← Lietuva

ATASKAITA

ATASKAITA Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2001 metų veiklos ATASKAITA 2000 m. spalio 1 d. įsigaliojo LR Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris patikslino Fondo nuostatus, dalininkų skaičių, Tarybos narių įgaliojimų trukmę, nustatė kam gali būti teikiama parama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Įstatymu numatyta labai demokratiška žiniasklaidos savireguliacijos tvarka. Prie Fondo lėšų šaltinių priskirtas LR įregistruotų transliuotojų licencijų mokestis. Šios lėšos skiriamos garso ir vaizdo projektams finansuoti. Dabar, priėmus Kino įstatymą, pusė už licencijas gaunamų lėšų nuo 2003 m. sausio 1d. numatyta perduoti nacionalinio kino rėmimo programai. Įstatymas taip pat nustatė, kad Fondas užtikrina Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (47 str. 10 p.) administracijos, ekspertų darbo, informacinio techninio aptarnavimo finansavimą. Fondo taryba rūpinosi, kad plėtojantis informacinėms technologijoms ir augant informacijos poreikiui, būtų padidintas Fondo finansavimas, kuris pastaruoju metu tesudaro vos kelis procentus vieno dienraščio pajamų. Patikslinus Fondo finansavimo šaltinius ir tvarką susidarytų galimybė paremti daugiau masinei kultūrai oponuojančių kultūros šviečiamosios veiklos projektų, padėtų įveikti objektyvias teisines, ekonomines ir net psichologines kultūros ir švietimo sklaidos kliūtis, sudarytų sąlygas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sėkmingai veiklai. Tačiau ir 2001 metų Fondo finansavimas buvo ženkliai sumažintas (žr. Viešosios informacijos rengėjų dalyvavimas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 1997 – 2002 metais organizuotuose konkursuose lentelę). 2001 m. konkursas buvo paskelbtas 2000 m. rugpjūčio mėn. 15 d. vadovaujantis tada galiojusiu VIĮ ir Fondo nuostatais. Konkurse dalyvavo 130 viešosios informacijos rengėjų, kurie pateikė 138 projektus. Iš biudžeto buvo skirta 2 000.000Lt. Parama skirta 52 spaudos ir audiovizualios informacijos projektams. Bendra suma - 1.715400 Lt. Už RTK išduotas licencijas gauta 113.000Lt. Iš jų 84.000Lt. skirti audiovizualios informacijos projektų finansavimui. Pagal prioritetus finansavimas paskirtas: l. Meno ir mokslo populiarinimas žiniasklaidoje: 5 spaudos projektams – 235 000 Lt. 6 audiovizualios informacijos projektams – 91 400 Lt.

  1. Meno ir mokslo kūrėjų bei kitų profesinių grupių interesų viešoji raiška: l2 spaudos projektų – 680 000 Lt. 4 audiovizualios informacijos projektams – 52 000 Lt.
  2. Vaikų ir jaunimo estetinis auklėjimas, etinis ir kūrybinis švietimas ir ugdymas: 4 spaudos projektams – 80 000 Lt. 2 audiovizualios informacijos projektams – 42 000 Lt.
  3. Regioninės bei etninės kultūros, Lietuvos tautų kultūrinio savitumo išsaugojimas: 5 spaudos projektams – 40 000 Lt. 3 audiovizualios informacijos projektams – 45 000 Lt.
