemiamos įtakos šalies energetinei priklausomybei. Lietuva turi galimybę apsirūpinti naftos produktais iš alternatyvių šaltinių, nepriklausomai nuo žaliavas tiekiančių šalių subjektų kontrolės. Projekto įvertinimo analizė nacionalinio saugumo požiūriu remiasi bendromis Ūkio ministerijos ir VSD ekspertų išvadomis, aptariant Nacionalinę energetikos strategiją. Išnagrinėjus pirminį įstatymo projektą IXP-1849, Valstybės saugumo departamentas kartu su Ūkio ministerija apsvarstė ir parengė įstatymo projekto pataisas, kurioms pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pataisa numato, kad strateginio investuotojo teisės ir pareigos gali būti perduotos tik Seimo patvirtintam investuotojui. Valstybės saugumo departamento nuomone, vien tik ši pataisa nesudaro realios grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, tačiau, atsižvelgiant į pirmines sutartis, rizika dėl vienašališkų investuotojo sprendimų perduoti savo teises ir pareigas išlieka. Valstybės saugumo departamento manymu, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, ateityje būtina priimti patobulintos redakcijos Nacionalinės energetikos strategiją ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymą. Įvertinant AB "Klaipėdos nafta" reikšmę šalies ekonominiam saugumui, minėtame įstatyme turėtų būti įteisinta valstybės kontrolė, valdant AB "Klaipėdos nafta". Šios nuostatos buvo aptartos kartu su Ūkio ministerija ir joms pritarta Seimo Nacionalinio saugumo komitete. Generalinis direktorius Mečys Laurinkus