  4. Pilietinės visuomenės formavimas, visuomenės sąmoningumo kėlimas bei savišvietos skatinimas: 7 spaudos projektams – 470 500 Lt. 4 audiovizualios informacijos projektams – 91 000 Lt. Pagal Fondo tarybos nustatytas sąnaudų rūšis skirta parama buvo panaudota: Medžiagos ir gamybos išlaidos - 600.080 Lt. Darbo užmokestis etatiniams projektų vykdytojams - 456.296Lt. Išlaidos Sodrai - 141.370Lt Komandiruotės išlaidos - 4.273Lt. Transporto išlaidos - 13.226Lt. Honorarai - 576.752Lt. Ryšių paslaugos - 20.325Lt. Fotografijos išlaidos - 11.842Lt. Kitos išlaidos - 636Lt. 2001 metų išlaidų sąmata ir faktinis jos įvykdymas: Iš biudžeto skirtas finansavimas – 2.000.000Lt. Faktinis finansavimas -1.993.400Lt. Eil.Nr. Išlaidos 2000m. (Lt) 2001 m. (Lt) Įvykdymas ( 01 12 31))
  5. Fondo administracijos darbo užmokestis 109 700 108 000 99 082
  6. Nepriklausomų ekspertų darbo užmokestis 31 700 15 000 9 677
  7. Tarybos narių - ekspertų darbo užmokestis (16 Tarybos narių už 12 posėdžių) 23 000 29 700 20 536 Viso darbo užmokestis: 164 400 152 700 129 295 Sodrai: 43 410 44 300 32 056 Iš viso: 207 810 197 000 161 351 Kitos išlaidos:
  8. Patalpų nuoma (41, 04 kv.m.²) 21 600 21 600 21 600
  9. Ryšių paslaugos 9 000 9 000 7 198
  10. Pašto išlaidos (vokai, ženklai), popierius, aparatūros išlaikymas (toneris, rašalas, profilaktika), buhalteriniai blankai “Valstybės žinių”, “Apskaitos” prenumeratos, kanceliarinės išlaidos 5 000 6 000 6 733
  11. Reklama 2 710 1 000 -
  12. Žurnalistų etikos komisijos komunikacijos, pašto išlaidos, popierius, aparatūros nuoma 2 000 - - Iš viso: 38 310 37 600 35 531 Iš viso SRTVRF: 246 120 234 600 196 882 Projektų finansavimui: 2 490 700 1 715 400 1 743 400 Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (ŽLEK): Komisijos administracijos darbo užmokestis 30 600 28 863 Darbo užmokestis komisijos nariams (11 narių) 18 000 14 239 Pašto išlaidos , popierius, ryšiai 2 000 - Sodrai 14 580 10 016 Iš viso Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai (ŽLEK): 65 180 50 000 53 118 311 300 284 600 250 000 Iš viso SRTRF ir ŽLEK: 2 802 000 2 000 000 1 993 400 Dauguma projektų buvo įgyvendinami didžiuosiuose miestuose, skirti akademinei ir plačiajai visuomenei, įvairių profesijų žmonėms. Regionų viešosios informacijos rengėjai sudarė 15,3 proc. Nagrinėjant konkursuose dalyvaujančių viešosios informacijos rengėjų teisinį statusą išryškėja, kad valstybė nepakankamai reglamentuoja ir skatina ne pelno veiklą visuomenės informavimo srityje. Konkursuose kasmet dalyvauja 30-35 pelno siekiančios įmonės. Komercinis žiniasklaidos pobūdis negali garantuoti tinkamo kūrybinės inteligentijos, kultūros švietimo profesionalų, regionų kultūros vartotojų dalyvavimo visuomenės informavimo darbe. Todėl taip svarbu, kad ne pelno siekimo principais dirbančioms visuomenės informavimo priemonėms, keliančioms sau ne komercinius, bet visuomenės švietimo, jaunosios kartos ugdymo ir kultūros vertybių sklaidos tikslus , būtų sudarytos palankios teisinės ekonominės sąlygos, skatinamas jų bendradarbiavimas su verslo sektoriumi. Fondo remiamų žurnalų ir laikraščių skaitytojai turi labai įvairius poreikius, vertinimo kriterijus bei nuostatas. Lietuvos Filosofijos ir sociologijos instituto taikomieji tyrimai rodo, kad kultūros problemomis daugiausia domisi išprusę miestiečiai (šalies mastu vienas iš dešimties), tačiau jų netenkina supaprastintas dienraščių ir pernelyg moksliškas kultūros, meno, dorovės problemų pateikimas specializuotuose leidiniuose. Pastaruosius (pvz.: ”Dailė”, “Teatras”, “ Kinas”, ”Naujasis židinys – Aidai”, “Baltos lankos” ir kt.) daugiau skaito menininkai, meno kritikai, mokslininkai, o platesnės orientacijos (pvz.: “Metai”, “Literatūra ir menas”, ”Mokslas ir gyvenimas”, ”Šiaurės Atėnai”, “Baltasis gandras “ ir kt.) įvairių profesijų žmonės, kultūros vartotojai, jos skleidėjai. Tai pastebima bibliotekose ir skaityklose. Jie formuoja įvairių profesinių ir socialinių grupių kultūros, dorovės nuostatas. Spaudos projektų apžvalga Leidiniai, populiarinantys kultūrą, meną, mokslą žiniasklaidoje (“Literatūra ir menas”, “7 meno dienos”, ”Krantai”, “Muzikos barai”, “Baltos lankos”, “Šiaurės Atėnai” ir kt.) tapo diskusijų apie kultūrą ir meną forumu. Informacija apie meninio gyvenimo įvykius padėjo orientuotis kultūros vartotojui, o jų analizė ugdė kultūros, meno suvokėją ir vartotoją, palaikė ryšį tarp įvairių meninės kūrybos sričių, kūrybinių sluoksnių, fiksavo kultūros ir meno metraštį, dažnai archyvuojamą elektroninėse duomenų bazėse ir pateikiamą internete. Svarbu ir tai, kad kultūra tyrinėjama istoriniais, regioniniais, tautiniais aspektais, didesnis dėmesys buvo skirtas tradicinei ir šiuolaikinei Lietuvos kultūrai, meninei kūrybai ir mokslui, siūlyti apibendrinimai bei prognozuojamos galimybės (“Metai”, “Mokslo Lietuva”, “Baltos lankos”, “Naujoji romuva”, “Logos” , ”Kultūros barai”, “Muzikos barai “, “Tautodailės metraštis”, “Dialogas”, “Atgimimas” ir kt.). Publikacijos leidiniuose neperša kurios nors nuomonės apie kultūrinius ar socialinius reiškinius. Pagrindiniai kriterijai – nuomonių pagrįstumas, įžvalgų gilumas, diskurso racionalumas ir aiškumas, derama pagarba tradicinėms vertybėms ir valstybei. Taip siekta ugdyti pilnavertį skaitytoją, racionalų ir pozityvų santykį su aplinka. Ne viename leidinyje ( “7 meno dienos”, “Baltos lankos”, ”Literatūra ir menas”, ”Mokslas ir gyvenimas”, ”Naujasis židinys - Aidai”, “Naujoji romuva“, “Dialogas” ”Šiaurės Atėnai” ir kt.) buvo plačiau aptariama kultūros politika ir realūs visuomenės poreikiai. Prie atvirose diskusijose aktualias problemas aptariančių leidinių telkiasi akademinė visuomenė ir įvairių profesinių grupių kultūros darbuotojai, skaitytojai. Itin svarbus yra kūrybos panoramos pristatymas visuomenei derinant kultūros tradiciją su novatoriškais ieškojimais, susiformavusių autorių rimtį su jaunųjų aspiracijomis (“Metai“, “Dailė”, ”Nemunas”, “Archiforma”, “Žurnalistų žinios”, “Kultūros barai”, “Tautodailės metraštis”, “Muzikos barai”, ”Fotografija”, “Teatras” ir kt.). Tam padėjo aiškios, apibrėžtos svarbiausios problematikos kryptys, tikslai, reikmės bei aktualijos, sugebėjimas giliau įžvelgti procesų prigimtį, juos išskleisti ir analizuoti. “Dailė” ne tik fiksavo, bet ir analizavo ir vertino profesinius procesus, siekė aprėpti menų panoramą, vertino ją tradicinių meno vertybių ir naujų tendencijų kontekste. Leidinio publikacijos artino profesionalųjį meną prie įvairių visuomenės sluoksnių, skiepijo toleranciją įvairioms meno apraiškoms, pagarbą laisvai minčiai, kuriančiai ir mąstančiai asmenybei. Be kitų problemų žurnalo “Logos” projekto publikacijos akcentavo tautinio meno reikšmę ir jo santykį su filosofija, formavo tolerantišką požiūrį į įvairias religijas, dvasinio atsinaujinimo ir bendradarbiavimo galimybes mūsų visuomenėje. ”Archiformos” projekto “Architektūra kaip pamatinių valstybės esybių atspindys” analitiniai struktūriškai susiję straipsniai atskleidė mūsų architektūrologijos mažai nagrinėtas architektūros sąsajas su valstybės politikos, ekonomikos, kultūros ir moralės problemomis, parodė, kaip architektūra reprezentuoja valstybę bei jos kultūrą . Dorovinių vertybių sklaidai, pilietinės visuomenės brandai darė poveikį projekto ”Žurnalisto pilietinė branda ir profesinė etika“ keliami klausimai, išryškinę kraštutinius žiniasklaidos pavyzdžius, vertino su spaudos laisve susijusius profesinius, teisinius ir etinius standartus, jų tarpusavio ryšį, akcentavo žurnalistų ir leidėjų atsakomybę už tautos, visuomenės ateitį, jos kultūrą, politinę ir buitinę toleranciją remiantis pagrindiniais Europos ir šalies teisės ir etikos dokumentais. Fondo Taryba ne kartą svarstė galimybę skelbti atskirą vaikų ir jaunimo estetinio, etinio ir kūrybinio švietimo spaudos leidiniuose konkursą, tačiau dėl finansavimo pastovaus mažinimo iki šiol šios idėjos atsisakoma. Daug vilčių teikęs ir du metus remtas projektas “Laimiukas” nepasiteisino. Nors leidinys itin patrauklus vizualiai, projekto autoriams nepavyko sukurti visaverčio periodinio žurnalo vaikams, atliepiančio platesnės interesų grupės (vaikų, pedagogų, tėvų ir pan.) interesams. Žurnalas “Moksleivis” per ilgą laiką turi savo meninę trajektoriją, skaitytojų ratą, įvaizdį, tačiau jis atsilieka nuo paties gyvenimo, moksleivijos brandos, pažiūrų, pomėgių ir reikmių. Iš šios grupės leidinių pasiteisino parama ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus pedagogų švietimui skirtam leidiniui ”Žvirblių takas”, kurio pagrindinis tikslas – padėti įgyvendinti švietimo programą, puoselėti naujas metodikas bei darbo būdus. Nė viena masinės informacijos priemonė, TV ar radijo stotis, neteikia kryptingos ir visa apimančios informacijos apie gamtos įvairovę, jos išsaugojimą. Visuomeniniais pagrindais leidžiamas žurnalas ”Baltasis gandras”, atliekantis šią misiją, yra remiamas tik per Fondą, nors jo tikslai siejasi su Aplinkos ir Švietimo ir mokslo ministerijų programomis. Fondo parama padeda žurnalui tapti analitine periodine visuomenės informavimo gamtosaugos klausimais priemone: telkiama visuomenė, gamtosaugos organizacijos, institucijos. Be projektų, kurie skirti visai šaliai, yra ir tokių, kurių rezonansas labiau lokalinis, susijęs su vietos kultūros poreikiais ( “Žemaičių žemė”, ”Žemaičių saulutė”, ”Znad Wilii”, ”Žiemgala” ir kt.). Svarbu tai, kad tokie leidiniai ugdo vietos kultūrinę savivoką, skatina domėtis kultūros įvykiais šalyje ir užsienyje, regiono kultūros sklaida, problematika. Tokie leidiniai turi atitinkamą temų struktūrą, plačiau panaudojama įgyta patirtis sudaro veikimo lauką vietinei inteligentijai, kultūros vartotojams. Lokalinės kultūros spaudos skatinimas yra sietinas su regionų kultūros politikos nuostatomis vietos auditorijai, brėžia viso regiono tapatumo, bendrumo ribas. Šią misiją Fondo remiami projektai vykdo nepriekaištingai, specifines regiono problemas suderina su visai Lietuvai aktualia kultūrine problematika. Galime tvirtinti, kad tokių leidinių kaip “Žemaičių žemė”, “Žiemgala”, “Donelaičio žemė”, “Znad Wilii” ir kt. kokybė ir išliekamoji vertė nei šiandien, nei ateityje nekelia abejonių. Neretai numatoma ir vykdoma moderni projektų plėtra internete. Jie labai svarbūs ir ateityje, kaip pvz. “Znad Wilii”, gali pasitarnauti tiek lenkų bendruomenės Lietuvoje kultūros raidai, tiek lietuvių kultūros recepcijai. Projektų visuomeninę reikšmę rodo ir tai, kad jų rezultatai dažnai naudojami įvairių akademinių institucijų veikloje, didėja įvairių visuomenės grupių suinteresuotumas kultūra, jos sklaida ir kokybe, siekimas išsaugoti tradicinės kultūros klodus kaip jos tapatumo garantą (“Naujasis židinys - Aidai”, “Atgimimas”, ” Šiaurės Atėnai”, “Kultūros barai, ”Naujoji romuva”, “Žiemgala” ir kt.). Tokie leidiniai skirti kultūros ir visuomenės procesų kritinei refleksijai, o įgyvendinimui pasitelkiami profesionalūs kultūrologai, menotyrininkai, politologai. Jų analizė remiasi tradicinėmis tautinėmis ir krikščioniškomis Europos vertybėmis, provokuoja viešą diskursą. Pagaliau pastovus domėjimasis valstybės kultūros, švietimo, mokslo plėtros politika, intelektualiniu, kūrybiškai įtaigiu žodžiu remia arba pervertina valstybės mąsto pilietines iniciatyvas. Nemaža dalis projektų publikacijų įgauna galutinę išraišką mokslo veikalų pavidalu, o visuomenės, kultūros ir politikos analitikų darbais naudojasi visuomenės informavimo priemonės ir visuomenės organizacijos. Remiami projektai atskleidžia, paryškina vertybines orientacijas ir perspektyvias tendencijas, pateikia vykdomų reformų prognozes bei įvertinimus, skatina įvairių visuomenės sluoksnių ir švietimo, kultūros darbuotojų polilogą, sudaro prielaidas atvirai diskusijai, provokuoja įvairias nuomones, akcentuoja politikos kultūrą (“Atgimimas”, ”Dialogas”, ”Šiaurės Atėnai”, “Naujasis židinys – Aidai”, ”Naujoji romuva”, “Metai”, “Žemaičių žemė”, “Žiemgala “ ir kt..) Ypatingą vietą pristatant klasikinės kultūros paveldą, profesionalius jo tyrimus, įvairių visuomenės grupių suinteresuotumą kultūra, jos sklaida ir kokybe, pateikiant novatoriškus kultūrinės veiklos modelius užima “Kultūros barų” projektas ”Kultūra kaip patikimų reikšmių pasaulis ir svarbus socialinių permainų veiksnys: kiek šią fundamentalią sampratą įvairiais aspektais atitinka” Lietuvos kultūros politikos nuostatos”. Suprantant, kad nuosekli ir įžvalgi kultūros ir meno raidos tendencijų analizė įmanoma tik aprėpiant paltų sociokultūrinį kontekstą, leidinyje lygia greta buvo nagrinėjami kultūrinio, pilietinio sąmoningumo, etninės bei elitinės kultūrų santykio su masine kultūra klausimai. Audiovizualios informacijos projektų apžvalga Ne vienas 2001 metų tęstinis audiovizualios informacijos projektas tapo įtakingu intelektualiniu veiksniu (Katalikų radijo “Mažoji studija”, Kultūros paveldo instituto “Gyvoji istorija” it kt.), padėjo kultūriškai ir pasaulėžiūriškai šviesti visuomenę, suteikė platesnę mąstymo krypties pasirinkimo galimybę. Medžiaga pateikiama ne tik faktais, bet ir atskleidžiant visą socialinį ir kultūrinį kontekstą. Tokios yra ir Lietuvos stačiatikių švietimo draugijos “Živoj kolos”, VšĮ “Praeities pėdos”, Pilietinės minties centro “XX a. derlius: dvylika radijo biografijų” ir kiti projektai. Jų sėkmę lėmė universalios poveikio grupės, temų patrauklumas. Švietėjiškos radijo laidos itin reikšmingos tuo, jog siekė gilesnės kultūros ir visuomenės reiškinių analizės, leido pajusti išskirtinumą ir bendrumą kitų kultūrų kontekste. Radijas mūsų dienomis yra tapęs prieinamiausia meninio informavimo priemone, praplečiančia nevalstybinio švietimo sektorių. Profesionaliai, ne institucijoms išlaikyti parengtos sąmatos. Viešosios informacijos rengėjai tiksliai žino būsimas išlaidas. “Lietuvybė ir lietuvių bendruomenės užsienyje Žinių radijo laidoje “Pasaulio Lietuva” siekė pristatyti dabartines užsienio lietuvių bendruomenes, aptarti lietuviškojo švietimo ir kultūros problemas. Nepavykus surinkti visos reikalingos projekto įgyvendinimui sumos, laida programų tinklelyje užėmė ne atskirą poziciją, bet tapo kitos, publicistinės laidos “Avilys” dalimi. Dėl to nenukentėjo nei projekto turinys, nei jo apimtis laiko atžvilgiu. Projektas buvo išplėtotas į jį įtraukiant ir išeivijos spaudos apžvalgas. Tačiau ketvirtajame ketvirtyje, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms BTV, projekto finansavimas buvo sustabdytas. Reikšmingos buvo sistemingos dorinio ir dvasinio ugdymo, etnokultūros laidos vaikams (projektai “Seku, seku pasaką”, 24 laidos po 55 min., “Čiki-piki”, 52 laidos po 60 min.), kuriomis ugdoma pagarba kultūrai, gamtai. Vaikams sudaroma galimybė tiesiogiai dalyvauti laidoje, išsakyti savo nuomonę, laisvai mąstyti, improvizuoti. Sveikintinas Gintauto Dailydos kino įmonės “Seansas” sumanymas ir iniciatyva kurti TV laidų ciklą “Trys kriminalinės istorijos”, nes seksualinė prievarta prieš vaikus ir moksleivius yra labai opi ir jautri šiuolaikinės visuomenės socialinė problema. Toks projektas gali efektyviai įsilieti į socialines vaikų ir jaunimo problemas sprendžiančių programų, metodikų bei mokymo priemonių gretas. Didelį vaidmenį šis projektas turėtų suvaidinti kuriant atvirą visuomenę, kurioje tarpusavio santykiai būtų grindžiami visuotinai priimtais žmogaus bei vaiko teisių konvencijų principais. TV laidų ciklo “Trys kriminalinės istorijos” tikslas – inicijuoti visuomeninę diskusiją, skatinti visuomenės atvirumą ir pilietinę atsakomybę, teisinės ir psichologinės pagalbos sistemos sukūrimą ir įdiegimą kovojant prieš smurtą ir prievartą nebuvo transliuotas per TV, nors Fondo parama pagal sąnaudų rūšis visa panaudota. Projektas sudėtingas, nesėkmingos kitų finansavimo šaltinių paieškos sutrukdė laiku įvykdyti ir pateikti visuomenei. Šiuo metu baigiami visi filmavimo darbai ir projektas bus parodytas per LRT. Fondas parėmė “Eksperimentinio kino centro” audiovizualinį projektą “Skrydis per Lietuvą”, t.y. jau egzistuojančio projekto pritaikymą demonstravimui TV, taip pat CD ir interneto forma. Projektas gali daryti ilgalaikį poveikį ir tai kompensuoja ribotą projekto tęstinumo galimybę. Nors UAB “Eksperimentinis kino centras” atliko visus Fondo finansuotus darbus ir atsiskaitė pagal sąnaudų rūšis , tačiau iki šiol savo produkcijos, kaip numatyta sutartyje, Fondui nepateikė. Studija “A Propos” tęsė projektą “Literatūros pamokos”, kurio TV laidų tikslai –įamžinti, dokumentuoti iškiliausių lietuvių literatų kūrybą. Laidų temos – kūrėjas, jo aplinka, darbai, idėjos, mintys; siekiama perteikti kūrėjo ir jo darbų dvasią, susisteminti, o kartu ir papildyti iki šiol turimą medžiagą apie rašytojus G.Kanovičių ir R.Granauską. Projektų privalumas – jaučiamas kultūros situacijos, kūrybos proceso išmanymas, pagarba asmenybėms. Prieštaringai gali būti vertinami per KTV įgyvendinami projektai – laidos apie specifinę sritį – krašto tautodailininkus ar švietėjus. Jeigu siekta archyvuoti, tada tai ne Fondo veiklos sfera. Temos susiaurinimas iki vietinio konteksto kūrėjo ar amatininko menkina būsimos produkcijos naudą. Ar gali regioniniai viešosios informacijos rengėjai sukurti tokias laidas, kurios būtų išsami analitinė istorinė TV produkcija apie tautodailininkus kaip reiškinį su visos Lietuvos kontekstu.?. Kelmės visuomeninės organizacijos “Krašto informacija” ir Šiaulių KTV “Kamara” projektuose išlieka akivaizdi paties siaurojo konteksto vertybė, projektai įvykdyti laiku, turi pasisekimą, jais keičiamasi su kitomis KTV, tačiau tai turėtų daugiau likti vietinės administracijos kompetencijos ribose, o mažiausiai – Fondo. Prisiminus minėtų viešosios informacijos rengėjų įgyvendintus projektus apie istorinius, kultūrinius, gamtos paminklus, šių projektų argumentacija atrodo silpna. Žemaičių kultūros draugijos projektas “Skaitmeninis žurnalas “Lietuvos muziejai” sudarė galimybę operatyviai informuoti, reprezentuoti Lietuvą, populiarinti mūsų paveldą pasaulyje. Skaitmeninio žurnalo funkcionavimas skatina muziejus dažniau taikyti naujausias informacijos perdavimo technologijas ir kultūros vertybes, sukauptas Lietuvos muziejuose, padaro labiau prieinamus visuomenei (http://www.muziejai.lt). Svarbus veiksnys formuojant visuomeninės tolerancijos įvaizdį yra Elektroninis Baltijos rusų literatūros žurnalas(http://www.russuanresorces.it/dictant). Projekto autoriai gerai išnaudojo interneto galimybes, nes jau egzistuojanti svetainė yra ne tik lietuvišku interneto adresu, bet turi savo “veidrodį” labai populiariame rusiškame serveryje www.guelman.ru. Šitaip auditorija dar labiau išplečiama. Didelę išliekamąją vertę turi projektai “Lietuvos muzika, instrumentai ir muzikos atlikimo menas CD” (Vilniaus plokštelių studija), “Europos Tarybos kultūros kelių Lietuvoje muzikinių kūrinių pristatymo kompaktinėse plokštelėse programa” (“Vazų laikų muzika” - VšĮ “Baroko kelias Lietuvoje” iki šiol nepateikė Fondui savo produkcijos, nors Fondo įsipareigojimai buvo įvykdyti laikantis sutartyje nustatytų sąlygų.). Tokių projektų tikslas – aktualizuoti Lietuvos muzikinės kultūros palikimą kaip dalį bendros Europos kultūros sklaidos Šie projektai turi sąsajų su Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimu. Ypač svarbu, kad kuo daugiau mūsų muzikos ir jos atlikėjų pasirodytų tarptautinėje muzikos įrašų rinkoje. Bendradarbiavimas su užsienio įrašų kompanijomis (projektas “Dviejų Broniaus Kutavičiaus kompaktinių plokštelių įrašų gamyba”) – tai ir teigiamas šalies muzikos įvaizdis, ir platesnis muzikos funkcionavimas tarptautinėje rinkoje. Akcentuotinas projektuose nacionalinio meno propagavimas (“Juozas Naujalis. Kūrybos rinktinė” - Vilniaus plokštelių studija) ne vien Lietuvoje ir ne vien pedagoginiais tikslais. Šiuo metu priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymą garso ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai parama skiriama per Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijas. Valstybės rėmimas ir sklaida Opiausia viešosios informacijos rengėjų veiklos sritis buvo ir lieka sklaidos problemos. Sklaida netampa pajamų šaltiniu. Pastebimi didžiuliai skirtumai tarp įvairių leidinių. Tik maža dalis leidinių užsidirba lėšų daugiau negu gauna iš rėmimo fondo ar kitų institucijų. Kitiems Fondo parama yra būtina egzistavimo sąlyga. Padėtį gali pakeisti tik naujų sklaidos galimybių paieškos, sklaidos įvairovė bei naujausių visuomenės informavimo formų propagavimas. Reikšmingesne gali tapti ir regioninės kultūros ir švietimo sklaida. Todėl Fondas ieško galimybių didinti regioninių projektų rėmimą, nes kultūros koncentracija didžiuosiuose miestuose, svarbiausiuose centruose, neužtikrinus reikiamos sklaidos, netaps nacionalinės kultūros politikos pagrindu. Ieškant naujų sklaidos galimybių svarbūs yra ne tik ekonominiai išskaičiavimai, bet ir galimybės padidinti kultūros ir švietimo, kūrybinės inteligentijos, kultūros vartotojų vaidmenį visuomenėje ir valstybėje. Kitų rėmėjų parama kultūros ir švietimo žiniasklaidai, Fondo duomenimis, yra žymiai menkesnė nei valstybės parama. Dalis tų “kitų” rėmėjų taip pat dažnai yra biudžetinio finansavimo šaltiniai. Tikroji verslo parama sudaro labai mažą dalį gaunamo finansavimo. 2001 metais viešosios informacijos rengėjai iš kitų finansavimo šaltinių gavo spaudos projektams 423.350Lt. (leidiniams –284.860Lt., audiovizualiniams – 154.590Lt). Į šias sumas įtrauktos ir lėšos gautos iš užsienio fondų. Todėl Fondui yra labai svarbu kelti verslo domėjimąsi dvasinės ir materialinės kultūros paveldu, etine, regionine, intelektualiąja kultūra ir švietimu, tačiau šiam tikslui pasiekti būtina sukurti ekonomines, teisines prielaidas. Fondas ne kartą akcentavo, kad neracionalu remti viešosios informacijos rengėjus iš įvairių valstybės biudžeto šaltinių: pasiteisintų geresnis valstybės institucijų bendravimas su Fondu. 2001 m. spalio mėn. 1 d. įsigaliojo Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimas ” Dėl valstybės finansinės paramos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo kultūrinės ir šviečiamosios veiklos projektams konkurso bendrųjų nuostatų patvirtinimo “. Bendrieji nuostatai nustatė konkurso paskelbimo tvarką, reikalavimus projektus teikiančioms organizacijoms, projektų turinio reikalavimus, projektų teikimo, svarstymo, konkurso rezultatų paskelbimo bei finansavimo tvarką. Pagal šias nuostatas pareiškėjai įsipareigoja Fondo nustatyta tvarka ir numatytu laiku pateikti nemokamai po 67 egzempliorius leidinių krašto viešosioms bibliotekoms ir po 55 egzempliorius švietimo centrams. Fondas įgyvendina griežtą skiriamų lėšų apskaitą ir reikalauja, kad projektų rengėjai teiktų tik pagrįstas sąmatas, kurios atitiktų projekto poreikius, o ataskaitose atsispindėtų lėšų panaudojimo tikslingumas. Projektų įgyvendinimo bankinės operacijos atliekamos tik per biudžetines sąskaitas. Ketvirčių ataskaitos pateikiamos pagal sutartyse numatytus terminus, Fondo tarybos patvirtintus nuostatus: reikalavimus projekto apimčiai, periodiškumui, tiražui, finansinėms ir dalykinėms ataskaitoms bei informacijai apie kitus paramos šaltinius. Ketvirčių finansinės ataskaitos svarstomos Tarybos posėdžiuose. Pastoviai buvo kontroliuojamas atsiskaitymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymas, siekta užtikrinti efektyvią vidaus kontrolę. Per ataskaitinį laikotarpį Taryba svarstė metų konkurso eigą, kiekvieną ketvirtį pateikiamas Fondo auditoriaus ataskaitas ir išvadas, o visuotiniame dalininkų susirinkime - Fondo įstatų ir reglamento klausimus. Fondo tarybos nariai aktyviai dalyvavo svarstant Fondo veiklos, Bendrųjų konkurso viešosios informacijos rengėjams nuostatų ruošime ir svarstymuose Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete bei Vyriausybėje. Svarstant kultūros , švietimo projektų sklaidos regionuose klausimus Seime ir Vyriausybėje buvo pritarta Tarybos nuomonei ir padidintas 2002 metų Fondo finansavimas. Vienu svarbiausiu kultūros ir švietimo informacijos rengėjų pajamų šaltiniu galėtų būti jų realizavimo pajamos, kurios tiesiogiai yra susijusios su leidinių sklaida. Čia pastebimi didžiuliai skirtumai tarp įvairių leidinių, liudijantys apie neišnaudotas sklaidos galimybes. Nors siauresnei auditorijai skirtiems leidiniams yra sunkiau pasiekti 4000 egzempliorių sklaidą (kaip pvz. “Dialogas”), tačiau toks orientyras, suteikiantis rimtą ekonominį pagrindą savarankiškai veiklai, Fondo nuomone, yra pasiekiamas daugeliui kultūros ir švietimo periodinių leidinių. Iš pateikiamos informacijos matyti, jog tik keletas leidinių užsidirba lėšų daugiau, nei gauna kaip paramą iš Fondo ir kitų šaltinių. Esant tokiai situacijai , Fondui yra labai sunku tapti rėmimo, o ne finansavimo institucija, nes daugeliui kultūros ir švietimo viešosios informacijos rengėjų ši parama yra būtina egzistavimo sąlyga, o ne papildoma veiklos plėtojimo galimybė. Didesnė sklaida yra būtina ne tik dėl ekonominių išskaičiavimų – ji yra svarbiausia sąlyga didinant kultūros ir švietimo bei kūrybinės inteligentijos vaidmenį visuomenėje. Nepakankamas kūrybinės inteligentijos dalyvavimas šalies gyvenime didele dalimi yra susijęs su jos menkomis galimybėmis naudotis visuomenės informavimo priemonėmis. Todėl valstybės parama kultūros ir švietimo žiniasklaidai turi būti didinama, kad jos veikla taptų matoma, darytų įtaką visuomenei ir komerciniais pagrindais veikiantiems viešosios informacijos rengėjams. Priedas:
  13. Viešosios informacijos rengėjų dalyvavimas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 1997 – 2002 metais organizuotuose konkursuose; Fondo Tarybos pirmininkas Stanislovas Žvirgždas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETUI SPAUDOS, RADIJO IR TELEIZIJOS RĖMIMO FONDO 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
  14. Viešoji įstaiga”Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas”
  15. Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Meno kūrėjų asociacija, Periodinės spaudos leidėjų, Radijo ir televizijos bei Regioninių televizijų asociacijos,Teisininkų ir Žurnalistų draugijos.
  16. Dalininkų susirinkimas, Fondo taryba
  17. 2001 m.
  18. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams. Kultūros ir švietimo projektų atranka, projektų administravimas, tyrimas ir pristatymas visuomenei. Fondas skelbia konkursus, kurių tikslas – skatinti nacionalinei kultūrai, švietimui reikšmingų žiniasklaidos projektų kūrimą, remti išliekamąją vertę turinčias programas, laiduoti jų tęstinumą, istorinių bei dvasinių vertybių sklaidą, demokratijos procesų skatinimą ir atviros, pilietinės visuomenės plėtotę bei Lietuvos kultūros sklaidą pasaulyje; užtikrinti minimalią paramą meno ir mokslo kūrėjų, kitų profesinių grupių viešajai raiškai ir švietimui, prevencinių programų įgyvendinimui, vaikų ir jaunimo doroviniam auklėjimui. Fondas veikia vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, Visuomenės informavimo įstatymais, Fondo įstatais bei kitais įstatymais.
  19. Konkursas viešosios informacijos
  20. Ataskaitinio laikotarpio pradžioje pagal biudžeto programas Fondui skirta 2 000 000Lt. Faktiškai – 1 993 400 Lt.
  21. Radijo ir televizijos transliuotojų licencijų mokestis –113 000Lt. Asmeninė parama – 500U
  22. 1 743 400 Lt. – parama kultūros ir švietimo projektams. 53 118Lt.- Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklai finansuoti. 196 882 - Fondo veiklos sąnaudos.
  23. 84 000Lt – audiovizualiems projektams finansuoti. 29 000Lt –Fondo veiklos auditui ir kitoms reikmėms finansuoti
  24. Biudžetinių lėšų likučio nėra. Kitų lėšų: 51 324 Lt ir 500USD
  25. Fondui iškelti uždaviniai įgyvendinti , Fondo įsipareigojimai viešosios informacijos rengėjams įvykdyti. Fondo tarybos pirmininkas Stanislovas Žvirgždas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.